„Gardėsio“ prekės ženklo produkciją siūlanti bendrovė rinkoje žinoma dėl inovatyvių sprendimų ir netradicinio bei kūrybiško požiūrio į duoną. Pasak „Fazer Bakery Baltic“ generalinio direktoriaus Mindaugo Snarskio, kurti inovacijas skatina ne tik kintanti verslo aplinka, bet ir smalsūs kauniečiai – kepyklos darbuotojai.

„Duona dažnai suvokiama kaip tradicinis gaminys, kuriame naujovėms vietos yra nedaug. Todėl „Fazer Lietuva“ kepyklai du kartus iš eilės būti pripažintai inovatyviausia – tai didžiulis pasiekimas“, – džiaugiasi M.Snarskis.

Anot jo, „Fazer Lietuva“ kepykloje net ir į tradicinį gaminį stengiamasi pažiūrėti kitaip. Pavyzdžiui, įmonės „Daržovinėse duonose“ trečdalį sudėties sudaro daržovės, kurios pakeitė dalį miltų, o kvietinėje duonoje su kefyru sujungti du tradiciniai ingredientai sukūrė išskirtinį produktą.

„Situacija duonos rinkoje keičiasi: vartotojas ieško netradicinių duonos formų, gaminių su sveikatai palankiais priedais. Keičiantis duonos vartojimo įpročiams atsiranda palanki galimybė pristatyti inovatyvius ir netradicinius gaminius. Duona jau seniai nebe tik konservatyvaus ir tradiciško pirkėjo krepšelio dalis. Duona – tai modernaus, savo sveikata besirūpinančio žmogaus kasdienis produktas, be kurio neįsivaizduojamas ne tik pusryčių stalas. Ši vizija yra vienas pagrindinių mūsų įmonės inovacijas skatinančių variklių“, – teigia M.Snarskis.

Keičiasi miestas, keičiasi ir įmonė

Įmonės generalinis direktorius teigia, kad tai, jog „Fazer Lietuva“ kepykla yra įsikūrusi Kaune – geras sutapimas. Kaunas ilgai buvo tradiciškas, tačiau dabar jis auga, keičiasi ir laisvėja, o kartu su juo laisvėja ir drąsėja verslo aplinka, padedanti įmonei tobulinti modernius sprendimus.

„Kiekvienai įmonei labai svarbi miesto, kuriame ji gyvuoja, verslo aplinka ir sąlygos. Manau, kad besikeičiantis Kauno veidas atspindi ir mūsų kepyklos pokyčius – keliaujame link modernesnio, inovatyvesnio ir kūrybiškesnio identiteto, kuris būdingas tiek atgimstančiam miestui, tiek ir mūsų verslui“, – komentuoja M.Snarskis.

Anot jo, Kaunas visada turėjo geografinio centro pranašumą, tačiau dabar atsiranda ir kitų, infrastruktūrinių, pranašumų. Kartu tai miestas, kuriame labai daug studentijos, – vienoje vietoje sukaupti intelektiniai gebėjimai leidžia kurti ir vystyti naujas idėjas.

Kaunas tai miestas, kuriame vienoje vietoje sukaupti intelektiniai gebėjimai leidžia kurti ir vystyti naujas idėjas.

Variklis – įmonės darbuotojai

Kepyklos generalinis direktorius pabrėžia, kad įmonės pripažinimo bei laimėjimų nebūtų be įmonės darbuotojų ir džiaugiasi, kad „Fazer Lietuva“ dirba smalsūs žmonės, kuriuos uždega naujienos.

„Mes suprantame, kad visos naujovės tikrai nebus sėkmingos, todėl tiek sau, tiek pas mus dirbantiems žmonėms suteikiame galimybę klysti. Nesėkmės atveju nestatome ant ešafoto – pasimokome iš savo klaidų ir greitai einame toliau. Esame dinamiški. Todėl žmonės, kurie mėgsta dinamiką, mėgsta judėjimą, jie eina kartu su mumis“, – apie įmonės kultūrą pasakoja M.Snarskis.

Inovacijos „Fazer Lietuva“ kepykloje visada randa sinergiją su tradiciniais procesais. Čia kepama duona su natūraliu raugu, naudojamos kitos tradicinės receptūros. Viena vertus, tai prideda rankų darbo. Kita vertus, žmogaus rankų prisilietimas – tai tik dar vienas kūrybos procesas, kuris kiekvieną kepalą padaro išskirtinį.

„Man, kaip įmonės vadovui, didžiausias komplimentas, kai svečiai, mūsų gamybos ceche pamatę dirbančius žmones, sako – jūsų darbuotojų akys tiesiog dega. Jeigu žmogus gerai jaučiasi atlikdamas savo darbą, tai jis yra ir darbingesnis ir, žinoma, kūrybiškesnis“, – teigia M.Snarskis.

Kauno kepyklos generalinis direktorius neslepia, kad šiandien susirasti darbuotojų sudėtinga. Emigracija, didėjanti konkurencija darbo rinkoje – tai tik keletas iššūkių, kurie įmonės neaplenkia. „Vis dėlto tikrai buvo ne vienas ir ne du atvejai, kai žmonės po kažkurio laiko – metų ar dvejų – grįžta iš emigracijos. Ir grįžta ne tik į savo šeimą, savo miestą, bet ir įmonę, kurioje dirbo. Manau, kad tai didelis pranašumas, jog darbuotojai neuždaro mūsų kepyklos durų visam laikui“, – teigia M.Snarskis.

Kūrybiškos iniciatyvos Kaunui

„Fazer Lietuva“ aktyvūs Kauno miesto bendruomenėje: įmonė ne vienus metus buria kauniečius ir kviečia juos į netradicinius renginius ar iniciatyvas. Jie vieni pirmųjų pradėjo organizuoti dabar labai populiarius piknikus, taip pat masinius bėgimus, skirtus Kauno miesto gyventojams ir svečiams.

