Kaip BNS sakė vienas kuriamo judėjimo atstovų, buvęs parlamentaras „darbietis“ Raimundas Paliukas, šeštadienį steigti judėjimą pavadinimu „Pirmyn Lietuva“nusprendė apie 60 šeštadienį Vilniaus pakraštyje susirinkusių asmenų iš visos Lietuvos.

„Iniciatyva ėjo iš skyrių, iš apačios, visi susirinko, nuspręsta kurti judėjimą, judėjimo pirmininku vienbalsiai išrinktas Artūras Paulauskas, žmonės labai aktyviai pasisakė, Artūras pristatė savo matymą, kokie turi būti tikslai, su kai kuriomis pataisomis pritarta, nuspręsta redaguoti ir bus pateikta visuomenei, tada tas judėjimas bus užregistruotas. Pritarta judėjimo pavadinimui „Pirmyn Lietuva“, - sakė R.Paliukas.

„Pagrindinės idėjos yra Lietuvos ateitis. Mes paėmėme tautinės, demokratinės valstybės kryptį, dorovinių nuostatų stiprinimą, teisingumo užtikrinimą, paskui ir visi kiti dalykai - sąžiningas mokėjimas už darbą, sąlygos verslui, ypatingai pabrėžėme, kad valdžios galios turi būti subalansuotos“, - BNS aiškino A.Paulauskas.

Pagrindinės idėjos yra Lietuvos ateitis. Mes paėmėme tautinės, demokratinės valstybės kryptį, dorovinių nuostatų stiprinimą, teisingumo užtikrinimą.

Tikimasi naują judėjimą įregistruoti per dvi savaites. Tiek R.Paliukas, tiek ir pats A.Paulauskas kol kas tebėra Darbo partijos nariai, tačiau abu kitos savaitės pradžioje žada elektroniniu paštu pateikti prašymus dėl išregistravimo - politikai sako nebesulaukę, kol vėl pradės funkcionuoti partijos Vilniaus skyrius.

Abu steigėjai tvirtina, jog judėjimas neturi nieko bendro su Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho naujai buriama asociacija.

„Mes nematėme ten (Darbo partijoje - BNS) ypatingos galimybės, perspektyvos likti, juo labiau prasidėjo tas karas tarp Viktoro Uspaskicho ir Živilės Pinskuvienės, tampymasis dėl lyderiavimo, posto. Faktiškai visa energija nueina čia, o ne politiniams procesams dalyvauti, analizuoti“, - aiškino jis.

Politikas sako, kad judėjimas dalyvautų 2019-aisiais vyksiančiuose savivaldos ir merų rinkimuose, iki tol žadama rengti susitikimus su žmonėmis, konferencijas. A.Paulausko manymu, judėjimas pajėgus apjungti „kelis šimtus žmonių“.

Balandžio pabaigoje Darbo partijos įkūrėjas ir buvęs lyderis V.Uspaskichas pranešė kuriantis asociaciją „Už vieningą ir sveiką Europą“ - pasak V.Uspaskicho, tai nebus politinė jėga, tačiau jos nariams nebus draudžiama dalyvauti rinkimuose su kitomis partijomis.

Darbo partija rinkimuose į Seimą pernai daugiamandatėje apygardoje neperžengė reikalingo 5 proc. balsų barjero, vienmandatėse apygardose mandatus iškovojo du partijos iškelti atstovai: Valentinas Bukauskas ir Petras Čimbaras, vėliau prisijungę prie socialdemokratų.

Po nesėkmingų Seimo rinkimų iš partijos pirmininko pareigų atsistatydinus Valentinui Mazuroniui, naująja „darbiečių“ vadove pernai gruodį išrinkta Živilė Pinskuvienė. V.Uspaskichas ragino darbiečius keisti pirmininkę.

Buvęs paskutinysis Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas R.Paliukas įsitikinęs, kad ši komisija labai reikalinga. Esą svarbūs dalykai yra ne tik uostas ir uosto įmonės, bet ir žuvininkystės problemos.

"Ta komisija praėjusios kadencijos Seime tikrai turėjo daug darbo. Manau, tai yra netoliaregiškas žingsnis, reorganizacija dėl reorganizacijos. Jeigu Lietuva save identifikuoja kaip jūrinę valstybę, tokia komisija turi būti. Arba mes jūrą matysime valstietiškai, nuo Palangos pliažo", – pabrėžė R.Paliukas.

Vis dėlto Seimo narys klaipėdietis Eugenijus Gentvilas nemano, kad Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos panaikinimas yra didžiulė netektis.

"Visi buvo sutarę, kad reikia ją naikinti. Taip, kaip ji dirbo, nebuvo naudos. Jie dirbo labai neefektyviai, pastarąjį pusmetį ir posėdžių neberengė. Tai buvo dar vienas valdančiųjų instrumentas prastumti kokį nors savo reikaliuką", – kalbėjo E.Gentvilas.

