Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), ši sistema visu pajėgumu galėtų pradėti veikti ne anksčiau kaip nuo 2025-2026 metų.

Kaip BNS yra sakiusi ministerija, steigiamos viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ veiklos tikslas būtų centralizuotai administruoti mokinių priėmimą mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo programas.

Priėmimas į mokyklas vyktų automatizuotai elektroniniu būdu per vieningą šios įstaigos administruojamą sistemą, mokiniai, vaikų tėvai prašymus priimti mokytis galėtų teikti per vieną platformą internetu.

Ministerija nurodo, kad centralizuota ir automatizuota priėmimo sistema aprėptų visas – ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo – programas. Į šią sistemą planuojama integruoti ir bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas bei profesinio mokymo įstaigas informacinės sistemos (BPIS) koordinavimą.

ŠMSM teikime nurodoma, kad dabar priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo yra vykdomas decentralizuotai, ribotai naudojant informacines technologijas.

Anot ministerijos, mokinys ar jo tėvai turi fiziškai pateikti prašymą bei reikalingus dokumentus pasirinktai įstaigai popierine forma, taip didinamos paslaugų administracinės sąnaudos, gaištamas laikas laukiant eilėse, sudaromos sąlygos korupcijos apraiškoms.

Numatyta, kad „Mokausi Lietuvoje“ veiklai kitąmet reikėtų 1,39 mln. eurų, 2025 metams – 2,5 mln. eurų, 46 tūkst., 2026 metams – 3 mln. eurų, 2027 metams – 3,2 mln. eurų.

Centralizuotas priėmimas į mokyklas Lietuvoje diegiamas nuo 2024 metų sausio Seimo sprendimu, priėmus atitinkamas Švietimo įstatymo pataisas.

Šiuo metu centralizuotas priėmimas į švietimo įstaigas, kai prašymai registruojami savivaldybėse internetu, nėra privalomas, jį vykdo apie pusė šalies savivaldybių.

Nenumatytomis aplinkybėmis, kai tėvai, pretenduojantys gauti vietą viename darželyje, dėl apsikeitimo susitaria su kitais tėvais, užsiregistravusiais į kitą darželį, kreipiamasi į savivaldybės Vaiko priėmimo į ikimokyklines ir priešmokyklines grupes komisiją. Tik ji sprendžia, ar galima pasikeisti vietomis darželiuose.

Neretai problema kyla tada, kai šeimos išsikelia gyventi į užmiestį, o savo atžalą į darželį nori leisti Klaipėdoje. Galioja tvarka, kad vaikai, negyvenantys mieste, čia priimami tik atsiradus laisvų vietų.

Jie net neregistruojami į eilę gauti vietą miesto darželiuose ir į šias įstaigas taip paprastai nėra priimami.

"Komisija svarsto visus netipinius atvejus. Jei gyventojai kreipiasi, stengiamės padėti ir dėl rajono vaikų priėmimo. Jei tik turime laisvų vietų, nukreipiame, nes į sistemą jie taip paprastai nepatenka. Dar vienas pasitaikantis klausimas, kai vaikas neatitinka grupės amžiaus. Visus šiuos atvejus sprendžia komisija ir tik jai pritarus sistemos administratorius Vilniuje gali daryti kokius nors pakeitimus. Bet kas negali įeiti į sistemą. Kitu atveju kiltų įtarimų neskaidrumu. Komisija padėjo išspręsti daug problemų ir nesutarimų. Ir mums patiems dėl to daug ramiau", – paaiškino uostamiesčio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Vaikų priėmimo į ikimokyklines ir priešmokyklines grupes komisija sudaryta iš tėvų, savivaldybės, politikų, ugdymo įstaigų atstovų. Jai vadovauja Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Pasak L.Prižgintienės, norintiems užregistruoti savo vaikus į darželius tėvams vertėtų sekti situaciją, nes ji nuolat keičiasi.

"Kviečiame pasižiūrėti šiuo metu esančias laisvas vietas tinklalapyje – įvedus vaiko metus sistema pateikia visą sąrašą laisvų vietų. Judėjimas visada yra", – tikino L.Prižgintienė.

Tik po STT papildomo kreipimosi Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo rengti tarybos sprendimo projektą, kuriame numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas.

