Naujojo rajono plėtotojai tvirtina, kad 5 hektarų buvusi pramoninė teritorija sostinės senamiestyje atgims su nauja jėga ir taps gyvybingu miestiečių bei turistų traukos centru.

Daugiafunkcinio rajono, į kurio plėtrą nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“ planuoja investuoti daugiau nei 150 mln. eurų, unikalią kvartalo koncepciją sukūrė 6 didelę patirtį turinčios architektų komandos: „Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T. Balčiūno architektūros biuras“, „Ambraso architektų biuras“ ir „Kančo studija“.

„Sprendimas patikėti rajoną kurti šešioms komandoms priimtas todėl, kad visas būsimas rajonas neatspindėtų vienodos architektūrinės vizijos, o darniai sutalpintų savyje skirtingus požiūrius“, – teigia kompanijos „MG Valda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. Būtent šių autorių projektinius sprendinius vertino ir UNESCO ekspertai, tad buvo siekiama išlaikyti tą pačią koncepciją ir jos tęstinumą.

Gyvenamųjų namų kvartalai

Pirmieji „Paupio“ rajono gyvenamųjų namų kvartalai šalia Vilnios upės kranto bus pradėti statyti dar šiemet, juos planuojama baigti 2019 metais. Juose suplanuoti daugiau nei 600 butų: nuo kelis šimtus kvadratinių metrų užimančių prabangių, išskirtinių apartamentų iki jaukių, stilingų, nedidelio ploto butų jaunimui ar jaunoms šeimoms.

„Siekiame ne tik išskirtinės architektūrinės išraiškos, aukščiausių kokybės standartų, bet ir to, kad „Paupio“ gyvenamųjų namų etapų užstatymo sprendimai formuotų nedideles bendruomenes, kuriose virs jaukus vietos gyvenimas“, – sako S. Survilaitė-Mekionienė. „Paupyje“ numatytos ir patalpos vietos bendruomenei, kurios bus neatlygintinai perduotos Vilniaus miesto savivaldybei.

Kad projektas bus unikalus ir išskirtinis rinkoje, byloja ir faktas, jog dar iki pradedant statybos darbus, „MG Valda“ jau yra sulaukusi daugiau nei tūkstančio užsiregistravusių potencialių pirkėjų užklausų „Paupio“ internetinėje svetainėje.

Komercinės ir visuomeninės paskirties kvartalai

Šalia gyvenamųjų namų „Paupio“ rajone įsikurs ir modernus verslo kompleksas, talpinantis savyje aukščiausios klasės biurus, nestandartines ir išskirtines patalpas kūrybinių industrijų verslams, o taip pat įvairias parduotuves, restoranus, klubus, meno galeriją su konferencijų centru, sporto klubą ir vaikų darželį.

„Išskirtinis „Paupio“ akcentas bus stilingas gourmet turgus, po savo stogu talpinsiantis ne tik ūkininkų, žvejų ir kulinarinių meistrų parduodamą produkciją, bet ir keliolika gatvės maisto restoranėlių. Neabejojame, kad šis objektas taps viena mėgstamiausių vilniečių apsilankymų ir susibūrimo vietų“, – apie idėją pasakoja S. Survilaitė-Mekionienė.

Teigiama, kad ypatingas dėmesys kvartale bus skirtas įvairioms visuomeninėms erdvėms – kuriamos aikštės, fontanai, meninės instaliacijos.

„Norime, kad rajonas būtų nuolat gyvas, jame šurmuliuotų žmonės, todėl kurdami koncepciją, stengiamės joje sutalpinti skirtingas funkcijas, ieškojome, ką pasiūlyti čia gyvenantiems, dirbantiems, besisvečiuojantiems. Taip pat turime ambiciją pagaliau žmones sukviesti prie upės, tai padaryti padės jau pradėta atnaujinti Vilnelės krantinė su pėsčiųjų ir dviračių takais, naujasis Paupį ir Užupį sujungsiantis tiltas“, – teigia S. Survilaitė-Mekionienė.

Tam, kad erdvės būtų skirtos žmonėms, o ne automobiliams – jų parkavimui suplanuotos požeminės aikštelės, išsidėsčiusios po visu kvartalu.

Reikšmė miestui

„Paupys“ – pirmasis žingsnis, įgyvendinant didžiausią Lietuvoje „Vilniaus architektūros parko“ konversijos projektą, kurio metu ketinama gyvenimui, darbui bei laisvalaikiui patraukliomis erdvėmis paversti 78 hektarus nenaudojamų, netoli miesto centro esančių pramoninių teritorijų.

