VRK nustatė, kad dovanėles vaikams – saldainius – pirko Lietuvos lenkų sąjunga, kuri yra glaudžiai susijusi su LLRA-KŠS: minėtosios organizacijos valdymo organuose dalyvauja buvę kandidatai į savivaldybės tarybą, mero postą.

Be kita ko, abiejoms organizacijoms vadovauja Waldemaras Tomaszewskis.

Nors renginių metu dovanėles įteikė samdyti animatoriai, anot komisijos, juose dalyvaujantys ir rinkimams besiruošiantys kandidatai „buvo propaguojami ir didinamas jų žinomumas“.

„Įvertinus aplinkybes, ypač sąsajas tarp organizacijų ir kandidatų, Lietuvos lenkų sąjungos nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo ir kandidatų į merus naudai“, – sakė VRK narė Gitana Matiekuvienė.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Renginių metu jokių kandidatų dar nebuvo.

Savo ruožtu Lietuvos lenkų sąjungos advokatas Juozas Čivilis teigė, kad tokie renginiai vyksta ne vienus metus, juose organizacija dovanas vaikams perka reguliariai.

Jis taip pat kėlė klausimą, kodėl VRK netiria kitų politinių jėgų atstovų dalyvavimo šventėse kitose Lietuvos savivaldybėse.

„Svarbu tai, kad tai vyko „lietuviškuose kraštuose“ ir todėl niekam neįdomu, už kieno lėšas buvo dalinamos dovanos, rengiami žinomų atlikėjų koncertai“, – sakė advokatas.

VRK vadovas A. Puksas tikino, kad konkretus atvejis nagrinėjamas, nes komisija dėl jo sulaukė skundų.

J. Čivilis atkreipė dėmesį, kad VRK dėl galimo rinkimų papirkimo nesikreipė į teisėsaugą. Jis taip pat teigė, kad sprendimą ketina skųsti teismui.

Tuo metu buvęs kandidatas į Vilniaus rajono merus Waldemaras Urbanas teigė, kad švenčių metu „nebuvo nė vieno asmens, kuris tvirtai būtų numatytas kandidatu“.

„Renginių metu jokių kandidatų dar nebuvo“, – sakė politikas.

LLRA-KŠS atstovas taip pat pabrėžė, kad „pats asmens dalyvavimas viename ar kitame renginyje dar nieko nereiškia“.

„Kiek esu dalyvavęs, VRK yra suskaičiavo apie dešimt, (...) nė viename renginyje jokia forma nesu pasisakęs apie rinkimus, jokia forma nei aš, nei kiti kolegos neteikė dovanų vaikams, nesu agitavęs, nesu nieko dalinęs. Niekur nėra faktų, kurie kalbėtų kitaip“, – sakė W. Urbanas.

Rinkimų kodeksas kampanijos laikotarpiu draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už vieną ar kitą kandidatą ir kitaip paveikti rinkėjų valią.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas tik informacinės medžiagos – veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų ir panašiai – platinimas.

„Mes analizuosime visas savo klaidas. Nedaro klaidų tas, kuris nieko nedaro“, – pirmadienį, paaiškėjus rinkimų rezultatams, spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.

Jo teigimu, partijos valdžios organai spręs dėl jo likimo pirmininko poste.

„Aš priimu visą atsakomybę kaip partijos lyderis. (...) Iš to išplaukia kiti veiksmai, darbo tvarka mes juos svarstysime“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

Vis dėlto V. Tomaševskis neatskleidė, ar tikrinsis partijos narių pasitikėjimą, ar iškart pateiks atsistatydinimo raštą. Pasak jo, sprendimai bus priimti pagal partijos įstatus, tačiau jų nepatikslino.

V. Tomaševskis: apmaudu, kad pritrūko tiek nedaug

V. Tomaševskis apgailestauja, kad jo vadovaujamai partijai pritrūko visai nedaug balsų, kad ji peržengtų 5 proc. Seimo rinkimų kartelę. Tačiau V. Tomaševskis teigia, kad pasiektas rezultatas yra neblogas, ir džiaugiasi, jog į Seimą per pirmąjį turą vienmandatėse buvo išrinkti du LLRA-KŠS priklausantys nariai.

„Kaip jūs žinote, mes jau laimėjome pirmame rate dvi vietas Seime. Tokių Seimo narių, išrinktų po pirmo rato, yra tik trys, tarp jų du mūsų atstovai – Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič“, – pirmadienį, paaiškėjus rinkimų rezultatams, spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.

Visgi LLRA-KŠS pirmininkas apgailestavo, kad iki 5 proc. Seimo rinkimų kartelės per pritrūko visai nedaug.

„Vertinant rinkimų rezultatus, aišku, iš vienos pusės apmaudu, kad pritrūko mums nedaug balsų, kad nuo dalyvavusių peržengtume 5 procentus, bet k,aip sakiau, norime pasidžiaugti, kad išlaikėme savo pozicijas. 5 procentai nuo galiojančių rezultatas yra irgi neblogas žiūrint į didelę konkurenciją, į didesnį sąrašų skaičių“, – teigė jis.

