„Artėjant NATO viršūnių susitikimui reikia įsivertinti įvairius galimus scenarijus“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, kibernetinė erdvė – ta vieta, kur dažniausiai galima tikėtis bandymų patrukdyti ar sugadinti renginį.

„Norime įsivertinti, kokie scenarijai svarstomi, kaip mes pasiruošę, kaip dirba institucijos“, – teigė L. Kasčiūnas.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui reikia įsivertinti įvairius galimus scenarijus.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Jau nuo gegužės pabaigos Lietuvoje stebimos padažnėjusios paskirstytųjų paslaugų trikdymo (DDoS) atakos. Bandyta sutrikdyti ir valstybės institucijų, ir verslo organizacijų sistemas.

Per DDoS atakas įvairių įstaigų ir įmonių sistemos bombarduotos užklausomis iš milijonų užkrėstų kompiuterių, telefonų ir kitų įrenginių, tokiu būdu siekiant jas padaryti nepasiekiamas vartotojams.

„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės aistringai gina atvirą, stabilią ir patikimą kibernetinę erdvę, gerbiančią žmogaus teises, pagrindines laisves ir teisinę valstybę. Kibernetinė erdvė siūlo reikšmingas politinio, ekonominio ir socialinio vystymosi galimybes“, – sakoma komunikate, kuris penktadienį buvo paskelbtas ES interneto svetainėje.

Dokumente reiškiamas susirūpinimas tuo, kad kibernetinėje erdvėje daugėja piktavališkų veiksmų, kuriais siekiama „pakirsti ES vientisumą, saugumą ir ekonominį konkurencingumą, įskaitant didėjantį intelektinės nuosavybės grobimo pasitelkiant informatikos ir ryšių technologijas skaičių“.

Briuselis pabrėžia, kad piktnaudžiavimas tokiomis technologijomis gali turėti destabilizuojančių padarinių, kurie padidintų konfliktų riziką.

Pareiškime ES ragina tokią praktiką taikančius veikėjus nutraukti šią piktavališką veiklą. Bendrija ir jos narės siūlo visiems partneriams stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą dėl kibernetinės erdvės saugumo ir stabilumo.

ES deda pastangas dėl didesnio kibernetinės erdvės atsparumo ir kompanijų bei piliečių informavimo. Bendrija taip pat pabrėžia diplomatinių priemonių reaguojant į pažeidimus svarbą.

Pareiškime kalbama ir apie būtinybę tarptautinei bendrijai padvigubinti kovos su piktavališkais veiksmais kibernetinėje erdvėje pastangas.

„Didžiausia grėsmė Lietuvai kyla iš Rusijos federacijos. Yra užfiksuotos labai konkrečios nusikalstamos grupuotės, kurias finansuoja Rusijos valdžia. Tos grupuotės kuria tikrai sudėtingus, komercinėmis priemonėmis neaptinkamus virusus, kurių pagrindinis tikslas – užvaldyti jų atžvilgiu oponentų, t. y. mūsų, kompiuterinius tinklus, sistemas ir, be abejo, vogti informaciją“, – pirmadienį LRT laidai „Dienos tema” tvirtino viceministras.

Pasak jo, anksčiau būdavo tik informacinės atakos, vėliau kibernetinės, o šiais metais užfiksuotas pirmas atvejis, kai Rusijos federacijos samdyti nusikaltėliai susijungė ir vienu metu vyko tos pačios grupuotės informacinė bei kibernetinė ataka.

„Tai buvo įtaka vienam didžiausių portalų, nes tarnybinės stotys buvo užvaldytos, ir mūsų krašto apsaugos ministras buvo panaudotas kaip tos „melagingos žinios“ vienas iš dalyvių. Ir apsimetant, kad buvo toks negeras ministras, sukurtas virusas, įdėtas į dokumentą ir išsiųstas konkrečiam adresatų ratui, vadinasi, jie tiksliai žinojo, į kieno kompiuterius norėjo pakliūti“, – teigė E. Kerza.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pernai užfiksavo 55 tūkst. saugumo incidentų, apie 150 per dieną.

„Šios tarnybos dirba ir po diplomatine priedanga, ir Rusijos teritorijoje. Žvalgybą domina daugybė įvairių klausimų, prioritetinės temos – saugumo politika, gynybos pajėgumai ir karinė sritis. Ypatingas dėmesys skiriamas visiems Latvijos narystės NATO klausimams. Didelis žvalgybos susidomėjimas priešrinkiminiais procesais“, – sakoma tarnybos 2017 metų veiklos ataskaitoje.