„Atkuriant istorines, senamiestyje esančias teritorijas, itin svarbu išsaugoti kontekstualumą, dermę ne tik su gamta, bet ir su kultūrine, istorine, architektūrine aplinka. Paupio projektas – puikus pavyzdys, kai visa tai yra įgyvendinama nepriekaištingai. Jis, tikiu, užduos toną ir ateities projektams. Tai, kad šią teritoriją projektavo net šeši geriausi šalies architektai – laikau didele sėkme. Turėsime senamiesčio paveiksle puikiai derančią architektūrą, tuo pat metu kuriančią ir naujojo Vilniaus veidą“, – teigė vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Pasak vyriausiojo sostinės architekto, būsimas „Paupio“ rajonas – puikus viešojo sektoriaus bei verslo bendradarbiavimo, sėkmingo susikalbėjimo pavyzdys. Architektas tikisi tokio pat sklandaus plėtotojų įsitraukimo ir kituose „Vilniaus architektūros parko“ etapuose.

„Lietuviai vis dažniau atkreipia dėmesį į bendruomenę. Natūralu, kad įsigyjant naują būstą, labai svarbu ir tai, kas gyvens šalia tavęs ar tavo šeimos, ar kaimynai bus draugiški ir patikimi. Apie tai iš pirkėjų sulaukiame tikrai nemažai klausimų. Vis dėlto nors bendruomenės svarba įsigyjant būstą didelė, bet patys Lietuvos gyventojai yra uždari nepažįstamųjų atžvilgiu, todėl tik nedaugelis imasi iniciatyvos užmegzti naujas pažintis savo gyvenamojoje aplinkoje. Todėl šioje vietoje mes kaip NT projektus įgyvendinanti kompanija matome galimybę paskatinti bendruomenes kurtis, susipažinti ir, galima sakyti, tiesiog „sulipti“, – sako „MG Valdos“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad draugiškos kaimynų bendruomenės svarba didžiųjų miestų gyventojams didelė – tai jie vidutiniškai įvertino 8,2 balo iš 10 galimų. Net trečdalis (31 proc.) respondentų nurodė, kad draugiška kaimynų bendruomenė ypač svarbi, įvertindami šį kriterijų 10 balų. Tuo metu labai svarbu tai atrodo 14 ir 24 proc. gyventojų – jie šį kriterijų įvertino atitinkamai 9 ir 8 balais iš dešimties.

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad tik 24 proc. respondentų pirmieji užkalbintų naujai atsikrausčiusį kaimyną. 63 proc. nurodė, kad susitikę pasisveikina, tačiau į artimesnį bendravimą nesileidžia, tuo metu 10 proc. tikisi, kad iniciatyvą susipažinti parodys pats kaimynas. Vyrai dažniau teigė pasisveikinantys susitikę, tačiau nesileidžiantys į artimesnį bendravimą. Tuo metu moterys linkusios pirmos užkalbinti, susipažinti ir susidraugauti.

Anot M. Umbraso, remiantis ilgamete NT projektų plėtros patirtimi – naujos daugiabučio bendruomenės formavimas užtrunka bent keletą metų, o pačiam bendruomenės atsiradimo procesui didelę įtaką gali turėti nekilnojamojo turto plėtotojas.

M. Umbraso teigimu, įsikėlus naujiems gyventojams organizuojamos ne tik įkurtuvių šventės, bet ir kaimynų dienos renginiai, gyventojai buriami „Darom“ akcijai, inicijuojamos Kalėdų šventės. Gyventojai, apsipratę su naujuoju būstu bei susipažinę renginių ar iniciatyvų metu, vėliau patys imasi burtis bendroms veikloms.

Apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Jos metu apklausta 511 respondentų didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

„Plėtodami „Lighthouse III“ gyvenvietę, pagrindinį dėmesį skyrėme šeimų, ieškančių pirmojo savo būsto ar žmonių, besigerinančių gyvenimo kokybę, poreikiams. Įrengėme didelę vaikų žaidimų aikštelę, pasirūpinome patogiu vidinių daugiabučių kiemų išplanavimu ir jų saugumu – teritorija yra aptverta, įrengtos stebėjimo kameros“, – sako „MG Valdos“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

Unikaliu „Lighthouse III“ gyvenvietės architektūriniu akcentu tapo ant daugiabučių stogų įrengtos terasos, kuriomis galės naudotis būsimieji naujakuriai. Terasos suskirstytos į tris zonas, pritaikytas skirtingiems poreikiams – surengti pikniką ant namo stogo, pasimėgauti augalų įvairove ar tiesiog atsipalaiduoti.

Pasak projekto architekto Remigijaus Bimbos, trečiojo etapo daugiabučiuose vyrauja geltona bei balta spalvos, o juodos ten nepamatysite.

„Lietuvoje ir taip mažai saulėtų dienų, todėl naudojome nemažai geltonos spalvos. Jei atkreiptumėte dėmesį, visi balkonai yra tarsi saulėgrąžos. Stengėmės, kad kuo daugiau šilumos patektų į vidų, todėl geltoną spalvą panaudojome balkonų konsolėse, kurios atspindi šviesą į butus“, – teigia R. Bimba.

Pasak M. Umbraso, „Lighthouse III“ butų kainos – nuo 1324 eurų už kvadratinį metrą.

