Kaip buvo teigta, šias pavardes šeštadienį vykusio susitikimo metu šalies vadovui įvardijo pasitraukiantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Pirmadienį kalbėjau su ekscelencija prezidentu ir nebuvo prie stalo įvardintos konkrečios įmonės ar pavardės“, – LRT televizijai antradienį teigė I. Šimonytė.

„Man sunku komentuoti, nes aš išties nežinau, ką ministras pasakė prezidentui, prezidentas man to neatskleidė“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Pirmadienį kalbėjau su ekscelencija prezidentu ir nebuvo prie stalo įvardintos konkrečios įmonės ar pavardės.

ELTA primena, kad iš pareigų besitraukiantis A. Anušauskas teigė darbo Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.

Pirmadienį prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys pareiškė, kad šeštadienį susitikime su G. Nausėda ministras įvardijo konkrečias asmenų, galimai susijusių su neskaidriais viešaisiais pirkimais, pavardes. Tokias A. Anušausko užuominas prezidentas įvertino kaip labai rimtas.

Į minėtus A. Anušausko pareiškimus suskubo reaguoti ir parlamento opozicija. Seimo mažumai priklausančios partijos šeštadienį pareiškė, kad nebedalyvaus premjerės pirmadienį organizuojamame susitikime, kuriame bus svarstomas lėšų gynybai klausimas. Dėl tų pačių A. Anušausko užuominų partija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą.

STT savo ruožtu pranešė, kad šiuo metu ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi. Visgi, tarnyba patvirtino iš ministerijos sulaukusi informacijos apie Seimo narį, parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narį Raimundą Lopatą. Pastarasis tvirtino, kad nėra aišku, ar STT analizuojami duomenys susiję su juo pačiu, ar su galima korupcija pačioje KAM. Antradienį R. Lopata buvo apklaustas.

„Minėtas asmuo lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Apsilankymo tikslas buvo Generalinės prokuratūros pavedimas įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją“, – Eltai teigė STT atstovė žiniasklaidai Dovilė Andrijauskaitė.

Apie tai, kad R. Lopata lankėsi STT, pirmieji pranešė naujienų portalas lrytas.lt.

Pasak D. Andrijauskaitės, Seimo narys buvo „apklaustas kaip liudytojas, tikslinant aplinkybes“.

Ikiteisminis tyrimas, anot STT atstovės, kol kas nėra pradėtas.

ELTA primena, kad iš pareigų besitraukiantis A. Anušauskas teigė darbo Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas įvertino kaip labai rimtas. Į minėtus A. Anušausko pareiškimus suskubo reaguoti ir parlamento opozicija. Seimo mažumai priklausančios partijos šeštadienį pareiškė, kad nebedalyvaus premjerės pirmadienį organizuojamame susitikime, kuriame bus svarstomas lėšų gynybai klausimas. Dėl tų pačių A. Anušausko užuominų partija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą.

STT savo ruožtu pranešė, kad šiuo metu ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi. Visgi, tarnyba patvirtino iš ministerijos sulaukusi informacijos apie Seimo narį, parlamento NSGK narį R. Lopatą. Pastarasis tvirtino, kad nėra aišku, ar STT analizuojami duomenys susiję su juo pačiu, ar su galima korupcija pačioje KAM.

Taip STT reagavo į atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginius, kad jis buvo susidūręs su bandymais papirkinėti už įsigijimus atsakingus tarnautojus.

„Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją apie Krašto apsaugos ministerijos  kreipimąsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir sulauktas užklausas dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų ministerijoje, informuojame, kad 2020-2024 metais STT ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi“, – sakoma STT pranešime.

STT teigimu, vasario 9-ąją iš KAM buvo gautas vienas informacinio pobūdžio raštas apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų.

STT gautą informaciją vertina, ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas ir niekam nėra pareikštų įtarimų, teigiama pranešime.

Tarnyba nurodo, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

Šeštadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

Ministras teigė, kad visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė, tačiau jis atsisakė įvardinti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.

Seimas ketvirtadienį 74 parlamentarams balsavus už, priėmė tokius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus.