Vis dėlto Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža labai nustebo išgirdęs, kad Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija panaikinta, juolab kad prieš rinkimus su būsimais Seimo nariais profsąjungos atstovai ne kartą kalbėjo apie svarbiausius jūrinius reikalus.

"Juk dar prieš rinkimus buvome susitikę su Sauliumi Skverneliu, įteikėme klausimų paketą dėl jūrinių reikalų, ką reikėtų taisyti įstatymuose, nes tiek daug neišspręstų klausimų, susijusių su prekybine laivyba, jūrų transportu. Todėl keista, kad ta komisija sunaikinta", – stebėjosi P.Bekėža.

Vakansijos niekas nesaugo

Buvęs Palangos meras konservatorius Pranas Žeimys po dviejų kadencijų Seime nustebino daugelį savo ištikimų gerbėjų, nusprendęs nekandidatuoti šių metų rinkimuose. Jo pavardės nebuvo net daugiamandačiuose partijos sąrašuose.

Dar prieš rinkimus kuluaruose tarp konservatorių netilo kalbos, kad politikas iš aktyvios veiklos stumiamas ne savo valia.

Esą nepasitikėta P.Žeimio galimybėmis konkuruoti su socialdemokratų kandidatu Antanu Vinkumi naujai suformuotoje vienmandatėje Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje.

"Užtenka dviejų kadencijų per akis. Ką veiksiu toliau? Iki kitų metų tikrai atostogausiu. O po Naujųjų tikriausiai ko nors ieškosiu per Lietuvos darbo biržą. Sakote, buvo gandų, kad man direktoriaus pavaduotojo vieta saugoma bendrovėje "Palangos vandenys"? Aš pats jokių duomenų apie tai neturiu. Apie jokias pareigybes su niekuo nesu kalbėjęs. Esu aviacijos žmogus, tad norėčiau dirbti pagal profesiją, bet mano amžius tam jau netinkamas", – apgailestavo P.Žeimys, kuriam 2017-ųjų vasarį sukaks 60 metų.

Politikas pabrėžė: "Galite taip ir parašyti, kad visi tie, kurie skleidžia gandus, jog P.Žeimys planuoja dirbti vandentiekyje, labai apsirinka. Vanduo man yra tolimas, man oras arčiau širdies".

Politikoje deda tašką

Į Seimą šiemet nekandidatavo ir kita pajūryje gerai žinoma politikė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė, priklausanti "Drąsos kelio" partijai.

Ji parlamente taip pat dirbo dvi kadencijas. Moteris įsitikinusi, kad Seime turėtų būti rotacija.

"Užsisėdėjimas Seime nėra geras dalykas, pirmiausia tam žmogui, kuris ten dirba. Nes toks darbas tampa rutina. Aš tai matau žiūrėdama į kitus kolegas. Kai kas kalba apie darbų tęstinumą. Ką reiškia Seimo nario darbo tęstinumas? Pateiktą įstatymo projektą arba priima, arba atmeta. Kur čia tęstinumas? Prezidentai visame demokratiniame pasaulyje turi rotacijas, tai kodėl Seimo nariui to negalima taikyti?" – klausė A.Stancikienė.

Politikės įsitikinimu, sėdėdami Seime tris keturias kadencijas iš eilės, parlamentarai praranda savo profesinę kvalifikaciją.

"Ir jie kabinasi į tą Seimo nario kėdę, kaip į vienintelį išgyvenimą. Manau, tai neteisinga. Kai aš palinkėjau visiems sėkmės ir pasakiau, kad nebekandidatuosiu, beveik visi manęs klausė, iš ko aš dabar gyvensiu. Šis klausimas aiškiai pasako, kad be Seimo nario darbo jie neįsivaizduoja savo gyvenimo. Ką aš veiksiu, baigusi kadenciją? Turiu daug minčių ir verslo idėjų, susijusių su mano buvusia profesija – architektūra. Į Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus postą grįžti neturiu galimybės, nes Seime buvau ne vieną, o dvi kadencijas. Galite visus nuraminti, kad į Neringą grįžti neketinu", – pabrėžė A.Stancikienė.

Po nesėkmės citavo Bibliją

Po rinkimų naujajame Seime nepamatysime ir dar kelių pajūrio regione rinktų dabartinių parlamentarų – "darbiečio" Raimundo Paliuko iš Klaipėdos ir buvusios partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovės, dabar liberalės Jolitos Vaickienės iš Kretingos.

R.Paliukui šie rinkimai buvo labai nesėkmingi. Politikas jėgas išbandė vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje, kur rungėsi 12 kandidatų, bet R.Paliukas liko aštuntas, surinkęs vos 535 balsus, o daugiamandačiame partijos sąraše iš 28 vietos buvo nureitinguotas į 38.

