Sultys yra veikiau desertas nei gėrimas

Sultys dažnai vaikams pasiūlomos kaip sveikas gėrimas, tačiau mitybos specialistai jas priskiria skanėstų bei desertų kategorijai. Karštą dieną vaikui išgerti stiklinę natūralių sulčių išties bus sveikiau nei negerti jokių skysčių, vis tik, verčiau vaikui neformuoti klaidingos nuomonės, kad sultys yra tinkamas pasirinkimas troškuliui numalšinti. Net ir pasigardžiavimui geriant sultis, visada pirmenybę teikite šviežiai spaustoms sultimis, o jei namie neturite sulčiaspaudės, rinkitės tik kokybiškas ekologiškas sultis be pridėtinio cukraus, o ne pagamintas iš koncentrato.

Įprastą gėrimų pasirinkimą paįvairinti sultimis galite jas skiesdami vandeniu. Paeksperimentuokite, kokiu santykiu skiedžiant mėgstamas natūralias sultis išlieka patraukli spalva bei aromatas – dažnai vaikams to pakanka, kad gertų pasigardžiuodami ir pamirštų.

Gaivieji gėrimai su nedideliu kiekiu cukraus

Gaivieji gėrimai taip pat negali tapti vandens pakaitalu, tačiau tenka pripažinti, kad tiek mažiems, tiek dideliems limonadas ar kitas gėrimas ne tik numalšina troškulį, bet ir pakelia nuotaiką. Pasirinkę ekologišką limonadą ar kitą gėrimą be pridėtinio cukraus arba su nedideliu kiekiu cukraus atsigaivinsite nedarydami kompromisų sveikos mitybos principams.

Vertinantiems natūralumą patiks ekologiškuose miškuose surinkta sula. Mėgaukitės subtiliu natūraliu sulos skoniu bei išbandykite skonio kompozicijas su mėta, imbieru, spanguolėmis ar kitais priedais. Ekologiškas kokosų vanduo be pridėto cukraus taip pat sveikas ir gardus pasirinkimas, puikiai tinkantis tiek mažiems, tiek dideliems. Tokiame gėrime išsaugotas malonus kokosų skonis, elektrolitai ir visos kitos vertingos maistinės medžiagos.

Keliaujant, pramogaujant, švenčiant ar kitaip leidžiant laiką su šeima puikiai atgaivins ekologiški gazuoti gaivieji gėrimai su nedideliu cukraus kiekiu.

Natūralūs kombučios burbuliukai

Net jei kombučios gėrimas jau puikiai pažįstamas, vis dar galite maloniai nustebti atradę naują jos skonį. Skirtingi kombučios skoniai išgaunami derinant skirtingus ingredientus bei keičiant fermentacijos lygį. Natūraliai fermentuoto arbatos gėrimo skonių paletė išties plati – nuo subtilaus skonio rožėmis ar jazminais kvepiančių gėrimų iki aštresnių su imbieru. Galima rasti ir ypatingoms progoms tinkančios kombučios, kurios skonis primena elegantišką baltą ar raudoną vyną. Taigi, kiekvienam šeimos nariui bus nesunku rasti mėgstamą kombučios gėrimą, kuri tiks atsigaivinti bei tokių, kurios taps mėgstama nealkoholine vyno alternatyva.

Mėgstamas vasaros skonis vandens ąsotėlyje

Gaivių, gardžių ir natūralių gėrimų ieškokite ne tik parduotuvių lentynose, bet ir patys improvizuokite kurdami gardesnio vandens „receptus“. Citrina yra bene populiariausias geriamo vandens pagardas, tačiau gardinti galima ir kitais mėgstamais aromatingais vaisiais, uogomis ar aromatinėmis žolelėmis. Ant stalo pastačius vandens ąsotėlį su mėtos šakele, jis išsyk patrauks dėmesį tiek estetišku vaizdu, tiek maloniu aromatu. Agurkas puikiai tinka ne tik lengvoms salotoms – į vandenį įmetus keletą agurko juostelių bei ledukų, bus garantuotas malonios gaivos pojūtis. Vaikams įprastas vanduo gali tapti kur kas gardesnis įprastus ledukus pakeitus šaldytomis braškėmis, serbentais ar kitomis uogomis. Ledukai su užšalusiais našlaičių žiedais, mėtų lapeliais ar kitais akį traukiančiais augalais taip pat gali tapti paskata vaikams vandenį gerti su pasimėgavimu.