Nauja tvarka bus taikoma aukštosioms mokykloms ar mokslinių tyrimų institutams, perkantiems tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusias prekes, darbus ar paslaugas.

Jos galės pirkti neskelbiamų derybų būdu, sutartis žodžiu galėtų būti sudaroma, jeigu pirkimo vertė neviršytų 15 tūkst. eurų (be PVM).

Pataisų iniciatorius Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata anksčiau sakė, kad tokie pakeitimais leis efektyviau pirkti iš užsienio tiekėjų, nes palengvins viešuosius pirkimus, kuriuose jie dalyvaus – iki dviejų mėnesių sutrumpės pirkimų procedūros, nes atsisakyta pažymų, patvirtinančių, kad tiekėjas yra patikimas. Tokių pažymų reikės tik abejojant tiekėjo patikimumu. 

Seimas nustatė, kad pažymų, patvirtinančių tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nebus reikalaujama, kai tiekėjas pateiks Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. 

Tikimasi, kad nauja tvarka leis Lietuvos eksperimentiniam mokslui būti kur kas konkurencingesniam tarptautinėje erdvėje. 

Pasak jo, kaimyninės šalies pareigūnai Medininkuose trečiadienį turėjo dalyvauti apskrito stalo diskusijoje dėl Lietuvos ir Lenkijos sutarties 30-mečio ir strateginės partnerystės turinio „Kaip Lenkija galėtų ginti Lietuvą?“.

„Į šį susitikimą Lenkijos pusė planavo atskristi vyriausybiniu lėktuvu su delegacija, kurioje buvo keli aukšto rango generolai bei prezidento patarėjas – Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera (Jacekas Severa). Tačiau ne viskas pasirodė taip paprasta“, – įraše feisbuke antradienį teigė politikas.

„Lietuvos prezidento nacionalinio saugumo patarėjas (Kęstutis – BNS) Budrys nesurado laiko dalyvauti diskusijoje ir todėl lenkai atšaukė savo prezidento patarėjo dalyvavimą, paskirdami delegacijos vadovu patarėjo pavaduotoją. Lietuvos kariuomenės vadovybei nesuradus atstovavimui nė vieno iš keliolikos generolų, lenkai apskritai nutarė nebedalyvauti diskusijoje ir atšaukė delegaciją“, – rašė jis.

Lietuvos prezidento nacionalinio saugumo patarėjas (Kęstutis – BNS) Budrys nesurado laiko dalyvauti diskusijoje ir todėl lenkai atšaukė savo prezidento patarėjo dalyvavimą.

R. Lopata taip pat pabrėžė, kad toks šalies pareigūnų elgesys gali būti vertinamas „ir kaip kenkimas valstybės nacionaliniams interesams“.

Pasak Prezidentūros, šalies vadovo patarėjas diskusijoje dalyvauti neturi galimybių, nes „daug anksčiau“ buvo suplanuota K. Budrio komandiruotė į Briuselį, kur jis dalyvaus Lietuvos ambasados Belgijoje bei Egmont ir Clingendael institutų seminare „Steady as She Goes: NATO in the Run-Up to the Vilnius Summit“, kitose konsultacijose su Belgijos vyriausybės atstovais, artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

„Diskusijos organizatorius žinojo apie K. Budrio komandiruotę, su juo buvo sutarta dėl kito prezidento patarėjo dalyvavimo“, – rašoma Prezidentūros atsakyme BNS.

Tuo metu kariuomenė BNS nurodė, kad ji „buvo ir yra“ numačiusi atstovą dalyvauti diskusijoje: „Jei renginys vyktų, esame pasirengę skirti savo atstovą.“

„Paskutinis karinio tranzito traukinys nuvažiavo 2022 metų kovo pabaigoje. Tuo metu, kai rusai žudė ukrainiečius, dar mėnesį per Lietuvą vyko karinis tranzitas į Kaliningradą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo Raimundas Lopata. Savo įraše jis paneigė įsitikinimą, kad toks tranzitas sustojo 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą.

