Įvažiuoti gali ne visi

Dar 2010-aisiais Kauno mieste patvirtintos kapinių lankymo taisyklės, tačiau šią vasarą pradėta taikyti griežtesnė į kapinių teritoriją įvažiuojančių transporto priemonių kontrolė. Įvažiuoti į kapines gali tik tam tikros kategorijos transporto priemonės.

Pagal taisykles į kapinių teritoriją leidžiama įvažiuoti specialiųjų tarnybų transporto priemonėms, vykstant laidojimo ceremonijai, kai vežamas karstas ar urna, kapaviečių statybos leidimus turintiems asmenims ir automobiliams, kuriais važiuoja arba vežami negalią turintys asmenys.

„Kitokios transporto priemonės į kapines įvažiuoti negali. Lankytojai automobilius turi palikti ties kapinėmis įrengtose aikštelėse ir iki kapaviečių eiti pėsčiomis“, – pažymėjo „Kapinių priežiūros“ teisės ir personalo vadovė Justina Gracija Vanžodė.

Lankytojai automobilius turi palikti ties kapinėmis įrengtose aikštelėse ir iki kapaviečių eiti pėsčiomis.

 

Padeda užtikrinti tvarką

Ji nurodė, kad mažesnėse kapinėse žmonės į vidų ir taip nevažiuodavo, tačiau į dideles kapines, kaip Karmėlavos ar Romainių, anksčiau būdavo galima įvažiuoti visiems, nepaisant galiojančių kapinių lankymo ir laidojimo taisyklių.

Tačiau pastebėta, kad didelis automobilių srautas sukuria papildomų problemų. Kapinių takai nepritaikyti prasilenkti ar važiuoti abiem kryptimis, todėl pasitaikydavo atvejų, kad automobiliai apgadindavo svetimas kapavietes, paminklus, šalikelėse sustatytos transporto priemonės niokojo žaliuosius plotus. Todėl, ribojant įvažiavimą į kapinių teritoriją, galima lengviau užtikrinti tvarką ir eismo kontrolę.

„Esame pastebėję, kad ne visi vairuotojai turi gebėjimų apsisukti siauruose kapinių takuose, todėl padaro žalos infrastruktūrai. Gaudavome skundų dėl nudaužtų kapaviečių kampų, sugadintų paminklų. Lietuvoje žmonės tikrai rūpinasi kapavietėmis, skiria tam daug pinigų, todėl mes, kapinių prižiūrėtojai, turime saugoti kapavietes, kad jos nebūtų pažeistos dėl to, jog kažkas nori arčiau privažiuoti“, – kalbėjo J. G. Vanžodė.

Siekiant, kad eismas kapinėse būtų kontroliuojamas, „Kapinių priežiūra“ pradėjo taikyti kontrolę, kuri numatyta taisyklėse.

Yra buvę atvejų, kai atvažiavę tvarkyti kapų žmonės paliko savo automobilį taip, kad pro jį nepravažiavo laidotuvių ceremonijos dalyviai. Kartą prasilenkti negalėjo net greitosios medicinos pagalbos automobilis.

 

„Be to, yra buvę atvejų, kai atvažiavę tvarkyti kapų žmonės paliko savo automobilį taip, kad pro jį nepravažiavo laidotuvių ceremonijos dalyviai. Kartą prasilenkti negalėjo net greitosios medicinos pagalbos automobilis. Kapinių takai iš tiesų siauri, pritaikyti važiuoti tik vienai transporto priemonei ir ties kapavietėmis neįrengta parkavimo vietų“, – pridūrė „Kapinių priežiūros“ atstovė.

Specialistė pažymėjo, kad pėsčiomis į bet kurias Kauno kapines galima laisvai įeiti nepriklausomai nuo kapinių prižiūrėtojo darbo laiko.

„Įėjimo laikas nekontroliuojamas, todėl žmonės gali laisvai ateiti sutvarkyti artimųjų kapų. Ribojame tik įvažiavimą automobiliais“, – nurodė J. G. Vanžodė.

