Įžūlu elgesys

„Kai ateini į gamtą pasiklausyti pavasarinės paukščių balsų terapijos, bet išgirsti motorinių transporto priemonių kakofoniją“, – taip pamatytus vaizdus apibūdino specialistai.

Vaizdo įraše matyti, kaip marių pakrantėje linksminasi pora jaunuolių. Vienas paskui kitą jie nuskriejo miško takeliu. Parko lankytoja dar bandė juos stabdyti, tačiau motociklininkai moterį aplenkė ir nurūko toliau.

„Šitie veikėjai jau ne pirmą kartą fiksuojami važinėjantys Girionių pakrantėmis, Pakalniškių, Laumėnų pažintinių takų trasomis, miško takeliais. Šįkart ramų pasivaikščiojimą gamtoje jie sutrukdė parko lankytojai. Gal iš matymo atpažinsite savo kaimynus? Stop kadrai komentaruose. Perduokite jiems, kad labai norime su jais pasikalbėti apie paukščiukus ir gėlytes!“ – socialiniame tinkle rašė Kauno marių regioninio parko atstovai.

Neleiskime niokotojas vešėti

Jie priminė, kad gamtoje reikia elgtis atsakingai, o motociklai, keturračiai ar kitos motorinės priemonės čia nėra pageidaujamos. Taip pat paragino parko lankytojus nelikti abejingais ir pamačius, kaip kas nors niokoja miško paklotę, apie tai pranešti specialiosioms tarnyboms.

„Pamatę neleistinai važinėjant transporto priemonėmis parko takais, trasomis, miško paklote ar tiesiog bekele, prašome pranešti policijai ar aplinkosaugininkams pagalbos telefonu 112.

Kai ateini į gamtą pasiklausyti pavasarinės paukščių balsų terapijos, bet išgirsti motorinių transporto priemonių kakofoniją.

Primename, kad važinėtis sporto, treniruočių ar kitų pramogų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose teritorijų rengimo dokumentuose ir pažymėtos“, – nurodė parko direkcija.

Kauno marių pakrantes prižiūrintys specialistai pažymėjo, kad draudžiama važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, jas statyti ar kitaip eksploatuoti, įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones.

„Transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą kelio apibrėžimą. Saugomos teritorijos ne vieta tokioms pramogoms!“ – nurodė gamtosaugininkai.

Iš Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių Kauno marių regioniniame parke užregistruotos 7. Ne visos jos yra vienodai gausios. Prie dažniausiai sutinkamų tiek parke, tiek šalyje galima priskirti vandeninį pelėausį ir Natuzijaus šikšniuką. Šikšnosparniams gyventi šiltuoju metų laiku šiame regioniniame parke sąlygos yra tikrai geros, nes čia sutinkami įvairūs biotopai, prie vandens yra miškingų vietų, nemažai vabzdžių.

Pasak Kauno marių regioninio parko specialistų, dar prieš porą dešimtmečių šių žvėrelių į Kauno žiemavietes susirinkdavo po kelis tūkstančius, o pastaruoju metu jų gausa yra sumažėjusi. Juos dažnai trikdydavo ir fortų lankytojai.

Pernai viename forte buvo įrengtos grotos, užtikrinančios, kad žiemojimo metu itin jautrių trikdymui gyvūnų miego nedrums smalsuoliai dvikojai. Šikšnosparnių žiemavietėse (fortuose) lankytis draudžiama nuo spalio iki balandžio pabaigos.

Džiugu, kad globaliai nykstantys šikšnosparniai sulaukia vis daugiau dėmesio ir pripažinimo kaip rūšis, kuri atlieka itin svarbų ekologinį vaidmenį. Prie to prisideda ir jų „advokatai“ – gamtininkai, kurie padeda išsklaidyti per daugybę amžių suformuotus mitus apie šikšnosparnius, supažindina su šiais įdomiais gyvūnėliais visuomenę.

Padėka lankytojams

Kauno marių kraštovaizdžiu besirūpinantys specialistai džiaugėsi, kad vis daugiau žmonių prisideda prie to, kad aplinka būtų gražesnė, o lankytinos vietos atsivertų dar didesniu grožiu. Parko atstovai pripažįsta, kad lėšų reikia nuolat, todėl norisi padėkoti kiekvienam, kuris prisideda bent nusipirkdamas simbolinį lankytojo bilietą.

„Kas lipdo besmegenius, o kas – ataskaitas. Belipdydami praeitų metų veiklos ataskaitą pirmiausia susiskaičiavome resursus, be kurių mums nepavyktų nuveikti daugybės darbų. Juk besmegeniams nulipdyti reikia sniego, o teritorijai prižiūrėti – lėšų. Kadangi resursų iš „dangaus“ negauname pakankamai, džiaugiamės lankytojų indėliu. Neabejojame, kad suprantate mūsų džiaugsmą – jis panašus į tą, kuris dabar apėmęs visus, besimėgaujančius iškritusiu sniegu. Tad norime padėkoti Kauno marių regioninio parko bičiuliams, kurie lankydamiesi parke įsigyja lankytojų bilietą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė parko direkcijos atstovai.