Taip pat Vilniaus rajono savivaldybė nepateikė duomenų bazės techninės specifikacijos, todėl STT pareigūnams nebuvo galimybės išanalizuoti duomenų bazės suteikiamų galimybių (keisti registracijos datą, numerį ar kitą) atitikties esamam teisiniam reguliavimui ir nustatyti, ar saugomos veiksmų atlikimo operacijos.

Dar 2015 m. rugsėjo 17 d. STT korupcijos prevencijos specialistai išanalizavo, kaip organizuojamas vaikų priėmimas į Vilniaus rajono darželius. Buvo nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybėje neužtikrinamas skaidrus ir nešališkas vaikų priėmimas į darželius, kadangi nėra reglamentuojama, pagal kokį kriterijų (ar pagal prašymo registracijos datą ar pagal jo pateikimo datą) skirstomi šioje savivaldybėje gyvenantys vaikai į ugdymo įstaigų grupes, prašymo registravimo terminas, nusišalinimo galimybės, kai ugdymo įstaigos darbuotojai skirsto vaikus, su kuriais juos sieja giminystės ryšiai, vaikų paskirstymo proceso kontrolės vykdymas. Atlikę antikorupcinį vertinimą, STT paprašė savivaldybių per tris mėnesius informuoti, kaip bus šalinami korupciją didinantys veiksniai.

Panašaus pobūdžio problemų STT specialistai nustatė ir kitose didžiausiose Lietuvos mietų savivaldybėse, tačiau pastarosios iškarto ėmėsi veiksmų dėl korupcijos rizikos veiksnių teisinio reguliavimo pašalinimo.

Uostamiesčio savivaldybė nusprendė patobulinti daugiau nei metus veikiančią priėmimo į darželius sistemą. Tikimasi, kad suplanuoti pokyčiai padės užtikrinti skaidrią, patikimą ir informacine sistema valdomą patekimo į savivaldybės švietimo įstaigas organizavimo tvarką bei mažinti vietos laukiančiųjų eilę. Tiesa, jiems dar turės pritarti uostamiesčio tėvai, politikai bei švietimo įstaigų darbuotojai.

Suplanavo pokyčių

Praėjusių metų pradžioje Klaipėdoje startavo centralizuota informacinė vaikų priėmimo į savivaldybės švietimo įstaigas sistema.

„Kaip ir kiekvienas sistema, kuri padirba metus, paprastai turi būti įvertina, išryškėja jos trūkumai ir privalumai. Tam, kad išryškėtų tie privalumai ir trūkumai, o trūkumai būti ištaisyti administracijos direktorius sudarė darbo grupę“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Jos teigimu, darbo grupė išsiaiškino sistemos pranašumus ir trūkumus bei pateikė siūlymus kaip daugiau nei metus veikianti priėmimo į darželius tvarka galėtų būti patobulinta.

Planuojami pokyčiai, anot departamento direktorės, bus teikiami viešam svarstymui. Bus prašoma, kad visuomeninės asociacijos, susibūrę tėvų forumai, ikimokyklinių įstaigų pedagogai bei visi likę tėveliai galėtų susipažinti su naująja tvarka ir ją įvertinti.

„Dažnai taip būna, kad mes rengiame ir mums būna aišku, o kitiems kyla klausimų. Tada grįšime į darbo grupę ir įvertinę pastabas teiksime administracijos direktoriui“, – paaiškino N.Laužikienė.

Grupes formuos anksčiau

Tikimasi, kad įgyvendinus numatytus pokyčius mažųjų klaipėdiečių priėmimo į ikimokyklines ir priešmokyklines įstaigas tvarka taps skaidri ir patikima.

Naujoji tvarką numato ankstinti vaikų priėmimo į naujas ugdymo grupes terminą. Planuojama vaikus naujiems mokslo metams priimti nuo balandžio iki birželio mėnesio.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką naujos grupės formuojamos gegužės – rugpjūčio mėnesiais.

Išimtis svarstys komisija

Iš dalies keičiamas vaikų, kurie turi teisę vietą darželyje gauti be eilės arba prioriteto tvarka, priėmimas.

Šiuo metu veikianti sistema pati atrenka vaikus, kurie turi teisę „aplenkti“ kitus laukiančiuosius, todėl pasitaikydavo, jog eilės viršuje buvę vaikai atsidurdavo kur kas žemiau.

