Savotiška ta pensininkų sendinimo intencija. Ypač turint omenyje tai, kad dar visai neseniai mūsų kaimuose vidutinė vyrų gyvenimo trukmė buvo 64,5 metų.

Net ir šalia dabartinės išėjimo į pensiją paradigmos, kai jau 2026-aisiais užtarnauto poilsio bus išlydima 65-erių, 72 metai atrodo pernelyg makabriškai. Tarsi priedas prie nekrologo.

Iš kur staiga atsirado tas pensinis 72 metų terminas?

Įsisiūbavus nepasitenkinimui, prezidentūra ėmėsi iniciatyvos ir apreiškė, kad taip vis dėlto nebus. Nes, pasirodo, nei tokių rekomendacijų, nei juo labiau nurodymų ES nedelegavo. Čia tiesiog neturinčių ką veikti, bet „proaktyviai“ mąstančių apie tautos gerovę vietinių reformatorių hiperboloidas, kurio nepavyko įprastai pridengti Briuselio valia.

Iš kur staiga atsirado tas pensinis 72 metų terminas? Kodėl ne 82-ejų? Niekas dabar to tarsi jau ir nebežino, bet suerzintos liaudies reakcija pulsuoja iki šiol: „Svolačiai!“

Kodėl tie sostinėje susitelkę tautos tarnai vis šaudo patys sau į kojas? Gal kad galvose triušiai laksto? Tačiau veikiausiai tai tik toks apdujęs reklaminis ritualas, neturintis jokio tikro tikslo, bet kuriantis svarbios veiklos iliuziją ir imituojantis susirūpinimą visuomenės ateitimi. Nespėja baigtis vienas skandalas, sprogdinamas kitas – niekaip politikos intrigantai neišgali susiturėti be dekoratyvaus erzeliavimo net prieš artėjančius rinkimų atlaidus.

„Šiuo metu nei diskusijos vyksta, nei sprendimų yra priimtų ilginti jį daugiau, nei jis ilgėja dabar. Bet kad tam tikros institucijos, kaip EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) ar Europos Komisija kartais atkreipia dėmesį, kad tai ateityje galės būti būtinybė – taip. (...) Kai ateis laikas diskusijoms, jos bus viešos“, – antradienį LRT radijui sakė SADM pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.

Lietuvoje pensijos amžius ilgėja palaipsniui ir 65 metus pasieks 2026 metais. Jo ilginimas vėliau, anot I. Buškutės, nėra vienintelė išeitis, to gali padėti išvengti pensijų kaupimas. 

Pensijinis amžius yra tik viena iš priemonių, tikrai ne vienintelė.

„Pensijinis amžius yra tik viena iš priemonių, tikrai ne vienintelė (...) Pensijų kaupimas yra tas šaltinis, kuris truputėlį lengvina naštą ateityje ir padeda išvengti pensinio amžiaus ilginimo“, – sakė I. Buškutė.

Praėjusios kadencijos Vyriausybė taip pat neketino didinti pensijos amžiaus, nors Lietuvos bankas dar 2018 metais teigė, kad šalyje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, ateityje gali tekti ilginti pensinį amžių.

Centrinio banko atstovų nuomone, sprendimai dėl to galėtų būti priimti per dešimt metų, o blogiausiu atveju šis amžius galėtų ilgėti dar 7–8 metais.

Prieš dešimtmetį vyriausybė nusprendė pensinį amžių pailginti nuo 65 iki 67 metų. Pensinis amžius ilginamas laipsniškai ir visiems pensininkams bus pradėtas taikyti iki 2029 metų.

Tačiau šalyje vis pasigirsta pasiūlymų, kad žmonės didžiausiame Europos ūkyje turėtų dirbti dar ilgiau. Pirmadienį paskelbtoje mėnesio ataskaitoje centrinis bankas pažymėjo, jog turėtų būti apsvarstyta galimybė iki 2060 metų pensinį amžių pailginti iki maždaug 69 metų, nes tai, senstant gyventojams, padėtų užtikrinti pensijų sistemos gyvybingumą.

Tuo tarpu kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai Steffen Seibert (Štefenas Zaibertas) pareiškė, kad vyriausybė „tvirtai laikosi nuomonės, kad į pensiją turėtų būti išeinama sulaukus 67 metų“.

