Tai BNS antradienį patvirtino pati I. Makaraitytė, teismo prašiusi pripažinti, kad R. Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje pernai birželio 16 dieną paskelbė neigiamą požiūrį formuojančią informaciją apie ją.

„Balandžio 19 diena buvo paskutinis terminas, kuomet jis galėjo skųsti, bet jis nebeskundė ir vykdo teismo sprendimą. Jis jau padengė bylinėjimosi išlaidas, nes mes tik to ir prašėme“, – BNS sakė I. Makaraitytė.

Ji taip pat patvirtino, kad Seimo narys įvykdė ir teismo įpareigojimą pašalinti iš „Facebook“ ją žeminantį pernai birželio 16-ąją paskelbtą įrašą.

Jame R. Žemaitaitis žurnalistę vadino „propagandiste“, „kremliaus advokate“, rašė, kad ji skleidžia nacistines ir antisemitines kalbas, „komunistinę-konservatorinę propagandą“, kaltino žurnalo „Atgimimas“ atėmimu iš Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo.

Klaipėdos apylinkės teismas kovo 19-ąją nusprendė, kad šiuo įrašu R. Žemaitaitis žemino I. Makaraitytės garbę ir orumą. Anot teismo, tai skelbdamas politikas ne tik siekė paskleisti „aiškiai melagingą informaciją apie tariamas ieškovės pažiūras“, kurios yra visiškai priešingos, bet ir diskredituoti jos profesinę veiklą.

Teismas I. Makaraitytės ieškinį tenkino visiškai, įpareigodamas per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo minėtą įrašą pašalinti, taip pat sumokėti per 3,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Pats R. Žemaitaitis BNS tvirtino nematęs prasmės apskųsti tokio teismo nuosprendžio, nors ir nesutinka su teismo pozicija.

„Aš laikausi savo pozicijos, kad tai yra nuomonė, o teismas mano kitaip“, – teigė R. Žemaitaitis.

Savo ruožtu teismas pažymėjo, kad neetiška, nesąžininga, argumentais ar faktais neparemta ar juos nutylint išreikšta nuomonė teismų praktikoje taip pat pripažįstama žeidžiančia asmens garbę ir orumą.

„Nagrinėjamu atveju, kad ir pripažįstant, jog atsakovo įraše išreikšta nuomonė, atsižvelgiant į aukščiau teismo įvertinus atsakovo įrašo teiginius, tokia nuomonė negali būti pripažinta sąžininga ir etiška, pagrįsta ir objektyvia kritika, kadangi ji neturi objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovę, diskredituoja ieškovės profesinę veiklą ir menkina ieškovės, kaip žurnalistės, reputaciją“, – nurodė teismas.

R. Žemaitaitis pernai gruodį jau buvo sulaukęs nepalankaus sprendimo šmeižto byloje prieš Andrių Tapiną, konstatavęs, kad politikas apie žurnalistą ir visuomenininką skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją.

Parlamentarui dėl antisemitinių pasisakymų feisbuke yra iškelta apkaltos byla, ją šiuo metu nagrinėja Konstitucinis Teismas.

Teismo sprendimu, Seimo narys įpareigotas panaikinti „Facebook“ paskelbtą įrašą.

Kaip nurodoma teismo nutartyje, R. Žemaitaičio 2023 m. birželį „Facebook“ paskelbtas įrašas apie I. Makaraitytę, kuriame Seimo narys žurnalistę vadina „propagandiste“, rašo, kad ji skleidžia nacistines ir antisemitines kalbas, kaltina ją žurnalo „Atgimimas“ atėmimu iš Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo, žemina I. Makaraitytės garbę ir orumą.

Teismas civilinėje byloje visiškai tenkino žurnalistės ieškinį, nutarė įpareigoti R. Žemaitaitį ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti minėtą įrašą iš savo paskyros socialiniame tinkle „Facebook“.