Dokumente taip pat pabrėžiama, kad Rusija skiria daug lėšų komunikacijos sistemų kontrolei.

„Specialiosios tarnybos gali klausytis telefoninių pokalbių ir (perimti) duomenų srautą, jeigu vienas iš abonentų yra Rusijoje, arba net jei abu abonentai yra ne Rusijoje, bet maršrutizavimas vyksta per Rusijos infrastruktūrą“, – nurodoma ataskaitoje.

„2017-aisiais Rusijos aktyvumas daugiausiai pasireiškė informacinėje erdvėje, dirbant su įtaką darančiais agentais, įskaitant savo tėvynainių politikos įgyvendinimą, ekonominio poveikio instrumentų taikymą, specialiųjų tarnybų aktyvumą ir didėjantį aktyvumą kibernetinėje erdvėje“, – rašoma dokumente.

Nacionalinio saugumo tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į „Rusijos sukurtas ir kontroliuojamas pseudoakademines ir ekspertų organizacijas, tokias kaip „Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacija“ ir „Kalininingrado forpostas“.

„Teigiamas dalykas, kad Vakarų, įskaitant ir Latviją, visuomenė mokosi atpažinti ir kritiškai įvertinti rusišką propagandą ir prorusiškų organizacijų (naudojamas) įtakos darymo priemones“, – nurodė biuras.

Vienas kitas neatsargus paspaudimas ir programišiai jau turi prieigą prie įmonės, kurioje dirbate, finansinės informacijos. Toks scenarijus yra tik kibernetinių pavojų ledkalnio viršūnė ir daugiau apie juos pasakoja „Cyber Security Academy“ (CSA) projekto vadovė Monika Žemgulytė.

Turbūt daug kam pažįstama situacija, kai el. pašte randame laišką, kviečiantį atsiimti milijoninį laimėjimą loterijoje ar tolimoje šalyje pasimirusio giminaičio palikimą. Tai yra vienas fišingo (angl. phishing) pavyzdžių, su kuriuo, pasak M. Žemgulytės, šiuo metu organizacijos susiduria dažniausiai:„Tokie el. laiškai ne tik tikrina mūsų atsparumą apgaulei, bet gali slėpti ir kenksmingas programas. Programišiai gali nusitaikyti į nedaug žinių apie IT apsaugą turintį jūsų kolegą. Paspaudę ant nesaugios nuorodos ar prisegtuko, jūs programišiams galite suteikti prieigą prie savo el. pašto ir organizacijos sistemų bei duomenų, o tuomet jiems visiškai nesunku atakuoti įmonę, kurioje dirbate. Tad IT apsaugos žinios yra svarbios visų sričių organizacijų darbuotojams“.

Vis dėlto fišingas yra tik vienas iš daugelio būdų programišiams pasiekti savo užsibrėžtą tikslą. Jų metodai nuolatos keičiasi, o veikla sukelia finansinių nuostolių ir padaro daug žalos nuo programišių nukentėjusių įmonių reputacijai. Dėl to sąmoningos užsienio organizacijos į kibernetinį saugumą investuoja nuo 10 iki 30 proc. savo IT biudžeto.

„Tokia praktika turi tapti įprasta ir įmonėms Lietuvoje, norinčioms apsaugoti savo IT struktūrą ir konfidencialią informaciją“ – pastebi M. Žemgulytė ir priduria, kad CSA komanda pastebėjo išaugusį IT saugos mokymo poreikį ir parengė IT saugumo raštingumo mokymus apie tai, kaip saugiai naudotis kompiuteriu, mobiliuoju ryšiu ir bevieliu tinklu (WiFi).

„Parengėme IT apsaugos mokymus įmonių darbuotojams ir vadovams, kurie suteikia žinių apie internete slypinčias rizikas, išmoko atpažinti ir tinkamai reaguoti į programišių puolimo būdus, pavyzdžiui, fišingą, socialinės inžinerijos triukus ir kt. Pagrindinė misija yra išmokyti praktiškai atremti kibernetines atakas, tad CSA lavinti savo gabumus kviečia ir IT specialistus, ir IT apsaugos profesionalus. Jie mokomi etiško įsilaužimo (angl. ethical hacking) pagrindų, dalyvauja NATO išbandytose kibernetinių atakų simuliacijose“ – pasakoja M. Žemgulytė.

Visi mokymai orientuoti į praktiką, tad mokymų dalyviai per juos gautas žinias gali iškart taikyti savo darbovietėje. 