Kauno marių regioninio parko nuotr.

Infrastruktūros gerinimas

Tiek iš lankytojų bilietų, tiek iš kitų šaltinių gauti pinigai skiriami Kauno marių regioninio parko infrastruktūros gerinimui. Už šiuos pinigus sutvarkyti ne tik takai, bet ir įrengtos informacinės lentos, sutvarkyta aplinka, poilsiavietėse palaikoma švara.

„Jūsų pinigai neištirpsta kaip besmegeniai, o grįžta į parko teritoriją prasmingais darbais ir dar ilgai džiugina“, – humoro nestokojantis kolektyvas pristatė praėjusių metų darbus.

Štai vien iš lankytojo bilieto buvo surinkta beveik 4,7 tūkst. eurų. Už juos buvo įsigyta įvairių prekių, skirtų tiek palaikyti švarą, tiek paremontuoti kokią detalę. Taip pat už lankytojo bilietus buvo tvarkytas ir Arlaviškių pažintinio tako medinės konstrukcijos.

Kadangi resursų iš „dangaus“ negauname pakankamai, džiaugiamės lankytojų indėliu.

Lankytojai prisidėjo ir prie to, kad atsirastų informaciniai stendai Pakalniškių ir Žiegždrių pažintiniuose takuose, prie senojo kelio Kapitoniškėse, ant Samylų piliakalnio, Rumšiškių miške. Taip pat už šiuos pinigus atnaujintas ir anksčiau pavogta molberto plokštė.

Beje, lankytojai prie Kadagių slėnio tako priežiūros gali prisidėti ne tik perkant lankytojo bilietą, bet taip pat ir įsigyjant vardines lenteles. Kai kurie lankytojai ant jų įamžina jiems svarbių žmonių inicialus, kiti pasidžiaugia gražia Lietuva. Pernai buvo įrengtos 145 tokios lentelės už 1,6 tūkst. eurų.

Edukacinė veikla

Dar daugiau kaip 12,2 tūkst. eurų Kauno marių regioninio parko direkcija gavo iš įvairių ekskursijų ir edukacijų. Ši surinkta suma leido pagražinti Jiesios kraštovaizdžio pažintinį taką. Čia ne tik įrengti stendai, bet taip pat sutvarkyta ir apžvalgos aikštelė, atlikti kiti darbai. Atnaujinimo sulaukė ir kitos lankytinos Kauno marių regioninio parko vietos.

„Geriausiai rezultatas matyti Jiesios kraštovaizdžio draustinyje: čia „prikėlėme“ pažintinio tako infrastruktūrą ir nuotaiką“, – minėjo parko direkcijos darbuotojai.

Kauno marių regioninio parko nuotr.

Be to, dalis pinigų skirta lankytojų centro, Gamtos mokyklos, direkcijos įrangos priežiūrai bei būtinųjų sąskaitų apmokėjimui.

„Šįmet jau kreipiame žvilgsnį ir resursus ne tik į tradicines, bet ir į naujas vietas, kurios pernai sulaukė daugiau nei įprastai lankytojų, tad reikalauja ir švelnių rankų darbo. Norite daugiau teigiamų pokyčių teritorijoje – prisidėkite prie jų įsigydami vienkartinį parko lankytojo bilietą, o visa kita padarysime mes. Ačiū, kad padedate mums rūpintis mūsų ypatingomis saugomomis teritorijomis“, – dar kartą į lankytojus kreipėsi ir jiems padėkojo Kauno marių regioninio parko direkcija.

Tikėta, kad šią dieną parskrenda gandrai. Ant uodegos jie neša karatistę kielę, kuri išspardanti užsilikusius ledus, dėl to seniau kielė vadinta ledspira, rašoma Kauno marių regioninio parko direkcijos „Facebook“ paskyroje.

Žmonės tiki iki šiol: kurioje sodyboje peri gandras – tas ūkis bus sėkmingesnis, namus aplenks gaisrai. Dar tikėta, kad gandras galįs žmonių ligas ar bėdas kaip kokias varles pačiupti, nudanginti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti.

„Pagal gandrų išvaizdą spėjami ir orai (ne ką prasčiau nei meteorologų prognozės veikia): jeigu gandras murzinas – prieš lietų, jeigu baltumu šviečia – prieš giedrą. O čia grynai mūsų pastebėjimas: ilgametė gandrų stebėjimo patirtis rodo, kad jei gandro plunksnos šlapios – ryškiai lyja!“, –  šypsosi direkcijos darbuotojai.

Seniau taip pat tikėta, kad jei paukštis į lizdą neša šiaudus ar velėnas – tikrai bus lietaus, o jei žabus – bus giedra.

„O kažin kas bus, kai gandras į lizdą neša sportinį kostiumą su trim „paloskėm“ ir plastiko atliekas?“, – klausia Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai.