Naujuosiuose 6 ir 8 aukštų daugiabučiuose galima rinktis nuo 36 iki 90 kv. m. ploto dviejų, trijų ar keturių kambarių butus. Klientui pageidaujant, projekto plėtotojas gali pasirūpinti ir buto apdaila. Projekte numatyta daugiau nei 230 stovėjimo vietų automobiliams.

Šiuo metu šiame „MG Valdos“ daugiabučių projekte parduota arba rezervuota beveik 50 proc. visų butų.

„Įsigyti pirmuosius butus klientams pasiūlėme pakankamai neseniai, kai jau galėjome leisti juos apžiūrėti gyvai, pamatyti beveik pabaigtą bendrą namų vaizdą. Tokia strategija pasiteisino, nes šio projekto naujakuriai kur kas labiau linkę rinktis būstą ne „iš brėžinių“, o matydami realią erdvę ir galėdami geriau įsivaizduoti savo gyvenimą joje, o taip pat pradėti įsirenginėti butą, jei yra noras tai daryti patiems“, – pastebi M. Umbrasas.

„Lighthouse“ gyvenvietę „MG Valda“ pradėjo plėtoti 2012 m., pirmajame projekto plėtros etape buvo investuota 9 mln. eurų ir pastatyti 3 daugiabučiai su 156 butais. Antro etapo metu užbaigtas vienas daugiabutis su 127 butais, investicijos į jį sudarė 7 mln. eurų. Bendros investicijos į „Lighthouse“ gyvenvietę sudaro apie 30 mln. eurų.

Pagal šį projektą planuojama pastatyti naują Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato (VPK) areštinę ir sostinės 1-ąjį policijos komisariatą. Abu objektai bus pastatyti per dvejus metus, o 15 metų policija tęs partnerystę su privačiu investuotoju ir išsipirks šiuos pastatus. Per visą sutarties laikotarpį privatus investuotojas rūpinsis ir pastatų valdymu bei priežiūra.

„Labai džiaugiamės ilgai lauktų ir labai reikalingų statybų projekto sėkminga tėkme bei partnerystės teikiamomis galimybėmis. Artimiausiu metu iš esmės pagerės darbo sąlygos žymiai mūsų įstaigos darbuotojų daliai, o jų aptarnaujami gyventojai galės gauti kokybiškesnes paslaugas“, – sako Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis.

Pagrindiniai tikslai, kurie buvo iškelti pastatams, – būti itin funkcionaliems ir užtikrinti sąlygas darbo efektyvumui, aptarnavimui gerinti. Abiejuose pastatuose didelis dėmesys bus skiriamas modernių ir erdvesnių lankytojų aptarnavimui skirtų patalpų įrengimui. Naujasis areštinės pastatas ateityje išspręs pasenusių ir nusidėvėjusių sulaikytųjų laikymo patalpų problemą, o naujojo komisariato projekte dėmesys skiriamas pareigūnų administracinio darbo palengvinimui – bus įrengtos patogesnės ir erdvesnės patalpos.

Artimiausiu metu iš esmės pagerės darbo sąlygos žymiai mūsų įstaigos darbuotojų daliai, o jų aptarnaujami gyventojai galės gauti kokybiškesnes paslaugas.

Nauja 7600 kv. m 100 vietų areštinė, kartu su kriminalistų bloku, bus pastatyta šalia dabartinio Vilniaus apskr. VPK pastato, esančio Birželio 23-osios g. 16. Ją sudarys du pagrindiniai segmentai – policijos komisariato administracinės patalpos ir jų viduje esantis areštinės blokas. Pirmasis pastato aukštas bus suskirstytas į kelias zonas, skirtas lankytojų aptarnavimui, apklausos ar atpažinimo patalpas, trumpalaikio pasimatymo patalpas, raštinę, teismo salę, licencijavimo skyrių, atskirame bloke bus areštinės sulaikymo kameros, suimtųjų pasivaikščiojimo kiemeliai. Antrajame ir trečiame pastato aukštuose ketinama įrengti policijos komisariato atskirų departamentų ir skyrių administracines patalpas.

Tuo tarpu daugiau nei 3700 kv. m sostinės 1-asis policijos komisariatas iškils Antakalnyje (P.Vileišio g. 20C), šalia Bendrojo pagalbos centro pastato. Jame bus speciali automobilių stovėjimo aikštelė, įrengtas rūsys su laikino sulaikymo patalpomis, archyvu ir ginklų saugykla. Pirmasis pastato aukštas bus skirtas lankytojų aptarnavimui, o 2-4 aukštuose planuojama įrengti komisariato darbuotojų darbo kabinetus.

„Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai Lietuvoje vis dar retenybė, nors ir abiejų sektorių atstovai, tikime, yra pasiruošę imtis ir kitų projektų. Mums šis projektas yra ne tik patirties įvertinimas, bet ir iššūkis, kurį drąsiai priimame, norėdami, kad mūsų sukauptos žinios padėtų kurti privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo gerąją praktiką“, – teigia bendrovės „MG Valda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.

Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant šlaitinių stogų Skandinavijoje yra kokybės ženklas, kuris po truputį atkeliauja ir į Lietuvą.

