Įdiegė išmaniąją endoskopų džiovinimo spintą

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centras vienas pirmųjų Lietuvoje ir uostamiestyje, siekdamas užtikrinti pacientų saugumą, endoskopijų kabinete įdiegė išmaniąją džiovinimo spintą. Ji skirta virškinamojo trakto organų endoskopiniam tyrimui naudojamų instrumentų džiovinimui ir laikymui.

Šiuo metu gydymo įstaiga turi tris endoskopus, kurie po tyrimo plaunami bei sterilizuojami ir po to dedami į specialią džiovinimo spintą, kur kitam tyrimui paruoštas instrumentas gali būti laikomas iki 30 dienų. Tad kitam pacientui nereikia laukti, kol endoskopas bus paruoštas tyrimui – galima naudoti anksčiau sterilizuotą.

Po tyrimo panaudotas endoskopas kartu su specialiu žetonu dedamas į plovimo-dezinfekavimo mašiną, prieš tai nuskaičius jo brūkšninį kodą. Išplautas endoskopas dar kartą nuskenuojamas ir dedamas į spintą, kuri užfiksuoja durų atidarymo ir uždarymo laiką. Prieš tyrimą brūkšninis kodas dar kartą nuskenuojamas.

Nuo pradžių iki galo skaitmenizuotas sterilizacijos procesas leidžia pacientams užtikrinti maksimalų saugumą ir suteikti kokybišką paslaugą.

Didelis dėmesys – saugumui

Anksčiau virškinamojo trakto organų tyrimui naudoti endoskopai buvo plaunami rankiniu būdu, tad būdavo sudėtinga užtikrinti maksimalų saugumą ir išvengti žmogiškų klaidų. Be to, taip valomas instrumentas neapsaugomas nuo pažeidimų ir jo naudojimo laikas sutrumpėdavo.

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centras įsigijo vienos iš pirmaujančių kompanijų gamintus endoskopus – šiuo metu geriausius, naudojamus gydymo įstaigų.

Kartu su išmaniąja džiovinimo spinta moderniai įrengtas ir pats endoskopijų kabinetas. Elektrinė paciento kušetė leidžia reguliuoti aukštį, tad ji tapo gerokai patogesnė ir pacientams, ir gydytojui, galinčiam pasirinkti norimą aukštį. Aukštos raiškos skaitmeninis ekranas leidžia matyti ryškų virškinamojo trakto vaizdą ir taip užtikrinti kokybišką paslaugą.

Netrukus tokiu būdu planuojama sterilizuoti bei išmaniojoje džiovinimo spintoje laikyti ir apatinei virškinamojo trakto daliai – kolonoskopijai – skirtus instrumentus.

Didelis dėmesys saugumui skiriamas ir instrumentams, kuriuos pacientų apžiūrai naudoja ir kiti specialistai: odontologai, ginekologai, chirurgai. Instrumentų sterilizacijos atsekamumui naudojami brūkšniniai kodai, padedantys užtikrinti maksimalią pacientų saugą ir išvengti žmogiškų klaidų.

Akcentas: pasak G. Dragūno, išmanioji endoskopų džiovinimo spinta padės pasirūpinti maksimaliu pacientų saugumu. / Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro nuotr.

Siūlo daugiau paslaugų

„Plėsdami paslaugų spektrą, norime užtikrinti maksimalų pacientų saugumą ir pasirūpinti, kad paslaugas jie gautų moderniame, puikiai įrengtame tyrimų kabinete“, – sakė Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gediminas Dragūnas.

Prieš keletą savaičių poliklinika įsigijo naują modernią medicinos įrangą gydytojo otorinolaringologo darbo vietai – priemones diagnozuoti ausų, nosies, gerklės pažeidimus bei gresiančias komplikacijas. Tad nuo šiol gali kreiptis visi siuntimą turintys pacientai, kuriems reikalinga ši paslauga. Iki šiol gydytojas otorinolaringologas konsultuodavo tik jūreivius.

Nuo šiol gydymo įstaiga gali priimti didesnius pacientų srautus, tad klaipėdiečiai, kuriems reikalingas endoskopinis tyrimas ar LOR gydytojo konsultacija, gali registruotis keliais būdais: internetu – per esveikata.lt arba e-pacientas.lt, paskambinus į skambučių centrą telefonu 846 222 777, atvykus į polikliniką arba, esant poreikiui, tai gali padaryti ir tyrimą ar konsultaciją skiriantis gydytojas.

Taupo pacientų laiką

„Pastebėjote, kokie tušti mūsų koridoriai?“ – pristatydamas optimizuojamus skaitmeninius procesus paklausė vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.

Išvengti prie kabinetų laukiančių pacientų eilių leidžia prieš kelerius metus pradėta diegti eilių valdymo sistema. Atėjęs į polikliniką likus 15 minučių iki vizito, pacientas pirmiausia užsiregistruoja terminale. Nuskenavus asmens tapatybės kortelę papildomai nereikia įvesti jokių duomenų – taip taupomas paciento laikas. Jei jis atvyksta anksčiau, terminalas tiesiog nefiksuoja numatyto vizito. Sėkmingai užsiregistravus pacientas gauna numerį, kuris užsidega ties reikalingo kabineto durimis. Pamatęs šį skaičių, pacientas drąsiai gali eiti į vidų.

