Pasak jo, tiek Vyriausybė, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų imtis iniciatyvos ir kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ ar kitomis finansų institucijomis organizuoti finansavimą patiems.

„Šita Vyriausybė turi dar metus laiko, per kurį galėtų pagalvoti apie tai, kaip paspartinti Vilniaus-Kauno-Lenkijos sienos dalies statybą. Ne kartą apie tai kalbėjome su Susisiekimo ministerija, kad dėl finansavimo, kuris prieinamas iš Europos Sąjungos, specifikos projektas gali būti vystomas nelaukiant, kol jis bus paskirstytas pilnai, kol visi pinigai įkris į „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą“, – interviu „Verslo žinių“ portalui sakė J. Niewierowiczius.

„Lietuvos geležinkeliai“ tikrai gali imtis inciatyvos, galbūt kartu su nacionaline plėtros agentūra, su nauju vystymo banku „Invega“ organizuoti finansavimą patiems. Manau, tai labai patrauklus šiais laikais ir makroekonomine prasme projektas, kuris, grįžtant prie ekonomikos skatinimo ir pasiūlymo privačiam sektoriui užtikrinti tarpinį finansavimą, kol ateis europiniai pinigai“ – pridūrė jis.

Pasak J. Niewierowicziaus, paruošus techninį projektą būtų galima iš karto pradėti statybas nelaukiant kaimyninių šalių ar EK sprendimų dėl pinigų išmokėjimo.

Bet geros žinios tokios, kad Lietuvos pusėje šitie projektai, kas liečia „Rail Baltica“, yra valdomi ženkliai geriau nei pas mūsų kaimynus ir tikrai ne dėl Lietuvos vėluoja projektas.

 

Prezidento patarėjo vertinimu, „Rail Baltica“ stringa tiek dėl organizacinių iššūkių, nesusikalbėjimo tarp projekto partnerių, tiek dėl technologinių ir komercinių iššūkių.

„Bet geros žinios tokios, kad Lietuvos pusėje šitie projektai, kas liečia „Rail Baltica“, yra valdomi ženkliai geriau nei pas mūsų kaimynus ir tikrai ne dėl Lietuvos vėluoja projektas. Lietuva kaip tik turi didelį potencialą savo pusėje paspartinti ženkliai ir nesielgti tokiu būdu, kad kadangi latviai estai vėluoja, tai ir mes neskubame. Manau, tikrai galime ir turime būdų, kaip mūsų dalį padaryti greičiau nei mūsų kaimynai“, – sakė jis.

„Rail Baltica“ projekto koordinatorė EK-oje Catherine Trautmann (Katrin Trautman) pernai gruodį pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje projektas tapo svarbus ne tik regiono ekonomikai, bet ir gynybai, todėl EK nusprendė finansuoti iki 85 proc. pabrangusio projekto kaštų.

Šiemet birželį EK „Rail Balticai“ Baltijos šalyse skyrė dar 928 mln. eurų, iš kurių Lietuvai numatyta 394 mln. eurų. Lėšos bus skirtos geležinkelio statybai nuo Kauno iki sienos su Latvija, taip pat žemės išpirkimui Kauno geležinkelio mazge bei ruože tarp Kauno ir sienos su Lenkija.

2014–2021 metais „Rail Baltica“ skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc. – iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais. 

Susitikimo tikslai

Pirmadienį susisiekimo ministras Jaroslovas Narkevičius viešėjo Kaune įsikūrusioje Vidaus vandens kelių direkcijoje. Vizito tikslas – aptarti detales ypač didelio projekto, kurį įgyvendinus nuo Kauno iki pajūrio vėl galėtų reguliariai kursuoti kroviniai laivai.

„Atkreipėme dėmesį į vidaus vandenis, konkrečiai  –Nemuno vagos gilinimą ir pritaikymą laivybai. Dėmesys yra dvejopas. Pirmiausia – trumpalaikis. Šiais metais skyrėme papildomą milijoną eurų, prie jau turimų 1,8 mln. tam, kad galėtumėme išlaikyti Nemuno lygį ir vykdyti vagos priežiūrą. Kitas dalykas – teikėme paraišką gauti ES lėšas tam, kad laivybai būtų pritaikytas visa ruožas nuo Kauno iki Baltijos jūros ir upe vyktų ne tik pramoginė, bet ir krovininė laivyba“, – kokius klausimus numatyta aptarti su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais, pažymėjo J.Narkevičius.