„Anksčiau sulaukdavome nemažai nepatenkintų tėvelių bei įtarimų įvairiausiais esą korupciniais veiksmais ar šiaip tvarkos pažeidimais“, – pasakojo N.Laužikienė.

Šiuo metu siūlomu tokius klausimus, kurie yra susiję su išimtimis, svarstyti specialiai sudarytoje komisijoje. Ši, planuojama, bus sudaryta iš septynių tėvų bei savivaldybės atstovų, politikų bei ugdymo įstaigų atstovai.

Rengs laukiančiųjų patikrą

Taip pat planuojama organizuoti ir vaikų, laukiančių vietos darželyje, patikrą. Tokių priemonių nuspręsta imtis todėl, kad pastebėta, jog vaikai, kurie iki rugsėjo 1-osios gaudavo vietą darželyje, jame taip ir nepasirodydavo.

„Tada pradedamos vaikų paieškos ir pasirodydavo, kad vaikai arba gyvena Klaipėdoje, arba jų tėveliai yra išvykę į užsienį. Tačiau informacijos apie tai mes neturime ir nežinome, kiek to vaiko laukti. Todėl eilė gali būti nerealiai išauginta“, – dėstė Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.

Jeigu bus nuspręsta atlikti minėtą patikrą, vietos darželyje laukiančių vaikų tėvai, gavę pranešimą, per tris privalės mėnesius patvirtinti registraciją. Tie, kurie registracijos nepatvirtins, bus išbraukiami iš laukiančiųjų eilės.

Dings ketvirta įstaiga

Iki šiol vaikas galėjo keisti lankomą įstaigą, tačiau tai buvo daroma susitariant su kitais toje įstaigoje ugdomais vaikais. Nuo šiol planuojama sudaryti atskirą norinčiųjų pakeisti lankomą įstaigą eilę.

Įsigaliojus pokyčiams planuojama viešinti informaciją apie laisvas vietas ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Iki šiol tėvai vaikus registruodavo į tris pasirinktas ugdymo įstaigas ir pasirinkdavo dar vieną įstaigą, kurios nurodyti nebuvo būtina.

„Dėl tos ketvirtosios įstaigos taip pat buvo suirutės, kodėl vaikiu siūloma įstaiga, kurios neprašoma, todėl rinktis tą ketvirtą variantą mes panaikiname“, – paaiškino N.Laužikienė.

Tikisi sumažinti eiles

Šiais metais darželio dar laukia apie 350 mažųjų klaipėdiečių. Ateinančių metų eilė dar nepradėta sudaryti.

„Šiemet maždaug tiek vaikų nepateko, tačiau tuo pačiu metu turime ir laisvų vietų, nes yra judėjimas“, – paaiškino uostamiesčio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Pagal savivaldybėje sudarytus planus kitąmet laukiančiųjų vietos darželyje likti neturėtų.

Tiesa, koją kiša darželio-lopšelio „Puriena“ iškeldinimo klausimas, mat šiemet šie suplanuoti darbai buvo atidėti.

Minėtos įstaigos auklėtinius planuojama paskirstyti po kitas ugdymo įstaigas, todėl čia sumažės vietų. Taigi, neatmetama, kad kitąmet visiškai išspręsti vietų darželiuose klausimo gali ir nepavykti.

„Mes tikimės, kad kitąmet tikrai darysime patikrą, kuri išryškins, kad ta eilė nėra tokia didelė. Pastačius „Purienos“ darželį problemos tikrai nebeliks“, – patikino N.Laužikienė.

Direktorė pabrėžė, kad teigiamų rezultatų davė ir sprendimas skirti po 100 eurų privatiems darželiams. Šiemet į juos patraukė apie 150 mažųjų klaipėdiečių.

Kitąmet į sostinės darželius registruojami vaikai, išskyrus kai kurias išimtis, atsidurs jau dabar vietos laukiančiųjų eilės gale, be to, atsisakoma ketinimų teikti pirmenybę Vilniuje dirbančių tėvų vaikams.

Ketvirtadienį sostinės taryba patvirtino naująją priėmimo į Vilniaus vaikų darželius tvarką. Ji turėtų įsigalioti nuo spalio 1-osios, t. y. ketinantiems leisti vaikus į darželius nuo 2016-ųjų. Tačiau nuspręsta, kad dabar eilėje laukiantiems ir nuo šio rugsėjo į darželius nepateksiantiems vaikams bus teikiama pirmenybė, nauji prašymai guls į eilės galą.