Taip pat teismas nutarė iš R. Žemaitaičio priteisti 3243 eurus bylinėjimosi išlaidų I. Makaraitytei.

Teismo vertinimu, R. Žemaitaičio įrašo teiginiai neabejotinai suponuoja Lietuvos gyventojų, kaip demokratinės valstybės visuomenės, neigiamą požiūrį į I. Makaraitytę ne tik kaip fizinį asmenį, tačiau kaip ir į didžiajai visuomenės daliai žinomą LRT žurnalistę.

„Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės (I. Makaraitytės – ELTA), kaip žurnalistės, profesinės veiklos tikslas yra stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją, o atsakovo (R. Žemaitaičio – ELTA) įraše neatitinkantys tikrovės teiginiai ieškovės atžvilgiu yra kardinaliai priešingi demokratinės valstybės principams, neabejotinai tokie atsakovo teiginiai diskredituoja ieškovės profesinę veiklą ir menkina ieškovės, kaip žurnalistės, reputaciją ir mažina visuomenės pasitikėjimą ja. Akivaizdu, jog atsakovo įrašo turinio informacija tiek įstatymų, tiek moralės prasme yra neigiama ir bet kuris vidutinis asmuo nenorėtų būti tapatinamas su tokio pobūdžio asmeninėmis savybėmis, veiksmais ir įsitikinimais“, – teigiama teismo nutartyje.

R. Žemaitaitis su I. Makaraitytės ieškiniu dėl garbės ir orumo įžeidimo nesutiko.

Šis Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas dar neįsigaliojo, jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

ELTA primena, kad Seimo narys R. Žemaitaitis jau yra patyręs pralaimėjimą panašaus pobūdžio byloje. Praėjusių metų gruodį Klaipėdos apylinkės teismas nutarė, kad parlamentaro paskleista informacija apie visuomenininką Andrių Tapiną ir jo įkurtą viešąją įstaigą „Laisvės TV“ neatitinka tikrovės, žemina garbę ir orumą.

Teismas įpareigojo politiką ištrinti socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtą informaciją. Taip pat teismo sprendimu iš R. Žemaitaičio A. Tapinui priteista 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Be to, iš politiko priteista 7,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Į teismą su ieškiniu visuomenininkas A. Tapinas ir jo įkurta viešoji įstaiga „Laisvės TV“ kreipėsi dėl R. Žemaitaičio skelbtos informacijos apie „Laisvės TV“, A. Tapino organizuotas paramos akcijas Ukrainai (pareiškimai apie pinigų rinkimų kovinio drono „Bayraktar“ pirkimą, A. Tapino neva praloštus pinigus ir pan.).

R. Žemaitaitis teigė nesutinkantis su šiuo teismo sprendimu, kuris dar nėra įsigaliojęs, politikas tikino jį skųsiąs apeliacine tvarka.

Lietuvos nacionalinis transliuotojas (LRT) naująjį sezoną imasi rimtų temų – darbą pradeda Žurnalistinių tyrimų skyrius. Penkių profesionalių žurnalistų komanda, kuriai vadovauja Indrė Makaraitytė, analizuos visuomenei svarbius, rezonansinius įvykius ir jų tyrimus pristatys televizijoje, radijuje bei portale.

Apie Žurnalistinių tyrimų komandą ir jo misiją kalbamės su vadove Indre Makaraityte.

– Ko gero, ne viskas, ką rodo televizija, yra žurnalistika. Kas yra tiriamoji žurnalistika televizijoje?

– Labai daug produkcijos, kurią skaitome, girdime, o ypač matome per televiziją, patenka į apibrėžimą ''pramogos''. Tokias programas gali rengti žurnalistai, bet tai nėra žurnalistika. Ten kitokie reikalavimai, tiksliau, vienas – kad žiūrovui būtų smagu, įdomu, jis neieškotų pramogos kitur.

