Dokumentuose, apimančiuose kone tūkstantį puslapių raštiškų parodymų ir pareiškimų, be kitų, minimi buvę JAV prezidentai Billas Clintonas (Bilas Klintonas) ir Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), tačiau jie šioje byloje niekuo nekaltinami.

Maždaug 150 žmonių, kurių tapatybės dabar atskleidžiamos, sąraše yra virtinė asmenų, figūruojančių byloje prieš buvusią J. Epsteino meilužę Ghislaine Maxwell (Gislen Maksvel).

Sąraše esantiems žmonėms nereiškiami jokie įtarimai bendrininkavus dėl J. Epsteino nusikaltimų – jų tapatybės viešinamos teisiniame ginče dėl šmeižto tarp Gh. Maxwell, 2022-aisiais nuteistos kalėti 20 metų, ir jiems abiem bylą iškėlusios Virginios Giuffre (Virdžinijos Džufrė).

Praėjusį mėnesį teisėjas 50 puslapių dokumente išvardijo maždaug 180 pseudonimų ir nurodė per 14 dienų paskelbti šių žmonių tapatybes.

Kai kurie asmenys prieštarauja jų tapatybės atskleidimui šioje byloje.

Vieno tokio asmens, „Doe 107“, advokatai parašė teisėjui ir tvirtina, kad šis asmuo savo šalyje gali patirti persekiojimą. Advokatai paprašė daugiau laiko, kad galėtų pateikti argumentus, kodėl šio žmogaus vardas neturėtų būti paskelbtas.

Lytinių nusikaltimų bendrininkai

Kaip rašė britų žiniasklaida, V. Giuffre ieškinys dėl šmeižto prieš 62 metų Gh. Maxwell buvo iškeltas 2016-aisiais, o kitais metais – išspręstas. Tačiau tuomet laikraštis „Miami Herald“ ėmėsi teisinių veiksmų siekdamas gauti informacijos apie bylą ir tirti J. Epsteino tinklą.

Virtinė bylos dokumentų buvo paviešinti 2019 metais, kelios dienos prieš tai, kai J. Epsteinas kalėjime nusižudė.

Gh. Maxwell ir J. Epsteinas praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje buvo pora, o vėliau kone tris dešimtmečius buvo lytinių nusikaltimų bendrininkai.

J. Epsteinas, turėjęs galingą tinklą Jungtinėse Valstijose ir užsienyje, buvo kaltinamas jaunų mergaičių žaginimu, bet jo baudžiamasis persekiojimas nutrūko jam mirus.

Daug metų sąmokslo teorijų šalininkų sluoksniuose internete cirkuliavo išgalvoti sąrašai ir suklastotos J. Epsteino nuotraukos, kurstę spėliones apie galimus jo bendrininkus.

Laukiamas teismo dokumentuose minimų vardų paviešinimas vėl pakurstė šią karštligę.

Amerikietiškojo futbolo žvaigždei Aaronui Rodgersui (Aronui Rodžersui) užsiminus, kad sąraše gali būti komikas Jimmy Kimmelas (Džimis Kimelas), pastarasis pagrasino sportininkui teisiniais veiksmais.

Nepagrįsti įtarimai buvo kartojami interneto platformose, tokiose kaip „X“, kur taip pat buvo minimas aktorius Tomas Hanksas.

Kaip teigiama, duomenys teikiami karo nusikaltimų fiksavimui ir dokumentavimui.

– Borodianka – 36-oji atskira motorizuotųjų šaulių brigada (Borzia);

– Buča – 64-oji atskira motorizuotųjų šaulių brigada (Chabarovsko sritis);

– Irpinė-Hostomelis – 217-asis gvardijos oro desantininkų pulkas (Ivanovas);

– Žitomiro kryptis – 5-oji atskiroji tankų brigada (Ulan-Udė);

– Ivankovas-Vazvesivas – 155-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada (Vladivostokas);

– „Bolshaya Dymerka“ – 228-asis motorizuotųjų šaulių pulkas (Jekaterinburgas);

– Zgurovščina – 21-oji atskiroji motorizuotųjų šaulių brigada (Orenburgas);

– Naujasis Bykovas – 6-asis gvardijos tankų pulkas (Čebarkulis);

– Slavutičius – 74-oji atskiroji motorizuotųjų šaulių brigada (Jurga);

– Černihivas – 35-oji atskiroji motorizuotųjų šaulių brigada (Aleysk) ir 55-oji atskiroji motorizuotųjų šaulių brigada (Tuva);

– Nižin-Priluki – 90-oji tankų divizija (Jekaterinburgas).