„Buvo pasiūlymas panaikinti dabartinę eilę, panaikinti tas esamas vietas. Bet teisininkai ir Vyriausybės atstovas įvertino, kad gali būti daug teisinių ginčų, nes tėvai turėjo teisėtų lūkesčių“, - BNS sakė už švietimą atsakingas sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

„Tad tos eilės negriauname, tėvai, kurie turi savo vietas, turi pirmumą prieš tuos, kurie naujai registruosis. Ta nauja tvarka visa apimtimi įsigalios po dvejų-trejų metų, kai išsivalys senoji eilė (...). Išskyrus naujas grupes, kurios formuojamos, kuriose atsiranda ir be eilės kriterijai, į vyresnes darželių grupes naujai besiregistruojantieji stovės už dabar laukiančių“, - paaiškino jis.

Esminis pakeitimas bus tai, kad sutapus kelių prašymų visiems prioritetams, didesnę tikimybę patekti į darželį turės nebe anksčiau pateikę prašymus, kaip yra dabar, o vyresni vaikai: pavyzdžiui, dar vietos darželyje negavęs keturmetis turės pirmenybę prieš trejų metų vaiką.

Šiai nuostatai dar ankstesniuose posėdžiuose prieštaravo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, nurodydamas, kad nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, draudžiančiai diskriminaciją dėl amžiaus.

„Mes tai įvertinome, bet nemanome, kad tai nėra diskriminacija. Negavome ir iš Vyriausybės atstovo pagrindžiančių dokumentų, jis tiesiog išsakė nuomonę, bet jos nepagrindė“, - sakė V.Benkunskas.

Kaip ir iki šiol pirmenybė pretenduojant gauti vietą konkrečiame darželyje bus teikiama toje teritorijoje gyvenantiems, t.y. registruotų tėvų vaikams, tačiau jie turės būti registruoti ne trumpiau kaip dvejus metus. Taryba atmetė pirminį siūlymą, kad šis terminas turėtų būti treji metai. Pasak vicemero, toks „sėslumo principas“ yra reikalingas, nes anksčiau į darželius pirmumo teisę įgydavo ir vos išvakarėse toje vietoje registravęsi tėvai.

Registruojantis į sostinės darželius bendrai, pirmenybę prieš kitų rajonų gyventojus turės vilniečiai. Vis dėlto sostinės politikai nusprendė atsisakyti projekte numatyto ketinimo numatyti pirmenybę darželiuose ir Vilniuje oficialiai dirbančių tėvų vaikams.

„Mes tai išbraukėme, nes buvo daug pastabų ir iš Vyriausybės atstovo - faktiškai būtų sunku patikrinti, dirba ar ne. Susisiekėme su „Sodra“ ir su Valstybine mokesčių inspekcija, nėra galimybės keistis duomenimis“, - paaiškino V.Benkunskas.

Dar viena esminė naujovė - kai kurie vaikai bus priimami be eilės. Ši išlyga numatyta, kai šeimoje yra įvaikinti bei du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai. Taip pat vaikai, kurių tėvai dirba Lietuvoje esančiose diplomatinėse atstovybėse, bei vaikai, kuriems Vilniaus miesto vaiko gerovės komisijos nutarimu skirtas privalomas ugdymas.

Be eilės bus priimami ir darželių darbuotojų vaikai, tačiau tik tuomet, jei jie ten dirba ne trumpiau kaip vienerius metus pagal pagrindinio darbo sutartį. Savivaldybė nurodo, kad taip bus išvengta piktnaudžiavimo, kai įsidarbinama fiktyviai ir trumpai.

Pastaraisiais metais priėmimo į darželius tvarka buvo nuolat tobulinama. Tarybai nustačius, kad vaikus į darželius galima registruoti tik tais metais, kai jie bus leidžiami į įstaigą, tiek 2014-ųjų sausį, tiek šiemet sistema strigo, dalis tėvų piktinosi, kad prašymus dėl to pateikė pavėluotai. Šiemet sausio 12-osios vidurnaktį užstrigus registracijos sistemai, visi prašymai buvo anuliuoti, registracija pakartota kovo 25-ąją, nebe vidurnaktį, o 8 val. ryto, tačiau sistema ir vėl veikė su sutrikimais.