„Pasidomėjau, kada iš tiesų buvo sustabdytas karinis tranzitas per Lietuvą. Apklausiau kelis savo kolegas, kada, jų nuomone, karinis tranzitas per Lietuvą nebevyko. Visi maždaug pasakė, kad turėjo nevykti nuo maždaug 2014 m.  Krymo aneksija turėjo būti ta raudona linija, kada karinis bendradarbiavimas su Rusija Lietuvai turėjo baigtis. Tuo labiau, kad jo nereguliuoja jokia išskirtinė sutartis, o tėra išskirtinis Lietuvos kompetencijos klausimas“, – pasakoja liberalas.

Anot R. Lopatos, karinis tranzitas yra Lietuvos saugumo problema, o ne Europos Komisijos kompetencija.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Pripažindami, kad EK gali gairėmis reguliuoti karinį tranzitą, kas iki šiol buvo išskirtinė Lietuvos kompetencija, leisti ar neleisti, tuo lyg atiduodame tokį svarbų Lietuvai nacionalinio saugumo klausimą iš savo suvereniteto zonos. Gerai, kad dabar uždraudė, kitą kartą gali bandyti „leisti“, – akcentavo Seimo narys.

Jis svarsto, kad atsakingi asmenys Lietuvoje stabdyti karinį tranzitą „išsigando ir pasislėpė už EK nugaros“.

„Taip atsirado tas žymusis išaiškinimas dėl karinio tranzito, kada vienas įtakingas asmuo Lietuvoje džiaugdamasis aiškino, jog tai bus pasiekimas, kuris nutildys visus prieštaraujančius EK gairėms skeptikus“, – aiškino R. Lopata.

Politikas teigia turintis slaptos informacijos, kokios prekės buvo gabenamos.

„Pasidomėjau, kas buvo vežama. Gavau informaciją, kurios negaliu pasakoti, nes ji slapta“, – pažymi parlamentaras.

„Dar kartą – visiems Prezidentams, Premjerams, ministrams. Kaip atsitiko, kad nuo Krymo aneksijos iki pat šių metų pavasario vyko Rusijos karinis tranzitas? Kaip tai dera su mūsų politika?“ – į valstybės pareigūnus kreipėsi R. Lopata.

R. Lopata: sieks išslaptinti „slėptas rusų paslaptis“

Seimo narys R. Lopata informavo, kad šį klausimą aptars Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

„NSGK komitete svarstysime šį klausimą, prašydami, visų pirma, išslaptinti, ir aiškintis, kodėl taip buvo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje „Kaliningrado tranzitas ir Europos Komisija“ teigė R. Lopata, esantis šio komiteto nariu.

Keisčiausiu būdu, tai yra užslaptinta. Kitaip tariant, slepiamos rusų paslaptys.

Kokios būtent karinio panaudojimo prekės buvo vežamos, R. Lopata teigė negalintis atskleisti, kadangi ta informacija yra slapta.

„Keisčiausiu būdu, tai yra užslaptinta. Kitaip tariant, slepiamos rusų paslaptys“, – ironizavo R. Lopata.

Parlamentaras paaiškino, kad nesutarimų dėl karinio tranzito tarp Lietuvos ir Rusijos būta paskutiniojo XX a. dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo „nukopijuotos“ vokiško tranzito taisyklės, taikytos iš buvusios Vokietijos demokratinės respublikos išvedant sovietų rusų kariuomenę.

Jis pabrėžia, kad leisti ar neleisti vykdyti karinį tranzitą į Kaliningradą sprendžia Lietuva individualiai, tai šalies nacionalinio saugumo klausimas.

„Mes praktiškai jas (tranzito taisykles – ELTA) nukopijavome. Aišku, buvo gana įtemptos dvišalės derybos su Rusija. Bet mums pavyko pasiekti, kad karinis tranzitas būtų mūsų nacionalinė kompetencija, mūsų suvereniteto reikalas“, – tikino R. Lopata.

„Pats mechanizmas vyksta taip: rusai įteikia notą, kad nori vežti tą ir tą. Mes nota atsakome – arba leidžiame, arba ne. Viskas priklauso nuo mūsų valios, galėjome šitą klausimą spręsti savo kompetencijos, atsakomybes ribose. Ypač turint omenyje karą (Ukrainoje – ELTA)“, – dėstė politikas.