Maža to, jo atstovaujama Darbo partija šį kartą neperžengė būtino 5 procentų barjero ir į Seimą apskritai nepateko.

"Rinkimų rezultatai absoliučiai ne mano naudai. Pradžioje ketinu pailsėti. O toliau kas bus, pamatysime. Kaip ir Biblijoje rašoma, kai vienos durys užsidaro, dvejos kitos atsidaro", – išmintį žarstė R.Paliukas.

Ateities planų – daug

Buvusi Kretingos rajono vicemerė, taip pat kadenciją baigianti Seimo narė Jolita Vaickienė į parlamentą kandidatavo ir per šiuos rinkimus Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje, kur rungėsi 8 politikai. Ji, surinkusi 2 039 balsus, liko ketvirta.

Nors po reitingavimo J.Vaickienė pakilo per vieną poziciją iš 25 į 24, tačiau pakliūti į Seimą to nepakako. Liberalai, kuriems ji dabar atstovauja Seime, laimėjo tik 14 mandatų.

"Reikia apsispręsti, ar iš viso liksiu politikoje. Nors kandidatuodama rinkimuose tarsi patvirtinau, kad to tikėjimo po 15 metų aktyvaus dalyvavimo politikoje dar nepraradau. Prieš išeidama į politiką, turėjau savo verslą Kretingoje, į kurį ir dabar be problemų galėčiau sugrįžti. Tačiau turiu ir kitų pasiūlymų dirbti privačiame versle kaip samdoma darbuotoja. Tik reikia apsispręsti", – atviravo J.Vaickienė.

Pavyzdingi buvo ne visi

Kadenciją baigiantys parlamentarai, ypač pralaimėję rinkimus, ne visi buvo pavyzdingi darbuotojai.

Vien šiemet iki vakar dienos vyko 45 plenariniai Seimo posėdžiai, tačiau jų lankomumas ne visada buvo geras.

Klaipėdoje rinktos parlamentarės Agnė Bilotaitė ir Irina Rozova šiais metais praleido 8 posėdžius, Eugenijus Gentvilas – 4, R.Paliukas ir A.Stancikienė – po 10, Naglis Puteikis – 6, Irena Šiaulienė – 2.

Tarp kadenciją baigiančių Seimo narių, rinktų pajūrio regione, P.Žeimys buvo vienas pavyzdingiausių, kuris bent jau šiais metais iš 45 vykusių parlamento posėdžių praleido vos du, geriau už jį posėdžius lankė tik Petras Gražulis, praleidęs vieną.

"Seimo nario pagrindinis darbas ir yra dalyvauti komitetų posėdžiuose, frakcijos ir plenariniuose posėdžiuose. Plenarinių Seimo posėdžių metu parlamentarai neturėtų sėdėti televizijos ar radijo studijose, juolab šokti kur nors "kazokėlį" pagyvenusių žmonių būryje. Tokiai veiklai turėtų pakakti laiko nuo penktadienio iki pirmadienio. Kodėl taip kolegos elgiasi, man nesuprantama", – stebėjosi P.Žeimys.

Statistika – tik paradinė?

Dar vienas vardiklis, pagal kurį esą būtų galima vertinti Seimo narių darbo naudingumą, yra Seimo svarstymui jų pateiktų įstatymų projektų statistika.

Pagal ją per šią kadenciją P.Gražulis pateikė 170 teisės aktų projektų, R.Paliukas – 148, net kadencijos nebaigęs buvęs liberalas Eligijus Masiulis pateikė 107 įstatymo projektus, o štai P.Žeimys – tik 25.

Pasak parlamentarės J.Vaickienės, ta oficialiai pateikiama Seimo narių veiklos statistika neatspindi Seimo narių darbo našumo realybės.

Esą parlamentaras prie įstatymo projekto galėjo tik nežymiai prisidėti ar jam tik pritarti arba iš tikrųjų būti teisės akto iniciatorius, bet į rengėjų sąrašą įrašomos visų pritariančiųjų pavardės, tad koks kieno indėlis čia, tampa neaišku.

"Ta statistika yra pateikiama tam, kad vėliau žurnalistai, skaitantys ataskaitą, matytų, kiek kas pateikė įstatymo projektų, bet jei pasigilintume, nežinia, ar tas projektas buvo patvirtintas, neaišku, kiek vargta jį svarstant. Kartais išlaidų būna daugiau negu naudos. Galiausiai reikėtų aiškintis, ar tas įstatymas po savaitės vėl nebuvo pakeistas", – kadenciją baigianti Seimo narė J.Vaickienė atskleidė parlamentinio darbo virtuvę.

Esą buvęs ne vienas atvejis, kai po pusmečio susizgribta, kad įstatymas negeras ir jį reikia vėl taisyti.

Tada dažniausiai tas pats parlamentaras vėl teikdavo pataisas ir projektą registruodavo savo vardu.