Bet televizija nėra tik pramogos. Tai yra be galo daug galimybių suteikianti erdvė, kuri leidžia žurnalistams pasiekti daugiau žiūrovų ir perteikti jiems naujienas ar išsamesnę medžiagą patraukliau ir suprantamiau. Taip, regis, interneto portale telpa begaliniai tekstai. Tačiau rašyk nerašęs, kokią kreivą šypseną išspaudė netikėtai ''pagautas'' koks politikas… o televizijoje užtenka vieno kadro, ir viskas visiems aišku. Kartais juk net komentarų nereikia – ne visi juk meluoja nerausdami ar visiškai neturi sąžinės.

– Tyrimus skelbsite ne tik televizijoje, bet ir radijuje bei interneto portale. Kaip tai atrodys?

– Tyrimų skyriuje mes dirbame penkiese, mūsų patirtys labai skirtingos, bet visi – žurnalistai. Tyrimų skyrius yra pirmasis žingsnis integruojant lrt.lt interneto portalą, radiją ir televiziją į vientisą organizmą, nes tyrimus skelbsime visais trimis formatais: lrt.lt portale, radijo ir televizijos žinių ir diskusinėse laidose. Tai leis pildyti mūsų tyrimus, juos giliau ir plačiau komentuoti, įtraukti daugiau visuomenės ir pasiekti didesnį žinomumą.

– Tyrimų komanda – 4 moterys ir tik vienas vyras. Kaip atrinkta komanda?

– Tyrimų skyriuje dirba profesionalūs žurnalistai, o profesionalumas nuo lyties nepriklauso. Profesionalumas ir aistra dirbti yra tie kriterijai, dėl kurių prie Tyrimų skyriaus prisijungė Jurga Tvaskienė, Rūta Juknevičiūtė, Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė. J.Tvaskienė yra be galo patyrusi žurnalistė, dirbusi tikrai ne vienoje žiniasklaidos priemonėje ir būtent su tiriamąja žurnalistika, Rūta anksčiau dirbo INFO TV ir net kasdien darydama aktualijų reportažus, rasdavo laiko gilesniems pakapstymams. Mindaugas ir Jurgita didžiulės patirties įgijo dirbami su ''Pinigų karta'' ir ''Laisvės TV'' projektais.

LRT nuotr.

– Žadate imtis rimtų temų – kokios jos? Gal prašysite ir žiūrovų pagalbos?

– Mes pradėjome dirbti pačią pirmą dieną, kai susirinkome, o temų spektras yra labai platus. Darbas gena darbą. Ir, žinoma, kaip be žiūrovų ir skaitytojų pagalbos? Visuomet galima į mus kreiptis el. paštu tyrimai@lrt.lt, taip pat telefonu +3702363157, o interneto erdvėje ieškokite reklaminės juostos su LRT logotipu ir Tyrimų skyriaus pavadinimu – užpildžius anketą, galima atsiųsti mums informacijos. Galima ir anonimiškai, jei taip jums saugiau.

– Anksčiau žurnalistai tik svajodavo, kad jiems būtų skirta pakankamai laiko tyrimui atlikti. Kiek laiko galite sau leisti analizei, kad suspėtumėte temą parengti eteriui?

– Laiko skiriama, bet tyrimai yra sunkus darbas ir, deja, kartais nueina šuniui ant uodegos, nes tos trūkstamos grandies kaip nėra, taip nėra. Mes kartais tikrai kapstome it iš po žemių, tariamės, konsultuojamės, einame šnekėtis su žmonėmis. Štai mano kolegė ką tik parsinešė didžiulį lagaminą dokumentų, bet ji nėra tikra, jog net ir pervertus visus dokumentus iš to bus naudos. Juk jei kas nors ką nors slepia, nenori, kad taptų žinoma, jie taip pat saugosi. O mums tenka spėlioti.

– Ar rimtomis temomis neatbaidysite žiūrovų, kurie televizorių įsijungia norėdami atsipūsti?

