Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, konkursą laimėjęs privatus subjektas įsipareigotų universiteto poreikiams įrengti šiuolaikišką daugiafunkcę sporto salę, kuri nuosavybės teise priklausys aukštajai mokyklai.

Su bendrove būtų pasirašoma ne ilgesnės nei 17 metų trukmės koncesijos sutartis, kurios vertė – beveik 1,4 mln. eurų.

Klaipėdos universitetas už sporto salę nemokės, tačiau padengs jos išlaikymo kaštus. Tuo metu bendrovė savo lėšomis bei rizika turės galimybę universiteto komplekse įrengti ir papildomų sporto infrastruktūros objektų. Koncesininkui taip pat paliekama galimybė laisvu laiku naudotis ir Klaipėdos universiteto poreikiams kuriama sporto komplekso dalimi.

Dėl konkrečių nuomos apimčių bus apsispręsta derybų metu, dėl to spręs pats Klaipėdos universitetas.

Kaip BNS sakė KU Infrastruktūros ir plėtros prorektorius Benediktas Petrauskas, poreikis naujos sporto bazės būtinybei iškilo 2017-2018 metais, kai Klaipėdos universitete vyko struktūriniai pokyčiai – buvo nuspręsta parduoti mažai naudojamus pastatus, kurie sunaudojo daug energijos, todėl jų išlaikymo kaštai buvo per dideli.

„Parduotuose pastatuose buvo ir dvi sporto salės, todėl po to atsirado didelis jų poreikis. Šiuo metu universitete yra tik viena sporto salė, kurioje taip pat planuojama atlikti renovaciją – pakeisti stogo ir pačios salės dangą“, – sakė B. Petrauskas.

Sporto bazės statyboms privataus verslo pagalba pritarė KU vadovybė, Senatas, Taryba, taip pat ir Centrinė projektų valdymo agentūra, Finansų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Pritarus Vyriausybei, KU skelbs viešą konkursą, kurio metu atrinks investuotoją. Savo reikmėms investuotojas Klaipėdos universiteto teritorijoje galės statyti kitą sportinei veiklai skirtą objektą.

Klaipėdos universitete šiais metais studijavo daugiau nei 2200 studentų.

Į pusantros valandos istorinio pasakojimo kelionę dalyviai išeina nešini senais lagaminais.

Tai kelionė laiku po XX a. migracijų istoriją.

Ekskursijos kūrėjai tikino, kad čia naujų patirčių suranda kiekvienas: jaunimą žavi modernus istorijų pateikimas ausinėmis, o vyresnio amžiaus žmonės ekskursiją neretai priima asmeniškai – kai kurie XX a. įvykiai dar gyvi atmintyje.

Pažintinis pasivaikščiojimas po Klaipėdos universiteto teritoriją, buvusį karinį miestelį, yra smalsų keleivį intriguojanti pramoga, nes lankytojus pasitinka išlikę XX a. pradžioje statyti, vėliau restauruoti pastatai.

Pasak projekto autorės dr. Raimondos Nabažaitės, atgarsiai apie šią ekskursiją jau keliauja iš lūpų į lūpas.

"Sąmoningai siekėme, kad "Migrantas" peržengtų akademines istorijos vertinimo ribas ir pakviestų visuomenę istorinius įvykius tarsi patirti, išgyventi patiems atsiduriant kito žmogaus kailyje, kelti klausimus, jungiančius dabartį ir praeitį. "Migrantas" – tarsi žaidimas, kur mūsų požiūriai plečiasi to nejaučiant. Kinta žmogaus psichologija", – pasakojo mokslininkė.

Ekskursijos edukatorė Rima Čerapė per kiekvieną ekskursiją tampa kareivinių sargu Jonu.

"Ruošiantis susitikimams su dalyviais, kaskart atgyja prisiminimai apie Vakarų Lietuvos gyventojų perduotus savo lagaminus, įrašų studijoje praleistą laiką. Juk tik ekskursijos pabaigoje dalyviai išgirsta, jog migrantų kultūrinę ir kalbinę įvairovę įgarsinę balsai jų ausinėse buvo Klaipėdoje iš tiesų gyvenantys ar trumpam apsistoję italai, prancūzai, ukrainiečiai, rusakalbiai, žydai, dzūkai, žemaičiai, aukštaičiai, lietuvininkai, vokiečiai. Matau, kaip tai sukelia dalyvių veiduose šypsenas, nuostabą", – pasakojo edukatorė.

Į ekskursiją, kuri vyks liepos 24, 27 ir rugpjūčio 7, 11, 21 d., kviečiami ne tik Klaipėdos, bet ir Vakarų Lietuvos gyventojai.

Ar Klaipėdos universiteto teritorijoje kelio ženklai įrengti tinkamai, o jų schema suderinta, savivaldybės administracijos specialistams pavedė išsiaiškinti Saugaus eismo komisija. Pastarojo jos posėdžio metu klausimų taip pat kilo, ar įstaiga gatvę iš vienos pusės užvėrė teisėtai.