Beje, prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines į Kauno kapines bus galima įvažiuoti automobiliais visiems lankytojams. Tai leis žmonėms patogiai sutvarkyti artimųjų kapus. Tokia tvarka galios dvi savaites. Paskui į kapines vėl bus įleidžiami tik minėtos kategorijos transporto priemonės.

Kapaviečių priežiūra

Nors dvi savaites į Kauno kapines bus galima įvažiuoti automobiliais, kapinių prižiūrėtojai vis tiek ragina neprarasti budrumo ir nepridaryti kitoms kapavietėms žalos. Prie bendros tvarkos gali prisidėti ir keli priminimai, kaip patiems tvarkyti artimųjų amžinojo poilsio vietas.

Primenama, kad ties įrengtais kolumbariumais negalima savavališkai montuoti jokių konstrukcijų. Tvarkant kapavietes taip pat reikia atidumo.

„Kapavietėse negalima sodinti jokių aukštaūgių augalų, kurie vėliau gali nulūžti ir sugadinti greta esančius kapus. Raginame pagalvoti, ar augalai nekels rūpesčių dėl krintančių lapų, ar šakos netrukdys praeiti. Be to, primename, kad yra nustatytas kapavietės plotas, kurio didinti taip pat negalima“, – aiškino J. G. Vanžodė.

Ji patarė kapavietėms tvarkyti rinktis patikimas įmones, nes pasitaiko atvejų, kai žmonės neaišku kam sumoka pinigus, tačiau nepasirašoma jokių sutarčių, tad statytojai laiku nepastato paminklų, neatlieka kitų sutartų darbų. Taip galima ne tik prarasti pinigus, bet ir gerokai nusivilti, kad svarbią dieną artimojo kapas taip ir lieka nesutvarkytas.

Jei žmonės patys dėl tam tikrų priežasčių negali prižiūrėti artimųjų kapų, tokią paslaugą gali užsisakyti savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“.

 

Jei žmonės patys dėl tam tikrų priežasčių negali prižiūrėti artimųjų kapų, tokią paslaugą gali užsisakyti savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“. Šios savivaldybės įmonės specialistai už mėnesinį 30 eurų mokestį gali prižiūrėti kapus, šluoti nuo jų lapus, atmintinomis dienomis uždegti žvakių ar atlikti kitus tvarkymo darbus. Galima užsisakyti ir vienkartinę kapavietės tvarkymo paslaugą.

„Mes su klientais sudarome oficialias sutartis, jas galima sudaryti ir nuotoliu. Klientams siunčiamos sutvarkytų kapaviečių nuotraukos, ataskaitos apie atliktus darbus. „Kapinių priežiūros“ darbuotojai kas dešimt dienų laisto gėles, ravi, grėbia lapus ir pan.“, – apie tai, kaip patogiai galima prižiūrėti kapus, komentavo „Kapinių priežiūros“ atstovė.

Vis dėlto J. G. Vanžodė pastebėjo, kad „Kapinių priežiūra“ neturi teisės tvarkyti apleistų kapaviečių, kurioms prižiūrėti yra priskirtas konkretus asmuo, todėl ragina žmones, tvarkant artimųjų kapus, šiek tiek prisidėti ir prie kaimyninio kapo gražinimo. Kartais tereikia išrauti piktžolę, kad  bendras vaizdas atrodytų kur kas geriau.

Plečiama infrastruktūra

Kapinių prižiūrėtojai priminė, kad Kauno kapinėse galima rinktis įvairius laidojimo būdus: laidoti karste ar urnoje. Ji gali būti laidojama kapavietėje arba saugoma kolumbariume. Vainatrakio kapinėse įrengtos ir gyvūnų laidojimo vietos, tad ir su jais gali būti tinkamai atsisveikinta.

„Šiuo metu Kauno kapinėse apie 60–65 proc. laidojama urnose, todėl plečiame kolumbariumus Petrašiūnų, Romainių, Seniavos kapinėse. Kadangi laidojimai urnomis populiarėja, natūralu, kad žmonės ieško jiems priimtinų sprendimų, tad kolumbariumai tampa gera alternatyva“, – kalbėjo „Kapinių priežiūros“ teisės ir personalo vadovė.