„Facebook“ nuotr.

Išskirtinė idėja

Kauno marių regioninio parko direkcija dar praėjusiais metais sumąstė originalią dovaną Lietuvos šimtmečio proga. Ji nutarė ypatingą gamtos kampelį – Žiegždrių geologinį taką – paversti mistikos apipinta vieta. Gamtos mylėtojai kviečia sukurti pirmą Lietuvoje skambantį taką, kuriame paslaptingus garsus kurtų vėjo kedenami varpeliai.

„Skambantis Žiegždrių geologinis takas. Varpelis bando pažadinti Žiegždrių mešką. Tai jos suakmenėjusi „kupra“ kyšo pakrantėje“, – taip rašoma Kauno marių regioninio parko socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

Direkcijos atstovai tikino, kad pernai vasarą užsikrėtė idėja sukurti skambantį taką, nes tai puiki dovana Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

„Tuo pačiu tai ir nuostabi dovana mums patiems. Susikurti jaukią aplinką galime be ypatingų priemonių ir technologijų. Padovanok varpelį Lietuvai, mamai, tėčiui, sesei, draugui, uošvienei ar net augintiniui. Pernai paskelbę varpelių kabinimo ritualą Žiegždrių geologiniame take, tęsiame šią idėją. Kurkime vietos magiją kartu“, – kvietė gamtos prižiūrėtojai.

Varpelių dar nedaug

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip sekasi įgyvendinti skambančio tako idėją. Direkcijos atstovai patikino, kad varpelių dar nėra daug, tačiau niekas rankų nenuleidžia ir tikisi, kad idėja pritrauks daugiau varpelių muzikos entuziastų.

„Negaliu pasakyti, kad varpelių take būtų daug, gal kas nukabino, gal nelabai žmonės jų pakabino. Mes sakom, kad nereikia pirkti varpelių, jei žmonės turi jų atliekamų, lai atneša juos ir pakabina Žiegždrių geologiniame take. Tinka įvairūs, tiek moliniai, tiek metaliniai. Svarbu, kad skambėtų ir taip būtų kuriama vietos legenda ir emocija“, – sakė Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė.

Varpelių galia

Kauno marių regioninio parko svetainėje rašoma, kad pasak kinų legendos, seniai seniai vienas išminčius išsikvietė Vėjo Dvasią ir paprašė sudainuoti vieną iš savo dainų žmonėms. Įtikinta, kad yra svarbiausia iš visų stichijų, ji sudainavo pačią gražiausią dainą ir uždarė ją į bambuko stiebą. Išminčius iš tos stebuklingos dovanos padarė talismaną – vėjo varpelius – ir padovanojo žmonėms. Nuo to laiko tas, kuris gerbia orą ir savo namuose turi vėjo varpelius, yra globojamas šios galingos stichijos.

Susikurti jaukią aplinką galime be ypatingų priemonių ir technologijų. Padovanok varpelį Lietuvai, mamai, tėčiui, sesei, draugui, uošvienei ar net augintiniui.

Savo skambesiu jie neutralizuoja neigiamą energiją ir privilioja laimę bei sėkmę. Todėl geologinio tako lankytojai kviečiami varpelius kabinti bet kokia proga: gimtadienio, vestuvių, krikštynų ar tiesiog be progos. Tačiau kabinant varpelį reikia sugalvoti norą ar už ką nors padėkoti, tai prisidės prie stebuklingos auros kūrimo. Tegul jie laisvai linguoja vėjyje ir skamba džiugindami kitus lankytojus.

Be to, direkcija ragina nepamiršti ir vietos istorijų, kurių viena pasakoja apie senajame Žiegždrių dvare gyvenusią mešką. Meška buvo dresuota, padėdavo ponui įvairius darbus atlikti, už tai gaudavo paėsti. Kai tik ponas paskambindavo varpeliu, meška, jį išgirdusi, viską mesdavo ir lėkdavo ėsti. Taip vieną kartą beskubėdama ir užsimušė. Suakmenėjusią jos kuprą galima pamatyti konglomeratų atodangos pakrantėje – čia guli vienas didžiausių nuo atodangos atskilusių ir nuriedėjusių luistų, vadinamų Meškos kupra. Galbūt varpelių skambesys Žiegždrių meškos ir neprikels, bet teigiamas emocijas tikrai pažadins.

Kur kabinti?

Varpelius kabinti, tvirtinti ar rišti galima visame Žiegždrių geologiniame take. Tačiau direkcijos atstovai prašo tai daryti tvarkingai ir nelipti prie atodangos, nežaloti įrangos ir medžių.

„Kabinkite ten, kur yra galimybė: ant šakų, lentinės tako dalies, tako turėklų ir pan. Gerbkite kitų pakabintus varpelius. Kuo daugiau varpelių, tuo švaresnė bus šios vietos aura. Pavogtas varpelis laimės neatneš, atvirkščiai – prišauks bėdą“, – tikino Kauno marių prižiūrėtojai.