Piktinasi į LLRA-KŠS nukreipta neigiama rinkimų kampanija

V. Tomaševskis taip pat atkreipia dėmesį, kad į jo vadovaujamą partiją buvo nukreipta neigiama rinkimų kampanija, kurios metu, pasak jo, buvo įvykdytas šiurkštus rinkimų kampanijos pažeidimas. Politikas omenyje turi žurnalisto Andriaus Tapino inicijuotą akciją „Viso gero, Valdemarai“. Jos metu buvo agituojama nebalsuoti už LLRA-KŠS.

„Pas mus rinkimų kampanijoje atsirado veikėjų, grupių, kurie nepaisė jokių įstatymų, neužsiregistravę kaip kampanijos dalyviai platino reklaminę medžiagą ypač dideliu mastu, aš kalbu apie 300 tūkst. leidinių, platino videoklipus, niekas nenurodė finansinių šaltinių, aš nekalbu apie tai, kad nebuvo žymėta, kad nebuvo mokėta iš rinkimų sąskaitos, ko būtent ir reikalauja mūsų Seimo rinkimų ir kiti rinkimų įstatymai“, – teigė jis.

Mes analizuosime visas savo klaidas. Nedaro klaidų tas, kuris nieko nedaro.

„Tenka tik apgailestauti, kad Europos Sąjungoje, demokratinėje valstybėje Lietuvoje, nebuvo užkirstas kelias tokiems šiurkštiems pažeidimams, tokiems neteisėtiems veiksmams“, – pridūrė politikas.

V. Tomaševskis teigia dėl šios akcijos jau pateikęs skundus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), tačiau sako jokio atsakymo kol kas negavęs.

„Mes pateikėme atitinkamus raštus institucijoms, tarp jų ir į VRK prieš dvi savaites. VRK net nespėjo išnagrinėti šito rašto, šito skundo, nors pagal mūsų galiojančius įstatymus per dvi dienas turi būti išnagrinėjami skundai“, – sakė V. Tomaševskis.

Politikas pripažįsta, kad kol kas sunku prognozuoti, kaip ši neigiama rinkimų kampanija atsilieps LLRA-KŠS.

„Šiandien tai reikia įvertinti pagal mūsų teisės aktus, tarp jų pagal baudžiamąją atsakomybę. Kadangi labai aiškiai rinkimų įstatyme parašyta, kad jeigu yra finansinių pažeidimų virš 20 tūkst. eurų, tai yra jau baudžiamosios atsakomybės reikalas“, – pabrėžė jis.

V. Tomaševskis mano, kad leidiniams, raginantiems Seimo rinkimuose nebalsuoti už LLRA-KŠS, buvo išleista bent 40 tūkst. eurų. Politikas tikisi, kad jo vadovaujamai partijai pavyks ištaisyti šiuos, pasak jo, šiurkščius rinkimų pažeidimus.

LLRA-KŠS pirmajame Seimo rinkimų ture sulaukė tik 4,82 proc. rinkėjų palaikymo, primena ELTA.

Aktyvumo žemėlapisRezultatų žemėlapis

Lenkai pageidautų apmokestinti šalyje veikiančius komercinius bankus.

Partija siūlo 0,4 proc. tarifą bankų aktyvams.

Pasak partijos atstovų, surinktas lėšas būtų galima panaudoti socialinėms reikmėms.

Vyriausybė į šią idėją žvelgia atsargiai.

„Atrodo, kad mes turėtumėme – trys partijos koalicijoje – daugumą, nes Seime liko 138 Seimo nariai, dar trys bus renkami, ir koalicija, jeigu aš teisingai skaičiuoju, būtų trijų partijų, turės 70 Seimo narių“, – žurnalistams antradienį po Seimo frakcijos posėdžio sakė R. Karbauskis.

Pagal frakcijų dydį, koalicija tarp „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir „tvarkiečių“ turėtų 69 balsus Seime, o prisijungus „lenkams“ mandatų skaičius išaugtų iki 77-ių.

Paklaustas, kokiu pagrindu kalba apie 70 Seimo narių, R. Karbauskis teigė: „Aš dabar nekomentuosiu. Mes šnekame su visais Seimo nariais, siekiame, kad koalicija būtų kuo didesnė.“

Iki šiol daugumos iniciatyvas dažnai remdavo keli parlamentarai iš Mišrios Seimo narių grupės.

R. Karbauskis taip pat paskelbė, kad jo partija tikisi iškovoti du Seimo narių mandatus per rinkimus į laisvas vietas parlamente.

Vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai „valstietis“ Bronius Markauskas ir liberalas Vitalijus Gailius šiemet tapo merais, o Aušra Maldeikienė gegužę iškovojo vietą Europos Parlamente.

R. Karbauskis pridūrė besitikintis, kad Lenkų rinkimų akcija vis dėlto nuspręs prisidėti prie koalicijos.

Formuoti valdžią memorandumu sutarę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ laukia „lenkų“ atsakymo penktadienį.