Anot J.Vaickienės, taip ir gimsta graži statistika, tačiau naudos – jokios.

Teigiama, kad iš duomenų, pateiktų Seimo tinklalapyje, labai sunku nuspręsti, kurie Seimo nariai labiausiai prisidėjo prie valstybės teisėkūros.

„Situacija – žiauri. Dvaras neaptvertas ir nesaugomas. Jis jau tapęs vietinių asocialių asmenų lindyne“, – baisėjosi komiteto vadovas Raimundas Paliukas.  Jis tikisi iki birželio pradžios išsamiai išsiaiškinti šio dvaro teisinę situaciją ir su valstybės institucijomis ieškoti kelių šiam unikaliam statiniui gelbėti.

Pasak R. Paliuko, būtų geriausia, jei Lentvario dvarą perimtų valstybė. Tačiau kultūros ministras Šarūnas Birutis atsargiai vertina tokį planą. Kai panašiu būdu Kėdainių rajone esantis Kalnaberžės dvaras buvo nusavintas iš buvusio Darbo partijos lyderio, europarlamentaro Viktoro Uspaskicho, ir perduotas valstybės reikmėms, situacija jame nepasikeitė. Tačiau ir R. Paliukas, ir Š. Birutis laikosi nuostatos, kad būtų nedovanotina Lentvario ir kitus labiausiai apleistų dvarų sąraše esančius pastatus palikti likimo valiai.

Bankrutavusiam savininkui dvaras neberūpi

Lentvario dvarą, kuriame sovietmečiu buvo įsikūrusi įmonės „Lentvario kilimai“ administracija, 2007 m. įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius. Kurį laiką jis prižiūrėjo dvarą ir dar 2008 m. jame atšoko vestuves su dabar jau buvusia žmona Asta Valentaite.

Kai L. Pinkevičių ištiko bankrotas, 2012 m. dvarą areštavo SEB bankas, kuriam verslininkas jį buvo užstatęs. Panašu, kad prieš vestuves dvaras buvo šiek tiek aptvarkytas, bet po šventės L. Pinkevičius juo nustojo rūpintis, todėl šiuo metu pastato būklė katastrofiška.

„Dvaras oficialiai kol kas – mano, bet bankas jį jau parduoda. Pardavęs pinigus pasiims sau. Jei norėtų, dvarą galėtų perimti savo žinion, bet to kažkodėl nedaro. Prarasti dvarą man gaila, bet nieko nepadarysi – toks gyvenimas“, – sakė su LRT.lt bendravęs L. Pinkevičius.

Jis neslėpė, kad jau yra sulaukęs Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) atakų dėl neprižiūrimo ir griūvančio dvaro, tačiau prisipažino nebeketinąs daugiau į jį investuoti: „Aš tvarkysiu dvarą, o bankas parduos ir pasiims pinigus? Tai nelogiška. Juk dvaro tvarkymui ir projektavimo darbams prieš sunkmetį išleidau apie pusę milijono eurų.“

L. Pinkevičiaus paskaičiavimais, dvarui ir šalia jo esančiam parkui sutvarkyti prireiktų 1,5–2,5 mln. eurų.

Kol kas pirkėjų neatsiranda 

„Lentvario dvaro savininkas nėra bankas ir bankas nėra perėmęs šio turto. Bankas yra hipotekos turėtojas, tačiau dėl to bankas neįgyja turto valdymo teisių. Turtą varžytinėse parduoda antstolis. Kol kas turtas nėra parduotas. Pagal Civilinį kodeksą ir Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymą, už turtą, jo priežiūrą, vertės išsaugojimą yra atsakingas turto savininkas. Jis turi pareigą turtą prižiūrėti ir saugoti, jam taip pat tenka atsakomybė už padarytą žalą“, – taip apie esamą Lentvario dvaro teisinę ir finansinę situaciją LRT.lt sakė SEB banko atstovė spaudai.

Jau du kartus antstoliai bandė dvarą parduoti, tačiau niekas nepanoro jo įsigyti. Buvo nurodyta, kad dvaro vertė turėtų siekti daugiau nei 1 mln. 155 tūkst. eurų. Neatsiradus pirkėjų per pirmąsias varžytines, antrosiose varžytinėse kaina buvo sumažinta iki 60 proc. jo vertės ir už jį buvo prašoma 695 tūkst. eurų. Tačiau ir už tokią kainą jo pirkti niekas nepanoro.