Pirmą kartą dar 2012 m. organizuotas kauniečių bėgimas „Bėk už Kauną su Gardėsiu“ kasmet sulaukdavo daugiau nei 1 tūkst. bėgikų, o „Kauniečių piknikas“ buvo dar populiaresnis – čia apsilankydavo daugiau nei 2 tūkst. vasarą išlydėti trokštančių žmonių.

„Fazer Lietuva“ jau kelerius metus iš eilės remia ir festivalį „Kaunas Jazz“, o 120 metų „Fazer“ grupės įkūrimo jubiliejaus proga miestui padovanojo „Džiaugsmo kelią“ – unikalų maršrutą, atveriantį penkias neatrastas, išskirtines Kauno vietas, kurių nėra lankomų miesto objektų sąraše.

„Net jei žvarbus oras lauke gniaužia kvapą, tik įėjus pro duris pasitinka įvairūs aromatai. Jusles budina mielės, maišoma tešla, cinamonas, nuo karščio kylantys ir ką tik iš krosnies ištraukti kepiniai“, – tokiais žodžiais bei kvepiančiais, minkštutėliais keksiukais „Gardėsio“ komanda pasveikino „Kauno dienos“ kolektyvą.

Bendrovės „Fazer Lietuva", atstovaujančios „Gardėsio“ prekės ženklą, generalinis direktorius Mindaugas Snarskis tikino, kad kiekvieną dieną artimiems žmonėms reikia sakyti gerus žodžius, tačiau jei kasdieninėje rutinoje pritrūksta dėmesio, šventiniu laikotarpiu nereikėtų pamiršti savo draugų. Todėl artėjančių Kalėdų proga „Kauno dienos“ redakcijai M. Snarskis palinkėjo toliau siekti užsibrėžtų tikslų ir ateityje turėti geriausius partneriu, šaunią komandą bei ištikimus skaitytojus, kurie vis trokšta įvairiausių naujienų ne tik iš Kauno, bet ir iš visos Lietuvos ar pasaulio gyvenimo.

„Tikiu, kad esate teisingame kelyje, išlaikote tuos skaitytojus, kurie turi didelę patirtį, bet esate įdomūs ir atsinaujinantys, tad pritraukiate ir jaunimą. „Kauno diena“ paneigia gandus, kad popierinė spauda yra praeitis. Matau, kad jūs atrandate bendrą kalbą su stipriais partneriais, tad palinkėsiu ir toliau laikyti tokią kryptį, o ateinantys metai lai būna vien pozityvo metais“, – kalbėjo „Fazer Lietuva“ generalinis direktorius.

Remiantis 2017 m. „AC Nielsen“ duomenimis, sveikatingumo tendencija yra vienas svarbiausių rūpesčių Baltijos šalių visuomenėse (Estijoje 26 proc., Latvijoje 31 proc., Lietuvoje 30 proc.). 76 proc. lietuvių parduotuvių lentynose yra linkę rinktis sveikatai palankius produktus. Be to, daugiau kaip 80 proc. pirkėjų dėmesio skiria produktų ženklinimui. „Fazer Lietuva“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, pagrindiniai svarbūs pirkimo kriterijai Lietuvoje yra E žymos (70 proc.), pilnas grūdas (60 proc.), mažiau cukraus (61 proc), („NEPA“ 2017 m.).

„Nors tyrimai rodo populiarėjančią sveikatingumo tendenciją, tiek vaikų, tiek suaugusių Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Gerinant gyventojų sveikatą ir mitybą Lietuvoje 2014 m. patvirtinta žalios „Rakto skylutės“ ženklinimo sistema, kurios tikslas – padėti vartotojams lengviau surasti ir išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus. Europos Sąjungos šalyse didelis dėmesys skiriamas mėsos ir duonos kategorijoms. Būtent šių gausiai vartojamų kasdienių produktų sudėties pagerinimas gali iš esmės pakeisti ir kasdienius mitybos įpročius“, – teigia Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. R. Stukas. 

Žalia rakto skylute ženklinti produktai – tai įprasti produktai, kurių sudėtyje mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose  – daugiau maistinių skaidulų. Prie šios ženklinimo iniciatyvos pamažu prisijungia ir didžiausi šalies maisto gamintojai.

„Būdami viena lyderiaujančių kepyklų Lietuvoje pastebime, kad vartotojai ne tik deklaruoja palankumą sveikatingumo tendencijai apklausose, bet iš tiesų yra linkę rinktis sveikatai palankius produktus. Reaguodami į paklausą mes žengėme drąsų žingsnį ir prisijungėme prie „Rakto skylutės“ iniciatyvos su savo flagmanais – „Bočių“ ir „Jorės“ duonomis, kurioms sukūrėme geresnėmis maistinėmis savybėmis pasižyminčias alternatyvas. Jų gamybos procese visiškai nebenaudojome pridėtinio cukraus, todėl bendras cukrų kiekis sumažėjo vidutiniškai 30 proc., druskos – 45 proc., taip pat padidinome skaidulų kiekį“, – teigia kepyklos „Fazer Bakery Baltic“ vadovas Mindaugas Snarskis

M. Snarskis tikina, kad ši iniciatyva suteiks vartotojui pasirinkimą tarp tradicinių ir pamėgtų produktų bei alternatyvos su sumažintu cukraus, druskos kiekiu ir daugiau skaidulinių medžiagų. Parduotuvėse bus galima įsigyti tiek tradicinių, tiek pakeistos sudėties gaminių.

Mažiau cukraus – daugiau rizikos

Nors daugelis gyventojų sveikatą įvardija kaip vieną didžiausių kasdienių rūpesčių, 2014 m. Nacionalinio Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimo duomenimis, rinkdamiesi maisto produktus suaugę Lietuvos gyventojai pirmiausiai remiasi skoniu (39,7 proc.) ir kaina (31,9 proc.), ir tik 13,4 proc. gyventojų renkasi maistą sveikatos gerinimo (ligų profilaktikos) tikslu. Todėl nepaisant sveikatingumo tendencijos, toks gaminių sudėties keitimas – didelė rizika gamintojams.