„Prieš porą savaičių raštu užklausiau mūsų krašto apsaugos ministro, prašydamas paaiškinti, ar vyksta ir ar vyko. Atsakymą savo „Facebook“ paskyroje surašiau praktiškai tokį, kokį gavau, jis nėra įslaptintas“, – konferencijoje tikino R. Lopata.

„Karinis tranzitas vyko iki šių metų kovo 28 d. Tad supraskite, kad jis vyko ir po 2014 m. (kuomet Rusija aneksavo Krymą – ELTA)“, – pridūrė parlamentaras.

Siūlo dabartinę tvarką pripažinti laikina

Po įvykusio susitikimo su Europos Komisijos (EK) atstovais, Seimo Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata tvirtina, kad tikslas buvo išsiaiškinti, kokiu pagrindu EK pateikė išaiškinimą, leidžiantį sankcionuotas prekes vežti geležinkeliu. Pasak jo, po susitikimo liekama prie prieš tai buvusios nuomonės, kad išaiškinimas neseka iš sankcijų reguliavimo.

„Dokumentas paruoštas aukščiausiu EK užsakymu, ruoštas kartu su Lietuva ir su ja suderintas. Tą dokumentą ruošė EK, kadangi sutarti politiniu lygiu būtų buvę sunku dėl per didelio valstybių narių nuomonių išsiskyrimo“, – trečiadienį Seime spaudos konferencijos metu teigė R. Lopata.

Liberalas tikina, kad dokumentas yra daugiau politinis, nei nuosekliai teisinis ir nėra privalomas Lietuvai, bet Lietuva kartu ruošdama prisiėmė atsakomybę jį vykdyti. R. Lopata ragino už išaiškinimą atsakomybę prisiimti prezidentui ir Vyriausybei.

„Dokumento politinis kontekstas yra karas Ukrainoje, todėl mes kviestume Lietuvos prezidentą ir Vyriausybę prisiimti atsakomybę už šį dokumentą ir jo įgyvendinimą, ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę, kad šis dokumentas yra laikinas ir laikina tranzito tvarka. Laikinas, kol lieka politinės aplinkybės tam tranzitui“, – sakė liberalas.

Jis aiškina, kad dėl karo Ukrainoje išlieka provokacijų prieš Lietuvą galimybė ir būtų labai logiška, kad Lietuva kas puse metų įvertintų, ar nepasikeitė aplinkybės, kurios leidžia Lietuvą laikyti specialioje Rusijos interesų zonoje, kaip tam tikrų sankcijų išimties zoną, arba teritoriją tarp dviejų Rusijos dalių. Anot parlamentaro, jei Lietuva manytų, kad aplinkybės pasikeitė, ji privalėtų per EK daryti viską, kad tranzito koridoriai būtų panaikinti, kartu su ES arba vienašališkai.

„Šio tranzito laikinumo pripažinimas yra galimas kompromisas, dėl kurio būtų galima visiems susitarti, tuo nepažeidžiant fundamentaliausių Lietuvos saugumo interesų. Ateityje Lietuva visais būdais turėtų vengti prisirišti prie geopolitinės realybės, kad Lietuva yra geografiškai, neva, pasmerkta būti Kaliningrado gerovės užtikrinimo prielaida. Komisija ruošdama šį dokumentą galimai peržengė savo kompetencijos ribas, nes ėmėsi nustatinėti sankcijų išimtis vienai transporto rūšiai – geležinkeliams”, – teigė Seimo narys.

„Tai rimtas ir blogas precedentas ES ateičiai, kai EK apeina politinę sankcijų kontrolę”, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.

Tačiau liepos 10 d., nepaisant Rusijos grasinimų, įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.

Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, jog draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.

Vis tik EK liepos viduryje paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.

EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva galės blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją galės gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.

NSGK posėdžio metu jis pristatė idėją, kad NSGK komitetui pateikus ir Seimui pripažinus valstybę teroristine ir remiančia terorizmą, su tokia valstybe ir joje įsteigtais ar kitaip veikiančiais verslo subjektais neturėtų būti galimi jokie verslo ryšiai.

„Taip pat šios valstybės verslo subjektai neturi teisės vykdyti veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios valstybės piliečiai, kuriems nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra suteiktas pabėgėlio statusas, neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje įsisteigusių juridinių asmenų dalyviai, t.y. akcininkai, nariai, komanditiniai nariai, tikrieji nariai“, – trečiadienį NSGK posėdžio metu savo idėją pristatė R. Lopata.