Žinoma, niekas nenurungs vandens, kaip žmogaus organizmui svarbiausio gėrimo, tačiau karštomis vasaros dienomis, kai ypač svarbu vartoti daugiau skysčių, verta paieškoti smagių ir kūrybingų sprendimų. Kuo daugiau sveikatai palankių gėrimų išbandysite, tuo lengviau atrasite kiekvienam šeimos nariui labiausiai patinkančius variantus.

Gėrimo sudėtis – cukrus ar saldikliai – svarbūs. Dvi ir daugiau stiklinės dietinio gėrimo per dieną susietos su padidėjusia mirties nuo kraujotakos ligų rizika.

Cukraus turinčių gėrimų grėsmė dar rimtesnė. Vos viena stiklinė per dieną padidina mirties nuo virškinimo sistemos – kepenų, kasos, apendikso – ligų riziką.

Detalės

Tyrime dalyvavo 451 743 abiejų lyčių (moterų – 71,1 proc.) gyventojai iš 10 Europos šalių (D. Britanijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos ir Švedijos. Vidutinis amžius – 50,8 m. Mokslininkai reguliariai jų teiravosi apie vartojamą maistą ir gėrimus nuo 1992 iki 2000 metų. Iš imties buvo pašalinti žmonės, sergantys onkologiniais, širdies susirgimais, diabetu ir patyrę insultą.

„Mūsų tyrime aktyviausių gaiviųjų gėrimų vartotojų kūno masės indeksas didesnis. Taip pat labiau tikėtina, kad jie aktyviau vartoja tabaką“, ⁠– The Washington Post sakė pagrindinis tyrimo autorius Neil Murphy iš Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (International Agency for Research on Cancer).

Technologiškai perdirbti maisto produktai, net pašalinus iš jų visą cukrų, magiškai sveikatos niekaip nepagerina.

Pasak jo, mokslininkai atliko statistines pataisas, atsižvelgdami į KMI, rūkymą ir kitus rizikos veiksnius, kurie galėtų daryti įtaką rezultatams, tačiau teigiama sąsaja tarp gaiviųjų gėrimų vartojimo ir mirtingumo išliko.

Tokias pat išvadas mokslininkai padarė, stebėję rūkančius ir nerūkančius, o taip pat turinčius viršsvorį ir žmones, kurių KMI – normalus. Tai rodo, kad sąsaja tarp gazuotų gaiviųjų gėrimų ir mirtingumo nuo kenksmingų įpročių (tabako rūkymo) ir kūno masės indekso priklauso nestipriai.

Panašūs rezultatai gauti ir kitais tyrimais. Bendrai, mokslininkai patvirtina, kad būtent nealkoholinių gaiviųjų gėrimų vartojimo augimas gali būti nesveikos gyvensenos žymeniu.

Kaip sako žymi maisto sistemų ir sveikatos ekspertė iš Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (Union of Concerned Scientists) Sarah Reinhardt, tyrimo rezultatai yra itin svarbūs. „Jie pabrėžia tai, ką jau žino visi dietologai: technologiškai perdirbti maisto produktai, net pašalinus iš jų visą cukrų, magiškai sveikatos niekaip nepagerina“.

Skeptikai

Kai kas mokslininkų išvadas vertina skeptiškai. Bonnie Liebman iš Visuomenės interesų gynimo mokslo centro (Center for Science in the Public Interest) vertinimu, šio tyrimo rezultatus galima paaiškinti ir atvirkščiu priežastiniu ryšiu. Tai yra, gali būti, kad dietinę kolą besirenkantys žmonės turi kitų sveikatos problemų (pavyzdžiui, nutukimą, polinkį į diabetą), sukeliančių teigiamą asociaciją su mirtingumu. Šios galimybės neatmeta ir pats Neilas Murphy'is.