Pirmadienį Vyriausybė patvirtino Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą, kuriame įvardijamos už kibernetinių incidentų valdymą atsakingos institucijos ir nustatomos incidentų kategorijos.

Pagal planą, už kibernetinių incidentų valdymą būtų atsakingi Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys posėdyje sakė, kad planas nustatys, kaip „suvaldyti kibernetinius incidentus, galinčius sutrikdyti ar trikdančius valstybės informacinių išteklių, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir elektroninių ryšių tinklų ir informacinių sistemų darbą ir taip sukeliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei, visuomenės gerovei ar valstybės funkcijų vykdymui, taip pat nustatyti tarpinstitucinę kibernetinių incidentų valdymo sąveiką, kibernetinių incidentų klasifikavimo tvarką ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą tiriant kibernetinius incidentus“.

Numatoma, kad įvykus kibernetiniam incidentui informacija apie jį keičiamasi kibernetinio saugumo informaciniame tinkle, o šį incidentą iš pradžių bando valdyti tvarkytojas. Jeigu nepakanka išteklių incidentui suvaldyti, jo valdymą pagal kompetenciją perima Nacionalinis kibernetinio saugumo centras arba Ryšių reguliavimo tarnyba.

Jeigu išteklių incidentui suvaldyti dar trūktų, būtų informuojamas krašto apsaugos ministras, o pavojingo kibernetinio incidento nesuvaldžius per maksimalų leistiną terminą, sprendimą dėl tolesnio jo valdymo priimtų Vyriausybė. Prireikus būtų informuojami Seimas ir Prezidento kanceliarija.

Plane numatyta, kad kibernetiniai incidentai skirstomi į keturias kategorijas: pavojingus, didelės reikšmės, vidutinės reikšmės ir nereikšmingus kibernetinius incidentus.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, pernai užfiksuota apie dešimt kibernetinių atakų, per kurias įsilaužta į įvairių valstybės institucijų ar strateginių verslo įmonių tinklalapius.

Estija, siekdama užtikrinti daugybės į virtualią erdvę perkeltų duomenų saugumą, vykdo projektą, pagal kurį dalį duomenų talpyklų iš Estijos iškels į užsienį. Taip valstybė galėtų toliau veikti, net jeigu būtų okupuota.

Kad ir kas nutiktų – su tokia nuostata Estija vykdo projektą, kurį įgyvendinus, šalies piliečiai galės balsuoti, tuoktis ir tvarkyti administracinius reikalus, net jeigu šaliai smogtų stipri kibernetinė ataka arba teritoriją okupuotų priešas.

Tokią galimybę Estija gali pažadėti, nes jau dabar devyniasdešimt penki procentai valstybės paslaugų siūloma virtualioje erdvėje – nebereikia lankytis įvairiose valstybės įstaigose. Tačiau, kad sistema veiktų sklandžiai, Estijai dar trūksta vieno žingsnio. Reikia informacijos talpyklas išdėstyti po visą pasaulį, kad niekas negalėtų jų aptikti ir sunaikinti.

„Reikia, kad paslaugos nenutrūktų. Galima tai daryti iš ambasadų ar virtualių ambasadų, yra keli techniniai sprendimai. Mūsų pagrindinis tikslas – tęsti veiklą, kad ir kas nutiktų“, – aiškina Estijos premjeras Taavi Roivas.

Projektą Estija tikisi baigti kitąmet, kai didžioji dalis valstybės duomenų bus įkelta į bendrovių „Amazon“ ar „Microsoft“ saugyklas užsienyje. Tačiau ten Estija nesiųs jautrių duomenų, tokių, kaip policijos ar sveikatos įrašai.

„Iš tiesų, duomenų vientisumas yra iššūkis. Reikia užtikrinti, kad niekas negalėtų prie duomenų prieiti ir jų pakeisti, pavyzdžiui, suklastoti kokio nors piliečio kraujo grupės. Tai vis dar mums kelia nerimo. Mes tikri, kad „Google“ ar „Microsoft“ užtikrins fizinę apsaugą, bet nebūtinai duomenų vientisumą“, – sako Estijos vyriausias informacijos reikalų pareigūnas Taavi Kotka.

Todėl jautriausius duomenis Estija tebesaugos pati, o ateityje sieks dalį talpyklų perkelti į Estijos ambasadas sąjungininkų šalyse. Tačiau dėl teisinių subtilybių, net ir diplomatams turint visokeriopą apsaugą ambasadų viduje, susitarti nėra lengva. Juk Estija nevaldo kitų valstybių teritorijų, o siekia šimtaprocentinių garantijų, kad prie duomenų ambasadose niekas tikrai nekiš nagų.