Šiuos klausimus kėlė komisijos narė, miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Diskusijos dėl kelio ženklų Klaipėdos universiteto teritorijoje įsiplieskė, kai prieš beveik dvi savaites už mašinų stovėjimą neleistinoje vietoje nubausti dalyvavusieji laivą "Prezidentas Smetona" tyrusių mokslininkų sutikimo ceremonijoje.

Surašyta dešimt protokolų. Pažeidėjų sąraše – aukšti pareigūnai, ir karo policijos, ir ministerijos atstovai. Į šį sąrašą pakliuvo ir J.Simonavičiūtė.

Vicemerė pabrėžė nemananti, kad visi svečiai, kurie lankėsi ceremonijoje, piktybiškai pažeidė taisykles.

Daugiausia abejonių vicemerei sukėlė stovėti draudžiantis ženklas, nukreiptas į Manto gatvę ties sankryža su Pušyno gatve, nors čia įvažos į teritoriją nėra. Iš tos pusės ji užtverta stulpeliais.

Klaipėdos universiteto kancleris Evaldas Lukauskas pabrėžė, kad kelio ženklų išdėstymo schema pro universiteto teritoriją besidriekiančioje gatvėje suderinta su policija. Tai padaryta sausio pabaigoje.

"Schemoje numatyta, kur ir koks ženklas turi stovėti. Mes ja vadovaujamės. Nieko negalime nuspręsti ar savivaliauti. Patys automobilius paliekame prekybos centro aikštelėje, o po miestelį vaikštome pėsčiomis", – tvirtino kancleris.

E.Lukauskas pabrėžė, kad minėta nedidelė arterija uždaryta laikinai.

"Pernai apie tai kalbėjome su savivaldybės atstovais. Atkreipėme dėmesį, kad teritorijoje tebevyksta darbai – statomas Jūrinio slėnio mokslinių laboratorijų pastatas, važinėja sunkiasvorės transporto priemonės. Gatvelė – siaura, prasilenkti automobiliams sudėtinga. Tad palikome ją uždarytą, kad nesusidarytų spūsčių. Kai darbai baigsis, atversime", – tvirtino kancleris.

Anot E.Lukausko, gal dabar stovėti draudžiantis ženklas, esantis prieš Manto ir Parko gatvių sankryžą, atrodo nereikalingas, tačiau, atidarius gatvę, jis bus būtinas.

"Negi dabar įrengsime ir vėl išmontuosime kelio ženklus?" – klausė kancleris.

Palei Klaipėdos universiteto miestelį einanti gatvė, į kurią anksčiau buvo galima įsukti iš Herkaus Manto gatvės, uždaryta prieš ketverius metus, kai startavo aikštės rekonstrukcija.

Iš pradžių įvaža į šią arteriją buvo užtverta tvora, vėliau ją pakeitė betoniniai stulpeliai ir grandinės.

Miestiečiai tikėjosi, kad, rekonstravus aikštę, gatvė bus atidaryta, tačiau viltys nepasiteisino. Užtvarai palikti, nes vyko verslo inkubatoriaus statyba.

Klaipėdos universiteto atstovai tada tvirtino, kad eismo apribojimai vairuotojams nepatogumų neturėtų sukelti. Atnaujintoje aikštėje uždrausta statyti automobilius, o Klaipėdos mokslo ir technologijų centrą galima pasiekti per kitą pusę.

Nors gatvė uždaryta jau ketverius metus, dalis vairuotojų tebenori į ją pasukti. Važiuojant iš šiaurinės miesto dalies centro link, Herkaus Manto gatvėje yra pažymėta juosta pasukti į kairę – būtent į šią gatvę. Dalis vairuotojų susipainioja, nori pasukti į kairę, bet jiems tenka apsisukti.

Klaipėdos universiteto Infrastruktūros priežiūros centro vedėjas Arvydas Gužauskas sakė, kad gatvę numatyta atidaryti kitų metų lapkritį, kai bus baigta Jūrinio slėnio mokslinių laboratorijų pastato statyba.

Pabrėžiama, kad eismas šia gatve trukdytų darbams. Čia dažnai statomos sunkiasvorės transporto priemonės.

Tačiau pasitaiko vairuotojų, kurie į šią gatvę įvažiuoja per kitą pusę ir palieka mašinas, nors stovi tą daryti draudžiantis ženklas. Klaipėdos universiteto atstovų teigimu, neretai taip elgiasi studentai, kurie nori kuo arčiau privažiuoti prie įstaigos.

Į pagalbą pasitelkiami policijos pareigūnai. Jie nuolat atvyksta į šią vietą ir baudžia kelių eismo taisykles pažeidžiančius vairuotojus.