Centrinis bankas pažymi, kad, atsižvelgiant į dabartines demografines tendencijas, vidutinis amžius Vokietijos visuomenėje ir toliau didės, taigi pensijų sistemai teks atlaikyti vis didesnį spaudimą, ir vyriausybė į tai turėtų atsižvelgti jau dabar.

„Kad pensijų planuose būtų atsižvelgta į ilgalaikes tendencijas, oficialiose projekcijose neturėtų būti apsiribojama tik laikotarpiu iki 2030 metų“, – rašoma banko ataskaitoje.

Senstant gyventojams, laipsniškai ilginti pensinį amžių bando ir kitos Europos šalys.

Prancūzijoje pensinis amžius, taikomas žmonėms, kurie visą laiką, kol dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas, neseniai buvo pailgintas nuo 60 iki 62 metų. Tiems, kurie to nedarė, taikomas 67 metų pensinis amžius.

Pensinį amžių laipsniškai didina ir Italija. Iki 2018 metų vyrų ir moterų pensinis amžius šioje šalyje bus pailgintas iki 66 metų.

Belgiją pirmadienį paralyžiuos didžiausias per dvejus metus streikas. Jau nuo sekmadienio vakaro darbą nutraukė oro uostai, o pirmadienį nevažinės traukiniai ir miesto transportas, vilkikų vairuotojai blokuos greitkelius, aktyvistai – valstybės įstaigas. Trys didelės profsąjungos reikalauja, kad vyriausybė atsisakytų taupymo planų ir didintų atlyginimus.

Kad nė vienas lėktuvas nenusileistų ir nepakiltų – toks streikuojančių profsąjungų tikslas pirmadienį. Praėjusią savaitę per panašų, bet mažesnį streiką Briuselio oro uostas buvo blokuotas, bet pusė reisų surengta. Šį kartą prie įgulų ir lėktuvus aptarnaujančių darbuotojų turi prisijungti ir oro erdvės kontrolieriai, todėl manoma, kad neveiks ne tik Briuselio, bet ir Šarlerua, Lježo, Antverpeno bei Ostendės oro uostai.

Praėjusios savaitės streikas labiausiai atsiliepė Briuselio regionui – čia nevažinėjo visuomeninis transportas ir traukiniai. Pirmadienį streikuos visa šalis. Pastarąjį kartą toks streikas surengtas 2012 m.

Profesinės sąjungos šioje šalyje pasidalijusios pagal partinę priklausomybę – krikščioniškoji, socialistinė ir liberalioji žada bendrą frontą prieš centro dešinės vyriausybę. Ji sudaryta vos prieš porą mėnesių po sunkių penkių mėnesių derybų, bet iškart sukėlė pasipiktinimą, kai paskelbė planus per penkerius metus sutaupyti 11 mlrd. eurų.

Premjeras Charles Michelis, jauniausias vyriausybės vadovas nuo XIX a., mėgina užkamšyti biudžete žiojėjančias skyles, kurios kelia Europos Komisijos nepasitenkinimą, nes Belgija neatitinka taisyklių, kurias Bendrija nuo finansų krizės siekia griežtai taikyti. Jos biudžeto deficitas viršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o užsienio skola beveik du kartus viršija leidžiamą.

Profsąjungas piktina planai nuo 2030 m. dvejais metais padidinti pensinį amžių iki 67-erių, mažinti viešąsias išlaidas ir, svarbiausia, kitais metais atšaukti numatytą atlyginimų indeksavimą atsižvelgiant į infliaciją. Net ir nepritariantieji streikui pirmadienį sunkiai galės atvykti į darbą: tikriausiai neveiks metro, autobusai ir tramvajai, tarptautiniai traukiniai bus atšaukti, o vilkikų vairuotojai žada blokuoti greitkelius. Taip pat ketinama blokuoti valstybės įmones, pramonines zonas, mokyklas ir valdžios įstaigas. Net nacionalinis radijas beveik netransliuos žinių, tik muziką.

Tai bus nebe pirmas protestas prieš premjero taupymo planus, bet tikimasi, kad nepasikartos lapkričio įvykiai, kai taiki šimtatūkstantinė eisena Briuselyje virto susirėmimais, per kuriuos sužeista daugiau kaip šimtas policininkų.

Pirmadienį Briuselyje suplanuoti ir Europos Sąjungos užsienio reikalų bei žemės ūkio ministrų susitikimai, bet diplomatijos vadovai suskrido į miestą dar išvakarėse ir surengė neformalią vakarienę.