Tuo tarpu, tarptautinė atvirųjų duomenų žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ pranešė, kad pavyko identifikuoti karinio dalinio, vykdžiusio karo nusikaltimus Bučoje, vadą bei jo kontaktus.

„Vėliau svetainėje paskelbsime visus duomenis su archyvais ir paaiškinimais, kaip mes tai atradome. P. S. ypatinga padėka mūsų savanoriui iš Gruzijos. Jis daro fantastiškus dalykus OSINT srityje“, – feisbuke rašė „InformNapalm“ vyriausiasis redaktorius Romanas Burko.

Pasak „Guildhall“, anksčiau Bučos meras Anatolijus Fedorukas teigė, kad mieste buvo rasta masinė kapavietė, kurioje palaidota apie 300 žmonių, o gatvėse gulėjo dešimtys lavonų – kai kurie jų surištomis rankomis.

„Buča, Irpinė ir Hostomelis – išlaisvinti miestai, bet vaizdai juose kaip iš postapokaliptinio siaubo filmo. Tarp jau rastų Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų aukų yra išprievartautų moterų, kurias bandė sudeginti, žuvo vietos valdžios atstovai, vaikai, pagyvenę žmonės, vyrai“, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksejus Arestovičius.

Abi valstybės nesutarė virtine klausimų, įskaitant karą Libijoje, kur palaiko skirtingas konflikto puses.

Jų santykiai smarkiai pablogėjo, kai 2013 metais per karinį perversmą, kuriam vadovavo dabartinis Egipto lyderis Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis), buvo nušalintas tuometis islamiškų pažiūrų prezidentas Mohamedas Morsi (Mohamedas Mursis).

Anksčiau šį mėnesį M. Cavusoglu sakė, kad Ankara pasirengusi vesti derybas su Kairu dėl naujo susitarimo kontinentinio šelfo demarkavimo Viduržemio jūros rytinėje dalyje klausimu.

Penktadienį Turkijos diplomatijos vadovas valstybinei žiniasklaidai sakė, kad šalys surengė pirmąsias derybas.

„Turėjome su Egiptu kontaktų tiek žvalgybos, tiek užsienio reikalų ministerijų lygiu. Prasidėjo kontaktai diplomatiniu lygiu“, – sakė  M. Cavusoglu, kurį citavo valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Ministras taip sakė, kad jog visiškai normalu, kad pradiniame diskusijų etape šalims trūksta abipusio pasitikėjimo.

„Dėl šios priežasties rengiamos derybos, ir jos vyksta laikantis tam tikros strategijos, pagal tam tikras gaires“, – pridūrė jis.

Anot nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento Romo Austinsko, toks prašymas išsakytas per vežėjų susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte.

Jo teigimu, nors dabartinių apsaugos priemonių iki šiol pakako, atsiradus naujai viruso mutacijai, reikia galvoti apie papildomą prevenciją.

„Dabar iš tiesų kalbame apie papildomą prevenciją – vairuotojui grįžus iš kadencijos, jeigu lietuvis vairuotojas važiuoja atgal į savo šeimą, bandyti pasitikrinti kiek galima greičiau, nepasiekti šeimos“, – BNS trečiadienį sakė R. Austinskas.

Tačiau, anot „Linavos“ prezidento, itin griežtų priemonių, kokios buvo prie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos sienos prieš pat šventes, tikrai nebus. Jis pabrėžė, kad vilkikų vairuotojų su teigiamais COVID-19 testais prie Lamanšo sąsiaurio gruodžio pabaigoje buvo labai nedaug.

„Vairuotojai, kaip bebūtų, yra saugūs kabinoje, nes jų bendravimas yra mažas. Ir šiaip, mes visus vairuotojus gąsdiname ir, matyt, tos mirtys, visi supranta, kad juoko čia nėra“, – sakė R. Austinskas.