Jaroslovas Narkevičius/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Jis tikino, kad ateities planuose yra ir sklandus vandens kelias nuo Baltarusijos pasienio iki Kauno. Tačiau dabar reikia koncentruotis į vandens kelią nuo Kauno iki Klaipėdos.

„Šiandien norime aptarti, kaip pavyksta įgyvendinti vagos gilinimo projektą ir vykdyti priežiūrą tam, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti laivybą“, – kalbėjo ministras.

Projekto detalės

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas tikino, kad atgaivinus krovinių laivybą Nemune, atsivertų ypač didelės galimybės verslui, be to, sumažėtų ir ekologinė tarša – vandens keliais vienu metu galima gabenti ženkliai didesnį kiekį krovinių, nei vežant sausumos keliais.

„Šiemet direkcijos darbai startavo anksti, nes planavome, kad pradės plaukioti „Raketa“. Taip pat ruošiami keliai ir kroviniams. Pradėjome dar kovą, todėl neturime problemų su vagos gyliu. Vykdant europinį projektą, Nemune nuo Kauno link Klaipėdos būtų įrengtos specialios bunos, kurios padeda reguliuoti upės vagą. Tai yra tokie išsikišimai, kurie nėra labai ilgi, tačiau leidžia susiaurinti laivakelį ir vandenį nukreipti daugiau upės viduriu. Tada turime ir gerą vandens kelią, nes net ir sausros metu būna pakankamai vandens, nedumblėja krantai“, – kalbėjo direkcijos vadovas.

Jis aiškino, kad neįgyvendinus projekto, krovininė laivyba Nemune praktiškai negalima.

„Toks projektas duoda didelę naudą, nes yra mažesnė tarša. Be to, gabenti krovinius vandens keliais yra kone perpus pigiau, nei sausumos keliais. Tada nereikia galvoti apie autostradų platinimą ar avaringumą, nes upėje jis beveik nulinis. Tuo Lietuva tikrai turi pasinaudoti. Tačiau kol nėra įgyvendintas vandens kelio projektas, verslas nesiryžta investuoti į baržas. Gaunasi toks užburtas ratas“, – apie laivybos Nemune svarbą kalbėjo V.Vinokurovas.

Jis teigė, kad jau dabar verslas domisi galimybėmis krovinius gabenti Nemunu. Kai kelias bus sutvarkytas, atsivers labai didelės galimybės.

„Net ir tarptautinės konteinerių gabenimo kompanijos laivyba Nemunu domisi jau ne vienerius metus, tačiau kadangi valstybė kol kas negali užtikrinti upės gylio, jos nenori investuoti dešimčių milijonų į baržas. Jei projektas prasidės šiemet, kaip buvo planuota, tai leis investuotojams pamatyti, jog valstybė tikrai turi didelių planų ir ruošia infrastruktūrą. Tada jie galės pradėti derybas dėl baržų pirkimo. Kol kas į Marvelės prieplauką atplaukia trys mūsų baržos, bet įgyvendinus projektą Nemune galėtų plaukioti ir dešimt, ir dvidešimt ar net 50 baržų, nes Nemuno pralaidumas yra beveik begalinis. Viena barža galima pergabenti apie 70 konteinerių. Įsivaizduokite, jei visos jos būtų vežamos sausumos keliais“, – sakė direkcijos vadovas.

Viena barža galima pergabenti apie 70 konteinerių. Įsivaizduokite, jei visos jos būtų vežamos sausumos keliais.

Biurokratiniai trukdžiai

Projekto įgyvendinimui siekiama panaudoti 28 mln. europinių lėšų. Tačiau kol kas projektas dar nemato šviesos tunelio gale, mat peržiūrai jį pristabdė Viešųjų pirkimų tarnyba. Jei biurokratiniai keliai nebus atlaisvinti, gresia visai prarasti ES paramą, mat kitame lėšų skirstymo laikotarpyje nėra numatyta įgyvendinti tokių didelių projektų.