Ieškos kelių dvarui gelbėti

Spręsti, kaip išgelbėti nuo XVI a. pabaigos istorijos šaltiniuose minimą Lentvario dvarą, bus bandoma birželio pradžioje. R. Paliukas teigė, kad į Seimą kvies SEB banko ir valstybės institucijų, atsakingų už panašius kultūros paminklus, atstovus: „Taip, kaip dabar yra, būti negali, nes dar po kelerių metų gali tekti buldozeriais stumdyti dvaro liekanas. Kol kas aiškaus recepto dvarui gelbėti nežinau, tačiau, tikiuosi, kad po pasitarimo komitete, kurį planuojame birželio 8 d., rasime kokį nors sprendimą.“

Ministras Š. Birutis teigė, kad, jei ir pavyktų Lentvario dvarą perduoti valstybei, toks sprendimas iš esmės nieko nepakeistų, nes vis tiek liktų pagrindinė problema – kur gauti pinigų. Šių metų biudžete iš viso numatyta tik 1,7 mln. eurų Lietuvos paveldėtvarkai.

„Deja, paveldas atgal nesugrįš. Kuo mažiau jam skirsime pinigų, tuo daugiau jo prarasime. Dėl to varpais skambiname jau trejus metus, bet biudžete pinigų daugiau neatsiranda. Peržiūrint šių metų biudžetą, esu pasiryžęs Finansų ministerijai įrodinėti, kad gelbėti Lentvario ir kitus dvarus – pirmaeiliai reikalai, bet kaip man pavyks, nežinau“, –  kalbėjo Š. Birutis.

Tikėtis paramos paveldosaugos tvarkymui Lietuvoje iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų iki 2021 m. nėra didelės vilties. Ministras priminė, kad, kai 2010–2013 m. buvo planuojamos europinės lėšos 2014–2020 m.,  iš beveik 7 mlrd. eurų paveldui buvo teskirta apie 87 mln. eurų.

„Ši suma patenkina tik gal dešimt procentų Lietuvos paveldo poreikių. Todėl dabar aš matau vienintelę išeitį – ieškoti pinigų mūsų šalies biudžete. Bet, net jei būtų padvigubintos biudžeto lėšos paveldui, vis tiek jų būtų labai mažai“, – įsitikinęs ministras.

Ką daro paveldosaugininkai?

Paklausta, ar neištiks Lentvario dvaro katastrofa, jau šešiolika metų KVAD vadovaujanti Diana Varnaitė tikino, kad departamentas daro viską, kad taip neatsitiktų: „Tie mūsų žingsniai – administracinių priemonių panaudojimas, reikalavimų teikimas savininkui. Tačiau L. Pinkevičius į visa tai nereaguoja. Todėl praėjusių metų spalį, supratę, kad mūsų visos galios jau išnaudotos, kreipėmės į Kultūros ministeriją, kad būtų ieškomi išskirtiniai būdai Lentvario dvarui gelbėti. Siūlėme taisyti galiojančius įstatymus, kad galima būtų šį ir kitus dvarus iš savininkų išieškoti.“

Jeigu būtų nuspręsta Lentvario dvarą išpirkti valstybės reikmėms, tuomet, pasak D. Varnaitės, grėstų nemenkos išlaidos, nes pagal šiuo metu galiojančius įstatymus ir Civilinį kodeksą, išpirkėjui – valstybei – pereitų ir visos buvusio dvaro savininko skolos.

Lentvario dvaras – pats svarbiausias

Kaip teigė D. Varnaitė, Lentvario dvaras pagal savo svarbą ir vertę yra embleminis ir laikytinas visų dvarų sąraše pirmuoju.

Šis nuo 1596 metų minimas dvaras ilgą laiką priklausė grafams Tiškevičiams, kurie jį valdė nuo 1820 iki 1939 m. Jie dvarvietėje 1855–1865 m. pastatė iki šių dienų išlikusius anglų neogotikos rūmus. Žinomas Prancūzijos architektas Edouardas Andre suprojektavo unikalų 20 ha parką. 

Kiekvienais metais, anot D. Varnaitės, nyksta ir kitas Lietuvos dvarų perlu laikomas Belvederio dvaras. Panemunėje, netoli Jurbarko, esantis XIX a. pradžios unikalus architektūros paminklas, ant kurio sienos pritvirtinta lentelė byloja, jog jis saugomas valstybės, nuo 2005 m. eina iš rankų į rankas. Neprižiūrimas ir akyse nykstantis dvaras šiuo metu priklauso viešajai įstaigai „Belvederio dvaras“, kuriai vadovauja Arvydas Kvietkauskas. Kaip jis planuoja tvarkyti dvarą, LRT.lt pasikalbėti nepavyko, nes vilnietis verslininkas šiuo metu nepasiekiamas. 

Politinės partijos jau dėlioja būsimų kandidatų sąrašus artėjančiuose Seimo rinkimuose. Didžioji dauguma uostamiesčio politikų, kandidatuosiančių vienmandatėse rinkimų apygardose, jau aiškūs. Kai kurie kandidatai savo apsisprendimą patvirtino, kiti kol kas koketuoja, motyvuodami, jog neturi pinigų rinkimų kampanijai ar dar nepriėmė galutinio verdikto.