Shutterstock nuotr.

Savo ruožtu, Tarptautinės saldiklių ir nekaloringų produktų gamintojų asociacijos (Calorie Control Council) medicinos patarėja Keri Peterson primena, kad daugybė tyrimų įrodė gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose naudojamų dirbtinių saldiklių saugumą.

Geros naujienos

Yra ir gerų naujienų. Nerasta jokio ryšio tarp nealkoholinių gaiviųjų gėrimų vartojimo ir mirčių nuo vėžio ar Alzheimerio ligos. Beveik pusšimtis tyrime dalyvavusių mokslininkų išvadų paaiškinimo kol kas nepasiūlė. Kaip bebūtų, jie primygtinai rekomenduoja įvairių šalių sveikatos apsaugos tarnybas pradėti gazuotų gaiviųjų gėrimų vartojimo mažinimo kampanijas.

Keli JAV miestai (San Franciskas, Berklis ir kt.) jau įvedė gaiviųjų gėrimų mokestį – tai indėlis į kovą su nutukimo epidemija, nes Amerikos kardiologų asociacijos (American Heart Association) duomenimis, pagrindinis cukraus šaltinis mūsų racione yra būtent gaivieji gėrimai. Mokesčiui aktyviai priešinosi gėrimų gamintojų lobi. Ir visgi, tyrimai rodo, kad žmonės pradėjo gerti mažiau gazuotų gaiviųjų gėrimų, ir rinkosi sveikesnes alternatyvas.

Seth Goldman, „Honest Tea“ (organinėse arbatose besispecializuojančios kompanijos, kurią neseniai įsigijo Coca-Cola) vykdantysis direktorius, mano, kad šis tyrimas turėtų pastūmėti stambius gamintojus dar daugiau dėmesio skirti „alternatyviems variantams“, kurti komerciškai sėkmingus gėrimus su mažiau cukraus ar visai be jo. „Visi regime vartotojų evoliuciją. Tačiau jei nesikeisime patys, jį prarasime. Dabar vyksta permainos, kurios vargu ar bus grįžtamos“.

Vegetarai ir insultas

Be Neilo Murphy'io vadovaujamų tyrimų, nuskambėjo ir dar vienas šviežias dietologijos ir medicinos mokslinis darbas. Oksfordo universiteto mokslininkai pareiškė, kad veganiškos ir vegetariškos dietos sumažina širdies išeminės ligos riziką 22 proc. (pesketarianųatveju, tai yra, vegetarų, vartojančių žuvį ir jūros gėrybes, – 13 proc.).

Per 10 metų tūkstančiui vegetarų teka 10 širdies ligos atvejų mažiau. Tai gali būti susiję su žemesniu KMI, cholesterolio lygiu ir kraujo spaudimu, o taip pat retesniu diabetu – tai yra, su pagrindiniais vegetariškos ir veganiškos dietos privalumais.

Shutterstock nuotr.

Bet yra ir šaukštas deguto. Lyginant su vartojančiais mėsos produktus, vegetarų insulto rizika didesnė 20 proc. Mokslininkai sieja tai, be viso kito, su vitaminais, gaunamais tik iš mėsos.

Tyrimas vyko 18 metų, jame dalyvavo daugiau, kaip 48 tūkstančiai žmonių, kurių eksperimento pradžioje atliktoje anamnezėje nebuvo širdies ligų ir insultų. Tiriamos grupės buvo padalintos maždaug po lygiai: 23,5 tūkstančiai vegetarų (įskaitant veganus ir pesketarianus) ir 24 tūkstančiai mėsėdžių. 18 metų jie atsakinėjo į anketų klausimus apie racioną, ūgį, svorį, arterinį kraujospūdį, o taip pat, kiek kartų kreipėsi į ligonines. Mokslininkus itin domino širdies kraujagyslių sistemos susirgimai.