Spręsdama vietų trūkumo problemą, Vilniaus taryba ketvirtadienį taip pat nutarė toliau svarstyti 100 eurų kompensacijų lankantiems privačius darželius skyrimą. Tam per metus, skaičiuojama, iš biudžeto prireiktų apie 6 mln. eurų. Nuo rugsėjo, savivaldybės skaičiavimais, privačiose įstaigose galėtų atsirasti nuo keleto šimtų iki 1 tūkst. naujų vietų vaikams.

Šiuo metu, savivaldybės duomenimis, jau pateikta apie 9 tūkst. prašymų dėl vaikų priėmimo į darželius nuo rugsėjo 1-osios, dar 3000 prašymų laukia nuo praėjusių metų.
Kaip BNS sakė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Petronis, prognozuojama, kad iki metų pabaigos sutvarkius patalpas dviejose įstaigose, iš viso šiemet galės būti priimta iki 6-6,5 tūkst. vaikų. Į valstybinius darželius, anot jo, gali nepatekti apie 5 tūkst. vaikų.

Vilniaus mieste veikia 120 valstybinių lopšelių-darželių, šeši darželiai ir 16 darželių-mokyklų. Juos lanko daugiau kaip 27 tūkst. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų.

Trečiadienį prasidėjus registracijai į Vilniaus darželius strigusi sistema leido tėvams rinktis ir jų vaikams pagal gyvenamąją teritoriją nepriklausančius lopšelius-darželius.

Tai BNS patvirtinęs savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Gintaras Petronis sakė, kad kilus dėl to ginčams vieta darželiuose kai kurių vilniečių vaikams turbūt bus suteikta ir tuo atveju, jei ji pagal gyvenamąją vietą nepriklauso.

„Buvo problemos ir sistemoje, kadangi vienu metu sistema neleido įvesti seniūnijų. O kai nėra pažymėta seniūnija, tai sistema nebesupranta, kokius darželius galima priskirti žmonėms. (...) Sėsime kitą savaitę ir nagrinėsime visus tuos prašymus. Aišku, jei kalta sistema, vadinasi, reikės viską spręsti gyventojų naudai: ištaisyti klaidą ir registruoti darželius, kaip jiems priklausančius pagal gyvenamąją teritoriją“, - sakė jis.

Pasak G.Petronio, nepaisant laikinų sistemos trikdžių, trečiadienį, nuo registracijos į darželius pradžios 8 val. ryto iki 21 val. iš viso savivaldybė gavo 7,2 tūkst. prašymų. Šiemet planuojama darželiuose turėtų 8 tūkst. vietų. Vis dėlto G.Petronis negalėjo garantuoti, kad vietą darželiuose gaus net ir pernai jos negavę vaikai, nors jiems ir teikiama pirmenybė registruojantis.

Savivaldybės duomenimis, tokių vaikų yra apie 700.

„Abejoju, ar šimtu procentų (pateks) tie, kurie šiuo metu laukia eilėse. Didžiausia galimybę patekti, ko gero, turės patekti į lopšelines grupes. Aš kalbu ir apie tuos, kurie (vietos negavo) pernai“, - sakė jis.

G.Petronis tvirtino, kad problemas, dėl ko strigo sistema, šiuo metu aiškinasi Miesto departamento ir informacinių technologijų įmonių specialistai, tačiau ji anuliuota nebus, nes registruoti prašymus vilniečiai galiausiai galėjo. Savivaldybės atstovas pripažino, kad vertinant šias problemas, ateityje turėtų būti keičiama tvarka ir pirmenybė turėtų būti teikiama ne pirmam prašymą registravusiajam, o įvesti kiti atrankos kriterijai.

„Tai jau buvo galima daryti ir praėjusiais metais - kažkodėl negavome pritarimo tiems siūlymams iš politikų ir pasilikome prie senos. Suprantama, kad reikia visą tą dalyką pabaigti ir grįžti normaliai prie tos sistemos, ne kai kasmet priimame vaikus, bet kai prašymai priimami nuolat“, - sakė jis.