„Lietuvos gyventojai vertina žaliąsias erdves, todėl perimdami gerąją Skandinavijos šalių patirtį įrengėme dvi pirmąsias žaliuojančias terasas ant trečiojo gyvenvietės „Lighthouse“ etapo daugiabučių stogų. Tai yra šiame projekte butus įsigysiančių gyventojų bendruomenei skirta vieta ir pirmosios tokio pobūdžio terasos mūsų šalyje“, – teigia nekilnojamojo turto ir plėtros bendrovės „MG Valda“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.

Terasos, kurias suprojektavo architektų bendrovė „AKG“, bus padalintos į tris laisvalaikio zonas. Gyventojai galės mėgautis grilio patiekalais ir auginti prieskoninius augalus valgomosiose zonose, bendravimui skirtos žaliosios zonos, o atsikvėpti po dienos darbų bus galima poilsio zonose.

Visa terasų erdvė išklota natūralaus medžio grindimis, pavėsinės taip pat pagamintos iš medžio – taip buvo stengiamasi sukurti jaukaus gamtos kampelio įspūdį. Erdvių apželdinimui panaudota keliasdešimt rūšių ilgamečių augalų, terasos dėl technologinių sprendimų yra pritaikytos naudoti tiek saulėtą, tiek lietingą dieną. Specialiai šiam projektui Italijoje buvo užsakyti griliai, kurie taip pat yra pritaikyti įvairioms aplinkos sąlygoms.

Žalieji stogai Skandinavijoje yra laikomi aukštesnės klasės ir išskirtinumo simboliu. Ten yra madinga apželdinti ne tik gyvenamųjų namų, tradicinių saunų pastatų stogus, o Kopenhagoje galima išvysti šlaitinių daugiabučių stogų, ant kurių žydi šilokai.

Žaliuojančios terasos ant stogo yra trečiojo ir jau beveik baigto statyti „Lighthouse“ gyvenvietės etapo su 265 naujais butais dalis.

Pasak gyvenvietės ir terasų architekto Remigijaus Bimbos, tokios žaliuojančios terasos iš tiesų yra unikalus sprendimas.

„Tai yra inovatyvus, Skandinavijoje paplitęs sprendimas, kurį puoselėdama daugiabučio bendruomenė gali turėti nemažai naudos. Vilniuje nieko panašaus tikrai nerasime“, – sako architektas.

R. Bimba teigia, kad nors Vilnius yra viena žaliausių Europos sostinių – visgi panašių sprendimų dar reikėtų kur kas daugiau. Anot jo, keičiantis lietuvių supratimui apie bendruomeniškumą, žaliuojančios terasos ant daugiabučių stogų galėtų tapti tendencija.

Žaliųjų stogų tradicijos Skandinavijoje

Architektas Gintaras Čaikauskas, turintis nemažą darbo patirtį Skandinavijoje, antrina R. Bimbai ir teigia, kad žaliosios zonos ir architektūriniai sprendimai, kurie pabrėžia pastatų gamtiškumą, yra itin populiarūs Šiaurės Europos šalyse. Skandinavijoje vyraujantys architektūriniai sprendimai iš medžio, nuosaikus dizainas ir gamtiški elementai iš dalies tokie populiarūs yra ir dėl geografinės padėties, kuri formavo statybų kultūrą bei tradicijas.

„Žalieji stogai Skandinavijoje yra laikomi aukštesnės klasės ir išskirtinumo simboliu. Ten yra madinga apželdinti ne tik gyvenamųjų namų, tradicinių saunų pastatų stogus, o Kopenhagoje galima išvysti šlaitinių daugiabučių stogų, ant kurių žydi šilokai. Gamta yra įaugusi į jų mentalitetą bei gyvenimo būdą tiek per istorines tradicijas, tiek per architektūros perimamumą, todėl yra ypač vertinama“, – sako architektas G. Čaikauskas.

M. Umbrasas teigia, kad Lietuviams skandinavų kultūra artima dėl mentaliteto bei geografinės padėties panašumų. Skandinaviškas požiūris skinasi kelią ir Lietuvoje, tai matome net iš viešumoje kylančių diskusijų dėl žaliųjų erdvių ar NT plėtotojų pasirenkamų sprendimų. Pastebime, kad žmonės, įsigydami būstą, visuomet pasidomi, ar šalia yra žalioji erdvė, jiems taip pat svarbi ir žaluma šalia biuro, kuriame dirba.

Populiarėja bendruomenei skirtos erdvės

G. Čaikauskas teigia, kad Lietuva taip pat progresuoja ir bendruomeniškumo kultūra po truputį prigyja. NT plėtotojai projektuoja bendras dviračių, vežimėlių saugojimo patalpas, kuriamos bendros erdvės susirinkimams arba, tarkime, terasas laisvalaikiui.

Pasak pardavimų vadovo, perimdami inovatyvius architektūrinius sprendimus taip pat perimame ir bendruomeniškumo kultūrą bei tradicijas, kurios įaugusios į skandinavų mentalitetą.