Išanalizavę visų grupių duomenis, mokslininkai padarė išvadą: mėsos atsisakymo naudą (visų pirma dėl sumažėjusios išeminės širdies ligos rizikos) praktiškai atsveria didesnė vegetarų insulto rizika – trys papildomi insultai, tenkantys tūkstančiui žmonių per 10 metų.

Pačių Oksfordo mokslininkų nuomone, būtina toliau tirti vegetariškos dietos ir didesnės insulto rizikos ryšį. Jie pabrėžia, kad rezultatui įtaką galėjo daryti žemas kai kurių maistinių medžiagų lygis tyrime dalyvavusių vegetarų kraujyje, tarp jų kobalamino (vitaminas B12) ir cholekalciferolio (vitaminas D3), nepakeičiamų aminorūgščių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.

„Įvairių rūšių vandens pardavimai į viršų šokteli vos pradžiuginus pirmiesiems šiltesniems saulės spinduliams, tačiau ypatingai išauga užklupus karščio bangoms. Tuomet vanduo tampa nepamainoma alternatyva norintiems atsigaivinti ir atsiduria gyventojų prekių krepšeliuose. Be to, pastebime, kad pavasarį kinta nuperkamo gazuoto ir negazuoto vandens santykis. Pastarojo dalis išauga, tačiau daugiau nei pusę viso nuperkamo vandens vis tiek sudaro gazuotas. Panašu, kad lietuviai jį tiesiog mėgsta labiau“, – sako prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė B. Čaikauskaitė.

Rinkdamiesi gėrimą – domisi jo sudėtimi

Prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė pažymi, kad net ir rinkdamiesi vandenį, lietuviai tam skiria nemažai laiko ir ant pakuočių surašytas jų sudėtis nagrinėja taip pat atidžiai, kaip ir bet kurių kitų produktų. Be to, dažnas pirkėjas jau turi savo mėgstamą vandens rūšį ir parduotuvių lentynose ieško tik jos.

„Pirkėjai atkreipia dėmesį į parduodamo vandens maistines ir vertingąsias savybes. Pastaruoju metu tapo populiarios mineralų ir vitaminų junginiais praturtintos vandens rūšys. Lietuviai taip pat mėgsta įvairiais skoniais pagardintą vandenį. Pats populiariausias ir nepralenkiamas šioje kategorijoje – vanduo su citrina. Taip pat šiltuoju metų laiku noriai perkamas braškių, žaliųjų citrinų ir greipfrutų skonio vanduo“, – teigia B. Čaikauskaitė.

Renkasi limonadus su mažesniu cukraus kiekius

Prekybos tinklo atstovė pastebi, kad dažniausiai gyventojai vandenį perka 1,5 l talpos buteliuose, tačiau didesnių apsipirkimų metu ar vykdami į išvykas neretai renkasi ir keleto butelių pakuotes arba vandenį perka didelėse – 5 l – talpose.

„Karštomis dienomis labai populiarūs tampa ir maži vandens buteliukai, dėl kurių gyventojai į parduotuves neretai užsuka tiesiog eidami pro šalį, keliaudami į darbus ar eidami pasivaikščioti“, – sako B. Čaikauskaitė.

Prekybos tinklo atstovė atskleidžia, kad sušilus orams gyventojai gerokai dažniau renkasi ir įvairius limonadus, tačiau dažnas ieško ir alternatyvų jiems.

Šiuo periodu taip pat nemažai nuperkama giros, ir šaltos arbatos gėrimų, taip pat auga susidomėjimas lietuviška sula. Be to, rinkdamiesi limonadus, lietuviai vis dažniau ieško turinčių mažiau kalorijų bei cukraus.

Daugiau nei 60 proc. suaugusiųjų ir ketvirtadalis vaikų Didžiojoje Britanijoje turi viršsvorio ar yra nutukę, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Jungtinės Karalystės verslo naujienas.

Mokyklinio amžiaus vaikai suvartoja tris kartus daugiau cukraus, nei rekomenduojama. Daugiausia cukraus gaunama iš gaiviųjų gėrimų. Kova su viršsvorio sukeltomis komplikacijomis Jungtinės Karalystės biudžetui kasmet kainuoja apie 16 mlrd. svarų.