„Performuluojant produktų sudėtį susiduriama ir su rizikomis, nes pakeistos sudėties maisto produktai gali prarasti kai kurias juslines savybes, gali keistis skonis, kvapas, aromatas ar konsistencija. Tai gali turėti įtakos vartotojų pasirinkimui“, – teigia prof. Rimantas Stukas.

Daugeliu atvejų maisto gamybos įmonės, atsižvelgdamos į riziką, sveikatingumo tendencijas atitinkančius produktus leidžia nedidelėmis partijomis, pristato naujienų pavidalu, mažiau investuoja į esamų, populiariausių produktų sudėties gerinimą. Tačiau „Fazer Bakery Baltic“ surizikavo.

„Keičiant sudėtį tuo pat metu reikėjo užtikrinti, kad galutinis produktas neatitols nuo esminio skonio profilio, dėl kurio vartotojas renkasi šiuos produktus. Pavyzdžiui, mūsų „Bočių“ duona jau ne vienerius metus yra populiariausia juoda duona Lietuvoje, todėl siūlyti jos skonio alternatyvą – rizikinga“, – teigia M. Snarskis.

„Fazer Bakery Baltic“ vadovas tikisi, jog naujieji produktai pasieks bent penktadalį reguliarių produktų pardavimų. Toks rezultatas leistų įsitvirtinti lentynose ir toliau tęsti pasirinktą kryptį vystant geresnėmis maistinėmis savybėmis pasižyminčius gaminius.

Palengva link sveikatai palankios mitybos

Naujausių visuomenės nuomonės mitybos įpročių tyrimų metu nustatyta, kad Lietuvos gyventojų paros maisto racione per daug energinės vertės suteikia riebalai (41,7 proc.), sočiosios riebalų rūgštys (12,9 proc.), cukrus (12,9 proc.).

„Lietuvoje pastebimas didelis lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas ir mirtingumas nuo jų, pastebimai viršijantis ES šalių vidurkį. Cukriniu diabetu Lietuvoje serga apie 4-5 proc. gyventojų, vien dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio miršta trys ketvirtadaliai visų Lietuvos gyventojų ir pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje. Todėl produktų sudėties gerinimo iniciatyvos yra būtinos, nes jos suteiktų vartotojui daugiau galimybių“, – teigia R. Stukas.

Simbolis „Rakto skylutė“ yra Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra leido naudoti Lietuvoje. Skandinavijoje sergamumas maisto kilmės lėtinėmis ligomis yra mažiausias ES. Šių šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų „Rakto skylutės“ simboliu. Švedijoje jis naudojamas jau ilgiau nei 25 metus. Lietuvoje tokių produktų, kurie atitiktų „Rakto skylutės“ simboliu ženklinamiems produktams keliamus reikalavimus, šiuo metu jau yra virš šimto.

Grupės „Fazer“ duonos gaminių padalinio vadovas Markus Hellstromas (Markas Helstriomas) ketvirtadienį sakė, kad vienoje naujojo produkto riekėje yra maždaug 70 džiovintų naminių svirplių, sumaltų į miltelius. Tešla užmaišoma iš vabzdžių miltelių ir įprastų miltų; vabzdžių milteliai sudaro 3 proc. duonos svorio.

„Suomiai garsėja noru išbandyti naujus dalykus, – sakė M. Hellstromas.

„Fazer“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad tarp pagrindinių duonos kriterijų yra „geras skonis ir šviežumas“.

Kaip rodo neseniai atliktos apklausos Šiaurės šalyse, „suomiai pozityviausiai nusiteikę vabzdžių atžvilgiu“, sakė „Fazer Bakery Finland“ inovacijų departamento vadovas Juhani Sibakovas (Juhanis Sibakovas).

„Kad pagerintume skonį, padarėme traškią tešlą“, – sakė jis.

Rezultatas – „Fazer Sirkkaleipa“ („Fazer“ svirplių duona“) – yra „skanus ir maistingas, geras baltymų šaltinis“, sakė jis ir pridūrė, kad „vabzdžiai taip pat turi „gerųjų“ riebalų rūgščių, kalcio, geležies ir vitamino B12“.

„Žmonijai reikia naujų ir tvarių maisto šaltinių“, – sakoma J. Sibakovo pareiškime.

M. Hellstromas pažymėjo, jog lapkričio 1 dieną buvo pakeisti Suomijos įstatymai, kad vabzdžius būtų galima pardavinėti kaip maistą.

Jau penktadienį naujojo produkto bus galima įsigyti didžiuosiuose Suomijos miestuose. Kompanija sakė, kad kol kas nepakanka svirplių miltelių, bet siekiama netrukus naująją duoną tiekti į 47 duonos parduotuves.

Šveicarijoje prekybos centrų tinklas „Coop“ rugsėjo mėnesį pradėjo pardavinėti suvožtinius su vabzdžiais. Vabzdžių taip pat galima rasti parduotuvių lentynose Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje ir Nyderlanduose.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) propagavo vabzdžius kaip žmogaus maisto šaltinį ir sakė, kad tai sveikas, baltymų ir mineralų turtingas maistas. Pasak agentūros, auginant daugelį vabzdžių, išsiskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako, nei auginant daugumą gyvulių. Be to, vabzdžiams auginti reikia mažiau žemės ir pinigų.

„AC Nielsen“ duomenimis, iš viso šviežios duonos rinkos Baltijos šalyse vertė per metus sumažėjo 1 procentu. Tarp Baltijos šalių didžiausias nuosmukis buvo Lietuvoje (–2,8 proc.) ir Estijoje (–1,2 proc.), o Latvijoje rinka šiek tiek išaugo (1,8 proc.).

„Šviežios duonos kategoriją smukdė bendrai pastebimas sumažėjęs kvietinės duonos vartojimas, taip pat ir toliau ryškiai mažėja saldžiarūgštės (dar vadinamos „Palangos“ tipo duonos) vartojimas. Pastarąją duoną renkasi vyresnės ir tradiciškesnės kartos vartotojas, naujoji karta šios duonos nebeperka. Ji ieško modernių formatų ir netradicinių skonių“, – tendenciją aiškina „Fazer Bakery Baltic“ vadovas Mindaugas Snarskis.