Jis pridėjo, kad visi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme straipsnyje „Teroristinės valstybės“ įvardinti santykiai su valstybe, kuri buvo pripažinta teroristine ar remiančia terorizmą, privalo būti nutraukti per tris mėnesius po valstybės paskelbimo teroristine ar remiančia terorizmą, apie tai raštu informuojant Valstybės saugumo departamentą (VSD).

R. Lopata taip pat pasiūlė apibrėžti, kas yra rizikos valstybės ir išdėstyti apibrėžimą, kurio esminiai pokyčiai numatomi 3–iajame punkte, taip:

1) Rizikos valstybės, tai valstybės, kurias Valstybės saugumo departamentas yra įvardinęs, kaip valstybes, kur veikla kelia tam tikrą grėsmės lygį Lietuvos Respublikai, ar valstybės, kuriose tarptautiniu mastu laikoma, kad jose nėra laikomasi žmogaus teisių.

2) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikia Seimui motyvuotą pasiūlymą valstybę įtraukti į rizikos valstybių sąrašą.

3) Verslo subjektai, vykdydami veiklą su valstybėmis, kurios yra rizikos valstybių sąraše, ar jų piliečiais, nebus remiami ir ginami Lietuvos Respublikoje.

FNTT: matome tik „ledkalnio viršūnę“ tiesioginių investicijų iš Rusijos ir Baltarusijos

Posėdyje taip pat dalyvavęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas aiškino, kad piniginiai srautai iš Rusijos ir Baltarusijos dažniausiai eina netiesiogiai. Anot jo, dažniausiai naudojamos sudėtingos verslo struktūros, kaip neinvestuoti Europos Sąjungos (ES) šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, tiesiogiai.

„Jeigu žiūrėtume, kas yra galutiniai naudos gavėjai, tai mes turbūt pamatytume Rusijos ar Baltarusijos piliečius, tačiau dažniausiai, kas būna matoma arba parodoma, tai būna kur nors ES, ofšorinėse šalyse registruotos bendrovės ir gan dažnai tai yra Rusijos piliečiai, jie turi antrąsias, trečiąsias pilietybes. Tiesioginių investicijų iš Rusijos ir Baltarusijos matome tik ledkalnio viršūnę, kadangi tai, kas yra po vandeniu, yra nematoma ir žymiai sudėtingiau užmaskuota“, – tvirtino M. Petrauskas.

Jis pridūrė, kad tas pats yra matoma ir dėl sankcijų. Pasak M. Petrausko, pažiūrėjus į sankcionuotų asmenų sąrašą, matomi tik du asmenys iš tūkstančio, turintys turto Lietuvoje, bet reali situacija skiriasi.

„Iš tūkstančio asmenų, kurie yra sankcionuoti, Lietuvoje turto turi tik du iš jų, realiai yra trys butai, kurie yra tų asmenų vardu registruoti. Visos kitos bendrovės, kurių yra 15 ir kurios yra mūsų sąrašuose, yra per netiesioginį sankcijų taikymą, tai jie turi arba daugiau negu 50 proc. akcijų, arba per valdymą turi įtaką valdyti tą bendrovę“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas.

NSGK pirmininkas mato poreikį reguliuoti verslo ryšius su Rusija

Poreikį reguliuoti verslo ryšius su Rusija mato ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, Rusijoje vis dar veikiantys Lietuvos verslai netiesiogiai finansuoja karą Ukrainoje.

„Yra dalykai, susiję su moraliniais, politiniais įsipareigojimais. Jeigu turi verslą Rusijoje ir moki ten mokesčius, galima sakyti, kad tu netiesiogiai ir finansuoji karą, nes moki mokesčius į Rusijos Federacijos biudžetą“, – žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas.

Politikas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos verslo ryšiai su Rusija yra minimalūs – apima vos 1 proc. visų investicijų. Visgi, anot Seimo nario, spręsti šį klausimą reikia.