Nors vyriausybė nepaskelbė tikslaus mokesčio dydžio, manoma, kad jis gali siekti apie 20 proc. Gaiviųjų gėrimų gamintojai ir pardavėjai teigia, kad, užuot baudusi juos, vyriausybė turėtų skatinti šalies gyventojus riboti besaikį cukraus vartojimą. Ekspertai teigia, kad panašūs mokesčiai sumažino gaiviųjų gėrimų pardavimus Prancūzijoje, Danijoje bei Vengrijoje.

„Brexit“ pasekmės: kainos kyla, svaras nuvertėja

Didžiojoje Britanijoje skelbiami oficialūs statistikos duomenys, kurie parodys, kaip šalies ekonomika atsilaikė po gyventojų sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES).

Proeuropietiškai nusiteikę ekspertai žadėjo ekonominę krizę, šaliai nusprendus išstoti iš ES, tačiau statistika nepasmerkė Didžiosios Britanijos ekonomikos. Šalyje kyla infliacija, o su ja – kuro, alkoholio ir prabangos prekių kainos. Teigiama, kad kainos dėl silpno svaro kurso kils ir toliau.

Referendumo rezultatai taip pat neigiamai paveikė nekilnojamojo turto sektorių. Statybos kompanijos taip pat pristabdė naujų būstų projektus. Tiek naujų namų statyba, tiek infrastruktūrų plėtra sumažėjo. Tai, anot ekspertų, – ankstyvas rodiklis apie šalį galinčią ištikti ekonominę stagnaciją.

Kita vertus – teigiamos naujienos darbo rinkoje. Už narystę ES agitavę politikai tvirtino, kad sprendimas pasitraukti iš Bendrijos padidins bedarbių skaičių, tačiau šią savaitę paskelbti duomenys rodo, kad bedarbystė sumažėjo ir Britanijos dirbančiųjų skaičius pralenkė prieškrizinį lygį. Šalyje taip pat kilo atlyginimai, tačiau ekspertai įspėjo, kad dirbantieji labai nepraturtės, nes svaro kurso nuosmukis ir infliacija gerokai nuvertino gyventojų pinigines.

Gerinti sveikatos sistemos nebežada

Didžiosios Britanijos iždo kancleris Philipas Hammondas pažadėjo padengti iš ES atkeliaujančias subsidijas, kai šalis pasitrauks iš Bendrijos. Britų žemės ūkis, mokslininkai bei nepasiturintys šalies regionai šiuo metu iš ES gauna beveik 7 mlrd. eurų kasmet. Didžioji Britanija į Bendrijos biudžetą sumoka daugiau, nei gauna iš jo, todėl vyriausybė turėtų surasti pinigų išmokoms.

Tačiau iždo kanclerio pažadas galioja iki 2020 m. Jei derybos su ES vyks pagal planą, šalis iš Bendrijos pasitrauks 2019 m. Tai reikštų, kad vyriausybė paramą teiks vos vienerius metus, per kuriuos ūkininkai turės apsispręsti dėl tolesnio veiklos plano. Mokslininkai, kurie pasitvirtins ilgametę ES paramą, gaus išmokas visam projekto laikui.

Agitacijos dėl šalies narystės ES metu buvo žadama įmokas į Bendrijos biudžetą nukreipti į vietinės sveikatos apsaugos sistemos gerinimą, tačiau iždo kancleris apie šį planą neužsiminė. Tikimasi, kad P. Hammondas plačiau paaiškins vyriausybės ekonominę strategiją rudenį, kai bus paskelbtas peržiūrėtas biudžeto projektas.

Traukiniais važiuos brangiau

Anglijoje, Velse bei Škotijoje kitais metais vėl kils traukinių bilietų kainos. Ši žinia Didžiojoje Britanijoje sukėlė pasipiktinimų bangą dėl nepatikimo traukinių kompanijų darbo. Šalies geležinkelius valdo privačios kompanijos, kurios nesusitvarko su dideliais keleivių srautais, nepatenkintų darbuotojų streikais bei geležinkelių tinklo atnaujinimo darbais.