Pajūrio aštuonetas

Šios kadencijos Seime dirba aštuoni pajūrio politikai – Agnė Bilotaitė, Eugenijus Gentvilas, Eligijus Masiulis, Raimundas Paliukas, Naglis Puteikis, Irina Rozova, Irena Šaulienė bei Pranas Žeimys.

Keturi jų į parlamentą išrinkti vienmandatėse apygardose, likusieji pateko pagal sąrašus. Panašus skaičius Seimo narių prognozuojamas ir būsimuose rinkimuose.

Dienraščio duomenimis, visi dabartiniai parlamentarai klaipėdiečiai, išskyrus palangiškį Praną Žeimį, sieks dar vienos kadencijos Seime.

Seimo rinkimai planuojami kitų metų spalio 9 d. Nors iki šio svarbaus įvykio liko daugiau nei metai, politinės partijos jau pradėjo savo kandidatų sąrašų dėlionę.

Rinkimuose į Seimą kol kas negalės dalyvauti visuomeniniai komitetai, kurie gerai pasirodė rinkimuose į vietos savivaldas. Tačiau neatmetama tikimybė, kad minėtų komitetų veikėjai kaip savarankiški kandidatai sieks posto ir šalies parlamente.

Sąrašą paskelbė pirmieji

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus vadovas Simonas Gentvilas teigė, kad tris savo kandidatus vienmandatėse apygardose partijos skyrius pasitvirtino jau birželio mėnesį.

E.Masiulis rungsis Marių apygardoje, dabartinis Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas – Baltijos, o S.Gentvilas – Danės apygardoje.

Kadangi Pajūrio apygarda, be Klaipėdos, aprėpia Neringą ir Palangą, todėl dėl kandidato parinkimo šioje pozicijoje liberalai palauks iki rudens, nes esą reikia parinkti bendrą kandidatą.

"Nors pats esu miesto, savivaldybių arba regioninio planavimo specialistas, bet Lietuva pernelyg centralizuota valstybė, todėl reikia važiuoti į Vilnių, kad Klaipėdai suteiktume daugiau galimybių", – grįsdamas savo apsisprendimą siekti parlamentaro mandato, dienraščiui teigė S.Gentvilas.

Nelinkę atvirauti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Seimo narė A.Bilotaitė tikino, kad būsimų rinkimų kandidatų sąrašo dar neturi, nes "šios procedūros numatytos tik rudens pradžioje".

"Vienmandatėse apygardose bus 4 kandidatai, o daugiamandatėse nebus jokių apribojimų, gali būti ir daugiau žmonių mūsų partijos sąraše. Dabar pas mus yra paieškų momentas, vyksta diskusijos, ieškome stipriausių kandidatų, kurie turėtų geriausius šansus. Pavardžių kol kas skelbti negalime, nes jas turi patvirtinti Klaipėdos sueiga ir partijos prezidiumas", – sakė A.Bilotaitė.

Dienraščio duomenimis, pati A.Bilotaitė į Seimą balotiruosis dar vienai kadencijai. Žinomas ir kitas konservatorių kandidatas – Klaipėdos tarybos narys Arūnas Barbšys.

Griežta atranka

Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė pripažino, kad vienintelė jos partijos kolegė Seimo narė I.Šaulienė jau yra patvirtinta tikrąja kandidate būsimuose Seimo rinkimuose. Esą likusių socdemų sąrašas – dar tik preliminarus.

Į kandidatų sąrašus vienmandatėje apygardoje įtraukta ir L.Petraitienė, taip pat Klaipėdos tarybos narys gydytojas Jonas Sąlyga, bet jų pavardės dar nepatvirtintos. Ketvirto asmens socialdemokratai kol kas neįvardija.

Į daugiamandačių apygardų sąrašus pateko ir dar vienas Klaipėdos miesto tarybos narys – Valdemaras Anužis.

Dienraščio duomenimis, iš viso aštuoni klaipėdiečiai šios partijos nariai sieks parlamentaro mandatų. Taip nusprendė partijos centrinis rinkimų štabas, nes įvestos kvotos, – kituose rajonuose irgi yra daug žinomų žmonių, kurie turi galimybę laimėti rinkimus, todėl sąrašus ir teko koreguoti.

"Kandidatų parinkimas griežtai reglamentuotas. Atsižvelgiama į rezultatus praėjusiuose rinkimuose, į darbo patirtį įstatymų leidyboje, asmuo turi būti žinomas visuomenėje. Kandidatas gali būti ir ne mūsų partijos narys, bet pripažįstantis mūsų partijos programą, statutą, vertybes", – teigė L.Petraitienė.

Jungsis su lenkų bloku

Rusų aljanso koalicijos atstovė Tamara Lochankina neslėpė, kad jos partijos kolegė Seimo narė I.Rozova veikiausiai vėl sieks parlamentarės mandato. Pati I.Rozova šiuo metu atostogauja ir yra išvykusi iš Lietuvos.