„Tai čia klausimas – ką daryti. Profesorius R. Lopata siūlo tą teroristinės valstybės idėją ir kas iš to sektų, kad būtų nutraukti ryšiai. Tai, matyt, čia dar lieka klausimas, ar keliausime šiuo keliu. Nes buvo pasiūlyta idėjų ir neprisirišti prie teroriristinės valstybės sąvokos, galbūt būtų galima kaip nors kitaip tuos įstatymus mūsų stiprinti, tobulinti“, – sakė parlamentaras.

L. Kasčiūno teigimu, ypač svarbu išspręsti klausimą dėl politikoje dalyvaujančių žmonių verslo ryšių su Rusija.

Parlamentaras akcentuoja, kad galutinius pasiūlymus dėl verslo Rusijoje sureguliavimo ketinama pateikti Seimo rudens sesijoje.

„Tai aš manau, kad posėdis buvo naudingas tokių idėjų banko prasme, mes tas idėjas, banką susikūrėme, lauksime konkrečių pasiūlymų su tais konkrečiais pasiūlymais rudens sesijoje pasirodysime“, – patikino L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad idėją įstatymu uždrausti verslo ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys R. Lopata pasiūlė liepos viduryje.

Siūlymo autorius R. Lopata atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol dar neturi teisinio mechanizmo, apibrėžiančio ūkio subjektų, fizinių, privačių asmenų santykius su, pavyzdžiui, teroristinėmis organizacijomis ir t.t. Todėl politikas akcentuoja, kad jo siūlymu bandoma įnešti aiškumo.

Siūlymo iniciatorius atkreipia dėmesį, kad Seimui pritarus įstatymui verslui būtų duodamas trijų mėnesių laikotarpis nutraukti bet kokius ryšius su Rusija.

Opozicija tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Opozicijai priklausantys parlamentarai mano, kad verslo ryšių su Rusija nereikėtų reguliuoti, nes tai turėtų būti pačių verslininkų reputacijos atsakomybė.

„Taip pat šios valstybės verslo subjektai neturi teisės vykdyti veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios valstybės piliečiai, kuriems nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra suteiktas pabėgėlio statusas, neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje įsisteigusių juridinių asmenų dalyviai, t.y. akcininkai, nariai, komanditiniai nariai, tikrieji nariai“, – trečiadienį NSGK posėdžio metu savo idėją pristatė R. Lopata.

Jis pridėjo, kad visi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme straipsnyje „Teroristinės valstybės“ įvardinti santykiai su valstybe, kuri buvo pripažinta teroristine ar remiančia terorizmą, privalo būti nutraukti per tris mėnesius po valstybės paskelbimo teroristine ar remiančia terorizmą, apie tai raštu informuojant Valstybės saugumo departamentą (VSD).

R. Lopata taip pat pasiūlė apibrėžti, kas yra rizikos valstybės ir išdėstyti apibrėžimą, kurio esminiai pokyčiai numatomi 3–iajame punkte, taip:

1) Rizikos valstybės, tai valstybės, kurias Valstybės saugumo departamentas yra įvardinęs, kaip valstybes, kur veikla kelia tam tikrą grėsmės lygį Lietuvos Respublikai, ar valstybės, kuriose tarptautiniu mastu laikoma, kad jose nėra laikomasi žmogaus teisių.

2) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikia Seimui motyvuotą pasiūlymą valstybę įtraukti į rizikos valstybių sąrašą.

3) Verslo subjektai, vykdydami veiklą su valstybėmis, kurios yra rizikos valstybių sąraše, ar jų piliečiais, nebus remiami ir ginami Lietuvos Respublikoje.

FNTT: matome tik „ledkalnio viršūnę“ tiesioginių investicijų iš Rusijos ir Baltarusijos

Posėdyje taip pat dalyvavęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas aiškino, kad piniginiai srautai iš Rusijos ir Baltarusijos dažniausiai eina netiesiogiai. Anot jo, dažniausiai naudojamos sudėtingos verslo struktūros, kaip neinvestuoti Europos Sąjungos (ES) šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, tiesiogiai.