„Esame tam, kad išanalizuotumėme galimybes, kaip projektą vykdyti, o ne jį stabdyti“, – sakė J.Narkevičius.

„Dabar reikia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri yra sustabdžiusi projektą patikrinimui, kuo operatyviau viską atliktų ir duotų leidimą. Lietuva su šiuo projektu jau ir taip vėluoja, nes tai yra 2014-2020 metų teikimo projektas. Tai paskutinis šansas pasinaudoti europine parama tokiam projektui ir įveiklinti vandens kelią“, – pridūrė V.Vinokurovas.

Vladimiras Vinokurovas/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Vandens kelių direkcijos vadovas tikino, kad yra kritiškai svarbu projektą pradėti įgyvendinti kuo greičiau, nes darbai yra labai sudėtingi. Projekto metu Nemune turi būti įrengta nuo 500 iki 700 bunų, prieš tai atliekant modeliavimą, nustatant aukščius, posūkio kampus bei ilgius. Be to, reikia nepamiršti, kad darbus gali sujaukti laikas, kuomet Nemunas gerokai patvinsta. Tokiu metu gali būti, kad darbus nebus galima vykdyti apie porą mėnesių.

„Tikiu, kad miestų gyventojai kasdienėms kelionėms pamėgs naujas ir tvarkingas viešojo transporto priemones, o savo asmeninius automobilius dažniau paliks namuose. Naujų troleibusų ir autobusų ES lėšomis įsigyja visi penki didieji šalies miestai, šia galimybe kviečiu aktyviau naudotis ir mažesniuosius miestus, rajonų savivaldybes“, – pranešime sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kauno miestas, kaip ir sostinė, pirmenybę teikia naujiems troleibusams, rašoma pranešime. Kaune bus nupirkti 24 troleibusai – tam iš ES sanglaudos fondo skirta 6,74 mln. eurų, dar 1,45 mln. eurų skirs miesto savivaldybė.

Kauno miesto savivaldybės duomenimis, pernai bendrovė „Kauno autobusai“ turėjo 154 troleibusus ir 251 autobusą. Vidutinis troleibusų amžius buvo 23,1 metų, autobusų – 12,7 metų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad apie du trečdaliai Kauno troleibusų naudojami ilgiau nei gamintojų numatytas ekonominis eksploatavimo laikas, jie dažniau genda, nėra ekonomiški, nepritaikyti specialiųjų poreikių turintiems keleiviams. Pažymėtina, kad Kauno troleibusai važinėja didžiausiais keleivių srautais pasižyminčiais maršrutais ir dažnesniu nei autobusų tvarkaraščiu.

Naujų troleibusų ir autobusų ES lėšomis įsigyja visi penki didieji šalies miestai.

Mažesnieji Lietuvos miestai, atnaujindami savo viešojo transporto parkus, ES fondų lėšas panaudoja ekologiškiems autobusams įsigyti. Druskininkų savivaldybė numato pirkti du elektra varomus autobusus, Lazdijų rajono savivaldybė – vieną elektra varomą autobusą. Šioms savivaldybėms autobusams įsigyti iš ES sanglaudos fondo skirta atitinkamai 417,5 tūkst. ir 185,4 tūkst. eurų.

2014-2020 m. laikotarpiu penkių didžiųjų Lietuvos miestų viešojo transporto parkams atnaujinti iš viso skiriama 28,69 mln. eurų ES sanglaudos fondo investicijų, dar 14,48 mln. eurų kviečiamos panaudoti šalies rajonų savivaldybės.

Panaudojant šias lėšas, šalies didmiesčiuose iš viso bus įsigytos 104 naujos ekologiškos transporto priemonės: Vilniuje ir Kaune – atitinkamai 41 ir 24 troleibusai, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – 17, 12 ir 10 suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų.

Lietuvos rajonų savivaldybėms viešajam transportui atnaujinti kol kas paskirta tik apie 13 proc. visų šiam tikslui numatytų lėšų – 1,92 mln. eurų. Be Druskininkų ir Lazdijų, po 3 naujus autobusus ES lėšomis perka Tauragės, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybės. Susisiekimo ministerija ragina ir kitas šalies savivaldybes paskubėti pasinaudoti ES fondų teikiamomis galimybėmis. 