Vainatrakio kapinės, kurios dabar yra pagrindinės Kauno miesto kapinės, taip pat plečiamos, nuolat investuojama į infrastruktūros gerinimą. „Čia įrengtos vienodo dydžio šeimos kapavietės, palikti vienodi tarpai tarp jų, tad žmones iš tiesų traukia tvarka. Be to, Vainatrakio kapinėse yra ir investicinis kvartalas, kuriame žmonės gali užsisakyti geresnę infrastruktūrą, t. y., jei pageidaujama, aplink kapavietes klojame trinkeles, galime suformuoti ir kapavietės pamatus, tad žmonės, nusprendę artimuosius laidoti čia, ateityje išvengia statybos darbų“, – nurodė J. G. Vanžodė.

„Kapinių priežiūra“ primena, kad nesvarbu, kuriose Kauno kapinėse bus laidojami artimieji, tačiau kapaviečių tvarkymo ir laidojimo klausimais žmonės gali pasikonsultuoti su įmonės specialistais.

Į Kaune veikiančias kapines automobiliu galima įvažiuoti kapinių prižiūrėtojo darbo metu.

Bet per mirusiųjų paminėjimo laikotarpį ant daugumos jų uždegamos žvakutės. Taip sakė žurnalistų kalbinti kauniečiai.

Nelieka tamsoje

„Kai važiuojame aplankyti artimųjų kapų, visada pasiimame keletą žvakučių, kurias uždegame ant tamsoje skendinčių kapų. Jau seniai pastebėjau, kad taip elgiasi nemažai per Vėlines ar Visų Šventųjų dieną kapus lankančių žmonių“, – sakė lapkričio pirmąją aplankyti tėvų kapo atvykęs Mantas su šeima.

Netoli Petrašiūnų kapinių gyvenantis Antanas atkreipė dėmesį, kad jau ne pirmi metai per Vėlines kapuose apsilanko nedidelės grupės jaunų žmonių, kurie ieško neprižiūrimų kapų ir padabina juos žvakutėmis.

„Tai tikrai gera tradicija. Manau, daugelis ją palaiko, juk liūdnai atrodo, kai tarp žvakučių ir gėlių jūros pamatai tamsius, visų užmirštus kapus“, – svarstė Antanas.

Prasidėjo išpardavimas

Kaip ir kasmet mirusiųjų pagerbimo dienomis prie kapinių išsirikiuoja prekiautojai žvakutėmis, gėlėmis, vainikais.

Užsibrėžę sutaupyti dažnai renkasi ne prie kapinių esančias prekyvietes, bet didžiuosius prekybos centrus, kuriuose gėlių ir žvakučių kainos – mažesnės.

Tai tikrai gera tradicija. Manau, daugelis ją palaiko, juk liūdnai atrodo, kai tarp žvakučių ir gėlių jūros pamatai tamsius, visų užmirštus kapus.

Pavyzdžiui, lapkričio 1 – osios išvakarėse kai kuriuose didžiuosiuose prekybos centruose prasidėjo gėlių išpardavimas su 60 procentų nuolaida. Karališkųjų chrizantemų vazonėlis su penkiais žiedais kainavo vos tris eurus. Tiesa, jau aiškiai matėsi, kad gėlė ant lentynos stovėjo ne vieną dieną.

Chrizantemų paklausa

Prie kapinių esančiose prekyvietėse penkių žiedų karališkosios chrizantemos vazonas kainavo 12 eurų, tačiau buvo akivaizdu, kad žiedai – švėžutėliai. Esant tinkamam orui, tokie išsilaikyti gali ir kelias savaites.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Taip tvirtino prie Panemunės kapinių prekiaujanti moteris. Anot jos, lapkričio 1 dieną labiausiai buvo perkamos įvairių rūšių gyvos chrizantemos.

„Perka ir smulkiažiedes, ir stambiažiedes. Tokios kapą puoš labai ilgai“, – patikino prekiautoja.

Perka ir smulkiažiedes, ir stambiažiedes. Tokios kapą puoš labai ilgai.

Žvakučių kainų skirtumai nebuvo labai didelį – prekybos centruose įvairių dydžių žvakutės buvo keliolika centų pigesnės.