Nei jis, nei prieš susitikimą trečiadienį BNS kalbintas Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas teigė neturintys informacijos apie atvejus, kad Jungtinėje Karalystėje teigiamus testus būtų gavę ir pro sieną nepraleisti vilkikai iš Lietuvos.

Apie galimybę griežčiau kontroliuoti vežėjus trečiadienį kalbėjo ir I. Šimonytė.

Vyriausybė po susitikimo pranešė, kad griežčiau kontroliuoti transporto sektoriaus darbuotojų testavimą siūlo prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba.

„Tinkamas elgesys prekybos centruose yra itin svarbus veiksnys mažinant pandemijos plitimą, todėl labai svarbu, kad visi lankytojai paisytų atsakingų institucijų nurodymų. Savo ruožtu savo pirkėjams nuolat primename, kaip derėtų elgtis atvykus į prekybos centrus – dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugines priemones, dezinfekuoti rankas bei mūvėti vienkartines pirštines“, – įžvalgomis dalijasi E. Dapkienė.

Įprastas kasas verta keisti savitarna

Prekybos tinklo atstovė teigia, kad artėdami prie kasų pirkėjai, pirmiausia, turėtų įvertinti kasų užimtumą ir, jei leidžia galimybės, rinktis savitarnos kasas. E. Dapkienė aiškina, kad savarankiškai skenuodami ir atsiskaitydami už prekes pirkėjai išvengia kontakto su darbuotojais. Vis dėlto, tais atvejais, kai savitarnos kasos lankytojams nėra priimtinas sprendimas, atstovai pasirūpino, kad būtų užtikrintas tiek perkančiųjų, tiek aptarnaujančio personalo saugumas.

„Siekiant išlaikyti saugų atstumą tarp darbuotojų ir pirkėjų bei sumažinti žmogiškųjų kontaktų skaičių, pasirūpinome, kad parduotuvėse būtų atidaryta tik kas antra laisva kasa, o darbuotojus ir pirkėjus skirtų organinio stiklo pertvara. Žinoma, siekiame, kad pirkėjai prioritetą teiktų savitarnos kasoms, tačiau suprantame, kad toks apsipirkimo būdas yra priimtinas ne visiems“, – komentuoja E. Dapkienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad kiekvienas, artėdamas prie įprastos ar savitarnos kasos, turėtų paisyti ant grindų įrengto žymėjimo, kuris padeda išlaikyti saugų atstumą nuo kitų pirkėjų. Šio žymėjimo reikėtų laikytis ne tik esant toliau nuo prekių iškrovimo takelio, bet ir esant šalia jo. Pirkėjai neturėtų grūstis ir skubėti iškrauti prekių, jei dėl to būtų pažeista kito žmogaus teisė į saugaus atstumo išlaikymą.

Prioritetas – kuo mažiau kontaktų

Tokiu pavyzdžiu turėtų pasekti ir apsiperkantys savitarnos kasose. Matydami, kad kitas pirkėjas jau kraunasi prekes, stovintys eilėje neturėtų priartėti prie kasos, iki kol apsipirkęs lankytojas nepasitrauks nuo skenavimo vietos. Tiesa, tiek vienu, tiek kitu atveju pirkėjai skatinami atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o banko kortele. Jei įmanoma, bekontakčiu atsiskaitymu.

„Prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai nuolat rūpinasi, kad būtų dezinfekuoti dažniausiai liečiami paviršiai, tačiau vis vien norime savo pirkėjų paprašyti būti sąmoningais bei rekomenduojame be reikalo neliesti paviršių ir prekių, o apsiperkant mūvėti vienkartines pirštines. Jei atsiskaitymas už prekes įmanomas neliečiant kortelių skaitytuvo, raginame šia galimybe pasinaudoti. Lygiai taip pat patariame vengti liesti ir remtis į paviršius prie kasos, o apsipirkus vėl dezinfekuoti rankas“, – patarimais dalijasi E. Dapkienė.

Svarbus kiekvieno indėlis

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek vaikštant parduotuvės patalpose, tiek stovint eilėje prie kasos ar skenuojant prekes kiekvienas lankytojas privalo laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų. Atsiradus tokiam poreikiui patariama kosėti ir čiaudėti papildomai prisidengus nosinaite arba į sulenktą vidinę alkūnės dalį.