R. Karbauskis teigė, kad ketvirtadienį savo pageidavimus dėl postų ketina pateikti „socialdarbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, o „lenkai“ tai turėtų padaryti antradienį.

„Valstiečių“ lyderis tvirtino, kad postų dalybose „kol kas nėra susitarta dėl nieko“, nors koalicijos memorandume numatyta, kad Seimo pirmininko pozicija bus atiduota „socialdarbiečiams“.

Memorandume taip pat parašyta, kad ministru pirmininku toliau dirbs Saulius Skvernelis, nors jis pats sprendimą dėl likimo pareigose žada paskelbti po išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos liepos 12-ąją.

Derybas dėl koalicijos politikai tikisi baigti kitą savaitę.

R. Karbauskis antradienį per frakcijos posėdį taip pat pranešė, kad po šių metų rinkimų sezono partija nemažai įsiskolino, todėl nusprendė nepratęsti sutarties su frakcijos atstovu spaudai Liutauru Ulevičiumi. Skolos dydžio jis nenurodė.

Antradienį apie save priminė Lenkų rinkimų akcija.

Artėjant svarbiam balsavimui dėl biudžeto, neatmetama, kad iki šiol buvę neoficialūs partneriai lenkai gali tapti oficialiais koalicijos partneriais. Tik kas lenkams už tai?
Ramūnas Karbauskis sako, galbūt kultūros ministro portfelis, bet tik ne švietimo.

LLRA – KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis birželio pradžioje su premjeru Sauliumi Skverneliu bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu aptarė galimybę formalizuoti partijų santykius.

Vis dėlto, anot V. Tomaševskio, po konsultacijų su LLRA-KŠS vadovybe buvo nuspręsta derybų nepradėti, nes „valstiečių“ pasiūlymas nebuvo konkretus.

„Jeigu bus konkretūs pasiūlymai dėl vykdomosios valdžios, tarkime, 2–3 ministerijos, (...) tada savo partijoje pasiūlymus svarstytume oficialiai, apsvarstytume visus „už“ ir „prieš“, ar kadencijos viduryje mums verta eiti į koaliciją“, – portalui sakė Europos Parlamente dirbantis politikas.

R. Karbauskis tvirtino, kad LLRA-KŠS, net jei ir būtų pradėtos derybos dėl jų priėmimo į koaliciją, ministrų portfelių ar viceministrų pozicijų negautų.

„Mes nenorime atmesti tokios galimybės, kad kažkas bando šituos rinkimus falsifikuoti“, - žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė V.Tomaševskis.

Jis teigė, kad tam prielaidas sudaro didesnis nei įprastai iš anksto balsavusių rinkėjų skaičius, šališka žiniasklaida ir mažas dėmesys iš nacionalinio transliuotojo.

V.Tomaševskis taip pat teigė turintis duomenų, kad kažkas organizavo 30 tūkst. jaunų rinkėjų pavežėjimą balsuoti. Visgi jis nepateikė informacijos ir faktų, kur tai galėjo būti daroma ir kokia partija tai organizavo.

Europarlamentaras taip pat stebėjosi aritmetikos klaidomis skelbiant rinkimų rezultatus, tačiau dėl to kaltino ne Vyriausiąją rinkimų komisiją, o „nesąžiningas“ tradicines partijas.

„Deja, tai yra labai bloga pamoka mūsų demokratijai“, - kalbėjo V.Tomaševskis.

Pasak jo, partijos atstovai neplanuoja skųsti rinkimų rezultatų, nes „laimėti yra neįmanoma, dirbant tokioje sistemoje, kur viską lemia pinigai“.

Politikas taip pat „naglumo viršūne“ pavadino konservatoriaus Andriaus Kubiliaus maždaug sekmadienio vidurnaktį visuomeniniam transliuotojui išsakytą prognozę, kad per daugiamandatę apygardą į Seimą pateks keturios partijos.

Negalutiniais duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - krikščioniškų šeimų sąjunga daugiamandatėje apygardoje surinko 5,45 proc. balsų ir iškovojo penkis parlamentarų mandatus. Taip pat du kandidatai - Leonardas Talmontas ir Česlovas Olševskis - į Seimą pateko po pirmo turo vienmandatėse apygardose.

Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardoje parlamentaru išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Leonardas Talmontas. Jis surinko 64,43 proc. rinkėjų balsų.

Parlamentaro mandatą laimėjo ir Medininkų apygardoje kandidatavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis. Už jį balsavo 57,31 proc. rinkėjų.

Sostinės Antakalnio apygardoje 51,54 proc. balsų surinko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Ingrida Šimonytė.

Nedaug iki išrinkimo pritrūko savarankiškai Vakarinėje apygardoje Panevėžyje kandidatavusiam Povilui Urbšiui, jis gavo 47,95 proc. balsų, bei „valstiečių“ kandidatei Rimai Baškienei, už ją balsavo 47,68 proc. rinkėjų.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.