„Plėtodami gyvenamųjų namų gyvenvietes didelį dėmesį skiriame bendruomeniškumui: apgalvojame bendrąsias erdves, kuriose gyventojai galėtų burtis, taip pat organizuojame įkurtuves, talkas bei įvairius renginius, siekiant supažindinti būsimuosius kaimynus. Pirmus metus patys administruojame daugiabučius ir užtikriname, jog visi iškylantys gyventojų klausimai būtų išgirsti ir atsakyti“, – sako M. Umbrasas.

Aukščiausiai ant daugiabučių stogų žaliuojančias terasas Lietuvoje visi norintys gali aplankyti jau birželio 9-10 dienomis „Atvirų stogų dienose“.

„Užupis yra neatsiejamas nuo meno, kuris įsismelkęs net į namų sienas ir yra šio rajono vizitinė kortelė. Suburdami net trylika gerai žinomų menininkų unikaliam projektui – didžiausiai Lietuvoje meno galerijai laiptinėse – puoselėjame rajono dvasią bei siekiame ją papildyti“, – teigia „MG Valdos“ rinkodaros vadovė Akvilė Liaudanskienė.

„Užupio krantinių“ galeriją laiptinėse puoš Eglės Ridikaitės, Kristinos Norvilaitės, Vaidos Keleras, Kunigundos Dineikaitės, Tomo Martišauskio, Nerijaus Baublio, Sonatos Vosyliūtės Čepukėnienės, Mariaus Skundžinsko, Mingailės Mikelėnaitės, Vitos ir Gedimino Kalinauskų, Justės Kildišytės bei Monikos Gedrimaitės darbai.

„Užupio krantinių“ projektas suskirstytas į namų laiptines, kurių kiekviena pavadinta pagal senųjų Užupio gyventojų profesijas. Kiekvienoje namo laiptinėje, kurių iš viso yra 18, atsiras skirtingi autorių darbai, atspindintys to namo identitetą ir skirtingas profesijas. Pavyzdžiui, Audėjų namo laiptinėje bus iškabinti tapytojos Eglės Ridikaitės kūrinių riboto tiražo atspaudai iš darbų ciklo „Palikimas. Babutas skarialas“, tuo metu Teatralų namo laiptinėje puikuosis keramikės Mingailės Mikelėnaitės unikalios kompozicijos iš kaukių.

Viešųjų erdvių pavertimas savotiškomis meno galerijomis skatina visuomenės domėjimąsi menu ir tuo pačiu juos įtraukia.

„Užupis man asocijuojasi su laisve. Čia, atrodo, žmonės yra kitokie: jie kūrybiškesni, laisvesni, kitaip gyvenantys. Visuomet svajojau, kad NT vystytojai glaudžiau bendradarbiautų su menininkais kurdami bendras erdves, suteikdami žmonėms galimybę mėgautis menu įvairesnėse vietose“, – sako dailininkė K. Norvilaitė, jau daug metų kurianti Užupyje.

K. Norvilaitė grafikos darbais papuoš Grafikų laiptinę, tuo tarpu Architektų laiptinėje puikuosis unikalios pašto dėžutės-nameliai, simbolizuojantys laisvę.

„Vokietijoje, pavyzdžiui, statant daugiabučius ar komercinius objektus, didelis dėmesys skiriamas erdvių apipavidalinimui. Menininkai vis dažniau pasitelkiami siekiant įkvėpti gyvybės bendrosioms patalpoms. Viešųjų erdvių pavertimas savotiškomis meno galerijomis skatina visuomenės domėjimąsi menu ir tuo pačiu juos įtraukia“, – teigia Kunigunda Dineikaitė, Užupio „Meno inkubatoriaus“ kūrėja.

K. Dineikaitės darbai, vaizduojantys amžinąsias vertybes, magiją, šilumą, kurią spinduliuoja pats Užupis, puoš net keturias „Užupio krantinių“ laiptines. Pavyzdžiui, Astronomų laiptinėje ant sienų bus piešiamos žvaigždynų trajektorijos.

Milžinišką freską, kuri bus per visą Tapytojų laiptinės sieną, kurs tapytojas Nerijus Baublys ir Sonata Vosyliūtė Čepukėnienė. Joje ketinama atvaizduoti Užupio rajono dvasią. „Freskoje stengsiuosi atvaizduoti tokį miestą, kokiame man pačiam teko gyventi – su bokštais, žaidžiančiais vaikais, klaidžiojančiais katinais ir nakties pakeleiviais. Šiuo metu stebime savotišką Užupio virsmą, tad savo piešinyje noriu įamžinti tai, ką pats mačiau gyvendamas šiame stebuklingame rajone“, – sako N.Baublys.

Pasak dailininko, jį sužavėjo galimybė įamžinti tam tikrus savo gyvenimo laikotarpio įspūdžius ir tuo pačiu atskleisti senąją Užupio dvasią, parodyti, kad tai yra išskirtinis rajonas, jungiantis istorinę praeitį su šiuolaikiškumu.