Neįprastos puošmenos

Įvairių gėlių margumyne buvo galima pastebėti ir gana neįprastai atrodančių kapams skirtų puošmenų: rožėmis apkaišytų kryžių, iš amalo pintų vainikėlių.

„Vainikas iš amalo man atrodo gražus, Kas supranta, tas vertina ir nuperka“, – sakė prekiauti prie Petrašiūnų kapinių iš Rumšiškių atvykusi Onutė.

Šalia prekiaujanti jos draugė turėjo iš kankorėžių sulipdytų vainikėlių. Tačiau moterys neslėpė: populiariausi yra vazonai su gyvomis chrizantemomis, todėl didžiąją apyvartos dalį sudaro pajamos ne už originalias puošmenas, bet už tradicinius žiedus.

Laikotarpis – palankus

Iš samanų ir žiedų sukurtomis puošmenomis prekiaujanti kaunietė Jurgita atkreipė dėmesį, kad šiais metais prekyba itin aktyvi.

„Daug laisvų dienų, todėl kapinių lankytojų srautai tolygiau pasiskirsto ir pirkėjų yra beveik nuolat“, – pastebėjo Jurgita.

Ne pirmus metus prie Petrašiūnų kapinių prekiaujanti jauna moteris pasakojo, jog prekybai ruošiasi likus bent trims savaitėms iki lapkričio.

„Darydama puokštes stengiuosi joms suteikti individualumo, kad šiek tiek išsiskirtų iš kitų. Tokios puokštės, manau, kasmet tampa vis populiaresnės. Net neabejoju, kad nenupirktų neliks“, – sakė Jurgita.

Išveža naktį

Mirusiųjų pagerbimo laikotarpiu nuo tvarkomų kapų į konteinerius sunešamos įvairios atliekos netrukus virsta akis badančiais šiukšlių kalnais.

Ypač daug atliekų susikaupia gausiausiai lankomose ir Kaune didžiausiose Karmėlavos kapinėse.

Bendrovės „Kapinių priežiūra“ specialistas Rokas Šmotavičius sakė, kad nuo sutvarkytų kapų nešamos šiukšlės vieną tuščią konteinerį užpildo per dvidešimt minučių.

„Yra vietų, kurios neatrodo labai tvarkingai, bet kai tokie lankytojų srautai, neįmanoma padaryti, kad visur blizgėtų. Dėl automobilių srautų sunku išvežti šiukšles. Išvežame nakties metu“, – apie nešventinę kasdienybę pasakojo kapus prižiūrinčios bendrovės specialistas.

Petrašiūnų kapinėse aptverta nauja papildoma teritorija, įrengti asfaltuoti takai. Čia taip pat padaugėjo kolumbariumų – pastatyti 9 betoninės sienelės segmentai su 145 nišomis urnoms bei 12 metalinių kolumbariumų stovų, kuriuose tilps 60 urnų. Dar 32 metaliniai kolumbariumai su 160 vietų urnoms įrengti Seniavos kapinėse.

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ duomenimis, nuo 2015 metų kremavimo paslaugų poreikis išaugo keletą kartų.

Takų asfaltavimą visose Kauno kapinėse visiškai užbaigsime per keletą ateinančių metų.

„Šiai dienai daugiau kaip pusė palaikų kremuojami. Dalis gyventojų urnas deda į kapavietes, kiti renkasi kolumbariumus. Sulaukiame prašymų ir net reikalavimų didinti kolumbariumų skaičių. Tą nuosekliai ir darome“, – pasakojo savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Ričardas Čėsna.

Romainių kapinėse, kaip ir pernai, tęsiamas kapinių takų asfaltavimas, pradėta ruoštis kolumbariumų statybai. Kapinėse įrengta drenažo sistema, kuri surinks besikaupiantį vandenį. Taip pat pastatyti nauji kapinių vartai bei tvora, prie administracinio pastato juosianti automobilių stovėjimo aikštelę.

„Takų asfaltavimą visose Kauno kapinėse visiškai užbaigsime per keletą ateinančių metų. Esame išsikėlę dar vieną tikslą – netolimoje ateityje visose kapinėse atnaujinti vandentiekio sistemas, atnaujinti didžiųjų miesto kapinių tvorų fasadus“, – būsimus darbus vardijo R. Čėsna.