EP nariai išklausė Lietuvos atstovų ataskaitą apie Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimą, ateities darbus, kuriems būtina nenutrūkstama tolesnė ES parama.

EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkė Ingeborga Grassle didesnių priekaištų Lietuvai neturėjo, tik priminė, kad mūsų šalies finansinis įsipareigojimas turėtų būti didesnis.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus planuojama užbaigti iki 2038 m. Elektrinei uždaryti dar reikės 1,3 mlrd. eurų. Iš to 2021–2027 m. laikotarpiu – apie 780 mln. eurų. Kiek skirs ES iš būsimo perspektyvos biudžeto, dar neaišku (pirmasis pasiūlymas bus pateiktas gegužės pradžioje).

Ignalinos elektrinės uždarymui iš ES biudžeto 2007–2013 m. skirta 837,4 mln. eurų, 2014–2020 m. – dar 450,8 mln. eurų.

– Kaip jūs vertinate ES lėšų panaudojimą Lietuvoje? Per lėtai ar normaliai tie 20 proc.? – "Kauno diena" paklausė Seimo Audito komiteto pirmininkės I.Šimonytės.

– Tai gali ir nebūti kokia nors problema, kadangi tai išmokėjimai. Kontraktuota yra beveik pusė lėšų, o suplanuota 70 proc. Vadinasi, valstybė tarsi ir žino, kaip ketina išleisti faktiškai visas lėšas ir jeigu jos tolygiai bus išmokamos likusius išmokėti penkerius metus, tai būtų normalus maždaug 1 mlrd. eurų srautas kasmet. Problemos prasideda tada, kai procesas ima strigti, kalnas kauptis ir stumtis į priekį ir tuomet neprasmingų išlaidų, siekiant žūtbūt įsisavinti, padidėja, net jeigu tos investicijos reiškia dideles išlaikymo išlaidas ateityje. Tad kol kas bendras tempas atrodytų patenkinamas, jeigu jis nebus pamestas pakeliui. Be to, bendras rezultatas neatspindi, kad atskirose srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, viešojo administravimo ir pan., padėtis gerokai liūdnesnė nei vidurkis.

Kai neturi bendro vaizdo, ką nori konkrečioje srityje pasiekti, tuomet labai sunku prasmingai suplanuoti skirtas ES lėšas.

– Ar EP Biudžeto kontrolės komiteto ir Europos Komisijos atstovų delegacija tokio trumpo vizito metu gali įvertinti padėtį Lietuvoje?

– Delegacija labiausiai gilinosi į Ignalinos AE uždarymo klausimus, apie tai daugiausia kalbėjomės ir susitikimo Europos reikalų komitete metu. Akivaizdu, kad įvertinti visos ES paramos poveikį, naudą ir problematiką būtų itin sudėtinga, nes net mūsų nacionalinės institucijos nebūtinai įvertina visus aspektus, antai, esame dažnai linkę akcentuoti naudą (sukurtą turtą) ir nepastebėti atsirandančių kaštų (turto išlaikymo), kurie gula ant mūsų pečių ir kurie gali būti net didesni už naudą. Be to, ilgą laiką buvo ignoruojama, kad kai kuriuose sektoriuose – tiek privačiuose, tiek viešuosiuose – kaupiasi priklausomybė nuo ES lėšų, tad paramos sumažėjimas ateityje gali būti jiems itin skausmingas, jeigu nevyks pačių sektorių persiorientavimas į kitokį režimą.

– Ar mūsų valstybė apskritai į svarbiausias sritis investuoja europinius pinigus? Gal dauguma lėšų išleidžiama ten, kur jos greičiausiai įsisavinamos. Pavyzdžiui, keliams... Ar jų užtenka moksliniams tyrimams ir kt. esminiams reikalams?