E. Dapkienė pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią viruso plitimui itin svarbus kiekvieno pirkėjo ir parduotuvės lankytojo indėlis užtikrinant saugumą. „Būtent dėl to reikėtų ne tik laikytis numatytų rekomendacijų, tačiau tai daryti teisingai – vienkartinę veido kaukę užsidėti spalvotąją pusę atsukant į išorę, o kietąją dalį paliekant viršuje. Veido apsaugos priemonės turėtų dengti ir burną, ir nosį“, – primena prekybos tinklo atstovė.

Ne ką mažiau svarbu, kad pajutę gripo ar peršalimo simptomus ar prastai besijaučiantys pirkėjai pasiliktų namuose, o apsipirkimu pasirūpintų pasinaudodami tinklo „Barbora Express“ paslaugomis. Tokiu būdu pirkėjas galės įsigyti visas reikiamas prekes, o svarbiausia – likdamas namuose pasirūpinti savo ir kitų saugumu.

„Pirminiais duomenimis, izoliavosi 10 asmenų, jiems buvo nurodyta izoliuotis“, – BNS  sekmadienį informavo centro atstovė Austina Vžesniauskaitė.

Kiek anksčiau portalas 15min.lt. pranešė, kad dėl turėto artimo kontakto su kolega izoliavosi Seimo narys Robertas Šarknickas ir keturios Seimo žmogaus teisių komiteto biuro darbuotojos. Parlamentaras R. Šarknickas sėdi greta V. Simuliko Seimo salėje.

„Posėdyje neišvengiamai tenka bendrauti, sėdime per pusmetrį vienas nuo kito (...). Vakar naktį sužinojau, kad jo testas teigiamas, tai jau niekur nebeišeinu“, – sakė R. Šarknickas.

Robertas Šarknickas (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atlieka tyrimą dėl V. Simuliko kontaktų ir ragina visus su juo artimai bendravusius žmones izoliuotis savarankiškai.

„Visiems, kurie turėjo artimą kontaktą, rekomenduojame šiandien neiti į jokius pasibuvimus. Daugiau detalių žinosime šiandien vakare arba rytoj. Bet kadangi yra politinio sezono karščiausias taškas, visi žmonės turėtų suvokti – jei jie žino, kad tikrai kontaktavo, jie turėtų nesirodyti ir neiti į viešumą“, – anksčiau BNS steigė A. Vžesniauskaitė.

Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, kolegai, su kuriuo sėdėjote vienam kabinete ar bendradarbiui, su kuriuo naudojotės bendromis valgyklos patalpomis pietų metu, patvirtintas koronavirusas, sužinoję apie tai, privalote iš karto izoliuotis. Apie tai, kad turėjote kontaktą tokiu atveju informaciją NVSC turi pateikti užsikrėtusysis.

Žmonės, turėję sąlytį su sergančiuoju COVID-19, NVSC specialistų skambučio turėtų laukti kelias dienas. Jei jie vis dėlto nepaskambina, žmonės turėtų kreiptis NVSC karštosios linijos telefono numeriu ir informuoti apie turėtą sąlytį bei laukti tolimesnių NVSC nurodymų.

Svarbu tai, kad tokiu atveju, kaip minėta anksčiau – kai asmuo turėjo kontaktą su užsikrėtusiu kolega, žmogaus, kontaktavusio su užsikrėtusiuoju, šeimos nariams reikalo izoliuotis nėra, izoliacijoje privalo būti tik tas asmuo, kuris kontaktavo su sergančiuoju. Paprastai tariant, šeimos nariai jau yra vadinamieji kontakto kontaktai, kas nėra laikoma rizika. Tad tokiu atveju žmonės neturėtų nerimauti, laikytis įprastų COVID-19 ligos prevencijos priemonių.

Ta pati sąlyga galioja ir kitais atvejais. Tad, jei, pavyzdžiui, paaiškėja, kad asmuo turėjo kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir vakarojo su draugais kažkokiame susibūrime, tai buvusiems kartu draugams izoliacija nėra taikoma, kadangi jie jokio sąlyčio su patvirtintu COVID-19 atveju neturėjo.

Taip pat NVSC primena, kad turėjusiu sąlytį laikomas 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir 2 savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus. Tuo metu, jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam koronavirusui būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 val. iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.

