Lietuvos mokslo taryba (LMT) pranešė 2024 metų pradžioje planuojanti skelbti naujus Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programos „Eureka“ kvietimus.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos bus kviečiamos teikti paraiškas kartu su partneriais  ̶  įmone ir vienos iš 47 šalių, priklausančių „Eurekai“, partnere.

„Šis kvietimas skirtas plėtoti MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros – BNS) rezultatų pagrindu kuriamus inovatyvius produktus, technologijas ir paslaugas apimančias maketo kūrimą, prototipo kūrimą, jo testavimą, naujų produktų bandomosios partijos gamybą bei jos įvertinimą“, – pranešime sakė LMT Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skyriaus vedėja Lina Kisielė.

2014–2020 metais buvo gautos 57 paraiškos, sėkmingai įgyvendintas 21 projektas, jų vertė siekia 5,7 mln. eurų.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos bus kviečiamos teikti paraiškas kartu su partneriais (...)

 

Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas kartu su įmone „Nanodiagnostika“ ir partneriais iš Ukrainos, spręsdami nevaisingumo problemą, sukūrė technologiją, kuri bus panaudota žmogaus kamieninių ląstelių, išskirtų iš placentos, virkštelės audinių ir reprodukcinės sistemos mėginių, charakterizavimui bei patvirtinimui.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kartu su Lietuvos įmone „AI Robotics“ sukūrė mechatroninę ekskavatoriaus valdymo sistemą, ją išbandė praktiškai ir parengė pirmą komercinio modelio versiją.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) savo sukurtas žinias perdavė įmonei „Funkciniai gėrimai“ – sukurtas inovatyvus funkcionalus fermentuotas probiotinis gėrimas, kuris pasižymi antioksidacinėmis, imuninę sistemą stiprinančios, antivirusinės, antiuždegiminės savybėmis.

„Modernus butas“, rež. Dainius Liškevičius

Menininkas Dainius Liškevičius įsileidžia į savo gyvenamąją erdvę, kurioje trinasi ribos tarp kasdienybės ir kūrybos. Namų vaizdo filmai ir dokumentinė medžiaga iš šiandienos kuria vientisą filmo audinį, kuriame menininko butas tampa pagrindiniu veikėju. Jame skleidžiasi ne vien kūrėjo, bet ir jo šeimos kasdienybės pasaulis. Šiame mikrokosmose galime stebėti, kaip įprasti veiksmai: eglutės nupuošimo ritualas, vakarėliai, buto perstatymas, piešinių atranka, arbatos gėrimas ima transformuotis į performansus, privati erdvė virsta scena, o šeimos nariai – veikėjais. Šalia menininko kūrybos istorijos plėtojasi ir paslaptinga paties buto istorija.

„Filmo, kurio niekada nebus, anonsas: „Juokingi karai“, rež. Jeanas-Lucas Godard’as

Sunku vienareikšmiškai apibūdinti naujausią – ir paskutinį – didžiojo prancūzų kino revoliucionieriaus filmą. Vieniems tai bus pretenzingų skaidrių kratinys. Kitiems – filosofinis traktatas. Tačiau, regis, visiems galiausiai teks pripažinti, kad tai tikras kinas – jaunatviškas, agresyvus ir atkakliai kviečiantis mąstyti. J.-L. Godardas dažnai paversdavo savo filmų aprašymus estetiniais manifestais. Jo naujausias trumpametražis filmas tęsia šią tradiciją. Režisierius palydėjo jį tokiu tekstu: „Atsisakyti milijardų abėcėlinių diktatų, kad nepaliaujamos būtinos ir tikros kalbos metamorfozės ir metaforos taptų laisvos, grįždamos į praeities filmavimo vietas, bet ir nepamestų iš akių šių laikų.“

„Bangos ilgis“ / „<–> (Ten ir atgal)“, rež. Michaelas Snow

Michaelo Snow filmas „Bangos ilgis“ yra vienas svarbiausių XX a. antros pusės avangardo kūrinių, kurio pasakojimą sudaro 45 minučių trukmės statiškas ir palaipsniui priartinamas vaizdas. Jame atsispindi daugelis pagrindinių M. Snow kūrybos temų – klausimai apie regėjimo prigimtį, juslėmis patiriamą materialųjį pasaulį, vaizdo ir garso santykį. Filmo „<–> (Ten ir atgal)" forma taip pat apgaulingai paprasta: kamera juda pirmyn ir atgal, fiksuodama apleistą ir menkai apšviestą klasę. Tačiau ilgainiui jo poveikis verčia suabejoti pačia kino, vaizdų, žiūrėjimo prigimtimi. Tai kantrybės ir nusiteikimo reikalaujantys kūriniai, privalomi pamatyti visiems besidomintiems kino menu.