– LRT yra puiki erdvė, kur rimta informacija dera su pramogomis, yra ir vieno, ir kito. Be to, visuomenė jaučia didžiulį rimtosios žurnalistikos alkį, ir tų alkstančių sąmoningųjų yra vis daugiau.

– Ne vienas žurnalistinis tyrimas, atskleidęs blogybes, taip ir liko tik paviešinta informacija be pasekmių tų istorijų herojams. Koks planuojamas jūsų komandos atliktų tyrimų rezultatas?

– Taip, būna visaip. Bet net ir žinių reportažas, nekalbant apie išsamesnį tyrimą, yra taškų sudėliojimas ir įvykio fiksavimas. Prie jo galima grįžti ir priminti. Ir nemaloniausios yra temos, kurios buvo užmirštos, bet vėl ištrauktos į paviršių. Per laiką juk pasimiršta net patiems istorijų dalyviams, ką ir kodėl sakė.

– Kada ir kaip tyrimai bus transliuojami kiekvienu kanalu: televizijoje, radijuje, internete?

– Tyrimų skyrius yra LRT Naujienų tarnybos dalis, mes dirbame kartu su žiniomis ir labai tikimės jas prasmingai papildyti. O kai jau turėsime, ką rodyti, beveik neabejokite – sužinosite, nes stengsimės pateikti kuo greičiau, kuo suprantamiau ir išnaudoti visas nacionalinio transliuotojo teikiamas galimybes.

Be R. Miliūtės, „Dienos temoje“ interviu rengs Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Audrius Matonis ir Vladimiras Laučius.

Nuo rugpjūčio prie LRT žurnalistų komandos prisijungsianti politikos apžvalgininkė I. Makaraitytė įsitikinusi, kad žiūrovui yra labai svarbus tinkamas pašnekovas, o žurnalistų funkcija – sumaniai prisikasti prie tiesos. „Neretai kalbinami žmonės, kurie tik samprotauja, bet tokie pašnekovai nėra įdomūs žiūrovui. Stengsimės kalbinti tą smaigalį – žmogų, kuris yra tiesiogiai atsakingas už diskusijos objektu tapusią problemą. Tiesa, politikai yra linkę nepasakyti visko, ką žino ar planuoja, todėl mūsų užduotis yra sumaniai išgauti tą tiesą“, – kalba netrukus startuosiančio LRT žurnalistinių tyrimų skyriaus vadovė I. Makaraitytė.

„Politikus kalbinu jau daug metų ir visada tai dariau atsakingai, tad kaip ir nebus nieko naujo“, – įsitikinusi I. Makaraitytė.

Buvęs LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis priduria, kad aktualijų rubrikos vedėjai turėtų kuo geriau atskleisti pašnekovo poziciją, o ne piršti vieną ar kitą nuomonę. „Žiūrovai turi patys nuspręsti, kuri nuomonė jiems priimtinesnė, o argumentacija yra stipresnė. Nemanau, kad kalbintojo užduotis yra įpiršti žiūrovui vieną ar kitą nuomonę. Jo užduotis yra atskleisti tos nuomonės turėtojus ir padėti žiūrovams pačiam spręsti“, – teigia žurnalistas.

Pataruosius dešimt metų „Panoramai“ vadovavęs A. Matonis siekia, kad naujoji žinių laidos rubrika būtų autoritetinga ir nepriekaištingos reputacijos: „Jaučiu didelę atsakomybę nenuvilti žiūrovų.“

„Tai, kad laidą ves penki žurnalistai su skirtingomis patirtimis, nesidubliuojančiomis profesinėmis ir gyvenimiškomis prielaidomis, manau, yra geras dalykas. Toks sprendimas gali suteikti laidai daugiau įvairovės ir žiūrovų pasitikėjimo. Žinoma, daug kas priklausys nuo kiekvieno vedėjo pastangų ir profesinės atsakomybės“, – įsitikinęs portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius V. Laučius.