Estai – modernesni

Remiantis „AC Nielsen“ duomenimis, estai lyderiauja forminės ruginės duonos kategorijoje (11 proc. rinkos), kai Latvijoje ši duona sudaro 6 proc., o Lietuvoje – 4 proc. Taip pat estai priekyje ruginių porcijinių duonų segmente, kur jis sudaro 6 proc. rinkos, kai tuo metu Latvijoje 1 proc., o Lietuvoje – nesiekia nei vieno procento.

„Akivaizdu, kad estai yra kur kas modernesni ir atviresni naujovėms. Pavyzdžiui, porcijinių duonelių segmentas Estijoje yra žymiai didesnis, nors pati rinka platesnė Lietuvoje. Estijoje porcijinės duonos (tiek ruginės, tiek kvietinės) užima 14 proc rinkos, kai Latvijoje užima tik 3, o Lietuvoje – 2 proc. Lietuvoje ir Latvijoje vis dar yra suvartojama santykinai daugiau tradicinių duonos kepalų“, – teigia „Fazer Bakery Baltic“ vadovas.

„AC Nielsen“ duomenys rodo, kad lietuviams iš visų Baltijos šalių ruginė duona išlieka svarbiausia – jie suvartoja 52 proc. ruginės duonos (Latvijoje ir Estijoje po 47 proc). Tradiciniai ruginiai kepalai Lietuvoje taip pat populiariausi (22 proc.), lyginant su latviais (19 proc.), o tuo labiau – estais (10 proc.).

Viena priežasčių, lemiančių estų imlumą inovacijoms ir, tuo pat metu, netradicinėms duonos formoms ar skoniams – aukštesnis pragyvenimo lygis.

„Viena priežasčių, lemiančių estų imlumą inovacijoms ir, tuo pat metu, netradicinėms duonos formoms ar skoniams – aukštesnis pragyvenimo lygis. Pagal vidutinį atlyginimą estai gali leisti sau šiek tiek daugiau, todėl pirkėjas tampa atviresnis naujovėmis. Be to, Estijai didelę įtaką daro Suomija. Pavyzdžiui, porcijinės duonos segmentas prieš 20-30 metų Suomijoje buvo niša, dabar tai yra vienas pagrindinių segmentų. Šia kryptimi pamažu keliauja ir Estija, o kartu su ja – ir broliai latviai su lietuviais. Žinoma, negalime atmesti ir nacionalinio identiteto, galbūt lietuviai iš principo atsargesni ir šiek tiek sunkiau įsileidžia naujoves“, – teigia M. Snarskis.

Sveikos gyvensenos svarba

Remiantis „AC Nielsen“ tyrimo duomenimis, per 2017 m. antrąjį metų ketvirtį estams (17 proc.) ir latviams (18 proc.) sveikata buvo svarbiausias rūpestis. Tačiau lietuviams svarbiausia – augančios maisto kainos (17 proc.), sveikata – antroje vietoje (15 proc.).

„Estijoje sveikos gyvensenos populiarumas yra labai ryškus. Daržovės, sveikatai palankūs priedai, praturtinta skaidulomis, sėklos, grūdai ar pilnas grūdas – visi šie dalykai Estijoje dabar „ant bangos“. Ši banga po truputį skinasi kelią į Lietuvą, Latviją, nors šiuo metu nuo savo šiauriausių kaimynų dar atsiliekame“, – teigia M. Snarskis.

„AC Nielsen“ tyrimo duomenys taip pat rodo, kad pridėtinės vertės duonos segmentai Estijoje per pastaruosius metus (2017 m. gegužė ir 2016 m. gegužė) augo 3,6 proc., Latvijoje – 3,9 proc., o Lietuvoje mažėjo 1 proc.

*(vertė, „AC Nielsen“ duomenys, metai nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. gegužės).

„Froosh“ įmonės įsigijimas puikiai atitinka „Fazer“ ateities plėtros ir tarptautiškumo strateginius tikslus, kurie įgyvendinami praplečiant produktų asortimentą turimose ir naujose mažmeninės prekybos rinkose. „Froosh“ taps „Fazer Lifestyle Foods“ verslo srities dalimi, siūlančia sveikus vaisių produktus. „Fazer Lifestyle Foods“ verslo sritis orientuojasi į augalinės kilmės produktus, išsiskiriančius patogiu vartojimu (angl. on the go).

„Fazer“ grupės generalinis direktorius ir prezidentas Christophas Vitzthumas pabrėžia, kad „Fazer“ iki 2022 m. siekia tapti vienu iš 3 didžiausių augalinės kilmės maisto gamintojų Europoje, kurio pajamos pasirinktose šiaurės rinkose siektų 300 mln. eurų. Anot C. Vitzthumo, įmonės „Froosh“ įsigijimas yra šios verslo plėtros dalis, nes tikimasi, kad tirštųjų vaisių kokteilių rinka turėtų augti ne mažiau kaip 10 procentų per metus.

„Atsakingas gyvenimo būdas, o kartu ir rūpinimasis savo sveikata bei gerove – tai stiprios pasaulinės vartotojų tendencijos, kuriose mes matome didelį potencialą. Todėl „Fazer“ įmonių grupė tampa modernia ir atsakinga maisto kompanija. Naujoji įmonės misija – maistas, kuriantis vertę – ne tik palaiko mūsų strateginius tikslus, bet ir atveria naujas galimybes auginti savo verslą bei plėsti jį į tarptautinius vandenis“, – teigia C. Vitzthumas.

Po „Froosh“ įmonės įsigijimo Brendanas Harrisas – „Froosh“ generalinis direktorius – tampa vykdančiuoju „Fazer Lifestyle Foods“ direktoriumi.