„Panelė Kenopsija“, rež. Denis Côté

Visiškai atidavusi savo keistai užduočiai, vieniša moteris tingiai leidžia laiką milžiniškose apleistose erdvėse. Ji vaikšto po tuščius kambarius, retkarčiais mesteli žvilgsnį į seniai nebenaudojamą virtuvę ir atsiliepia į savo vadovo skambučius. Tai panelė Kenopsija – paslaptinga kadaise gyvybės sklidinų patalpų prižiūrėtoja, vaiduokliška esybė, pripildanti jas nejaukumo ir melancholijos. Naujasis kanadiečių režisieriaus Denis Côté filmas – performansas, meditacija ir kinematografiškas kvietimas kartu apmastyti izoliacijos sąvoką, įkūnytą konkretaus asmens.

„Eureka“, rež. Lisadro Alonso

Protėjiškasis argentiniečių režisierius Lisandro Alonso vėl meta iššūkį žiūrovams savo įstabiu, paslaptingu, chameleoniškai formas keičiančiu filmu. „Eurekos“ naratyvas driekiasi per tris iš pirmo žvilgsnio visai nesusijusias istorijas, kurių vaizduojamų laikotarpių ir poetikos skirtumai netruks išmušti iš vėžių. Vis dėlto juos jungia bendras vardiklis: kiekviename filmo segmente tarsi veidrodyje savaip atsispindi kolonijinio smurto šmėkla. Tai išskirtine autorine vizija grįsta estetinė patirtis, apdovanosianti pačius kantriausius.

„Barbarė“, rež. Bertrand’as Mandico

Savo naujausioje subversyvioje fantazijoje režisierius Bertrand’as Mandico imasi legendos apie Konaną Barbarą ir paverčia jį moterimi. Nepranokstama ir negailestinga karžygė filme prisimena savo gyvenimą, kartu su šuns veido demonu Raineriu keliauja nuo priešistorinių laikų iki distopinio praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio Niujorko ir nuolat keičia pavidalus. Sinefiliška, juokinga, teatrališka ir kruvina Dieviškoji komedija, kurios pašėlęs ritmas ir vienas už kitą keistesni personažai puikiai pritaikyti žanrinių beprotybių gurmanams.

„Vampyrė humanistė ieško suicidiškai nusiteikusio žmogaus“, rež.  Ariane Louis-Seize

Saša – jauna vampyrė, turinti rimtą problemą: ji per daug jautri, kad galėtų žudyti. Kai neapsikentę tėvai nustoja jai tiekti kraują, Sašos gyvybei iškyla pavojus. Laimei, ji sutinka Polį. Jis seniai svajoja nusižudyti ir pasiryžta paaukoti savo gyvybę, kad išgelbėtų Sašą. Jų draugiškas susitarimas virsta naktiniu žygiu, kurio tikslas – išpildyti paskutinius Polio norus, kol neišaušo nauja diena. Laviruodama tarp žanrinio filmo, brendimo istorijos ir juodosios komedijos, debiutuojanti režisierė sumaniai ir šmaikščiai apmąsto problemas, dažnam keliančias šiurpą.

Kas yra dvikalbis ugdymas

Remiantis „Cambridge International“ publikuotu straipsniu, dvikalbis ugdymas vyksta, kai žmonės bendraudami įvairiuose kontekstuose nuolat vartoja dvi ar daugiau kalbų. Ankstyvojo ugdymo mokykloje vaikus dvikalbio ugdymo metodu mokome jau nuo dvejų metų. Dvikalbis ugdymas yra integruotas į kasdienį mokymo procesą. Klasėse su vaikais dirba mokytojai, kalbantys gimtąja lietuvių kalba ir kalbantys anglų kalba.

Bendraujant su vaikais ir veiklų metu mokytojai naudoja panardinimo į kalbą metodą. Kas tai? Vieną dieną su vaikais ryto pokalbio metu gimtąja kalba aptariame orą, o kitą dieną toks pokalbis identiška struktūra ir sakiniais vyksta tik anglų kalba, nevartojant gimtosios kalbos.