Traukinių darbuotojus atstovaujančios profsąjungos prašo vyriausybės nacionalizuoti geležinkelius. Šiam žingsniui pritaria ir opozicijoje esančių leiboristų lyderis Jeremy Corbynas. Profsąjungos šiuo metu kovoja su darbdaviais dėl planų modernizuoti traukinius ir jų valdymo taisykles. Tai reikštų, kad didelė dalis darbuotojų prarastų darbą.

Modernizavimo darbai taip pat kelia galvos skausmą keleiviams, kurie kasdien susiduria su vėluojančiais ar atšauktais traukiniais. Todėl šią savaitę paskelbtas infliaciją atitinkantis kainų kilimas šalies gyventojams pasirodė nepateisinamas. Nacionalinio profsąjungų centro atliktas tyrimas taip pat parodė, kad per pastaruosius šešerius metus traukinių bilietų kainos padidėjo ketvirtadaliu. Šis procentas dvigubai lenkia per tą patį laikotarpį apskaičiuotą atlyginimų kilimo procentą.

Sprendžia šalies energetikos ateitį

Didžiojoje Britanijoje sprendžiama šalies energetikos ateitis. Kol naujoji šalies premjerė konservatorė Theresa May svarsto, ar patvirtinti atominės elektrinės statybą, jos vyriausybė išdavė leidimą didžiausiam pasaulyje jūros vėjo jėgainių parko planui.

6 mlrd. svarų kainuosiantis 300 turbinų parkas galės aprūpinti elektra daugiau nei 1,5 mln. šeimų. Tikimasi, kad prie šalies rytinės pakrantės vėjo jėgainės bus pastatytos per ateinančius 10 metų. Šiuo metu Didžioji Britanija pagamina 18 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tokių, kaip saulė, vanduo ar vėjas.

Nors šalies vyriausybė tikisi šį procentą padvigubinti, neseniai atsistatydinęs premjeras Davidas Cameronas yra patvirtinęs naujos atominės jėgainės statybą Somerseto grafystėje. Projektas, kurį dalinai finansuoja Kinijos energetikos gigantas CGN, kritikuojamas dėl saugumo spragų bei vis augančios projekto kainos.

Naujoji premjerė T. May, būdama D. Camerono vidaus reikalų sekretore, išreiškė nepritarimą kinų dalyvavimui, statant strateginius objektus, ir susirūpinimą dėl šalies saugumo. Tačiau T. May gali atšaukti atominės statybą, vedama ekonominių paskatų, – naujos jėgainės elektra kainuos tris kartus daugiau nei dabartinė rinkos kaina.

Gaiviųjų gėrimų gamintoja ir pardavėja "Coca-Cola" neatskleidžia, kaip Lietuvoje sekasi praėjusiais metais pradėta prekyba alkoholiniais gėrimais, rašo "Verslo žinios".

"Mūsų gėrimai užima lyderio pozicijas gazuotų ir negazuotų paruoštų vartoti gėrimų kategorijose - pardavimai auga. Nuolat stipriname savo pozicijas vartotojams siūlydami jiems aktualių produktų ir būdami konkurencingi", - dienraščiui sakė "Coca-Cola HBC" Baltijos regiono prekybos vadovas Valdas Pakštys.

Anot jo, bendrovė neatskleidžia, kiek pavyko parduoti alkoholinių gėrimų, kai tapo "The Edrington Group" alkoholinių gėrimų platintoja mūsų šalyje ir nuo praėjusių metų liepos vartotojams pasiūlė stipraus alkoholio. "Coca-Cola HBC" pajamos pernai siekė 50,8 mln. eurų - 2,6 proc. daugiau nei pernai.

Vartotojams vis dažniau renkantis sveikesnius gėrimus, „Coca-Cola Enterprises“ planuoja iki 2020 metų dešimtadaliu sumažinti kalorijų kiekį viename savo gėrimų litre.