Tuo metu Vainatrakio kapinėse parengti 2 nauji kvartalai palaikams laidoti, įrengti takai, aptverta teritorija.

„Šįmet susidūrėme su problema, kuomet po liūčių į kapines iš gretimų laukų pradėjo plūsti vanduo. Išsprendėme tai iškasę didelį vandens surinkimo baseiną“, – teigė R. Čėsna.

Panemunės kapinėse pastatyti nauji ir saugūs laiptai, išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, o į kapines nuo šiol įvažiuojama pro naujus vartus. Veršvų kapinėse automobilius kauniečiai jau stato išasfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Aleksoto kapinės šiemet išvalytos nuo šiukšlių ir brūzgynų, aptvertos nauja tvora.

„Ilgus metus miesto kapinės, lygiai kaip ir gatvės, buvo paliktos likimo valiai.  Per šias Vėlines kauniečiams jau nebereikės klampoti per purvynus. Kitąmet kapinių puoselėjimą tęsime toliau“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Vainatrakio kapinėse šįmet išplėsta laidojimo teritorija. Tarp kapaviečių įrengti takai, o kapinės aptvertos tvora, fasadinė jų pusė apsodinta tujomis. Iki šių metų pabaigos ketinama užbaigti didelės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus.

Petrašiūnų, Seniavos ir Karmėlavos kapinėse išasfaltuoti pagrindiniai kapinių takai, perdažytos tvoros, sutvarkyti ir perdažyti vandens šuliniai. Eigulių kapinėse be sutvarkytų takų taip pat įrengtos naujos administracinės patalpos, iškirsti krūmai ir užtverta tvora šiaurinėje kapinių pusėje.

Romainių kapinėse išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, sužymėtos prekybai gėlėmis skirtos vietos, Kleboniškio kapinėse darbininkai tęsia tvoros betonavimo darbus. Kitąmet planuojama tęsti visų miesto  kapinių  atnaujinimo darbus išasfaltuojant ne tik pagrindinius ir šalutinius takus, bet ir įrengiant takus ten, kur jų apskritai nebuvo.

Eismo pasikeitimai

Šiomis dienomis ir per Vėlines Romainių kapinių prieigose organizuojamas vienpusis eismas, kurio metu automobiliai juda viena kryptimi nuo Šilainių Romainių link. Vienpusio eismo tvarka galioja ir Karmėlavos kapinėse. Tuo tarpu vairuotojams, atvykusiems į Eigulių kapines, automobilius leidžiama parkuoti  kempingo teritorijoje (Jonavos g. 51A).

„Kapinės skirtųsi pačio įrengimo, infrastruktūros išpildymu. Tai būtų mūsų kapinės, tiesiog būtų galimybė pasirinkti galimybę laidotis ar viešosiose kapinėse ir nemokamai, ar susimokėti ir gauti tą servisą, kuris galėtų būti komercinėse kapinėse“, – apie planus BNS pasakojo „Kapinių priežiūros“ vadovas Ričardas Čėsna.

Pasak jo, ši idėja kilo apsilankius Kairėnų kapinėse Vilniuje, kur toks principas yra sėkmingai įgyvendinamas ir sulaukė didelio susidomėjimo.

Jeigu ši idėja sulauktų savivaldybės politikų palaikymo, ją įgyvendinti būtų įmanoma maždaug per metus ir kitais metais jau pasiūlyti galimybę laidoti mokamose kapinėse.

R.Čėsnos teigimu, komercinėse kapinėse būtų galima pasiūlyti visiškai sutvarkytą kapinių aplinką, geresnę infrastruktūrą, puošnesnę aplinką.

„Būtų įdėta gal truputį išskirtinė apšvietimo sistema, trinkelės sudėtos, gal architektai pasiūlytų kažkokią medžiagą – ar granitines, ar paprastas, įdėti kažkokias spalvos gamas“, – apie galimybes svarstė „Kapinių priežiūros“ direktorius.