„Nors Lietuvoje didžiąją duonos rinkos dalį vis dar užima tradiciniai kepalai, pirkėjai darosi vis išrankesni ir ieško įdomesnio, netradicinio skonio ar formos gaminių, tarp kurių yra ir duonos užkandžiai. Todėl nusprendėme investuoti būtent į šių produktų kategorijos gamybos apimčių didinimą, kuris leis patenkinti vietinės rinkos poreikius ir padidins eksporto apimtis. Verslo prasme mums tai reiškia geresnes sąlygas įmonės darbuotojams, mažesnę priklausomybę nuo vietinės rinkos ir didelį žingsnį į naują kategoriją“, – atidarymo metu sakė „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.

Anot įmonės vadovo, duonos užkandžiai rinkoje vis dar yra naujiena, tačiau turi didelį potencialą. M. Snarskis tikisi, kad naujai gamybos linijai įsibėgėjus, duonos užkandžių segmentas „Fazer Lietuva“ produktų, atstovaujančių „Gardėsio“ prekės ženklui, krepšelyje galėtų sudaryti 7-8 proc. bendros apyvartos.

Penkis kartus didesnis eksportas

Anot „Fazer Bakery Baltic“ vadovo, duonos užkandžių kategorija – palankesnė eksportui nei kitos duonos rūšys.

„Duonos užkandžių palankumą eksportui lemia kelios priežastys. Visų pirma, duonos užkandžiai – ilgesnio galiojimo produktas, todėl jį paprasčiau eksportuoti. Antra – duonos užkandžiai yra tarptautiškesnis produktas, tinkamas daugiau skirtingų rinkų. Jei, pavyzdžiui, ruginė duona su kmynais lietuviui tinka ir net kelia tam tikrus sentimentus, esto skoniui ji gali netikti visai. Tačiau užkandžiavimo srityje tendencijos ir skonio profilis yra panašesnis, o tai lemia paprastesnę plėtrą į kitas rinkas“, – sako M. Snarskis.

Džiaugiuosi, kad „Fazer Lietuva“ savo plėtrai pasirinko Kauną. Šią įmonę vertinu kaip vieną svarbiausių miesto darbdavių.

Įmonė jau pradeda vežti pirmąsias duonos užkandžių produkcijos partijas į Rusiją, šiuo metu duonos užkandžiai jau eksportuojami į Daniją, ateityje planuojama plėstis į Suomijos rinką.

„Rusijos rinka patraukli savo dydžiu – populiacija siekia 140 mln. gyventojų. Be to, mūsų kepykla orientuojasi į ruginės duonos užkandžius, o ruginė duona ir rugys apskritai yra kur kas labiau pripažįstami šiaurės Europos šalyse nei pietų Europoje, kur dominuoja kvietiniai produktai. „Fazer“ grupė turi savo kepyklas tiek Rusijoje, tiek Suomijoje, tad mums kur kas paprasčiau šiose valstybėse kurti naujas verslo galimybes“, – teigia M. Snarskis.

Gamybinių patalpų atidaryme dalyvavęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius taip pat pabrėžė eksporto svarbą ne tik „Fazer Lietuva“ įmonei, bet ir visai visuomenei.

„Mūsų valstybės, kaip atviros rinkos, eksporto variklis yra gyvybiškai svarbus. Džiaugiuosi, kad diegiamos pažangios technologijos bei nauji paklausūs produktai padeda įmonėms plėsti eksporto apimtis bei atrasti naujas rinkas. Tikimės ir planuojame, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto plėtra ir toliau spartės, tad svarbu ir toliau investuoti į gamybos modernizavimą bei inovacijas ir tokiu būdu didinti įmonių konkurencingumą pasauliniu mastu“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Geresnės darbo sąlygos

M. Snarskis teigia, kad būtent geresnės darbo sąlygos darbuotojams tapo viena pagrindinių priežasčių investuoti į plėtrą.

„Dėl mažėjančios populiacijos ir besikeičiančių vartojimo įpročių tradicinėms kepykloms kyla daug iššūkių, tačiau mūsų kompanija Lietuvoje auga septynerius metus iš eilės, tad natūralu, kad turime atsinaujinti ir plėstis. Pastaraisiais metais pajutome elementarų patalpų trūkumą – mūsų įmonė kepa duonos gaminius visoms Baltijos šalims, eksportuoja, tad turimo ploto mums tapo per mažai. Šis patalpų praplėtimas pagerins sąlygas darbuotojams – tiek patogumo, tiek ir erdvės prasme. Be to, iki šiol duonos užkandžiai buvo kepami bandelių ceche, tad jiems persikėlus, šis cechas atsilaisvina ir sukuria mums daugiau erdvės naujoms skonio improvizacijoms“, – teigia „Fazer Bakery Baltic“ vadovas.

„Fazer Lietuva“ kepyklos gamybinių patalpų atidaryme dalyvavęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šią įmonę įvardijo kaip vieną svarbiausių Kauno darbdavių.

„Džiaugiuosi, kad „Fazer Lietuva“ savo plėtrai pasirinko Kauną. Šią įmonę vertinu kaip vieną svarbiausių miesto darbdavių. Šiuo metu kepykloje dirba 240 kauniečių. Tikiu, kad šis skaičius su laiku dar labiau išaugs. Kaunas palaiko ir visuomet palaikys darbo vietas kuriančius verslus, kurie prisideda prie miesto augimo“, – sako V. Matijošaitis.

Po atidarymo „Fazer Lietuva“ kepyklos plotas išsiplėtė beveik ketvirtadaliu – 3,6 tūkst. kv. m. ploto gamybines patalpas papildė dar 850 kv. m. pastatas, kuriame jau veikia duonos užkandžių gamyba, jiems skirtos naujos krosnys, duonos raikymo ir pakavimo įrenginiai.

Sveika gyvensena diktuoja madas

„Fazer Lietuva“ plėtrą duonos užkandžių kategorijoje paskatino ir sveikos gyvensenos mados. Įmonės užsakymu dar pavasarį „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 7 iš 10 lietuvių renkantis duonos gaminius svarbus jos maistingumas, sveikumas. Šią tendenciją papildo ir tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys – 52 proc. lietuvių produktuose ieško sveikų ingredientų. M. Snarskis teigia, kad sveikatingumo tendencijos tampa aktualios ir užkandžiaujantiems.