Laidos „Teisė žinoti“ kūrėja ir vedėja žurnalistė R. Miliūtė pažada, kad neleis pašnekovams išsisukti nuo nemalonių klausimų. „Galiu patikinti, kad pašnekovai bus spaudžiami atsakyti į klausimus, kuriuos mes, žurnalistai, užduosime žiūrovu vardu, nes jie patys to padaryti negali. Galiu pažadėti, kad neleisiu pabėgti nuo klausimų. Ko tikrai žiūrovai gali tikėtis, tai aštrių klausimų“, – teigia R. Miliūtė.

Kaip teigia dar viena aktualijų žurnalistė, LRT TELEVIZIJOS aktualijų laidos „Savaitė“  vedėja N.Pumprickaitė, kiekvienas pašnekovas jos laidoje yra lyg svečias namuose, todėl pagarba – svarbiausias diskusijos akcentas.

„Bet kuriuo atveju, su laidos pašnekovu pirmiausia elgiuosi pagarbiai. Kai pasikviečiu svečius į namus, nesakau, kad jis yra kvailas ir kad jis man nepatinka. Kritikai yra reikalingi argumentai, o ne nuomonė. Gali būti, kad mes pripratome prie tokio žurnalistinio įvaizdžio: pyksta, rėkia, kritikuoja, dar kumščiu trinkteli į stalą. Aš manau, kad ir su šypsena galima paklausti labai daug nemalonių klausimų ir gauti gerų atsakymų“ , – tikina N. Pumprickaitė.

„Žurnalistiniai tyrimai man asmeniškai – viena įdomiausių žurnalistinio darbo sričių. Tai, kad Lietuvoje jų vertė auga, yra didžiulis visos mūsų visuomenės laimėjimas, – pranešime cituojama I. Makaraitytė. – Dabar tiesiog reikia kibti į darbus ir daryti, ką galime geriausio.“

Ji yra įgijusi lyginamosios politikos magistro laipsnį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

I. Makaraitytė yra dirbusi savaitraščio „Atgimimas“ vyriausiąja redaktore, vedė aktualijų laidas keliose televizijose, rašė komentarus interneto portalams. Pastaruoju metu ji dirbo televizijoje „Info TV“, rašė komentarus portalui delfi.lt.

„Prisijungti prie žurnalistinių tyrimų komandos – didžiulis iššūkis. Ir didžiulė garbė man, kaip žurnalistei, kad man buvo patikėta imtis šio darbo. Lietuvoje yra puikių žurnalistų, sąžiningų, dorų ir atsakingų, degančių idėja. Tikiu, kad LRT yra vieta, kurioje šie žmonės galės nuveikti daug prasmingų darbų savo valstybei“, – teigė žurnalistė.

LRT žurnalistinių tyrimų padalinys pradės veikti rugpjūtį, jį sudarys keturi – penki žmonės. Visuomeninio transliuotojo vadovybė žada, kad šie tyrimai bus publikuojami tiek interneto portale, tiek transliuojami radijuje ir televizijoje.

O gal menininkai kalbasi su politikais ir siūlo idėjas, kaip šie galėtų geriau juos suprasti? Ar menininkai galvoja apie politiką ir politikus, kurių sprendimai lemia jų mokamų mokesčių dydį, gydymo paslaugų kainą ir pensiją?

Tokias temas žinomiausias ir populiariausias lietuvių dizaineris Juozas Statkevičius aptarė duodamas išskirtinį interviu „Info komentarams“ su Indre Makaraityte.

Dizaineris, kuris netrukus pristatys savo naujausią kolekciją, pateikia daug netikėtų įžvalgų, kodėl ilgai nesidomėjo tuo, kas vyksta Lietuvoje ir kodėl kasdienės Lietuvos politinės aktualijos jam tampa vis svarbesnės. Natūriniai mainai – taip, kaip Lietuvos kaime ne visai žiloje senovėje – šiuo metu gyvena menininkai ir šioje grandinėje viena didelė grandis – politikai.