Kasdienėje kalboje vaikai dažnai girdi prašymus anglų kalba, pvz., pakelti ranką, nusivalyti stalą, padėti draugui. Vaikai geba įvardyti aplinkoje esančius daiktus anglų kalba, kadangi nuolat juos girdi.

„Iš mokymo patirties galiu pasidalyti, kad anglų kalbos vartojimo lūžis, kai vaikas pradeda gerai suprasti ir pats bandyti kalbėti, įvyksta po pusės metų ar metų. Vyriausi vaikai, penkerių–šešerių metų, puikiai komunikuoja anglų kalba“, – dalijasi mokytoja Aistė.

„Ankstyvojo amžiaus vaikai yra labai imlūs, o kalbos integravimas į ugdymo procesą vyksta labai natūraliai“, – sako Aistė Marija Liubinaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Nauda vaiko ugdymui

Dvikalbis ugdymas turi daug naudos vaiko ugdymui. „Noriu pasidalyti savo patirtimi ir „British Vietnamese International School“ publikuoto straipsnio duomenimis, kuriame išskiriami dvikalbio ugdymo pranašumai“, – teigia mokytoja Aistė.

• Pagerėja pažinimo kompetencija. Antrąją kalbą mokantys vaikai geriau atlieka užduotis, kurioms atlikti reikalingas kūrybiškas mąstymas, yra gabesni savo gimtosios kalbos gilesniam mokymuisi.

• Geresni akademiniai pasiekimai. Geresni akademiniai pasiekimai siejami ir su pagerėjusia smegenų veikla, nes besimokantys dvikalbystės turi atpažinti, rasti prasmę ir pasirinkti bendravimo kalbą.

• Išvystyta atmintis. Dviem ar daugiau kalbų kalbantys vaikai pagal atliktus tyrimus turi ir geresnę atmintį. Yra linkę greičiau ir lengviau įsiminti informaciją nei bendraamžiai.

• Didesnė tolerancija ir supratimas. Kalbų mokėjimas padeda betarpiškai bendrauti su kitataučiais, todėl bendravimas tampa prasmingesnis ir padeda geriau suvokti kultūrinius skirtumus.

• Smegenų vykdomosios funkcijos pagerėjimas. Keliomis kalbomis kalbantys žmonės geriau sprendžia problemas. Jų smegenys geba greičiau atskirti svarbią ir aktualią informaciją nuo nereikšmingos ir tai padeda greičiau ir sklandžiau priimti sprendimus.

Ko nereikėtų išsigąsti tėvams

„Iš tiesų tėvams svarbu neišsigąsti, kad vaikas gali jausti stresą nesuprasdamas kitos kalbos. Ankstyvojo amžiaus vaikai yra labai imlūs, o kalbos integravimas į ugdymo procesą vyksta labai natūraliai. Viena iš veiklų, temų, o gal net visos dienos programa yra nagrinėjama antrąja kalba, vaikai natūraliai mokosi skaičių, raidžių, figūrų ir kitos mokomosios medžiagos vartodami abi kalbas“, – paaiškina mokytoja Aistė.

Rezultatų nepajusime nei po savaitės, nei po mėnesio. Šis ugdymo procesas yra tęstinis, o kiekvienas vaikas – individualus ir išskirtinis.

„Kartais tikrojo rezultato gali tekti laukti ir metus, dažnai vaikai kaupia informaciją, mokosi, bet ne visada yra linkę ja dalytis, kai mes to norime. Dėl šios priežasties turime būti kantrūs, bet galiu užtikrinti, kad jie tai padarys, kai bus tam pasiruošę“, – drąsina pedagogė.

Dvikalbis ugdymas gali būti iššūkis vaikui, tėvams ir mokytojui, svarbiausia duoti laiko vaikui apsiprasti ir galiausiai visi proceso dalyviai galės džiaugtis puikiais kalbiniais rezultatais ir ugdymo nauda.

„Uogų išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti naudojamos maisto, biokuro gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rimantas Venskutonis. Jo vadovaujama mokslininkų grupė, dalyvaujanti nacionalinėje programoje „Sveikas ir saugus maistas“, tiria keturias lietuviškų uogų rūšis: juoduosius serbentus, avietes, aronijas ir putinų uogas.

2011 m. prasidėjusios programos „Sveikas ir saugus maistas“ tikslas – ne tik susisteminti naujas mokslo žinias, bet ir pritaikyti sukurtas biomedžiagas naujiems aukštos kokybės ir padidintos biologinės vertės maisto produktams.