„Visi vartotojų tyrimai, apklausos, net ir lentynos parduotuvėse rodo, kad užkandžių kategorija keičiasi. Jeigu prieš dešimt ar penkiolika metų ten dominavo bulvių traškučiai, šiandien mes galime rasti daug kitų alternatyvų. Be to, jeigu palygintume, kiek vietos duonos užkandžiams skiriama lentynose Lietuvoje ir Estijoje, tai pastarojoje – trečdaliu daugiau. Estai yra santykinai atviresni naujovėms, tačiau matome, kad analogiškos tendencijos būdingos ir Lietuvos rinkai“, – teigia M. Snarskis.

Cent­ras ati­da­ry­tas mi­nint „Fa­zer“ įmo­nių gru­pės, ku­riai Lie­tu­vo­je at­sto­vau­ja „Fa­zer Lie­tu­va“ (pre­kiau­jan­ti „Gar­dė­sio“ ženk­lu pa­žy­mė­tais duo­nos ga­mi­niais), 125-uo­sius gy­va­vi­mo me­tus. Pla­nuo­ja­ma, kad šis lan­ky­to­jų cent­ras taps tarptautinio mas­to tu­riz­mo trau­kos taš­ku.

Nau­ja­ja­me lan­ky­to­jų cent­re ga­li­ma pa­si­vaikš­čio­ti tarp tik­rų ka­kav­me­džių, nau­do­jan­tis mo­der­nio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis pa­si­mo­ky­ti mi­ty­bos su­bti­ly­bių, ap­žiū­rė­ti ki­ne­ti­nę sko­nių ins­ta­lia­ci­ją, su vir­tua­liais aki­niais ap­žiū­rė­ti ga­myk­lą, taip pat su­ži­no­ti šo­ko­la­do is­to­ri­ją. Lan­ky­to­jų cent­re su­tei­kia­ma ga­li­my­bė da­ly­vau­ti in­te­rak­ty­vio­se mais­to ga­mi­ni­mo pa­mo­ko­se, iš­mok­ti pa­tiems kep­ti duo­ną, pa­si­ga­min­ti įvai­riau­sių sal­du­my­nų, kur­ti nau­jus ir neat­ras­tus sko­nius.

Bū­da­mi „Fa­zer“ ga­myk­lo­je ga­li­te nu­si­kel­ti ir į džiung­les – nau­ja­ja­me lan­ky­to­jų cent­re įkur­ta erd­vė, ku­rio­je pa­lai­ko­ma 90 pro­c. drėg­mės tam, kad bū­tų at­kur­tas kuo pa­na­šes­nis kli­ma­tas į Af­ri­kos džiung­les. Ten su­da­ry­tos są­ly­gos aug­ti au­ga­lams, iš ku­rių ga­mi­na­mi „Fa­zer“ pro­duk­tai, pa­vyz­džiui, ka­kav­me­džiui, cit­rin­me­džiui.

Lan­ky­to­jų cent­ras iš­si­ski­ria ir sa­vo uni­ka­lia ar­chi­tek­tū­ra – šis pa­sta­tas ly­gi­na­mas net su žy­mio­jo So­lo­mo­no R.Gu­gen­hei­mo dar­bais. Ar­chi­tek­tų stu­di­jos „K2S“ su­kur­to pa­sta­to for­mo­se žai­džia geo­met­ri­nės fi­gū­ros – suap­va­lin­tos lan­ky­to­jų cent­ro pa­sta­to bei kon­fe­ren­ci­jų cent­ro for­mos at­kar­to­ja „Fa­zer“ lo­go­ti­pą, o jo vi­du­je ku­ria­mi po­ty­riai – sko­nio, kva­po, gar­so, ly­tė­ji­mo ir ne­ti­kė­tu­mo.

Pa­ten­kin­ti di­dė­jan­tį po­rei­kį

„Fa­zer“ ga­myk­la Suo­mi­jo­je, lan­ky­to­jus prii­man­ti jau dau­giau nei 60 me­tų, yra la­bai po­pu­lia­ri tarp tu­ris­tų – kas­met ją ap­lan­ko apie 50 tūkst. žmo­nių.

„Pag­rin­di­nę „Fa­zer“ ga­myk­los lan­ky­to­jų da­lį su­da­ro suo­mių moks­lei­viai ir stu­den­tai. Dau­gė­ja lan­ky­to­jų iš Šve­di­jos, Ru­si­jos, Es­ti­jos ir Ja­po­ni­jos. Ta­čiau iki šiol  ne­be­su­ge­bė­da­vo­me priim­ti tiek žmo­nių, kiek bu­vo no­rin­čių­jų. Ša­lia ga­myk­los ati­da­rius nau­ją­jį lan­ky­to­jų cent­rą, mū­sų pa­jė­gu­mai pa­di­dė­ja tris kar­tus. Ti­ki­mės, kad jis pri­trauks tu­ris­tų iš vi­so pa­sau­lio, taip pat ir Lie­tu­vos“, – tei­gia „Fa­zer Ba­ke­ry Bal­tic“ va­do­vas Min­dau­gas Snars­kis.

Jis pa­brė­žia, kad šio lan­ky­to­jų cent­ro ati­da­ry­mas su­fle­ruo­ja ir šiuo­lai­ki­nes ten­den­ci­jas – vis dau­giau žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je no­ri pa­ma­ty­ti vi­di­nius įmo­nių pro­ce­sus, sie­kia su­ži­no­ti, kaip jų mėgs­ta­mi pro­duk­tai yra ga­mi­na­mi.

125 me­tai šei­mos vers­lo

2016 m. rug­sė­jo 17 d. bu­vo mi­ni­ma 125 me­tų su­kak­tis nuo die­nos, kai Kar­las Fa­ze­ris ati­da­rė sa­vo pir­mą­ją ka­vi­nę Hel­sin­ky­je. Nuo to lai­ko „Fa­zer“ šei­mos vers­las au­go ir iš­si­plė­tė į aš­tuo­nias ša­lis, tarp ku­rių – ir Lie­tu­va.