„MG Valda“ jau ne pirmą kartą savo vystomuose projektuose sujungia savo tiesioginę veiklą ir menininkų idėjas: praėjusiais metais Vilniaus Antakalnio rajone pristatyta žalioji erdvė su daugiafunkcinių meno kūrinių parku, o jau metų pabaigoje sostinės Senamiestyje atidarytas aukštos klasės viešbutis „Artagonist“, kuriame 16 Lietuvos menininkų viešbučio kambarius pavertė meno galerijomis. Garsių fotomenininkų darbai taip pat eksponuojami „Eglių terasų“, „Pušų terasų“, „LightHouse“ gyvenamuosiuose namuose.

Unikalaus savo koncepcija viešbučio, išsiskiriančio ypatingu dėmesiu menui, investicijos siekia daugiau nei 5 mln. eurų. Į projektą investuoja nekilnojamojo turto bendrovė „MG Valda“.

„Ekscentriškas, ryškus ir išskirtinis – būtent tokį viešbučio charakterį kūrėme bendradarbiaudami su Lietuvos menininkais. Drąsūs ir oponuojantys masiniam skoniui meno kūriniai puošia kambarius. Svečiai neras dviejų identiškų, todėl viešbutis – tarsi savotiška galerija“, – teigia Vilius Vaičekauskas, „Artagonist“ viešbučio vadovas.

Ekscentriškas, ryškus ir išskirtinis – būtent tokį viešbučio charakterį kūrėme bendradarbiaudami su Lietuvos menininkais. Drąsūs ir oponuojantys masiniam skoniui meno kūriniai puošia kambarius.

Išskirtinius ir specialiai viešbučiui skirtus meno kūrinius kūrė 16 Lietuvos menininkų. Kambarius puošia tekstilės, tapybos, sienų grafikos darbai, o kai kuriuose kambariuose puikuojasi sienų freskos, skulptūrinės instaliacijos. Meno darbais galima grožėtis ne tik kambariuose, bet ir bendrosiose „Artagonist“ erdvėse: įėjus į viešbutį, registratūroje, svečius pasitinka įspūdingo dydžio piešinys ant sienos, besitęsiantis per keletą aukštų.

Pačioje Vilniaus Senamiesčio širdyje, Pilies g. 34 esančiame viešbutyje įrengti 34 kambariai, galintys apgyvendinti iki 65 svečių vienu metu. Norintieji apsistoti viešbutyje „Artagonist“ gali rinktis nuo 90 iki kelis šimtus eurų kainuojančius kambarius, priklausomai nuo jų tipo. Viešbutyje taip pat bus atidarytas gurmaniškas restoranas.

Pasak V. Vaičekausko, „Artagonist“ yra pirmas išmanusis viešbutis Lietuvoje. „Naudodamiesi specialia programėle išmaniuosiuose telefonuose svečiai gali valdyti kambario apšvietimą, temperatūrą, užsakyti papildomas paslaugas, atrakinti ar užrakinti kambario duris. Išmaniosios sistemos viešbučio personalui leidžia matyti, kada svečiai išeina iš kambario, todėl darbuotojai gali nepastebimai juos sutvarkyti niekam netrukdydami“, – sako V. Vaičekauskas.

„Artagonist“ išsiskiria atvirais vonios kambariais, šviesiomis patalpomis ir kitais moderniais sprendimais, atitinkančiais naujausias viešbučių interjero ir dizaino tendencijas. Pasak viešbučio vadovo, svečiai galės mėgautis išskirtinai kokybišku poilsiu, nes kuriant viešbutį ypatingas dėmesys skirtas baldams ir kitoms interjero detalėms. „Naudojami pasaulyje pripažinto gamintojo „Hilding Anders“ čiužiniai, kiekviename kambaryje svečiai galės mėgautis kava, pagaminta išskirtiniuose „Chemex“ kavinukuose, siūlomas vanduo su vandens filtro funkciją atliekančia „Binchotan“ baltąja anglimi. Tai tik dalis išskirtinumų, kuriais mėgausis viešbučio svečiai“, – teigia V. Vaičekauskas.

Rekonstruojamo pastato, kuriame įsikūręs viešbutis, istorija siekia XV a. pabaigą–XVI a. pradžią. 1530–1743 m. namas priklausė siuvėjų cechui, vėliau – laikrodininkams J. ir B. Veineriams.

„MG Valda“ taip pat valdo SEB arenoje įsikūrusį viešbutį „Urbihop“.