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius R. Venskutonis kaip vadovas ir partneris dalyvavo šešiuose „Sveiko ir saugaus maisto“ programos projektuose.

‒ Šiuo metu vykdote projektą susijusį su uogų išspaudų biorafinavimu. Kas tai yra?

‒ Visi mūsų kasdien vartojami vaisiai, uogos, daržovės ir kiti augalinės kilmės produktai yra sudaryti iš įvairių medžiagų ir anatominių dalių. Iš vaisių ar uogų spausdami sultis ar gamindami kai kuriuos kitus produktus dažnai panaudojame tik tam tikrą šių valgomųjų augalų dalį – lieka daug išspaudų, kuriose gausu vertingų medžiagų. Gautos išspaudos dažnai panaudojamos labai neefektyviai arba tiesiog išmetamos kaip atliekos.

Stengiamės iš tokių išspaudų išskirti naudingas medžiagas, t.y. biorafinuoti. Mūsų pagrindinis siekis perdirbant visas biožaliavas ‒ beatliekinė koncepcija (angl. „Zero waste”).

‒ Kokios uogos buvo atrinktos tyrimui?

‒ Pasirinkome 4 uogų rūšis, augančias Lietuvoje: juoduosius serbentus, avietes, aronijas ir putinų uogas.

‒ Kodėl savo projekto tyrimo objektu pasirinkote būtent uogas?

‒ Uogos yra vienas iš vertingiausių bioaktyvių medžiagų šaltinių, sukurtų gamtoje. Šiandien jau yra atlikta tūkstančiai tyrimų, kurie rodo, kad uogų vartojimas yra susijęs su tam tikrų ligų, tokių kaip širdies-kraujagyslių susirgimai, vėžys, epidemiologija.

Manoma, kad vartojant antioksidantus, kurių gausu uogose, yra lengviau apsisaugoti nuo uždegiminių procesų. Uždegiminė būklė yra tam tikras pradinis etapas daugeliui susirgimų.

Mokslininkų tarpe jau seniai tikrinama hipotezė, kuri dažnai patvirtinama įvairiais tyrimais, kad vartojant maistą, kuriame yra daug gamtinės kilmės antioksidantų, galima padėti sumažinti tam tikrų ligų susirgimų riziką. Tai buvo viena iš priežasčių dėl kurių pasirinkome tirti uogas.

‒ Kokiose srityse gali būti panaudotos jūsų projekte tiriamų uogų išspaudos?

‒ Išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti pasitelkiamos maisto gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje, o kas lieka po visų šioms sritims tinkamų medžiagų išskyrimo ‒ biokuro gamyboje. Gautų žaliavų spektras ‒ nuo fitocheminių medžiagų, kurių gali būti vos keli miligramai, iki tokių medžiagų, kurios gali būti panaudojamos energijai gaminti.

Iš uogų išspaudų gaunamos medžiagos gali būti panaudojamos maisto papildų, funkcionaliojo maisto gamyboje, medicinoje. Nustatyta, kad iš uogų išspaudų išskiriamame aliejuje esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas padeda sumažinti įvairių ligų riziką.

Iš uogų išspaudų išskiriami komponentai gali atlikti įvairias funkcijas: maisto produktą apsaugoti nuo gedimo, atlikti tam tikras funkcijas pačiame organizme, kai maistas jau yra vartojamas.

‒ Kokių rezultatų tikitės įvykdę šį projektą?

‒ Visi darbai kuriuos vykdome yra taikomojo pobūdžio, o pritaikymo sritys gali būti labai įvairios. Projektą, susijusį su uogų išspaudų biorafinavimu, kartu su partneriais iš užsienio, planuojame tęsti Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programoje „EUREKA“.

Tęsiant savo projektą šioje programoje, galėsime pagaminti didesnius kiekius prototipų, o galimai ir pritaikyti praktikoje bei komercializuoti, nes „EUREKA“ dalyvauja ir įmonės, kurios yra suinteresuotos mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimu.

Projekto vykdymo eigoje gautus rezultatus, rodančius, kad yra perspektyvos juos pritaikyti praktikoje ir komercializuoti, atrenkame ir ieškome būdų kitų projektų pagalba juos plėtoti, pritaikyti ir rasti partnerių iš ūkio subjektų, kurie susidomėtų tos produkcijos įsisavinimu ir gamyba.