Didžiausia pasaulyje nepriklausoma „Coca-Cola“ gėrimų pilstymo įmonė teigia, jog toks sprendimas priimtas atsižvelgus į vis didėjantį susirūpinimą dėl nutukimo ir į vartotojų atsiliepimus.
Pasak įmonės, pilstančios „Coca-Cola“ gėrimus tokioms šalims kaip Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija ir Nyderlandai, taip pat bus siekiama iki 2020 metų perpus sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį, kuris nuo 2007 metų absoliučiąja išraiška jau buvo sumažintas 29 procentais.

Vartotojams vis labiau rūpinantis sveikata, gaiviųjų gėrimų pardavimai mažėja jau metų metus. Gazuoto vandens vartojimas JAV 2014 metais smuko 1 proc. ir mažėjo dešimtus metus iš eilės.

"Coca-Cola HBC Balne" gamykloje Alytuje nealkoholiniai gėrimai "Coca-Cola", "Coca-Cola Zero", "Fanta", "Sprite", "Schweppes" pradėti pilstyti į naujus mažesnio svorio PET butelius - bendrovė skaičiuoja, kad pakuotės optimizavimas gamyklai leis per metus sunaudoti 290 tonų mažiau PET medžiagos nei iki šiol. Taip pat atnaujintas kamštelių dizainas.

Atnaujinant pakuotes, Alytaus gamykloje PET gamybos linijose buvo investuota į butelių pūtimo ir užpildymo įrangos modifikavimą. kiek -neskelbiama, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Kiek lėšų Alytaus gamyklai per metus leis sutaupyti pakuotės optimizavimas, neatskleidžiama.

Dar niekada nuo 1992 metų išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams Lietuvoje nebuvo tokia maža.

2015 metais visose vartojimo prekių ir paslaugų išlaidose maistui ir nealkoholiniams gėrimams tenka 24,7 proc. - per praėjusius metus lietuvių išlaidos maistui sumažėjo 0,5 procentinio punkto.

Maisto krepšelyje irgi vyksta pokyčiai: duonos ir grūdų produktų, kaip ir mėsos, jame mažiau, daugiau pieno, sūrio, kiaušinių, aliejaus ir daržovių, rašo "Verslo žinios".

"Mažėjanti maistui skiriama dalis rodo, kad gyventojų gerovė kyla", - dienraščiui teigė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Šaltenienė, o SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė akcentuoja, kad šios vartojimo prekių ir paslaugų išlaidos neatspindi lietuvių išlaidų Lenkijoje, į kurią važiuojama apsipirkti, kaip ir neatspindi pajamų ir kainų lygio Baltijos šalyse.

Karštą vasaros dieną nereikėtų vartoti jokio alkoholio, mat šis gali sutrikdyti kraujo spaudimą, krešumą, pakenkti kraujagyslėms, širdžiai, sako šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė. Medikės teigimu, karštą dieną būtina gerti kuo daugiau skysčių, tačiau vaisvandeniai nerekomenduotini, o kava skysčių neatstoja.

„Prakaitavimas yra apsauginė organizmo reakcija nuo perkaitimo. Todėl turime vartoti kur kas daugiau skysčių, taip pat praturtintų mineralais, nes su prakaitu pasišalina kalis, natris, kurie yra reikalingi“, – pabrėžia N. Vaicekauskienė.

Gydytojos teigimu, kuomet labai karšta, vartoti alkoholį nėra gerai. Tai kenkia kraujagyslėms, širdžiai, gali sutrikti kraujo spaudimas, krešumas. Alkoholis dar labiau blogina orientaciją.

Savo ruožtu gydytoja, mitybos ir maisto saugos specialistė Roma Bartkevičiūtė pastebi, kad žmogus per karščius labiau pavargsta, iš organizmo pasišalina daugiau skysčių, o alkoholis dar labiau skatina skysčių pasišalinimą, alkoholio kiekis gėrime gali veikti stipriau nei kitu atveju.