– Infrastruktūra yra būtina ir šalies piliečiams, ir investicijoms. Klausimas, aišku, ar visada jos kūrimas yra optimalus, bet čia jau geriau diskutuoti konkrečius atvejus. Ne paslaptis, kad nemažai lėšų išleidžiama infrastruktūrai gerinti, kuris neturi didelės prasmės, pvz., mokykloms, kurios bus artimiausiu metu uždarytos, renovuoti. Atsakymas turbūt yra paprastas – statybas, materiją tiek žmonės, tiek sprendėjai supranta geriausiai, čia lengviausia pamatyti rezultatą: kelią, statinį ir pan. Be to, regionuose nemažai, matyt, lemia ir vietos valdžios sąsajos su vietos verslu, kuris paprastai irgi specializuojasi šiose srityse. Panaši situacija ir IT srityje, kur uodega, t.y. diegėjai, vizgina šunį ir iki šiol nėra sprendimų, kurie sudėtų visas kuriamas paslaugas, bazes, sprendimus ant vienų bėgių. Tuo tarpu suplanuoti prasmingas investicijas į žmogiškąjį kapitalą, paslaugas daug sunkiau, tuomet ir įsisavinimas klampesnis, ir problemų daugiau, todėl ir renkamasi eiti paprastesniu keliu.

I. Šimonytė/A.Ufarto (BFL) nuotr.

– Ar pakankamai resursų gauna būtinos reformuoti sritys –  sveikatos apsauga, švietimas?

– Negali teigti, kad nepakankamai, nes net tų, kurias turi paskirtas, negeba suplanuoti. Padėtis šiose srityse – tarp labiausiai probleminių. Lygiai akivaizdu, kad šių paslaugų kokybė kelia daug klausimų mūsų piliečiams. Tad pasakyčiau taip: kai neturi bendro vaizdo, ką nori konkrečioje srityje pasiekti (ir tam pasiekti turi pasitelkti tiek nacionalines lėšas, tiek ir ES paramą), tuomet labai sunku prasmingai suplanuoti skirtas ES lėšas, nes neblogai supranti, kad esminių pokyčių vis tiek nepasieksi. ES lėšos gali tik palengvinti pertvarkymo sprendimus, tačiau savaime to pertvarkymo atlikti negali.

– Ar Lietuvoje apskritai gebama parengti kokybiškus projektus, kurie pakeistų mūsų ateitį?

– Būtų gebama, bet trūksta tam tikrų dalykų, pirmiausia, tikros lyderystės. Tai, kad n metų neįmanoma susitarti dėl informacinių išteklių konsolidavimo, sprendimų, kurie leistų sustabdyti paralelines ir nekoordinuotas veiklas atskirose institucijose diegiant IT sprendinius, nuo kurių vartotojai paskui spjaudosi ugnimi, yra tik vienas to pavyzdys. Panašiai ir regioniniuose projektuose, kur vyrauja principas "tu – mano (remi), aš tavo (remiu)", o regiono bendras interesas lieka paraštėse. Man atrodo, kad Vyriausybės ir Finansų ministerijos tam tikras atokus laikymasis nuo šių problemų, žinant, kad šis laikotarpis – kritinis pereinamasis ir nuo jo sėkmės priklausys, kiek skausmingas bus paramos sumažėjimas, nebėra pateisinamas.

Lėšas išleido ne tam?

Gražios centrinės aikštės, trinkelėmis grįsti šaligatviai, upių krantinės, puikiai atnaujintos mokyklos, kuriose niekas nesimoko, nes nebėra mokinių.

Tai tik menka dalis europinių lėšų, kurios mus pasiekė nuo įstojimo į ES ir buvo panaudotos.

Ir šiandien jau net ministerijose nedrąsiai prasitariama, kad galbūt tuos pinigus investuoti reikėjo kitur.

Vien 2014–2020 metais Lietuva gavo ir dar gaus apie 7,2 mlrd. eurų struktūrinių fondų paramos.

2007–2013 metais visa ES finansinė parama Lietuvai siekė daugiau nei 6,9 mlrd. eurų.

Po mažiau nei dvejų metų šie srautai gerokai sumažės.

"Iki šiol mes gavome ES paramą, bet nesugebėjome "sukabinti" tų išteklių su vizijomis ir su koordinuota veikla. Nesakau, kad visos, bet didžioji dalis savivaldybių investuodavo tuos pinigus į gatves, centrines aikštes, parkus ir skverus, kai tuo metu verslas verkė, kad jiems konkuruoti globalioje rinkoje irgi būtini valstybės koordinuoti veiksmai. Kalbame apie pramoninius sklypus, mokestines lengvatas bei elementariausias konsultacijas", – pastebėjo vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys.