"Mūsų partija būtinai dalyvaus Seimo rinkimuose. Tai darysime kartu su lenkų rinkimų bloku. Valdemaras Tomaševskis mano, kad koalicija – geras sprendimas, bet rinkėjų palaikymo procentas turi būti didesnis. Tai – drąsu, bet V.Tomaševskis įsitikinęs, kad turėtų pasisekti", – tikino T.Lochankina.

Klaipėdietė atskleidė, jog I.Rozova būtinai sieks dar vienos kadencijos, nes "turi didžiulę patirtį šiame darbe".

"O patirties niekada nebūna per daug, kitų kandidatų kol kas nenorime atskleisti, bet manau, kad bus ir jaunų veidų", – atskleidė T.Lochankina.

Lietuvos rusų sąjungos uostamiesčio skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas, vienintelis iš šios partijos atstovų patekęs į Klaipėdos tarybą, paklaustas, ar jo kolegos klaipėdiečiai dalyvaus Seimo rinkimuose, sakė, kad svarstys šį klausimą, nors pripažino, jog kandidatų jau turi.

"Aš pats irgi kandidatuosiu, nors dar labai daug laiko iki tų rinkimų", – mano V.Titovas.

Tiki savo sėkme

Uostamiestyje į vietos valdžią nepatekusios Darbo partijos atstovas Seimo narys Raimundas Paliukas taip pat pasiryžęs išmėginti sėkmę dar vienuose Seimo rinkimuose.

"Aš pats kandidatuosiu Baltijos apygardoje, kurioje praėjusį kartą laimėjau rinkimus. Mano žiniomis, dėl Seimo nario mandato rungsis ir dabartinė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, ji kandidatuos Pajūrio apygardoje. Dėl kitų dviejų kandidatų reikia kalbėti su skyriaus pirmininku Ivanu Romanovu, tiesa, jis dabar išvykęs", – dienraščiui sakė R.Paliukas.

Klaipėdos miesto tarybos narys partijos "Tvarka ir Teisingumas" atstovas Artūras Razbadauskas nebuvo linkęs atvirauti dėl būsimų rinkimų, esą jie dar "labai toli ir dar anksti apie tai kalbėti".

"Veikiausiai kandidatuosiu, nors dar nesu apsisprendęs. Bet preliminariai jau yra trys mūsų partijos kandidatai, kurie sieks Seimo nario mandato vienmandatėse apygardose. Du viceministrai – Natalija Istomina, Gediminas Onaitis ir aš. Ketvirtasis – dar nežinomas. Reikia laukti partijos tarybos posėdžio, tada viskas bus aišku", – dėstė A.Razbadauskas.

Mįslingos užuominos

Visuomeninio rinkimų komiteto "Puteikis plius" Klaipėdos skyriaus lyderė Nina Puteikienė dienraščiui teigė, kad apie dalyvavimą Seimo rinkimuose kol kas dar negalvoja, nes esą tam reikia turėti "organizacinį ir finansinį pagrindą", o to kol kas nėra. Tačiau nepaneigė, kad atsiradus galimybei nesiryžtų kandidatuoti.

"Kol kas esu, kaip mėgstu juokauti, 31-oji Klaipėdos tarybos narė, apšilinėju kojas. Intensyviai dirbu opozicijos darbą. Galima sakyti, auginuosi politinius raumenis. Vienas dalykas yra būti politiko žmona ir jam patarti, o visai kas kita – pačiai įsijungti į politiką. Nors opozicija ir užgrūdina, bet tai yra nedėkingas darbas", – pabrėžė N.Puteikienė.

"Klaipėdos" visuomeninio rinkimų komiteto atstovas Rimantas Cibauskas, kuriam tik per plauką nepavyko pakliūti į Klaipėdos miesto tarybą, tikino, kad apie būsimus Seimo rinkimus dar negalvoja.

"Dabar atostogauju, net nenoriu apie tai galvoti. Esu šiek tiek nutolęs nuo šių problemų. Kol kas ilsiuosi nuo politikos. Vasara – ne politikos metas, bet rudenį susirinksime su kolegomis ir galvosime, ką toliau daryti", – savo ketinimų dalyvauti rinkimuose atskleisti nepanoro R.Cibauskas.

Dalis Seimo narių sako, kad jiems tapo staigmena, jog partijos išbrauktos iš sąrašo organizacijų, kurioms draudžiama būti žiniasklaidos priemonių savininkais ir valdytojais.

„Kai apie tai visai nebuvo kalbėta nei komitete, nei Seimo posėdyje, natūralu, kad daugelis Seimo narių ir nepastebėjo to išbraukimo. (...) Kad komitetas gali nieko nesakęs kažką pakeisti, išbraukti, man neužteko fantazijos patikrinti, ar jie kažko slapta nepakeitė“, - penktadienį BNS sakė konservatorius Jurgis Razma.