„Jeigu žiūrėtume, kas yra galutiniai naudos gavėjai, tai mes turbūt pamatytume Rusijos ar Baltarusijos piliečius, tačiau dažniausiai, kas būna matoma arba parodoma, tai būna kur nors ES, ofšorinėse šalyse registruotos bendrovės ir gan dažnai tai yra Rusijos piliečiai, jie turi antrąsias, trečiąsias pilietybes. Tiesioginių investicijų iš Rusijos ir Baltarusijos matome tik ledkalnio viršūnę, kadangi tai, kas yra po vandeniu, yra nematoma ir žymiai sudėtingiau užmaskuota“, – tvirtino M. Petrauskas.

Dažniausiai, kas būna matoma arba parodoma, tai būna kur nors ES, ofšorinėse šalyse registruotos bendrovės ir gan dažnai tai yra Rusijos piliečiai, jie turi antrąsias, trečiąsias pilietybes.

Jis pridūrė, kad tas pats yra matoma ir dėl sankcijų. Pasak M. Petrausko, pažiūrėjus į sankcionuotų asmenų sąrašą, matomi tik du asmenys iš tūkstančio, turintys turto Lietuvoje, bet reali situacija skiriasi.

„Iš tūkstančio asmenų, kurie yra sankcionuoti, Lietuvoje turto turi tik du iš jų, realiai yra trys butai, kurie yra tų asmenų vardu registruoti. Visos kitos bendrovės, kurių yra 15 ir kurios yra mūsų sąrašuose, yra per netiesioginį sankcijų taikymą, tai jie turi arba daugiau negu 50 proc. akcijų, arba per valdymą turi įtaką valdyti tą bendrovę“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas.

ELTA primena, kad idėją įstatymu uždrausti verslo ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys R. Lopata pasiūlė liepos viduryje.

Siūlymo autorius R. Lopata atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol dar neturi teisinio mechanizmo, apibrėžiančio ūkio subjektų, fizinių, privačių asmenų santykius su, pavyzdžiui, teroristinėmis organizacijomis ir t.t. Todėl politikas akcentuoja, kad jo siūlymu bandoma įnešti aiškumo.

Siūlymo iniciatorius atkreipia dėmesį, kad Seimui pritarus įstatymui verslui būtų duodamas trijų mėnesių laikotarpis nutraukti bet kokius ryšius su Rusija.

Opozicija tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Opozicijai priklausantys parlamentarai mano, kad verslo ryšių su Rusija nereikėtų reguliuoti, nes tai turėtų būti pačių verslininkų reputacijos atsakomybė.

„Nepritariame jokiam vadinamam Europos Komisijos išaiškinimui, kuris panaikina, interpretuoja, įveda išimtis, kvotas Europos Sąjungos sprendimu sankcionuotoms rusų prekėms Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai ar jos vyksta tranzitu ar kitaip, nes manome, kad kompetencija panaikinti ar įvesti sankcijas priklauso Europos Vadovų Tarybai“, – feisbuko paskyroje rašo R. Lopata.

Politikai ragina prezidentą G. Nausėdą aiškiai apsispręsti ir atmesti bet kokius pasiūlymus, kurie de facto leistų vykti sankcionuotoms prekėms per Lietuvą, nesvarbu koks būtų sukurtas pralaidumo mechanizmas.

„Kol Ukrainos uostai yra užblokuoti, kol yra naikinama Ukraina ir žudomi jos žmonės, tol jokių nuolaidų agresorei Rusijai. ES privalo ir toliau plėsti sankcijas Rusijai“, – akcentuojama pareiškime.

Trečiadienį Europos Komisija pateikė naujas gaires, leidžiančias Rusijai į Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenti ES sankcionuotas prekes. Kitą dieną po šio paviešinto sprendimo spaudos konferenciją surengė premjerė. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šį išaiškinimą. Premjerė pažymėjo, kad daug diskusijų sukėlęs EK išaiškinimas dar nereiškia, kad grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes. Premjerė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė nėra atsakinga už sprendimą, kuri priėmė EK. Galiausiai premjerė nesutiko su oponentų žeriamais priekaištais, esą Kaliningrado tranzito krizė kilo, nes apribojimai sankcionuotų rusiškų prekių tranzitui buvo įvesti prieš tai to nesuderinus su ES institucijomis ir partneriais.

Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.

„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.

Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.