„Fa­zer“ gru­pės mi­ni­mi 125 me­tai – tai di­de­lis pa­sie­ki­mas ne tik Suo­mi­jo­je, bet ir vi­sos Šiau­rės Eu­ro­pos mas­tu. To­kio vers­lo pra­na­šu­mų pa­ste­bi­me ir dirb­da­mi Lie­tu­vo­je, nes mū­sų stip­ry­bė ky­la iš šei­mos, iš bend­ru­mo po­jū­čio. Tu tam­pi ne tik vers­lo, bet ir tos šei­mos is­to­ri­jos da­li­mi“, – ko­men­ta­vo „Fa­zer Ba­ke­ry Bal­tic“ va­do­vas.

„Džiaugs­mo ke­lias“ kau­nie­čiams

Kaip vie­ną sva­riau­sių „Fa­zer“ pro­jek­tų Kau­nui M.Snars­kis pa­mi­ni ir „Džiaugs­mo ke­lią“, ku­ris bu­vo pri­sta­ty­tas prieš pen­ke­rius me­tus, „Fa­zer“ šven­čiant 120-ąsias gy­va­vi­mo me­ti­nes. „Džiaugs­mo ke­lias“ – uni­ka­lus marš­ru­tas, at­ve­rian­tis pen­kias neat­ras­tas, iš­skir­ti­nes Kau­no vie­tas. Kiek­vie­na šių vie­tų yra pa­žy­mė­ta „šo­ko­la­di­ne“ ply­te­le, ku­ri pa­kei­čia grin­di­nio ply­te­lę.

„Prieš pen­ke­rius me­tus sa­vo mies­tui su­ma­nė­me pa­do­va­no­ti iš­lie­ka­mą­ją ver­tę tu­rin­tį ob­jek­tą, ku­ris bū­tų ak­tua­lus tiek mies­to gy­ven­to­jams, tiek ir jo sve­čiams. Mi­nė­da­mi to­kius ju­bi­lie­jus su­vo­kia­me, kaip svar­bu puo­se­lė­ti tra­di­ci­jas ir bend­ruo­me­niš­ku­mą mies­tuo­se, ku­riuo­se vei­kia­me. Tad ti­ki­me, kad „Džiaugs­mo ke­lio“ eks­kur­si­ja pa­de­da at­ras­ti Kau­ną iš nau­jo – pa­ma­ty­ti gra­žiau­sią mies­to pa­no­ra­mą, pe­rei­ti il­giau­sią pa­sau­ly­je til­tą ar užuo­sti už­bu­rian­tį se­no­vi­nės cuk­rai­nės kva­pą“, – sa­ko M.Snars­kis.

Kau­no tu­riz­mo cent­ro at­sto­vai tei­gia, kad „Džiaugs­mo ke­lio“ eks­kur­si­ją pa­mė­go ne tik kau­nie­čiai, bet taip pat ir tu­ris­tai ar gy­ven­to­jai iš ki­tų mies­tų.

„Eks­kur­si­ja „Džiaugs­mo ke­lias“ – tai vie­na in­te­rak­ty­viau­sių eks­kur­si­jų, or­ga­ni­zuo­ja­mų Kau­no tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ro. Šį marš­ru­tą pa­mė­go tiek moks­lei­viai, tiek ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ku­riems sma­gu pri­si­min­ti is­to­ri­jas apie Ži­ba­li­nę, A.Per­kovs­kio ka­vi­nę, il­giau­sią til­tą ir Kau­no tar­pu­ka­rio per­lą – Kau­ko laip­tus. Užk­lau­sų su­lau­kia­me ir iš už­sie­nio tu­ris­tų, ku­rie at­vyks­ta į Kau­ną stu­di­juo­ti. Per pen­ke­rius me­tus bu­vo suor­ga­ni­zuo­ta apie 150 „Džiaugs­mo ke­lio“ eks­kur­si­jų“, – tei­gia Kau­no tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro at­sto­vė Si­mo­na Jurk­šie­nė.

Svečiai: Paulius Dambrauskas, „Maxima LT“ komercijos vadovas, Nijolė Penkovskienė, „Maxima LT“ pirkimų departamento direktorė, Mindaugas Snarskis, „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius, Žydrūnas Valkeris, „Maxima LT“ generalinis direktorius, Mindaugas Mickevičius, „Diena Media News“ akcininkas, pabuvojo „Fazer“ lankytojų centre.

Apie „Fa­zer“

„Fa­zer“ yra tarp­tau­ti­nė įmo­nė, ap­rė­pian­ti duo­nos, sal­du­my­nų, ma­lū­nų, mai­ti­ni­mo, res­to­ra­nų ir ka­vi­nių vers­lų sri­tis. Šei­mos vers­lo bend­ro­vė „Fa­zer“ veik­lą vyk­do aš­tuo­nio­se ša­ly­se, o sa­vo pro­duk­ci­ją eks­por­tuo­ja į dau­giau nei 40. Lie­tu­vo­je „Fa­zer“ at­sto­vau­ja bend­ro­vė „Fa­zer Lie­tu­va“ – vie­na pir­mau­jan­čių ke­pyk­lų ša­ly­je, pre­kiau­jan­ti duo­nos ga­mi­niais, pa­žy­mė­tais „Gar­dė­sio“ ženk­lu. Kau­ne esan­čio­je ke­pyk­lo­je šiuo me­tu dir­ba 230 dar­buo­to­jų. Po­pu­lia­riau­si duo­nos pre­kės ženk­lai – „Jo­rė“, „Skru­dink ir ra­gauk“ bei „Auk­sė“. Ži­no­miau­si „Fa­zer“ sal­du­my­nų pre­kės ženk­lai Lie­tu­vo­je yra „Karl Fa­zer“ ir „Geis­ha“.