Skaitmenizuota eilių valdymo sistema padeda planuoti pacientų ir gydytojų laiką. Šia naujove ypač džiaugiasi darbingo amžiaus pacientai, kurie drąsiai gali planuoti vizitą pas gydytoją, išvengdami neplanuoto laiko gaišimo.

Dingusios eilės padeda užtikrinti ir pacientų sveikatą – šiuo metu tai itin aktualu, kai daugelis tėvų su vaikais atvyksta pasitikrinti profilaktiškai prieš mokyklą. Vėsiuoju metų laiku skaitmenizuota eilių valdymo sistema padeda išvengti užsikrėtimų virusinėmis, oru plintančiomis ligomis.

„Anksčiau užsikrėsti gydymo įstaigų koridoriuose kartais pakakdavo net trumpo kontakto“, – paaiškino šeimos gydytoju dirbantis G. Dragūnas.

Atsisakė popierinių kortelių

Pacientams vis labiau priprantant prie naujovės, planuojama plėsti paslaugų spektrą ir antrajame gydymo įstaigos aukšte pastatyti dar vieną pacientų registracijos terminalą – taip bus siekiama išvengti galimų eilių susidarymo registruojantis terminale ir bus dar labiau paspartinamas paciento patekimas pas norimą gydytoją. Iš anksto užsiregistravusiam pacientui pakaks atsispausdinti talonėlį su nurodyto kabineto numeriu.

Kaip pastebime, registratorių pagalbos dažniau prireikia pirmą kartą atėjusiems arba vyresnio amžiaus pacientams. Jiems visada pasiruošęs padėti budintis darbuotojas.

Pacientų patogumui ir saugumui užtikrinti prie gydymo įstaigos pagrindinio įėjimo įrengta automatinė mokėjimo kasa, kur pacientas gali susimokėti už mokamas paslaugas. Nuskenavus arba įvedus asmens kodą, pateikiama sąskaita. Pritrūkus lėšų sąskaitoje, žmogus gali pasirinkti, už kurias paslaugas nori sumokėti.

Skaitmenizacija palietė ir pacientų ligos istorijas – atsisakoma popierinių kortelių ir visa informacija perkeliama į skaitmeninę erdvę.

Jūrininkų sveikatos priežiūros centras dokumentams pildyti naudoja geriausią šalyje vidinę elektroninę sistemą, kuri visą informaciją automatiškai perduoda į oficialų šalies sveikatos portalą.

Viena didžiausių uostamiestyje pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigų neketina sustoti ir toliau savo pacientams siūlys kuo kokybiškesnes, skaitmenizuotas paslaugas.

Savityra – kaip įprotis

Nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15-oji kasmet minima kaip Krūtų sveikatos diena. Šeimos gydytoja A.Stankevičiūtė priminė, kad krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas pasaulyje ir antra pagal dažnumą moterų mirties priežastis.

Pasak Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytojos, būtent dėl šios priežasties kiekvienai moteriai jau nuo jaunystės reikėtų išmokti stebėti savo krūtis. Krūtų savityra – savo krūtų apžiūra ir apčiuopa turėtų būti atliekama kartą per mėnesį: praėjus 7–10 dienų nuo menstruacijų pradžios ar pasirinktą mėnesio dieną, jei menstruacijų nėra.

Moterys turėtų apsižiūrėti krūtis veidrodyje ir čiuopiant patikrinti visą krūties plotą bei pažastis dėl galimų limfmazgių pakitimų (tiriamosios krūties pusės ranką reikėtų pakelti, čiuopti priešingos rankos trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis).

Lietuvoje profilaktinis patikrinimas dėl krūties vėžio yra atliekamas moterims nuo 50 iki 69 metų kas dvejus metus, siunčiant atlikti mamogramą.

„Svarbu atkreipti dėmesį į krūties dydį, formą, odos pakitimus, spenelio išvaizdą. Pastebėjus kokių nors pokyčių: asimetriją, paraudimą, patinimą, visos krūties sustandėjimą, spenelio įtraukimą ar išskyras iš jo, aptikus bet kokių čiuopiamų pakitimų, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – aiškino A.Stankevičiūtė.

Neskausmingas, bet tikslus

Pasak Jūrininkų sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos, net jeigu moteris ir reguliariai atlieka savityrą, kai kurie mažesni pakitimai gali likti nepastebėti, todėl svarbu ir kiti tyrimo būdai: krūtų echoskopija ir mamograma.

Moterys taip pat gali dalyvauti prevencinėje krūtų tyrimo programoje. Lietuvoje profilaktinis patikrinimas dėl krūties vėžio yra atliekamas moterims nuo 50 iki 69 metų kas dvejus metus, siunčiant atlikti mamogramą. Profilaktiškai šį tyrimą rekomenduojama atlikti visoms vyresnėms nei 40 metų moterims, ypač svarbu tikrintis, jei krūties vėžiu sirgo mama ar močiutė.