Kava skysčių neatstoja

Pasak N. Vaicekauskienės, kava nėra pats tinkamiausias gėrimas per karščius, nes pasižymi lengvu skysčius varančiu poveikiu. „Kava niekuomet neįsiskaičiuoja į tą skysčių normą, kurią mes turime išgerti per dieną. Tad kavą gerti galima, tačiau ji naudinga tik tiek, kad kažkam suteikia žvalumo ar maloniai sudirgina skonio receptorius, o skysčių ji atstoti negali“, – pažymi pašnekovė.

R. Bartkevičiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad kava apskritai yra produktas, kurį reikia vartoti saikingai, mat per didelis kavos kiekis gali pakenkti. „Vienas puodelis kavos karštą dieną nėra nuodas, nėra įrodyta, kad tai gali pakenkti sveikam žmogui, tačiau kava piktnaudžiauti nevertėtų, ypač žmonėms, kurių kraujospūdis aukštas“, – pažymi medikė.

Geriausia gerti vandenį

Kadangi prakaituojant pašalinama daug vandens, su juo ir mineralinių medžiagų, tad reikėtų gerti vandenį ir mineralinį vandenį.

R. Bartkevičiūtės teigimu, gerai žinoma rekomendacija išgerti maždaug 1,5 litro vandens per dieną yra vidutinė, tačiau kiekvienas žmogus tą normą turėtų prisitaikyti individualiai.

Kalbintos medikės rekomenduoja gerti vandenį arba lengvai mineralizuotą mineralinį vandenį. Anot N. Vaicekauskienės, vaisvandenių reikėtų vengti, nes jie yra praturtinti angliarūgšte, kenkiančia skrandžiui, virškinimui, turi nereikalingų kalorijų bei įvairių saldiklių.

„Vandenį gurkšnoti galbūt atsibosta, tad jį galima paskaninti citrinos ar apelsino griežinėliais, mėtomis, gvazdikėliais. Taip pat galima vandeniu skiesti sultis. Jos nebus tokios saldžios, o vanduo turės skonį“, – pataria N. Vaicekauskienė.

Gydytojų teigimu, karštą vasaros dieną skysčių būtina suvartoti daugiau nei įprastai, dar daugiau jų reikia, jei per karščius žmogus yra fiziškai labai aktyvus, sportuoja, daug juda.

„Jei neteksime nedidelio kiekio skysčių, neigiamų simptomų gali nepasireikšti, tačiau jei nuolat netenkama daugiau skysčių, gali pasireikšti silpnumas, bendras nuovargis, galvos svaigimas“, – sako R. Bartkevičiūtė.

Ak, tie saldūs gazuoti gėrimai! Sako, kad nuodas. Užtat koks skanus! Galbūt troškulį mažai naudos teikiantiems limonadams apmalšins šis primityvus eksperimentas: jo autorius nusprendė tiesiog kurį laiką pavirinti Coca-colą ir pažiūrėti, kas iš to išeis.

Gazuotuose gėrimuose labai daug anglies dvideginio burbuliukų ir labai daug cukraus. Tiek daug, kad nė neįtartume. Todėl ir skanu – ypač saldumynus mėgstantiems vaikams. Tačiau yra vaizdus būdas savo akimis pamatyti, kiek iš tikrųjų cukraus yra tokiuose gazuotuose gėrimuose kaip kola.

Gazuotam gėrimui pasiekus virimo temperatūrą, iš pradžių nieko drastiško nevyksta: skystis pradeda kunkuliuoti, garuoti. Po kurio laiko, išgarinus į limonado sudėtį įeinantį vandenį, pasimato įdomybės. Iš vieno 0,5 litro tūrio buteliuko lieka gal trečdalis stiklinės juodą ir tąsią melasą, o gal net ir smalą primenančios substancijos. Visa tai – kadaise baltas buvęs cukrus ir kitas į limonado sudėtį patenkantis "gėris".

Išvada labai paprasta: išgėrę buteliuką tokio skysčio, į savo organizmą susiverčiame ir štai tokį "juodąjį kokteilį". Išjungus viryklę ir leidus gazuoto gėrimo substancijai praaušti, melasa pradeda tirštėti ir tampa dar tąsesnė, lipnesnė. Kurios iš vieno buteliuko gaunama tikrai labai nemažai.