Kitaip tariant, yra vertinama, ar žmogus su sergančiuoju bendravo tuo metu, kai, remiantis moksliniais įrodymais, žmogus kėlė riziką kitam, tai yra – galėjo užkrėsti.

Taip pat svarbu įvertini, kokį sąlytį žmogus turėjo. Paprastai tariant, aiškinantis, ar sąlytis buvo didelės ar mažos rizikos, svarbu įvertinti aplinkybes, t. y. kokiu atstumu, kiek laiko bendrauta, ar naudotasi asmens apsaugos priemonėmis ir kita.

Didelės rizikos sąlytį (artimą sąlytį su COVID-19 atveju) turėjusiu laikomas žmogus, kuris užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą, pavyzdžiui, spaudęs ranką koronavirusine infekcija sergančiam žmogui.

Taip pat sąlytis vertinamas kaip didelės rizikos, jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais. Paprastai tariant – jei sergantysis pakosėjo į veidą, plikomis rankomis liestos COVID-19 atvejo panaudotos vienkartinės nosinės ir pan.

Be to, didelės rizikos kontaktu laikomas ir buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, vienoje posėdžių salėje, taisyklingai nedėvint asmeninių apsaugos priemonių, buvo užsikrėtęs žmogus, kartu buvę kolegos bus vertinami kaip aukštos rizikos sąlytį turėję asmenys.

NVSC specialistai primena, kad didelės rizikos sąlytį turėję asmenys turi izoliuotis, stebėti savo sveikatą ir, pasireiškus simptomams, kreiptis į Karštąją koronos liniją dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti atlikimo PGR metodu. Svarbu, kad ne visi didelės rizikos sąlytį turėję asmenys tiriami – tai priklauso nuo infekcijos išplitimo konkrečiame židinyje.

Tuo metu, mažos rizikos sąlytį arba, paprastai tariant – atsitiktinį sąlytį – su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių. Ta pati sąlyga galioja tiek kontaktui uždarose patalpose, tiek atvirose erdvėse. Taip pat, jei, pavyzdžiui, žmogus važiavo vienu troleibusu su užsikrėtusiu asmeniu, naudojo apsaugos priemones ir iš troleibuso išlipo po 10 minučių, toks sąlytis bus vertinamas kaip maža rizika.

Mažos rizikos sąlytį turėjusiems asmenims izoliacija neskiriama, jie, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, turi stebėti savo sveikatą ir laikytis COVID-19 ligos prevencijos priemonių.

Anot ministro, reikalavimus tokioms programėlėms reikėtų kurti atsakingai, ypač, jei dėl to reikėtų iš esmės peržiūrėti dabartines sistemas.

„Turime aiškiai žinoti iš anksto, kas ir kaip naudos tokius duomenis, ir informuoti visas suinteresuotas puses“, – pranešime sakė J. Narkevičius, antradienį su ES ministrais, atsakingais už telekomunikacijas, diskutavęs apie skaitmeninių sprendimų galimybes COVID-19 sukeltai krizei įveikti.

Anot jo, Europos Komisijos numatytos priemonės dėl mobiliųjų kontaktų sekimo ir perspėjimo programėlių naudojimo yra geras pagrindas.

„Lietuva taip pat yra sukūrusi savo informavimo sistemą, kurioje kaupiamas asmenų, turinčių izoliuotis, sąrašas ir integruota programėlė „Karantinas“, padedanti užtikrinti saviizoliacijos reikalavimų laikymąsi. Šios programėlės naudojimas yra savanoriškas ir atitinka privatumo bei duomenų apsaugos reikalavimus“, – teigė J. Narkevičius.

Ministro teigimu, Lietuvos elektroninių ryšių infrastruktūra sugeba įveikti iššūkius. Tačiau labai tikėtina, kad krizės metu labai išaugęs jų poreikis išliks ir ateityje, o keistis skaitmenine informacija ir perduoti didelius duomenų kiekius prireiks dar daugiau investicijų į itin didelio pralaidumo tinklus.

Lietuva pasisako, kad būtų išlaikytas numatytas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF), Skaitmeninės Europos programos (DEP) ir kitų skaitmenizavimo programų finansavimas.