Šalyje nuolat didėjant kibernetinių atakų skaičiui, KTU su partneriais pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos finansuojamą projektą „Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų, tyrimų ir švietimo centro sukūrimas“. Jo tikslas – pažaboti kibernetinius nusikaltimus.

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Kompiuterių katedroje, vadovaujant profesoriui Algimantui Venčkauskui, šis 1 mln. eurų vertės pusantrų metų truksiantis projektas startavo liepos mėnesį. 

Profesorius A. Venčkauskas neseniai patvirtino, kad kibernetinis karas mūsų šalyje vyksta jau senokai.

„Galima išskirti keletą tarpusavyje glaudžiai susijusių kibernetinio saugumo sričių: kompiuterinių sistemų sauga, kibernetiniai nusikaltimai, kibernetiniai karai. Kadangi kibernetinė erdvė yra globali, tai kibernetinio saugumo grėsmių tik didės ir valstybė, ir mes asmeniškai tam turėsime skirti vis daugiau dėmesio“, – sakė jis.

Centrui suteiktas ir angliškas pavadinimas – „Lithuanian Cybercrime Centre of Excellence for Training, Research & Education“ (L3CE).

Europos Komisijos (EK) finansuojamo projekto pagrindinis tikslas – pasiekti esminio pagėrėjimo kovojant su kibernetiniais nusikaltimais Lietuvoje ir tarptautiniais kibernetiniais nusikaltimais Rytų Baltijos regione ir Europos Sąjungoje (ES).

Centro sukūrimas leis Lietuvai pradėti bendradarbiauti kibernetinių nusikaltimų prevencijos srityje su kitomis ES šalimis, bus parengtos ir adaptuotos įvairios mokymo programos, apmokyti dėstytojai.

Dar vienas svarbus žingsnis, lydėsiantis centro įkūrimą – Kriminalistikos atviro kodo įrankių laboratorijos („Forensic Open Source Tools“, FOST) sukūrimas ir įrengimas.

Įkurtame centre bus vykdoma mokslinė tiriamoji bei inovacijų veikla  – atliekami tyrimai bei jų rezultatų panaudojimas ir sklaida. Surenkant skaitmeninius įkalčius, bus panaudota ispanų naudojama sertifikavimo programa tyrėjams “Certified specialist – Digital Evidence First Responder”.

Šio centro specialistai nuolat bendradarbiaus, keisis žiniomis ir patirtimi su kolegomis iš ES kibernetinių nusikaltimų kompetencijų centrų tinkle.

Vienas projekto partnerių KTU jį įgyvendina kartu su Mykolo Riomerio universitetu, University College Dublin (UCD, Airija), Kibernetinių nusikaltimų tyrimo centru (CCI), S21SEC Institutu (S21, Ispanija), viešąja įstaiga „Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras“ (L3CE), bendrove „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) ir Vilniaus apskrities policijos komisariatu (VCP).

Nenori uždaros ekonomikos

Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad jo šalis nekeis kurso dėl Vakarų sankcijų, kurios buvo įvestos už Maskvos vaidmenį Ukrainos krizėje, ir nenori atsiriboti nuo pasaulio ekonomikos.

„Bet kokias kalbas apie principinius šalies raidos modelio pokyčius laikau netinkamomis ir nereikalingomis“, - sakė premjeras investuotojų forume Sočyje.

Taip jis reagavo į kai kurių politikų ir analitikų raginimus Rusijai grįžti prie sovietinio uždaros ekonomikos modelio, kuris paremtas savo turimais ištekliais.

„Tokios ekonomikos mūsų šaliai nereikia, jos nereikia apskritai jokiai valstybei“, - pabrėžė D.Medvedevas.
„Savo kurso nekeisime“, - sakė jis.

Svarsto, kaip apsaugoti kibererdvę 

Rusija svarsto galimybes apsaugoti savo kibererdvę nuo „nenuspėjamų“ Vakarų, penktadienį AFP sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas, kuris kalbėjo po to, kai vienas laikraštis pranešė, kad Maskva galvoja apie interneto atjungimą per protestus ar karus.

„Atsižvelgdama į visišką Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos nenuspėjamumą, Rusija imasi priemonių savo pačios saugumui užtikrinti“, – telefonu sakė Dmitrijus Peskovas. Tačiau jis pridūrė: „Mes nekalbame apie Rusijos atsijungimą“.