„Ąžuolų terasų“ statybos užbaigs vieną didžiausių konversijos projektų Vilniuje, kuriuo šalia Antakalnio žiedo buvusi apleista Lietuvos kino studijos teritorija sutvarkyta ir paversta unikalia gyvenviete šiuolaikiniam žmogui. Šis projektas už urbanistinius sprendimus ir darnią integraciją į gamtą buvo apdovanotos Lietuvoje ir linksniuojamas kaip pavyzdinis Europos NT ekspertų. „Ąžuolų terasos“ pratęs šią tvarumo istoriją ir pasiūlys tai, ko ieško šiuolaikiniai miesto gyventojai – gyvenimo kokybę užtikrinančią unikalią aplinką ir puikiai išvystytą infrastruktūrą“, – sako „MG Valdos“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

Pasak projekto architekto Algirdo Kaušpėdo, „Antakalnio terasų“ gyvenvietė – tai vienas iš nedaugelio sėkmingų sostinės NT plėtros pavyzdžių. „Nedaug reikia kūrybinės ir profesinės išmonės norint suprojektuoti tradicinį daugiabutį, tačiau labai daug pastangų reikalauja sukurti projektą, kuris ne tik prisidėtų prie darnios Vilniaus plėtros, bet ir maksimaliai integruotųsi į aplinką išsaugant natūralumą – ilgaamžius medžius ir reljefo kalvas. Prie šio projekto kartu su architektų komanda dirbo ir kraštovaizdžio specialistai. Viso to rezultatas – išskirtinis projektas, apjungiantis savyje modernumą, techninę pažangą ir natūralumą. Užsienio šalių architektus, vizituojančius Lietuvoje, visada nusivežu trumpai ekskursijai į „Antakalnio terasų“ namų kvartalą, kad išvykę jie perduotų žinią, jog ir pas mus jau yra darnių projektų pavyzdžių“, – teigia vyriausias projekto architektas A. Kaušpėdas.

Naujoje „Ąžuolų terasų“ gyvenvietėje gyventojai galės rinktis savo namus iš 151 naujos statybos 2-5 kambarių 44-142 kv. m butų su daline arba visa apdaila. Visi butai turės maumedžio lentomis išklotas terasas. Pietinėje namų pusėje įrengta saulės poveikio kontrolės sistema padės apsisaugoti nuo kaitrių spindulių. Kaip ir kituose „Antakalnio terasų“ projektuose, „Ąžuolų terasose“ suprojektuota požeminė automobilių parkavimo aikštelė, kad visa kiemo aplinka būtų saugesnė ir skirta tik gyventojams – čia bus vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios zonos poilsiui, susibūrimams su kaimynais skirta bendruomenės aikštė. Uždaras kiemas bus rakinamas ir stebimas IP kameromis. Statant namus bus išsaugoti ilgaamžiai medžiai, augantys teritorijoje, bei suformuota ąžuolų alėja.

„MG Valdos“ pardavimų skyriaus vadovas pastebi, kad nors „Antakalnio terasų“ kompleksas plėtojamas jau šešerius metus, tačiau pirkėjų portretas mažai pakito. „Išskirtinė vieta – šalia esantys Antakalnio pušynai – lėmė gyventojų pasirinkimą, kai ieškoma modernaus ir kokybiško būsto mieste, su gerai išvystyta aplinkine infrastruktūra, tačiau nesinori prarasti natūralios gamtos teikiamos naudos. Be to, šiuo metu plėtojamame paskutiniame „Antakalnio terasų“ etape „Ąžuolų terasos“ pirmas aukštas bus skirtas komercijai. Paslaugų spektras bus sudėliotas atsižvelgiant į greta gyvenančius gyventojus ir jų poreikius. Tokiu būdu aplinkinė infrastruktūra bus maksimaliai orientuota į naujakurius. Siekiant išsaugoti gyventojų privatumą bus suformuoti uždari vidiniai kiemai, kurie atskirti nuo komercinių patalpų“, – teigia M. Umbrasas.

Iš viso į „Antakalnio terasų“ projektą „MG Valda“ investavo 70 mln. eurų. Čia pastatytuose daugiabučiuose, įskaičiuojant būsimus „Ąžuolų terasų“ butus, gyvens apie 850 šeimų. Tvarkant buvusią apleistą 5 ha teritoriją ir paverčiant ją šiuolaikine gyvenviete ypatingas dėmesys skirtas ekologiškumui ir natūralumui. Pradėjus plėtoti kompleksą senų pastatų griuvėsiai buvo panaudoti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybai ir kelių tiesimui. Namų statybai naudojamos ekologiškos ir natūralios medžiagos – natūralaus maumedžio lentos terasoms bei natūralaus degto molio plytos fasadams. Siekiant tausoti išteklius vidiniuose kiemuose reguliuojamas apšvietimas atsižvelgiant į metų sezono ir paros laiką bei specialiuose rezervuaruose kaupiamas lietaus vanduo, kuris naudojamas aplinkos priežiūrai.

Projektas taip pat išsiskiria investicijomis į aplinką, kurios siekia beveik 4 mln. eurų. Vidiniuose namų kiemuose be fontanų ir vaikų žaidimų aikštelių sukurti net 45 metrų dirbtinis upelis ir bendruomenės aikštės, greta esančiame pušyne atidarytas skulptūrų-suoliukų parkas, kuriam darbus sukūrė žymus Lietuvos skulptoriai. Projekto architekto A. Kaušpėdo suburta landšafto specialistų komanda pasirūpino, kad gyvenamųjų namų komplekse būtų pasodinta daugiau nei 130 skirtingų rūšių augalų ir medžių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas rugsėjo pabaigoje iš dalies patenkino "MG Valdos" ieškinį - panaikino Registrų centro vasarį priimtą sprendimą, kuriuo bendrovė išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro kaip teritorijos Viršuliškėse nuomininkė.