Anot departamento vadovo, savivaldybė šiemet planuoja sutvarkyti du darželius Žirmūnuose ir Viršuliškėse, taip pat įkurti šešias grupes naujame darželyje tarp Šeškinės ir Pašilaičių bei Žolyno gatvėje Antakalnyje, taip pat planuojama steigti ne tik priešmokyklinio (5-6 metų vaikams), bet ir ikimokyklinio amžiaus vaikų grupes sostinės mokyklose. „Jei įvertinsime ir tai, ką galime padaryti bendrojo lavinimo mokyklose, tikimės apie tūkstančio vietų“, - planus dėstė G.Petronis.

Kol kas savivaldybės specialistai neprognozuoja, kiek vaikų šiemet nepateks į sostinės darželius, nes naujų prašymų registracija vyks iki balandžio 30 dienos. Anot G.Petronio, ketvirtadienį nesibaigus darbo dienai buvo gauta „iki šimto“ naujų prašymų.

Trečiadienį 8 val. ryto prasidėjus elektroninei registracijai į Vilniaus lopšelius - darželius, sistema vėl strigo, kurį laiką savivaldybės tinklalapis buvo nepasiekiamas arba veikė su sutrikimais. Pirmoji registracija į darželius Vilniuje šiemet vyko sausio 12-ąją, tuomet dėl techninių problemų užstrigus sistemai, visi prašymai buvo anuliuoti.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl incidento, kuris sutrikdė registraciją į sostinės darželius.

„Vilniaus VPK išnagrinėjusi nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo“, - BNS pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad komisariato sprendimas gali būti skundžiamas.

„Dabar yra apskundimo terminai ir, mano žiniomis, prokurorė pareikalavo visą medžiagą pateikti jai. Kol kas ta medžiaga nėra gauta. Taigi taško istorijoje kol kas nėra, yra tik tarpinis sprendimas“, - teigė E.Martinonienė.

Sausio viduryje sutrikus sistemai internete, Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį atšaukė vidurnaktį turėjusią prasidėti registraciją į sostinės darželius. Miesto valdžia įsitikinusi, kad sistema sutriko dėl tyčinės kibernetinės atakos.

„Vertinimo metu buvo nustatyta, kad buvo atliktos „brute force“ (liet. - grubios jėgos) atakos. Tai yra sistema, kuri bando sistemos administratoriaus slaptažodį ir dėl to kai kurie asmenys galėjo įsibrauti į sistemą“, - anksčiau sakė Vilniaus miesto savivaldybės E. miesto departamento direktorius Jonas Pidkovas.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad skųs prokuratūrai policijos atsisakymą pradėti tyrimą.

Savivaldybės teigimu, nepriklausomi kibernetinės saugos įmonės „NRD CS“ ekspertai pateikė įrodymų, jog registraciją į Vilniaus darželius sutrikdė kibernetinė ataka. Anot pranešimo, iš policijos nutarimo pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjant pareiškimą nebuvo ištirta įmonės ataskaitoje pateikta informacija apie identifikuotus bandymus prisijungti prie savivaldybės tinklalapio ir nebuvo identifikuoti nustatyti IP adresai.

Lietuvos didžiųjų miestų tėveliams nerandant savo vaikams darželiuose vietos, lauko pedagogikos atstovai siūlo originalią išeitį: kurti vaikų priežiūros grupes, o tam pasirodo labiausiai reikia ne didelių patalpų, o gryno oro, lauko, miško ir kitų paprastų dalykų.

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko lauko pedagogikos mokytojos ir praktikės iš Jungtinės Karalystės Juliet Robertson intensyvūs seminarai susidomėjusiems šia veikla praktikams ir tėveliams. Juliet Robertson – mokymo konsultantė iš Škotijos, kuri specializuojasi lauko pedagogikos ir žaidimų lauke srityse. Ji vadovauja, inicijuoja ir kuruoja naujus lauko projektus, atlieka rimtas lauko pedagogikos studijas. J. Robertson veda lauko pedagogikos mokymus skirtingose šalyse. Noras skleisti informaciją ir sukauptas žinias kilo jau po 1986 m. pradėto darbo su vaikais lauko darželiuose.

Daugiau nei 80 proc. laiko vaikai tiek vasarą, tiek žiemą praleidžia lauke. Tarptautinė patirtis, nuolatiniai mokymai ir mokymo kelionių tinklas gan platus. Jis apima Kanadą, Švediją, Čekiją, Norvegiją, Bulgariją. Tai šalys, kurios nori, kad lauko pedagogikos žinia ir taikymas plistų jų darželiuose, mokyklose ir jaunimo ugdymo centruose. Intensyvūs savaitės trukmės kursai mūsų šalyje ženkliai prisidėjo, kad subtilūs lauko pedagogikos elementai skleistųsi ir Lietuvoje.