„Mamografija atliekama naudojant rentgeno spindulius. Šis tyrimas yra neskausmingas, bet ganėtinai tikslus. Mamogramoje galima aptikti ir labai mažus pakitimus, taip nustatant ligą dar pačioje jos pradžioje. Pastebėjus kokių nors pakitimų, pacientė yra nukreipiama tolesniam ištyrimui“, – pasakojo Jūrininkų sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja.

Pasinaudoja tik pusė moterų

Kaip iš savo praktikos pastebi A.Stankevičiūtė, įvairaus amžiaus moterys vengia krūtis tikrintis profilaktiškai, dažniausiai į gydytoją jos kreipiasi tik pastebėjusios pakitimus krūtyse.

„Gana liūdna, nes atlikti profilaktinę mamogramą pacientes kartais tenka įkalbinėti ar siūlyti kelis kartus. Žinant, kad tai yra vienas iš būdų išvengti vėlesnių onkologinės ligos stadijų, tik apie pusė moterų pasinaudoja šia galimybe“, – apgailestavo šeimos gydytoja.

Higienos instituto pateikiamoje statistikoje, 2020 m. profilaktinė mamograma buvo atlikta tik 45,5 proc. moterų. A.Stankevičiūtei norėtųsi, kad kuo daugiau moterų pasinaudotų galimybe atlikti profilaktinę mamogramą ir laiku pasitikrintų dėl krūties vėžio.

Pasaulio sveikatos organizacija informuoja, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami.

Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, ir jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais. Moksliškai įrodytas ryšys tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos.

Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas.

Susirgo nėščioji

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai stebisi, kad pastaruoju metu sulaukia daugiau mažųjų pacientų, sergančių vėjaraupiais. Tokie atvejai stebina, nes sergamumas vėjaraupiais vasarą nėra būdingas.

Be to, vėjaraupiais dažniau užsikrečiama, kai vaikai lanko darželius ir mokyklas, nes šis virusas labai lengvai plinta kolektyvuose. Šiuo metu daugelis ikimokyklinių įstaigų atostogauja, pamokų nėra.

Spėjama, kad daugiau sergančiųjų vėjaraupiais sulaukiama dėl užsitęsusio vėjaraupių pakilimo, kuris uostamiestyje buvo pastebėtas gegužę.

Vėjaraupių auka buvo tapusi ir būsimoji mama, turėjusi greitai gimdyti. Ši virusinė liga ypač pavojinga nėščioms moterims – galimi pakenkimai kūdikiui, gresia persileidimas.

Duomenys skiriasi

Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus turimi duomenys skiriasi nuo šeimos gydytojų pastebėjimų.

Pasak Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Lavruvianec, šiuo metu Klaipėdos mieste pastebima sergamumo vėjaraupiais mažėjimo tendencija.

Daugiausia sergančiųjų buvo užfiksuota gegužę, kai sirgo 306 gyventojai, iš jų 303 vaikai. Tuomet daugiausia sirgo 4–6 metų vaikai (162). Antroje vietoje pagal sergamumą buvo vaikai iki trejų metų amžiaus (101). Vėjaraupiais susirgo ir trys suaugusieji.

Birželį sergančiųjų vėjaraupiais buvo beveik dviem kartais mažiau nei gegužę, tačiau padaugėjo užsikrėtusių suaugusiųjų. Iš 170 gyventojų daugiausia sirgo vaikai nuo gimimo iki šešerių metų. Vėjaraupiai buvo nustatyti septyniems suaugusiesiems.

Laikas – neįprastas

"Nors rizika užsikrėsti vėjaraupiais yra vienoda ir jais sergama visus metus, tačiau daugiausia susirgimų užregistruojama šaltuoju metų laiku, kiek mažiau – vasarą. Tai susiję su tuo, kad vėjaraupiais daugiausia serga vaikai, lankantys vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiantys uždarose patalpose, kur yra glaudesni kontaktai ir geresnės sąlygos vėjaraupių sukėlėjui plisti", – patvirtino A.Lavruvianec.

Pasak specialistės, vasarą, kai dažniau būnama lauke, kur veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams vėjaraupių sukėlėjas greičiau žūsta, sąlygos jam plisti yra prastesnės ir sergamumas vėjaraupiais sumažėja.

Pakilimai kartojasi

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus duomenimis, tarp visų šiais metais registruotų susirgusiųjų vėjaraupiais nėščiųjų nebuvo.

Didžiausias sergamumas vėjaraupiais uostamiestyje buvo užregistruotas 2014 m., kai šia liga užsikrėtė beveik 3 tūkstančiai klaipėdiečių.

Įprastai šia liga per metus suserga iki tūkstančio gyventojų.

Palyginus duomenis, sergamumo vėjaraupiais didėjimo tendencija Klaipėdoje pastebima kas 3–4 metus.

Apgalvojantis kiekvieną žodį bei sakinį, S.Dabravalskis nustebino, kai paklaustas apie savo amžių, išsitraukė skaičiavimo mašinėlę. „Pajuokavau“, - tarstelėjo vadovas, pamatęs nustebusį žvilgsnį.