Viceministras mano, kad Lietuvos regionai dar turi potencialo, bet nuo šiol reikia veikti "labai kryptingai ir labai koordinuotai" merams bendraujant su verslu, verslui bendraujant su švietimo įstaigomis, švietimo įstaigoms bendraujant su jaunais žmonėmis, atsiklausiant, kokie jų poreikiai ir galimybės.

Mūsų verslas augti nebegali, nes nebėra žmonių, kurie dirbtų.

"Iki šiol buvo šnekama – tik duokite pinigų, mes geriau žinome, ką su jais daryti, tačiau, paprastai kalbant, mūsų verslas augti nebegali, nes nebėra žmonių, kurie dirbtų. Panašu, kad tie pinigai nebuvo tinkamai naudojami. Ir dabar mes bandome pasakyti, kad regiono plėtra nėra tik ES pinigų įsisavinimas, regionų plėtra susijusi su privačiomis investicijomis, su normaliu susisiekimo sutvarkymu, ką Klaipėda pirmoji Lietuvoje ir pradėjo daryti", – pastebėjo G.Surplys.

"Baltosios knygos" magija

Po 2020-ųjų pinigai regionus vis dėlto pasieks.

Tačiau dėl to turėtų būti perbraižomas Lietuvos administracinis žemėlapis, nes pagal ES reikalavimus viename regione turėtų gyventi ne mažiau nei 800 tūkst. gyventojų, kad regionas galėtų tikėtis finansinių injekcijų iš Briuselio.

Veikiausiai Lietuvoje atsiras trys regionai, o jei emigracija nesumažės, vargiai pavyks net juos suformuoti, tad blogiausiu atveju liks Vilnius ir "kita Lietuva".

Būtent todėl vis garsiau prabylama apie "Baltosios knygos" svarbą, kur mėginama dėlioti ateities valstybės vystymosi planus.

"Valstybės šimtmetį Lietuva pasitinka spręsdama grėsmingą egzistencinę dilemą – socialinė atskirtis sąlygoja gyventojų skaičiaus mažėjimą, o šis stato barjerus ekonomikos augimui. Per metus netenkame daugiau kaip 1 proc. gyventojų, taigi valstybės projekcija antrajam šimtmečiui atrodo bauginanti", – rašoma "Baltosios knygos" įžangoje (kalba netaisyta – A.D.).

Toliau pripažįstama, kad vienintelė Vilniaus apskritis išlaiko santykinai pastovų gyventojų skaičių, tačiau daugiausia šis išlaikymas pagrįstas vidine migracija iš kitų Lietuvos regionų.

Todėl Vyriausybė, vietos savivalda ir ekonominiai bei socialiniai partneriai esą ir imasi regioninės politikos peržiūros, "įsitikinę, kad veiksminga regioninė politika gali garantuoti darnų ir tvarų augimą bei užtikrinti kokybišką gyvenimą visoje Lietuvos teritorijoje".

Diktato iš viršaus nebus

Tačiau, pasak vidaus reikalų viceministro G.Surplio, niekas nieko nediktuos ir nepirš savivaldybėms prieš jų valią.

VRM pakvietė visų regionų savivaldybių merus, investicijų specialistus ir verslininkus diskusijai, kur tas regionas turėtų eiti.

"Mūsų ištekliai riboti, turime ribotą kiekį potencialių investuotojų, kurie žvalgosi į Rytų Europos regioną, norėdami čia kurti darbo vietas. Todėl teigti, kad visa Lietuva turėtų tapti turistine, agrokultūrine ar logistine, negalime. Jei regionai nori išlikti tose regionų lenktynėse dėl investicijų ir žmonių, jie turi aiškiai pasirinkti keletą krypčių, kuriomis nori judėti", – teigė G.Surplys.

Klaipėdos regiono savivaldybės esą į šį VRM kvietimą pažiūrėjo labai rimtai, jiems net studiją rengė privati kompanija, o regionas pasirinko vadinamąją mėlynojo augimo strategiją.