Tėvystės centras plečia veiklą

Buvusi VšĮ Tėvystės centro direktorė ir viena iš steigėjų Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė džiaugiasi, kad veiklos Tėvystės centre ne tik kad nesustoja, bet ir dar labiau išsiplečia. "Vis pagalvodavome, kaip būtų puiku, jei prie Tėvystės centro įsikurtų vaikų darželis. Kad čia galėtų susitikti mamos ir vaikai, su kuriais kartu "augome": mokėmės kartų laukti vaikelio, dalyvavome žindymo, nešiojimo ir kituose kursuose, šeimų susitikimuose. Vaikams paaugus, mamoms grįžus į darbą, prireikia pastovios vaikų priežiūros grupės, kurioje vaikai būtų auginami ta pačia dvasia, sąmoningai. Lauko pedagogika paremtas darželis tam labai tinka".

VšĮ Tėvystės centro direktorė ir lauko darželio „Po smilgom“ kūrėja Ieva Dapšauskė sako: ,,Dar negimus sūnui kartu su vyru susivokėm, kad vaiko auginimas yra sąmoningai apgalvotas žingsnis. Kai išaugome kūdikiškus rūpestėlius atėjo laikas priimti dar vieną svarbų sprendimą – kas ir kaip toliau lavins, ugdys ir prižiūrės mažylį. Kaip ir kiti pareigingi tėveliai užpildėme prašymą valstybiniam darželiui gauti. Sunku buvo išsirinkti į kokį „top“ 5 sąrašą galėtų pretenduoti mūsų sūnus, kuris labai judrus, žingeidus ir gerai jaučiasi, kai būna gamtoje. Mums labai artimos Valdorfo ugdymo idėjos ir veiklos, tačiau giliau susipažinus su lauko pedagogikos ir lauko darželių patirtimi šią vasarą aplankytame lauko darželyje Goerlitzo mieste, Vokietijoje, praėjusią savaitę lauko pedagogikos seminare, suvokėme, kad Valdorfo ir lauko pedagogikos idėjos persipynę, nes grįstos žaidimu per kurį vaikai puikiausiai įsisavina tiksliuosius, gamtos mokslus, įgauna raštingumo, literatūros įgūdžių, nuolat kuria pasaulį, kuriame jiems gera gyventi. Kilus idėjai sukurti darželį didžiausias iššūkis – išmokti netrukdyti vaikams žaisti.“

Lauko pedagogika paremtose grupėse labai daug dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui lauke, aplinkos pažinimui, tyrinėjimams. Vaikai žaidžia ne įprastais žaislais, o naudojasi pasirinktai veiklai reikalingomis priemonėmis, įrankiais, įvairiais daiktais. Užsiėmimai visuomet virsta draugiškais ir linksmais žaidimais. Galioja taisyklė, leidžianti vaikui pačiam rinktis jį dominantį užsiėmimą ir mokytis savarankiško atradimo keliu, o ne gaunant tiesiogines instrukcijas. Vaikas lauko darželyje atranda save, natūralesnius ir šiltesnius santykius su aplinkiniais bei gyvąją gamtą - tikrąjį pasaulį, kuris užpildo vaiko prisiminimus spalvingomis patirtimis ir išgyvenimais.

Lauko pedagogikos teigiama įtaka raidai ir sveikatai

Tėvystės centro darželio „Po smilgom“ kūrėja Milda Jankauskienė, dalyvavusi lauko pedagogikos seminare - mokymuose dalijasi: „Visa mano vaikystė prabėgo gamtoje. Tai buvo natūralu ir paprasta. Su broliais žaisdavome ir lakstydavome po miškus, laukus, jodinėdavome arkliais ir kurdavome laužus, bet niekada apie tai negalvojau kaip apie galimybę ugdyti(s). Praėjusią savaitę į Vilnių atvykusi lektorė iš Škotijos sužavėjo savo entuziazmu ir patirtimi lauko pedagogikoje. Sužinojau begalę naudingų praktinių patarimų, kaip paprastus vaiko žaidimus su vandenių ir gamtinėmis medžiagomis paversti į raštingumo, matematikos, meno ir kt. ugdomąsias veiklas. Buvo nepaprastai įdomu matyti kaip išradingai naudojami ne tik pagaliai ir akmenys, bet ir šiuolaikinės technologijos. Laisvė žaisti, kurti ir improvizuoti lauko pedagogikoje yra ne tikslas,  bet ir būtinybė, nes atvėrus savo mintis ir praplėtus akiratį į lauką, mišką galimą perkelti bet kokį užsiėmimą. Tai galimybė vaikams augti laisvai judant ir mokantis, tų pačių svarbių dalykų kaip ir kitose ugdymo įstaigose, tik gamtos apsuptyje.“