Iššūkiai nesibaigė

– Praėjusieji metai įstaigai ir turbūt Jums asmeniškai buvo iššūkių metai. Kaip prasidėjo šie metai? Kokie darbai ir iššūkiai laukia šiemet?

– Prieš kalbant apie laukiančius šių metų darbus, norisi prisiminti ir praėjusių metų iššūkius. Pernai birželį prie mūsų įstaigos buvo prijungtas Klaipėdos sveikatos priežiūros centro I Šeimos medicinos skyrius kartu su Miško ambulatorija, o spalio mėnesį prijungta Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika. Reorganizacija praėjo sklandžiai.

Šiuos metus pradedame nusiteikę ryžtingai. Vienas pagrindinių uždavinių yra susijęs su naujos poliklinikos statyba. Savivaldybė vykdo konkursą techniniam projektui parengti, tad darbų šioje srityje nusimato daug. Kitas svarbus uždavinys – dalyvavimas ES investiciniame projekte. Tai gana ilgas procesas, o mūsų poreikiai yra dideli. Tikimės atnaujinti nemažai įvairios medicininės įrangos, tarp jos – ir odontologinės.

Šių metų sausio pradžioje pradėjo veikti naujas, už Savivaldybės lėšas nupirktas rentgeno aparatas. Jis padės pagreitinti ir pagerinti teikiamų profilaktinių paslaugų kokybę, nes mūsų įstaiga – turinti ilgametę patirtį ir viena iš daugiausiai tokias paslaugas teikiančių įstaigų uostamiestyje. Šiemet pradėsime teikti ir gydytojo radiologo konsultacijas.

Vienas didesnių iššūkių, laukiančių šiemet, - tolimesnis darbas su e.sveikata, kuri iki šiol veikė su trikdžiais. Nuo kovo pradžios turime išrašyti elektroninius receptus, pildyti elektroninę asmens sveikatos istoriją. Tikimės, kad šiemet pavyks pilnai įvaldyti šią sistemą, nes pacientų srautai ir gydytojų krūviai – dideli. Tad trūksta laiko, ypač kai sistema streikuoja. Pacientai turėtų tai suprasti ir būti pakantūs gydytojams.

Šiemet sieksime tapti šeimos gydytojų rezidentūros baze, kad baigę studijas universitete, šeimos gydytojai rezidentai toliau mokytis šeimos medicinos galėtų pas mus. Mums atrodo, kad jauni gydytojai čia gali įgyti įvairiapusiškas žinias.

Kaip žadame juos prisivilioti, kai šie pasilieka Vilniuje ar Kaune? Pirmiausia reikia patapti teisine rezidentūros baze, ką mes dabar ir darome. Klaipėda yra didelis ir gražus miestas, gydymo įstaigose čia didesnės galimybės įgyti medicinos praktikos. Gydytojai internai ir rezidentai noriai atvyksta į mūsų miestą. Tikimės, kad jauni gydytojai, atlikę pas mus praktiką, norės čia likti.

Susirūpinimą kelia aptarnavimas

– Akcentuojate, kad šiemet bandysite gerinti santykius tarp medikų ir pacientų. Jūsų interneto svetainėje lankytojai kviečiami išsakyti nuomonę dėl aptarnavimo kokybės. Rezultatai nėra palankūs jūsų įstaigai.

– Pacientų apklausa yra kaip indikatorius, atspindintis, ar teisinga linkme dirbame. Šiuo metu santykis tarp teigiamo ir neigiamo vertinimo yra toks apylygis: 58 proc. teigiamai vertina, o 42 proc. neigiamai ar mažiau neigiamai vertina darbuotojų paslaugumą. Mums tai kelia nemažą susirūpinimą. Norisi šitai pakeisti.

Viskas prasideda nuo registratūros. Šiemet planuojame būtent šių darbuotojų mokymus, kaip reaguoti, kaip bendrauti. Pas mus ateina sergantys, kartais išsekę ar pavargę pacientai. Žinoma, darbuotojų kantrybė taip pat turi tam tikras ribas, bet mūsų pareiga – suprasti pacientą.

Analizuojame, kodėl kai kurie pacientai pereina į kitas gydymo įstaigas. Dideli darbo krūviai, e.sveikatos sistemos trikdžiai įtakoja gydytojų ir pacientų santykius. Pradeda trūkti geranoriško požiūrio į pacientus, empatijos. Norime gerinti santykius tarp gydytojų ir pacientų. Ieškome būdų, kaip šitą atotrūkį sumažinti.

– Nors sakote, kad įstaigų reorganizacija praėjo sklandžiai, bet tokie procesai niekada nebūna lengvi abiem pusėms. Dauguma darbuotojų vyresni, įpratę prie nusistovėjusios tvarkos. Kaip pavyko susitvarkyti su reorganizacija?

– Taip, šis procesas nėra lengvas. Jis reikalauja daug pasiruošimo: daug bendravome su steigėju, gydymo įstaigų vadovais, paskui – su darbuotojais. Pacientai taip pat yra šio žaidimo dalyviai. Abiem prijungimo atvejais pacientai buvo informuojami dėl pokyčių. Buvo laikomasi ir teisinių normų, ir paisoma žmogiškųjų dalykų, kad būtų kuo mažiau streso. Manau, mums tai pavyko.