Jo vertinimu, toks projektas greičiausiai taptų itin patrauklus arčiau Kauno esančiose kapinėse – Petrašiūnuose, Panemunėje ar Eiguliuose – tačiau nė vienų jų plėsti jau nebėra galimybių.

Ruošiasi įrengti daugiau alternatyvų

R.Čėsna sako, kad „Kapinių priežiūra“ norėtų pasiūlyti daugiau alternatyvų – dėl šios priežasties planuojama ir didesnė kolumbariumų plėtra kitose Kauno kapinėse – šiuo metu jie įrengti tik Petrašiūnų kapinėse.

„Mano noras yra, gal net šiais metais, kad kolumbariumai atsirastų Seniavos, Romainių kapinėse. Ir jie turėtų tiek vizualiai žiūrint atrodyti kitaip nei Petrašiūnuose, ir medžiaga turėtų būti kita, kad būtų alternatyvos kiekvienam“, – kalbėjo „Kapinių priežiūros“ vadovas.

Petrašiūnų kapinėse paslaugas taip pat ruošiamasi plėsti, suteikiant galimybę urnas laidoti žemėje.

„Tegu būna įvairesnių variantų – kodėl neduoti to pasirinkimo?“, – svarstė R.Čėsna.

Didelį plotą užimančiose Vainatrakio kapinėse galima ir didesnė įvairovė – prieš kelerius metus buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas svarstė, kad Vainatrakyje galėtų atsirasti sklypai, skirti skirtingų konfesijų kapinėms. Vis dėlto tokių prašymų, pasak „Kapinių priežiūros“ vadovo, kol kas nėra gauta.

Jis pabrėžė, kad kol Vainatrakio kapinių infrastruktūra tebėra įrenginėjama, būtų pats metas tokius pasiūlymus svarstyti, nes vėliau juos įgyvendinti bus sunkiau.

„Kaip tik ir pats laikas tą išreikšti norą, nes kada kapinės bus išbaiginėjamos, tada jau tie norai tampa suvaržyti – nelabai bus galimybių. Šiai dienai mes tikrai visas, visokiausias galimybes turime ir norėtume tuo pasinaudoti“, – sakė R.Čėsna.

„Kapinių priežiūros“ duomenimis, Kaune šiuo metu veikia aštuonios kapinės, dar aštuonios yra riboto laidojimo. Iki atidarant Vainatrakio kapines, Kaune stigo laidojimo vietų. 18 kilometrų nuo miesto centro esančios Vainatrakio kapinės iš viso užima 40 hektarų, skaičiuojama, kad mirusiems laidoti jų užteks mažiausiai šimtmečiui.

Su Kauno meru Andriumi Kupčinsku ketvirtadienį susitikę Italijos statybų bendrovės „Rizzani de Eccher“ atstovai domėjosi galimybėmis Kaune įrengti išskirtines kapines.

„Mūsų kompanija Kaune norėtų įrengti kapines pasiturintiems žmonėms. Tokias, kokios yra itin populiarios Vakaruose. Pirmiausia mus domintų Petrašiūnų kapinės, galbūt Panemunės“, – kalbėjo Rizzani de Eccher grupės atstovas, inžinierius Gulizia Giuseppe.

Kauno meras pabrėžė, jog Petrašiūnų kapinės yra užpildytos, tačiau galima svarstyti galimybę išnuomoti dalį Vainatrakio kapinių teritorijos, jei tam pritartų miesto taryba.

Skaičiuojama, jog praėjusiais metais atidarytose Vainatrakio kapinėse suformuotame pirmajame laidojimo kvartale per ateinančius kelerius metus amžinojo poilsio atguls 4-5 tūkstančiai mirusiųjų.

Už 18 km nuo miesto centro esančios Vainatrakio kapinės iš viso užima 40 ha teritoriją. Šių kapinių užteks mažiausiai šimtmečiui. Šiuo metu kapinių teritorijoje jau įrengti vartai, pastatyti atliekų konteineriai, biotualetas, nutiesti takai.

Ateityje greta esančiuose suformuotuose sklypuose planuojama įrengti kolumbariumą, administracines patalpas, automobilių stovėjimo aikštelę bei plėsti kapinių infrastruktūrą atsižvelgiant į gyventojų poreikius.