Rengęs ne vieną Lietuvos politiką, kūręs jam stilių, neretai mūsiškius Seimo narius lyginantis su Didžiosios Britanijos parlamentarais bent aprangos ir stiliaus požiūriu, J. Statkevičius sako, kad į politiką eis nebent tik tada, kai nieko nebegalės padaryti mados sferoje.

„Kai jau būsiu impotentas madoje, eisiu į politiką“, – sako J. Statkevičius.

Apie meną ir politiką bei menininkų kasdienybę realiame gyvenime, kuriame reikia mokėti mokesčius, bendrauti su valdininkais ir kartais tenka net susirgti - pokalbis su Juozu Statkevičiumi „Info komentaruose“ – šio trečiadienio vakarą 19.30 val. ir 21 val. per „Info TV“.

Prie Rasos Tapinienės ir Viktoro Jakovlevo prisijungianti Indrė Makaraitytė savo komentarais, vertinimais ir įžvalgomis dalinsis nuo 19 val. 30 min.

Indrė į eterį sugrįžta pačiu karščiausiu metu – ir kai kepina vasaros saulė, ir kai politikai rengiasi rinkimams, žeria pažadus ir neriasi iš kailio, bandydami pelnyti rinkėjų simpatijas. „Žodžio kišenėje neieškančios Indrės arkliukas - pokalbiai, ji gali sumalti į miltus išsisukinėjanti pašnekovą, užduoti taiklius ir aštrius klausimus, išklausyti. Komentuoti ne tik Lietuvos politiką, bet ir užsienio, socialinius reiškinius, ekonomiką. Indrė yra iš tų žmonių, kurie nenustoja stebėtis ir mato temas aplinkui“, - sako „Info TV“ kanalo žinių tarnybos vadovė Inga Larionovaitė.

„Dabar mano gyvenime - lūkesčių, jaudulio ir naujų iššūkių mišinys“, – sako Indrė, keisdama darbą. Pasak jos, tiesioginė „Info diena“ – tai laida, kokia ir turi būti informacinio kanalo informacinė laida.

„Info dienoje“ atsiranda komentarų pusvalandis, per kurį bus galima iš įvairių pusių gvildenti tos dienos aktualiją ar kelias temas. Man labai patinka į problemą pažiūrėti visai kitu, kartais netradiciniu kampu ir kai tam bus kasdien net po trisdešimt minučių – tikras lobis. Laidoje taip pat bus pašnekovų. Gyvas pokalbis bus labai svarbus komentarų laidos akcentas, - sako Indrė. - Kasdien išsirinkti svarbiausius įvykius yra daug lengviau nei eilės tvarka surikiuosi visos savaitės nutikimus. Žmogui, kuris dirba savo kasdienius darbus ir neturi laiko žvilgčioti į tai, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, reikia dienos apžvalgos, tam tikro apibendrinimo. Taip, darbo laukia nemažai, bet iš to išlošia žiūrovas – jis gauna daugiau informacijos, daugiau vertinimų, įžvalgų, iškeliama daugiau klausimų, kurie lieka ir žiūrovo galvoje. O klausimai ir abejonės yra pagrindinis progreso variklis“.

Per pertrauką tarp aktyvių darbų daug kas Indrės klausė, ar ji neiškeitė žurnalistikos į juvelyriką. „Tai yra tokie du skirtingi pasauliai, kad tikrai gali gyventi vienas šalia kito. Ir, tikiuosi, kad niekaip vienas kitam netrukdys. Ryte – papuošalai, vakare – komentarai. Puikus derinys“, - šypsosi naujoji „Info dienos“ komandos narė.

„Info diena. Komentarai“ su Indre Makaraityte – nuo birželio 20-osios per „Info TV“ kanalą.