Dalis darbuotojų, 13 žmonių, dėl įvairių priežasčių neperėjo dirbti į mūsų įstaigą, bet jie neteikė medicinos paslaugų. Po reorganizacijos, persiskirsčius darbo krūvius, apjungus dubliuojamas paslaugas mus paliko 7 darbuotojai. Šis procesas dar vyksta ir šiai dienai: peržiūrime, ar nėra dubliuojančių funkcijų. Tai labiau liečia pagalbinį aptarnaujantį personalą.

– O kaip su pacientais?

– Dalis jų, kaip sakote, „nubyrėjo“, bet tai susiję su Klaipėdos sveikatos priežiūros centre dirbančiais gydytojais. Žmonės yra pripratę prie tam tikrų gydytojų teikiamų paslaugų, tad jie nenorėjo pereiti pas mus. Bet tokių buvo nedidelė dalis. Prijungus Klaipėdos sveikatos priežiūros centro skyrių kartu su Miško ambulatorija, mūsų įstaigos pacientų skaičius išaugo 7700.

– Dabar jūsų įstaiga išsidėsčiusi per dvejas vietas, turbūt su nekantrumu laukiate naujosios poliklinikos statybų?

– Džiaugiamės, kad politikai pritarė naujo pastato statybai. Nežinau, ar Lietuvoje daug yra tokių įstaigų, kaip mes, įsikūrusių buvusiame bendrabutyje. Žinoma, tai apsunkina paslaugų teikimą. Stengiamės, kad jos būtų kokybiškos. Džiaugiamės, kad pasirinkta būsimos poliklinikos vieta yra netoli šios, tad pacientams ateityje nekils problemų. Visas kolektyvas tikisi, kad procesas dėl naujos poliklinikos kuo greičiau įsivažiuos.

Pribrendo pokyčiams

– Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atėjote dirbti į įstaigą, kuriai beveik 40 metų vadovavo vienas žmogus. Darbuotojai buvo pripratę prie nusistovėjusios tvarkos. Ar Jums nebuvo sudėtinga? Kaip Jus priėmė kolektyvas?

– (Ilga pauzė-Aut. past.) Kai įstaigai vadovauja ilgametis ir puikus vadovas, paskui nėra paprasta ateiti į jo vietą. Buvusio vadovo įdirbis – didžiulis. Šauni įstaiga, šaunūs darbuotojai. Teko ateiti ir prisiimti atsakomybę, o kolektyvas sutiko palankiai. Vieni kitus įvertinome, ir šiai dienai puikiai dirbame. Manau, įstaigos laukia puiki ateitis.

– Kodėl sąlyginai ramų darbą nusprendėte iškeisti į iššūkių nestokojantį vadovo darbą?

– Teritorinėje ligonių kasoje dirbau gana ilgą laiką. 13 metų vadovavau Kontrolės skyriui. Kokia yra situacija šeimos medicinos srityje, man yra žinoma. Esu baigęs Kauno medicinos universitetą, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir Visuomenės sveikatos vadybos magistrantūrą.

Bet ateina laikas pokyčiams, atsirado galimybė dalyvauti konkurse. Kiek prisimenu, dalyvavo trys kandidatai. Gyvenimas taip susidėliojo, kad man pavyko laimėti. Vadovauti tokiam kolektyvui yra didžiulė atsakomybė, tam turi būti pasiruošęs. Turi tikėti, kad galėsi tą padaryti.

– Įstaigai vadovaujate šiek tiek daugiau nei metus. Kokie tie pirmieji metai buvo Jums?

– Nelengvi. Sunkūs ir įdomūs. Kaip ir gyvenime, būna džiaugsmo, būna liūdesio. Darbų nuveikta daug: reorganizacijos procesas, išankstinės pacientų registracijos internetu įvedimas, pacientų eilių valdymo sistemos įdiegimas, naujo rentgeno aparato įsigijimas.

– Kaip jūs vertinate, kad jau po keturių metų baigsis Jūsų kadencija?

– Manau, kad vadovas turėtų išdirbti mažiausiai dvi kadencijas. Kartais procesai vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi. Kolektyvas didelis, tad per tokį trumpą laiką ne visada pasimato rezultatai.

Statistika

Prieš reorganizaciją buvo 196 darbuotojai, dabar – 273

Šiuo metu prisirašiusių pacientų - per 40 tūkst.

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Viktoro Grigalausko gyvenimas nelepino. Savo tėvą jis pažįsta tik iš nuotraukų ir artimųjų pasakojimų, su mama santykiai buvo labai įtempti, o pačiam sukurti tvirtą šeimą pavyko po kelių bandymų, sulaukus brandos. "Sėkmė man nusišypsojo iš trečio karto", – atviravo klaipėdietis. Nepaisant visų iššūkių, V.Grigalauskas nuveikė daug – penkeri metai jūroje, keturi dešimtmečiai vadovavimo centrui. Ir dabar jo laukia dar vienas, ramybės neduodantis užmojis. Vyriausiasis gydytojas prasitarė gavęs visus reikalingus leidimus Jūrininkų sveikatos priežiūros centre įrengti lankytojams taip reikalingą liftą.