Anot teismo, sprendimą dėl Telecentro ir "MG Valda" sandorio įregistravimo panaikinimo turėtų priimti Registrų centro Vilniaus filialas, kurio sprendimu buvo įregistruotas teritorijos Viršuliškėse nuomininko pasikeitimas.

"Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo teisės prokurorės nutarimo persiųsti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, o ši priimti sprendimo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Centrinis registratorius nėra įgaliotas spręsti dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, kai nėra gavęs skundo dėl jo. Prokurorės nutarimas negalėjo būti laikomas skundu", - rašoma teismo nutartyje.

Pasak teismo, Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisija, prokurorės nutarimą laikydama skundu, viršijo suteiktus įgaliojimus ir pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas.

"Toks pažeidimas laikytinas pakankamu pagrindu naikinti komisijos sprendimą, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą", - tvirtinama teismo nutartyje.

Teismas taip pat nurodė Registrų centro Vilniaus filialui išnagrinėti sausį priimtą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimą. Juo prokurorė siekia, kad būtų panaikinta sklypo Tujų gatvėje nuomos teisės registracija "MG Valdos" vardu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad "MG Valda" negalėjo būti įregistruota kaip teritorijos nuomininkė, nes nesudarė atitinkamos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT).

"Bendrovei buvo perduotos nuosavybės teisės į statinius ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį, tačiau pati nuomos sutartis su NŽT vadovu arba jo įgaliotu teritorinio padalinio vadovu nebuvo sudaryta. Vadinasi, Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas nebuvo galimas, nes neatitiko galiojančių dokumentų, kurių pagrindu buvo pakeistas juridinis faktas dėl naujo Žemės sklypo nuomininko", - rašoma teismo nutartyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Generalinė prokuratūra šiemet kreipėsi į teismą, ginčydama praėjusiais metais sudarytą NŽT, Telecentro bei "MG Valdos" sandorį. Anot prokurorų, Telecentras neturėjo teisės 2014 metais ne aukciono būdu išsinuomoti sklypo, o vėliau 2015 metais parduoti jo nekilnojamojo turto plėtotojai. Kovą Vilniaus apygardos teismas, iš dalies tenkinęs prokurorų prašymą, NŽT uždraudė sudaryti 7,26 ha ploto valstybinės žemės sklypo Tujų gatvėje nuomos sutartį su "MG Valda".

Gegužę Vilniaus miesto savivaldybė pranešė netenkinusi "MG Valdos" pašymo pakeisti sklypo paskirtį, kad jame būtų galima plėtoti daugiabučių, nes teritorijoje neva yra valstybinės reikšmės miškų. "MG Valda" siekė pakeisti žemės naudojimo būdą iš infrastruktūros teritorijos į daugiabučių ir bendrabučių teritoriją.

Apie 7,26 ha ploto sklypą su statiniais iš valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro už daugiau nei 6 mln. eurų "MG Valda" įsigijo 2015 metų rugsėjį. Tuomet bendrovė patvirtino planus teritorijoje plėtoti gyvenamųjų namų kvartalą.

Pasak „MG Valdos” pardavimų skyriaus vadovo Manto Umbraso, tai – pirmieji gyvenamieji namai Lietuvoje, ant kurių stogų bus įrengtos poilsio erdvės, skirtos gyventojams. Anot jo, Pietų Europos ar Skandinavijos šalyse jau kuris laikas vyrauja tradicija ant gyvenamųjų pastatų stogų įrengti poilsio erdves.

Projektas yra trečiasis ir paskutinysis „Lighthouse“ protingų namų gyvenvietės etapas. Gyvenvietę papildys nauji daugiabučiai su 265 butais.

„Pastebime tendenciją ir Lietuvoje, kad gyventojams atsiranda poreikis išnaudoti unikalias erdves, kurios leidžia mėgautis išskirtiniu komfortu. Poilsio erdvės ant stogo suteikia unikalią galimybę ne tik kartu praleisti laisvalaikį, pailsėti, bet ir gėrėtis Vilniaus panorama. Lietuvoje tokia praktika dar nėra įprasta, tačiau matydami, kaip kaimynai puikiai išnaudoja kiemo erdves, nusprendėme gyventojams sukurti papildomų galimybių mėgautis savo namų aplinka“, – teigia M. Umbrasas.

Terasas planuojama padalinti į tris skirtingas zonas. Gyventojai galės mėgautis grilio patiekalais ir auginti prieskoninius augalus valgomosiose zonose, bendravimui skirtos žaliosios zonos, o atsikvėpti po dienos darbų bus galima poilsio zonose.