Nusprendė tauta

"Sveikinu "Kauno dieną" su garbingu jubiliejumi ir noriu įteikti simbolišką dovaną – Suomijos vyriausybės išleistą proginę 10 eurų monetą. Ji išleista prieš 150 metų gimusio "Fazer" įmonės įkūrėjo Karlo Fazerio garbei. Linkiu, kad Lietuva kitam garbingam "Kauno dienos" jubiliejui išleistų monetą su dienraščio logotipu", – kalbėjo "Kauno dienos" redakcijoje lankęsis "Fazer Bakery Baltic" vadovas M.Snarskis. Jis ir "Kauno dieną" leidžiančios bendrovės "Diena Media News" akcininkas bei valdybos narys Mindaugas Mickevičius apsikeitė dovanomis: progine 10 eurų moneta ir "Kauno dienos" 70-mečiui išleistu specialiu leidiniu. 

150-ųjų K.Fazerio – garsiausio Suomijos konditerio ir iki šių dienų gyvuojančios "Fazer" įmonės įkūrėjo – gimimo metinių proga Suomijos vyriausybė išleido konditerio vardo kolekcines 10 ir 20 eurų nominalo monetas. Rugsėjo mėnesį bus švenčiamas 125 metų jubiliejus, kai K.Fazeris Helsinkyje atidarė savo pirmąją kavinę, tapusią viena didžiausių ir seniausių bendrovių Suomijos maisto pramonėje.

Suomijos pinigų kalykla inicijavo visuomenės apklausą, kurios rezultatai parodė, kad žymusis suomių konditeris K.Fazeris, pasak apklaustųjų, yra būtent tas žmogus, kuriam turėtų būti nukalta proginė atminimo moneta. Remiantis šiais duomenimis, Suomijos finansų ministerija išleido dekretą dėl proginių monetų K.Fazerio atminimui nukaldinimo, kurių oficialus pavadinimas – "Karlas Fazeris ir suomiškumas".

Dirba ketvirta karta

Moneta buvo sukurta Kirsti Doukas, vienos žymiausių ir labiausiai vertinamų Suomijos papuošalų dizainerės. Monetos averse vaizduojamos išdidintos pilkosios kurapkos plunksnos, simbolizuojančios konditerio prielankumą gamtai ir aistrą medžioklei bei žemdirbystei. Monetos reverse vaizduojamas kakavmedis su trimis kakavos ankštimis, deklaruojantis K.Fazerio, kaip konditerio ir konditerijos pramonės pradininko Suomijoje, pripažinimą bei pagarbą jo indėliui į šalies maisto pramonę.

"Esu laiminga ir didžiuojuosi tiek pačia bendrove "Fazer", tiek ir mūsų puikiais, aukštos kokybės produktais. Nuostabu, kad ta mažytė konditerijos gaminių parduotuvėlė, kurią prieš 125 metus įsteigė mano prosenelis, šiandien tapo stambia įmone ir tebėra šeimos verslas," – pabrėžė ketvirtosios bendrovėje dirbančios Fazerių kartos atstovė, "Fazer" įmonių grupės šokolado ir kakavos ekspertė Majlen Fazer.

Įsitvirtino Kaune

"Tarp 125-us veiklos metus skaičiuojančios "Fazer" įmonės Suomijoje ir Lietuvoje veikiančios "Fazer" kepyklos – daug bendra: tvarus verslas, atsakingas požiūris į vykdomą veiklą ir dėmesys aukščiausiai gaminių kokybei. Lietuvoje "Fazer" istorija prasidėjo 2001 m., siekiant vietinę kepyklą "Gardėsis" paversti viena iš duonos rinkos lyderių. Šiandien Kaune mes turime modernią kepyklą, kurioje deriname senąsias kepimo tradicijas su rinkos naujovėmis. Mes tiekiame duonos gaminius Lietuvos vartotojams bei Estijos, Latvijos ir kitų šalių rinkoms. Pernai "Fazer" investavo daugiau kaip 1 mln. eurų į šaldytų kepinių gamybos liniją, kuri žymi naują įmonės veiklos Lietuvoje etapą. Ateityje ir toliau sieksime ambicingų tikslų ir tęsime plėtrą", – sakė M.Snarskis.

Bendrovės "Fazer" istorijos pradžia laikomi 1891 m., kai jaunasis K.Fazeris įgyvendino savo svajonę ir Helsinkio Kluuvikatu rajone atidarė pirmąją savo kavinę. K.Fazeris buvo plataus akiračio konditeris, kurio drąsa ir verslumo dvasia lydi bendrovės veiklą iki šių dienų. Šiandien, prabėgus 125 metams, "Fazer" yra sėkmingai veikianti tarptautinė šeimos verslo įmonė, kurioje šiuo metu dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų Suomijoje ir kitose šalyse esančiuose bendrovės padaliniuose.

Apie "Fazer"

"Fazer" yra tarptautinė šeimai priklausanti bendrovė, siūlanti duonos, saldumynų (šokoladas, saldainiai, sausainiai) produktus, taip pat teikianti maitinimo, restoranų ir kavinių paslaugas. "Fazer" veiklą vykdo aštuoniose šalyse, o savo produkciją eksportuoja į daugiau nei 40 valstybių. "Fazer" misija yra kurti skonio sensacijas.

Grupės grynasis pardavimas 2015 m. sudarė daugiau nei 1,5 mlrd. eurų. Lietuvoje "Fazer" atstovauja UAB "Fazer Lietuva" – viena pirmaujančių kepyklų šalyje, prekiaujanti duonos gaminiais, pažymėtais "Gardėsio" ženklu. Kaune esančioje kepykloje šiuo metu dirba 230 darbuotojų. Populiariausi duonos prekių ženklai – "Jorė", "Skrudink ir ragauk", "Auksė". Žinomiausi "Fazer" saldumynų prekių ženklai Lietuvoje yra "Karl Fazer" ir "Geisha". Bendrovės apyvarta 2015 m. siekė beveik 16,1 mln. eurų.