Senamiesčio "turginukai"

– Į Klaipėdą atvykote dar visai mažas. Koks ryškiausias prisiminimas iš vaikystės?

– Su tėvais į uostamiestį atsikėliau iš Kauno. Man teko atlikti praktiką lygiai toje pačioje vietoje, kur gimiau, – Kauno gimdymo namuose. Stalai seni, apšiurę, docentės klausiu: "Ar jie čia stovi nuo klinikos įkūrimo?". Paaiškėjo, kad taip. Apėmė savotiška nostalgija. Mano tėvas – lietuvių kilmės estas Viktoras Grigalauskas buvo pirmasis sanitarinės epideminės stoties vyriausiasis gydytojas. Jis buvo pirmasis civilis, kuris valdžią perėmė iš kariškių. Tik atvykę į Klaipėdą apsigyvenome mums paskirtame bute Turgaus gatvės 17-ajame name. Lankiau 4-ąją vidurinę. Joje mokėsi daug miestui svarbių žmonių. Buvome vadinamieji "turginukai", kaip šiandien pamenu, – iš senamiesčio likę vieni griuvėsiai, savo rankomis viską tvarkėme, pasodinome gluosnį, kuris ir dabar ten tebeauga. Vos įmanoma atpažinti.

– Atsimenate savo tėvą?

– Kur čia atsiminsi... 1947 m. tėvą suėmė. Nuo tada jis dingo be žinios ir be jokių paaiškinimų. Man buvo tik metukai, todėl mačiau jį tik nuotraukose. Mama taip pat man nieko negalėjo suteikti, bijojo, kad neištiktų tėčio likimas. Todėl augau pas tetą Marijampolėje. Tik tuomet, kai suėjo trylika metų, mama pradėjo su manimi žmoniškai kalbėtis. Nuvežė į Taliną, parodė senelio namą, šiek tiek papasakojo apie tėvą. Bandžiau aiškintis aplinkybes, bet sulaukiau trumpo atsakymo: "Vizą turi? Tai tylėk". Buvo sunkūs laikai, priklausėme nuo įvairių aplinkybių ir organizacijų.

– Bet tai nenumaldė noro mokytis, siekti aukštojo išsilavinimo.

– Nebuvau vunderkindas, tačiau pasisekė gerai užbaigti mokyklą, netgi metais anksčiau už kitus bendraamžius. Būdamas 17-os, įstojau į Kauno medicinos institutą. Rinkausi tarp chirurgijos ir terapijos, galiausiai apsisprendžiau gydyti vidaus ligas. Likimas ir vėl nubloškė į uostamiestį. Atvažiavau dirbti į Žvejų ir jūrų transporto ligoninę, bet po metų išėjau į jūrą. Ten praleidau apie penkerius metus.

– Kuo suviliojo jūra?

– Atlygiu ir romantika. Buvau jaunas, 23-ejų, todėl nieko keista, kad sužavėjo laivai, bangos. Jei tuomet, dirbdamas ligoninėje, gaudavau tik 90 rublių algą, tai jūroje – penkiskart daugiau. Per metus sausumoje sugebėjau sutaupyti tik šiltiems žieminiams batams. Bet norėjosi mergaitei gėlę nupirkti ir pačiam kur nors pasirodyti. Tuo metu inteligentijos – inžinierių, mokytojų, gydytojų, kitų išsilavinusių žmonių atlyginimai buvo labai žemi, kur kas daugiau uždirbdavo paprasti darbininkai.

Privilegija – vonia

– Ir kaip sekėsi laive, darbas patiko?

– Pradėjau dirbti žvejybos traleryje "Liudas Gira". Atsakysiu nevyniodamas į vatą – pirmasis reisas buvo siaubingas. Po trijų mėnesių apėmė depresija, ėmiau jausti didelę nostalgiją. Grįžęs iš reiso persižegnojau ir tvirtai sau pasakiau: arba laivuose dirbsiu gydytoju konsultantu, arba išvis į juos nebegrįšiu. Tada pradėjau dirbti transporto laive "Štormas", kuris iš jūros surinkdavo žuvis ir parduodavo Afrikos uostuose. Sąlygos buvo kur kas geresnės. Turėjau savo ligoninę, ambulatoriją, vonią. Tokia privilegija visame laive teko tik trims žmonėms. Po 3,5 metų "Štorme" pajutau, kad reikia rinktis: jūrininkų kalba tariant, toliau "vaikščioti" į jūrą arba grįžti sulig visam. Nors nenorėjo išleisti, grįžau į krantą. Juk siekiau būti gydytoju, o jūroje kaip specialistas tu diskvalifikuojiesi. Tai labiau felčeriams skirtas darbas. Man toks gyvenimas netiko, norėjosi tobulėti. Jūroje dirbau vienui vienas, vidury vandenyno niekas negalėjo padėti, pakonsultuoti. Pats pacientui nustatai diagnozę, pats paskiri gydymą. Teko visko pamatyti – nukirstų rankų ir kojų, bet, laimei, nė vienas ekipažo narių nemirė.