Šie darželiai žymiai daugiau dėmesio skiria gerai vaikų sveikatai, nes vieta, kurioje įrengiamas lauko darželis, yra grynesniame ore, švaresnėje aplinkoje, natūralioje gamtoje, naudojamos natūralios priemonės, sveikiau maitinamasi.

Per daugiau kaip 20 metų Skandinavijoje ir pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais įrodyta, kad vaikų buvimas lauke visą dieną ir ištisus metus daro teigiamą įtaką jų mokymuisi ir vystymuisi, sveikatai. Apibendrinant sukauptą patirtį bei atliktus tyrimus apie lauko darželius ir lauko pedagogiką apskritai galima teigti, kad vaikai juose auga fiziškai aktyvesni ir tvirtesni - demonstruoja geresnę pusiausvyrą, vikrumą ir jėgą. Reguliariai būnančių lauke vaikų sveikata ir imunitetas stiprėja, todėl jie rečiau serga. Būdami visą dieną gamtoje vaikai turi daugiau galimybių lavinti smulkiąją bei stambiąją motoriką. Vaikai jaučiasi saugesni juos supančioje aplinkoje, nes yra įtraukiami į rizikos vertinimo, prisiėmimo bei valdymo procesus.

Savo sūnų Danielių į lauko darželį leisiantis sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Juozas Dapšauskas dalijasi savo patirtimi ir ateities lūkesčiais: „Sveiko gyvenimo ugdymo principais paremta veikla duoda gražius rezultatus. Sūnui Danieliui jau greit bus 2 metai, tačiau dar nėra sirgęs jokiomis ligomis. Aplinkiniai sakydavo, kad jei dar lig šiol nesirgo, tai, pradėjęs eiti į darželį, tikrai dažnai sirgs, vieni nuo kitų greitai užsikrečia, tada prasidės tikrieji vargai ir stresai. Su ta mintimi, kad prasidės užkrečiamos ligos, kaip ir buvau susitaikęs, bet kai susipažinau su kitų šalių ilgalaike patirtimi, kad darželis gali būti ne ligų „pasigavimo“ vieta, bet būtent visapusiškai sveiko gyvenimo įgūdžių ugdymosi vieta, požiūris pasikeitė. Manau, tai parodys lauko pedagogika ir sveiko gyvenimo įgūdžių diegimu paremtas lauko darželis „Po smilgom“, tokio tipo darželio veiklą visą savaitę teko stebėti šią vasarą Vokietijoje“. 

Lauko pedagogika Lietuvoje bus skleidžiama bendradarbiaujat su Lietuvos sveikuolių sąjunga, kitomis nevyriausybinėmis, politinėmis ir valstybinėmis organizacijomis, žiniasklaidos priemonėmis. Siekiama, kad ir tradiciniai darželiai perimtų šią lauko pedagogikos patirtį ir juose augtų sveiki ir kūrybingi vaikai. Lauko pedagogikos žinios ir patirtis bus tobulinamos ir ateityje bendradarbiausiant su tokio tipo darželiais užsienyje. Taip ne tuščiomis kalbelėmis, o darbais prisidėsime prie Seimo paskelbtų Vaikų sveikatos metų realaus įgyvendinimo.

Nuo rugsėjo 1 d. Tėvystės centras kviečia į lauko pedagogika paremtą lauko darželį-vaikų priežiūros grupę „Po smilgom“ Vilniaus centre, kuri veiks Pavilnių regioniniame parke (Dailidžių g.). 

Lauko pedagogikos vaikų lauko darželio grupes Tėvystės centras planuoja suburti ir Utenoje, Ukmergėje, Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje ir kitose vietovėse.