Teigiama, kad "vakariečiai" praktikoje įgyvendins tai, kas kai kuriems yra tik teorija.

"Klaipėdos regionas yra prie jūros. Todėl uostas ir yra esminis šio krašto ekonominio augimo potencialas, tačiau tai bus bandoma aplipdyti tvariais ilgametį potencialą turinčiais verslais, kurie kurtų klasterį ir aptarnautų jūrinę logistiką. Čia kalbame apie aukštos pridėtinės vertės, aukštų technologijų įmones, tuo pat metu atsižvelgiant ir į turizmą ir netgi žemės ūkį", – pabrėžė viceministras G.Surplys.

Dabar visos apskritys pakviestos ruošti savo specializacijos veiksmų planą.

VRM prašo pateikti savivaldybių, ko joms reikėtų iš atskirų ministerijų, iš "Investuok Lietuvoje", iš "Verslios Lietuvos", kad jų specializacija "galėtų duoti vaisių".

Planų iš savivaldybių laukiama iki vasario 15 dienos.

Keleiviai prilygsta kroviniams?

Per vieną tokį "Baltosios knygos" pasitarimą VRM, kai Klaipėdos regionui iškilo grėsmė netapti turistiniu regionu, nes specializacijos regionuose kryptys esą negali kartotis, Neringos meras Darius Jasaitis panoro išsiaiškinti, iš kur paimti tie kriterijai.

"Paaiškėjo, kad Kauno rajonas mus stipriai lenkia turistais. Ir duomenis jie gavo iš Statistikos departamento. Niekaip negaliu šito suprasti, kaip čia gali būti, kad ekonominis naudingumas pagal turistus Kauno rajone yra didesnis nei Klaipėdos regione? Paaiškėjo, kad skaičiuojamas tik nakvynių skaičius viešbučiuose, o individuali veikla, patentininkai ir net svečių namai yra neįdomūs", – stebėjosi D.Jasaitis.

Maža to, pasklido kalbos, kad Statistikos departamentas prie bendro turistų skaičiaus nepriskaičiuoja kruizinių laivų turistų, kurių 80 proc. aplanko Neringą.

Ironizuojama, jog gal jie skaičiuojami kaip uosto krova?

"Mes skaičiuojame visus turistus, kurie laivais atvyksta į Klaipėdą. Neįskaičiuojame tik įgulų narių, nors jie irgi išlipa į krantą ir vaikšto po miestą. Kai įstojome į Šengeno zoną ir dingo vizos, turistų skaičiavimas tapo sudėtingas, todėl galime remtis tik apgyvendinimo, atvykusių laivais, lėktuvais ar apsilankiusių Turizmo ir informacijos centruose turistų skaičiais. Visus duomenis siunčiame į Turizmo departamentą, kruizinių laivų keleivių duomenis taip pat", – patikslino Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Kruizinių laivų keleiviai suskaičiuojami labai tiksliai, jie sudaro pusę visų Klaipėdos turistų. Kiti atvyksta lėktuvais, automobiliais, traukiniais.

Manipuliacijos dėl ateities?

Bendras pernai į Klaipėdą atvykusių turistų skaičius, pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro, yra 121 tūkst. Jie atvyko iš Vokietijos, JAV, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Šveicarijos, Estijos. Laivais atplaukė 71 tūkst. turistų.

Vis dėlto varžytuvėse dėl turizmo regiono specializacijos kai kas mėgina manipuliuoti patogiais skaičiais.

Pavyzdžiui, kalbant apie kaimo turizmo sodybų lankytojų skaičius, Kauno apskrityje pernai buvo 48,2 tūkst, o Klaipėdos apskrityje – tik 29,8 tūkst. turistų.

Tai – Statistikos departamento duomenys.

Tačiau statistika pateikia ir kitus rodmenis.

Pagal apgyvendinimo įstaigų pateiktas ataskaitas, Klaipėdos regiono viešbučiuose pernai ilsėjosi 584 tūkst. turistų (Klaipėdos mieste – 207,5 tūkst., Palangoje – 276 tūkst., Neringoje – 59,1 tūkst.), o Kauno apskrities viešbučiuose klientų buvo 346 tūkst.