– Kokiu keliu pasukote grįžęs iš jūros? Toliau gydėte?

– Iškart pradėjau dirbti Vakarų laivų gamyklos cecho gydytoju, aptarnavome jūrininkus, uosto darbininkus. Tuo pat metu pradėjome statyti Vakarų laivų remonto ir jūrų transporto darbuotojų polikliniką, kuri šiandien vadinasi Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centru. Čia nuo pat jo įkūrimo pradžios dirbau kartu su savo amžinatilsį mokytoju, gydytoju Vladimiru Meile. Jis buvo nuostabus žmogus, puikus organizatorius. Nežinau kodėl, bet palikdamas vadovo pareigas jis į savo vietą pasirinko mane. Tuomet neturėjau jokio supratimo, kas yra administracinis darbas. Visko buvo per tą laiką, tačiau susidorojau su iššūkiais, turėjau daug stažuočių užsienyje. Esu įsitikinęs, kad tiesa gimsta kovoje. Vienas lauke – ne karys, todėl visuomet rėmiausi savo komanda, kurią pats ir suformavau.

– Galima sakyti, esate kovotojas?

– Nesu mėmė. Priešingu atveju tiek metų šioje kėdėje nebūčiau išsėdėjęs. Teko įdėti daug pastangų. Tiesa, administratoriumi dirbti niekada negalvojau, visada norėjau gydyti. Tačiau gyvenimas taip sudėliojo, kad jau 40 metų tenka administruoti. Nemėgstu mėtytis, jei ką nors daryti, tai tik gerai ir iki galo.

Paskutinis štrichas?

– Kokie nauji uždaviniai užklupo tapus Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro vedėju?

– Poliklinika, kurią matome dabar, buvo visai kitokia. Viršutiniuose – trečiame–penktame aukštuose veikė bendrabučiai, o pirmas ir antras buvo atiduoti medicinai. Taigi, sukūrėme ją nuo plikų sienų iki dabartinio lygio, atitinkančio europietiškos gydymo įstaigos standartus. Pirmasis aukštas yra specialiai pritaikytas neįgaliesiems, vaikams ir mamoms su vežimėliais. Vienintelis dalykas, kuris kirba galvoje ir kurį įgyvendinti iki šiol neužteko jėgų bei lėšų, yra liftas. Ruošiuosi jį įrengti. Teko pereiti begalę biurokratinių institucijų, tačiau jau turime visus reikalingus leidimus, yra atliktas techninis projektas ir jau šį pavasarį prasidės išorinio lifto statybos. Tai bus paskutinis mano štrichas prieš paliekant šias pareigas. Mano kadencija baigsis spalį.

– Esate vedęs?

– Taip, bet savų vaikų neturiu. Užtat turiu nuostabią, aktyvią žmoną, su kuria daug metų auginome jos sūnų. Jubiliejaus proga Valentina man surengė gražią šventę. Ji nėra medikė, tačiau puikiai sutariame ir jau 31 metus gyvename kartu. Turime nuostabų anūkėlį Nikitą, šiuo metu jis gyvena Airijoje, greitai jam sueis aštuoniolika. Padėsiu anūkui, kiek galėsiu, kad tik jis mokytųsi, siektų, tobulėtų.

– Tai nebuvo pirmoji jūsų santuoka?

– Daug žmonų turėjau. Bet nėra ko stebėtis, juk medikas. Visuomet sakiau, kad geriau turėti daug, negu vieną, bet gyventi neapykantoje ir nepagarboje. Gal esu neteisus, bet tokios nuostatos visuomet laikiausi.

– Kaip paminėjote jubiliejų?

– Puikiai. Nuo pat ankstaus ryto sulaukiau daug svečių, sveikinimų, gėlių. Visi žino, kad labiausiai mėgstu raudonus gvazdikus, tai uostamiesčio turguose sausio 25-ąją šios gėlės išnyksta. Raudonasis gvazdikas – Azijos gėlė, meilės ir ištikimybės simbolis.

Hobis – jūrinis muziejus

– Vienas didžiausių jūsų pomėgių – įvairios kolekcijos. Kuria iš turimų labiausiai džiaugiatės?

– Kriaukles pradėjau rinkti dar būdamas jūroje, o dabar jos vos telpa į dešimtį lentynų. Daugumą jų parsivežiau iš Kubos. Retkarčiais pakilnoju, apžiūriu, palyginu su tomis, kurių vaizdai spausdinami kataloguose. Taip pat kolekcionuoju prieškario Vokietijos ženklus – medalius, ordinus. Dalį kolekcijos egzempliorių vaikystėje radau pats to meto pokario Klaipėdoje. Mano kardų kolekcija taip pat prasidėjo nuo vaikystėje rastų vokiškų peilių. Nuo peiliukų perėjau prie durklų, paskui – prie kardų. Už kiekvieno medalio ar peiliuko slypi ištisi istorijos lobynai. Dar daugiau ploto nei kardai užima 400 kaukių kolekcija. Sulaukęs penkiasdešimties pradėjau kaupti jūrinį muziejų, pirmasis draugo padovanotas daiktas joje – sekstantas. Pažįstami jūrininkai, kapitonai, sužinoję apie šį mano naują hobį, pridovanojo senų kompasų, laikrodžių iš silkių ekspedicijų, žibintų. Tai be galo įdomus užsiėmimas.

– Dar nepavargote laikyti visų ligoninės kampų?

– Turbūt esu darboholikas. Mėgstu viską daryti nuosekliai ir kryptingai, darbas manęs negąsdina.

Vizitinė kortelė

Gimė 1946 m. sausio 25 d. Kaune.

1970 m. baigė Kauno medicinos instituto Gydomąjį fakultetą, gydytojo terapeuto specialybę.

Dirbo Žvejų ir jūrų transporto ligoninėje, vėliau laivininkystėje bei Jūreivystės mokykloje.

Nuo 1971 m. dirbo laivo gydytoju didžiajame žvejybos traleryje "Liudas Gira", transporto laive "Štormas", "Lietuvos jūrų laivininkystės" laivuose.

Vakarų laivų gamyklos cecho gydytojas, vėliau – Vakarų laivų remonto ir jūrų transporto darbuotojų poliklinikos vadovas.

Nuo 1976 m. – Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro vedėjas.

1983 m. tapo LTSR SAM Centrinės baseino ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju poliklinikų reikalams.

2002 m. – Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas.

Nuo 1980 m. – tarptautinės organizacijos "Žmogus ir jūra" narys.

Apdovanotas Auksiniu jūrininko ženkleliu už aktyvią veiklą gerinant jūrininkų bei jūros transporto darbuotojų sveikatą.

2011 m. Sveikatos apsaugos ministerija suteikė Lietuvos nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardą ir garbės ženklą.

Nepatenkinti gyventojai skundžiasi esą Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centre beveik neįmanoma prisiskambinti registracijos telefonais. Įstaigos valdžia pripažino problemą, o ji atsirado tada, kai pailgėjo registracijos forma ir darbuotojams daugiau laiko tenka skirti informacijai apie pacientą surašyti.

Telefonai – užimti

75 metų klaipėdietė Marija skundėsi esą nuo lapkričio pradžios, kelis kartus prireikus prisiregistruoti pas gydytojus dviem nurodytais poliklinikos telefonų numeriais, jai to padaryti nepavyko.

"Kad ir kiek skambinau, signalas skelbė užimtumą. Esu neįgali, man sunku vaikščioti, todėl, norėdama gauti būtinus talonus pas medikus, privalėjau išsiruošti iš namų ir eiti į pačią įstaigą. Anksčiau prisiskambinti nebūdavo taip sunku", – guodėsi klaipėdietė.

Nuvykusi į polikliniką ji iš aplinkinių girdėjo panašias kalbas – žmonės dėl talonėlių atvažiavo, kai nepavyko užsiregistruoti telefonu.

Besiskundžianti moteris teigė, kad prisiskambinti nepavykdavo net po kelias valandas.

Padaugėjo rašymo

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas pripažino, kad pastaruoju metu įstaiga iš tiesų dažniau susiduria su užimtų telefono linijų problema. Anot jo, buvo sulaukta ne vieno besiskundžiančio klaipėdiečio.

"Paskutines kelias savaites apskritai pastebėjome ligonių antplūdį. Kokios priežastys tai lėmė – pasakyti sunku. O dvi registratūroje dirbančios darbuotojos į visus skambučius nebespėja atsiliepti, nes neseniai pasikeitė registracijos forma. Valstybinės ligonių kasos jas pakeitė į ilgesnes", – aiškino vadovas.

Pasak jo, anksčiau per penkias minutes darbuotojos galėjo priregistruoti penkis žmones, o dabar, kai pildymo forma tapo ilgesnė, per tą patį laiką – tik du.

"Darbuotojoms reikia "pakelti" korteles, išrinkti reikiamus duomenis, surašyti daugiau informacijos. To nesuprasdami pacientai tiesiog piktinasi ir sako, jog anksčiau viskas būdavo daug greičiau", – kalbėjo V.Grigalauskas.

Trūksta kantrybės

Kaip teigė Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovas, įstaiga jau trejus metus laukia eilės įsivesti elektroninio registravimo sistemą internetu. Ji padėtų išspręsti registracijos pas gydytojus problemą.

"Stengiamės, kad žmonėms būtų kaip įmanoma geriau ir patogiau. Artimiausiu metu planuojame įdiegti skambučio laukimo režimą, kai asmens paprašoma nepadėti ragelio ir vos tik atsilaisvina darbuotojas, jis sujungiamas pokalbiui. Tada pacientai negalvotų, jog kažkas specialiai nekelia ragelio", – sakė V.Grigalauskas.

Vyriausiasis gydytojas pastebėjo, kad žmonės dabar apskritai tapo piktesni.

"Kai eilėje parduotuvėje žmogus praleidžia pusę valandos, taip nesiskundžia, o užtrukęs poliklinikoje penkias minutes dažnai reiškia pretenzijas", – apgailestavo vadovas.