Taigi Klaipėdos apskritis Kauną lenkė 238 tūkst. vien viešbučiuose nakvojusiais turistais, bet kauniečiai pareiškė norą specializuotis turizmo srityje, pateikdami tik tuos skaičius, kurie jiems palankūs – iš kaimo turizmo sodybų.

Veikiausiai artimiausiu metu dar bus nemažai ir kitokių užkulisinių žaidimų, nes artėja laikas, kai regionams teks dalintis labai sumenkusį finansinį pyragą iš Briuselio.

Bandymas už europines lėšas renovuoti dviejų miestelių kultūros centrus Biržų savivaldybei baigėsi liūdnai – statybininkams pridarius daug broko ir rajono valdžiai jų nekontroliavus, kultūros centrai iki šiol neatidaryti, o pinigus teko grąžinti.

Ekspertai nustatė, kad renovuojant Nausėdžių ir Pačeriaukštės kultūros centrus, statybininkai padarė daug broko ir nespėjo darbų užbaigti laiku. Todėl Biržų savivaldybei teko grąžinti daugiau kaip 100 tūkst. eurų europinės paramos. Savivaldybės, kurią slegia 6 milijonų eurų skola, vadovai to nesureikšmina.

„Skolų yra, tačiau jos nėra tokios ribinės, kurių negalėtume suvaldyti. Turime neišnaudotą kredito limitą, tad nematome didelės bėdos“, – teigė Biržų savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

„Tai dar labiau padidino rajono įsiskolinimą bankams. Tie pinigai galėjo būti panaudoti geriems darbams“, – piktinosi tarybos narys Viktoras Rinkevičius.

Rajono valdžia tikina, kad kultūros centras Nausėdžiuose suremontuotas naujų rangovų, tačiau pastato sienos jau aptrupėjusios. LRT TELEVIZIJOS laida „Panorama“ rodė, kad dabar jau bankrutavusios bendrovės statybininkai dirbo aplaidžiai, o tuometinė valdžia jų nekontroliavo, sutartį nutraukė tik statybininkams išvis dingus. Tuomet savivaldybė nespėjo kreiptis į teismą dėl draudimo atlyginimo, ieškojo naujų rangovų ir jiems mokėjo iš savo biudžeto.

Tada mere dirbusi, o dabar vicemerė Irutė Varzienė tikina, kad normalu, jei iš daugelio savivaldybės vykdytų projektų strigo tik du.

„Iš dalies šią kritiką priimu – tai galima būtų vertinti kaip dalinę administracijos klaidą. Kontrolės priemonių buvo imtasi tikrai. Be to, įvairiose savivaldybėse liko nebaigta keliasdešimt objektų ir patirti didžiausi nuostoliai“, – teigė Biržų vicemerė Irutė Varzienė.

Biržų vadovai tikisi, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) dar kartą skirs lėšų renovacijai baigti. Viceministro Juliaus Morkūno teigimu, pasibaigus Europos Sąjungos paramos laikotarpiui, iš kurio ir buvo finansuojami šie objektai, ministerija dar gali papildomai skirti tokią paramą, tik savivaldybė turi nedelsti.

„Oficialiai skamba, kad lėšos yra skirtos iš 2005–2013 metų periodo, tačiau dar yra du metai. Normalu, kad oficialiuose dokumentuose yra įtvirtinta taip, o paskutinis mėnuo, kai turės būti užbaigti visi praėjusio periodo darbai, yra šių metų spalis yra paskutinis mėnuo“, – teigė vidaus reikalų viceministras Julius Morkūnas.

Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimu šalyje iki šiol įgyvendinti 95 procentai VRM kuruojamų panašios renovacijos projektų.

Trys ministerijos pasidalys papildomai 16 mln. litų su Europos Sąjungos (ES) parama įgyvendinamiems projektams. Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijos galės viršyti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos projektų sumas.

Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.

„Formaliai paskaičiavus, tai sudarytų apie 16 mln. litų. Tačiau mes žinome, kad vykdant projektus, lėšos yra taupomos“, - Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Ministerijoms pagal programos taisykles leidžiama prisiimti daugiau įsipareigojimų, nei numatyta ES struktūrinių fondų paramos, siekiant sumažinti jos praradimo riziką dėl sutaupytų lėšų.