Jo ir dar keturių parlamentarų pataisą svarstęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ne tik užkirto kelią valstybės ir savivaldybių įstaigoms (išskyrus švietimo) būti viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais, bet tokią galimybę atvėrė politinėms partijoms. Šią pataisą penktadienį vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, tvirtindama, kad ji suteikia galimybę politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą ir ja manipuliuoti.

Dabar savo veiklai viešinti partijos gali leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir turėti interneto svetaines, skirtas informuoti apie partijos veiklą.

ŠMKK posėdyje birželio pradžioje dalyvavę komiteto nariai BNS sakė, kad svarstant projektą apie partijas neužsiminta nė žodžiu.

„Apie partijas nebuvo nė kalbos. Vienintelį pasiūlymą - dėl savivaldybių įstaigų - svarstėme“, - penktadienį BNS sakė tą dieną komiteto posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Edvardas Žakaris.

„Nebuvo diskusijos. Manau, kad buvo tiesiog tyliai neakcentuojant, nemotyvuojant pasiūlyta ir, deja, tarp daugelio kitų galbūt rezonansinių klausimų tas nepasirodė, kad užkliūtų. Dabar reikės taisyti, man klausimų nekyla“, - teigė kitas komitetas narys liberalas Gintaras Steponavičius.

„Esu lankanti komiteto posėdžius, kaip ir plenarinius, - nei atskiros diskusijos, nei atskirų pastebėjimų šiuo klausimu nebuvo“, - BNS teigė Mišrios Seimo narių grupės narė Rima Baškienė.

BNS kalbinti komiteto nariai prisiminė, kad svarstytas vienintelis siūlymas, kaip sutramdyti savivaldybes, kad jos per savo įsteigtas įstaigas, įmones nekurtų laikraščių, jų nefinansuotų.

„Įstatymas keistas dėl to, kad tokioms savivaldybės, kaip Druskininkai, būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti valdžia. Tikrai negalėčiau pasakyti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu momentu, kieno iniciatyva tai padaryta (išbrauktos partijos - BNS)“, - teigė G.Steponavičius.

ŠMKK pirmininkas „darbietis“ Raimundas Paliukas pripažino, kad „gilios“ diskusijos dėl partijų galimybės turėti savo žiniasklaidos priemonių nebūta, tačiau jos iš Visuomenės informavimo įstatymo išbrauktos sąmoningai, atsižvelgus į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pataisas.

„Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atkreipė dėmesį - jeigu paliekame politines partijas, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme, išeina kolizija su Politinių partijų įstatymo nuostatomis, kad politinės partijos turi teisę nekliudomai raštu, žodžiu, kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti partijos idėjas, tikslus ir programą. Įstatyme taip pat numatyta, kad jos turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones ir jomis naudotis. Priešprieša išeina tarp dviejų įstatymų“, - tvirtino R.Paliukas.

Jo teigimu, dabartinis draudimas partijoms turėti savo žiniasklaidos priemonių neatitinka ir tarptautinės praktikos.

„Žiūrint į tarptautinę praktiką, žinome, kad pasalyje yra visuomenės informavimo priemonių dešinių, kairių pažiūrų, ultra, centristinės pakraipos. Manyčiau, kad tam tikra prasme (draudimas partijoms - BNS) irgi būtų nuomonių reiškimo ribojimas. Suprantu, kad tą, ką mes patvirtinome, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, bankai negali turėti savo priemonių, čia yra labai teisinga“, - svarstė politikas.

Tuo metu kiti parlamentarai abejojo, ar verta keisti dabar galiojančią tvarką, kad partijos negali būti žiniasklaidos priemonių savininkai.

„Kad partijos neleistų laikraščių, tikrai tą draudimą reikia palikti. (...) Pritariu prezidentės vetavimui. Gerai, kad prezidentė ir jos komanda atidžiai peržiūri Seimo priimamus įstatymus“, - sakė J.Razma.

G.Steponavičiaus teigimu, partijoms padaryti išimtį būtų nekorektiška.

„Partijų atžvilgiu aš nematau dabar problemų (...) Valstiečių ir žaliųjų sąjunga retkarčiais leidžia laikraštį „Už žemę ir žmogų“, jis dalijamas visos Lietuvos mastu. Sąjunga atsakinga už tai, kas ten parašyta. Tai yra aktualijos, kurios svarbios tos partijos atstovams pasakyti, kalbėti apie Europos Parlamento, Seimo, savivaldybių darbą. Manau, kad tokie laikraščiai niekam nieko blogo nedaro“, - BNS sakė R.Baškienė.

Seimas birželį įstatymo nuostatą, kad viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas, bankai, politinės partijos, pakeitė į naują.

Joje numatyta, jog viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti bankai ir jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, savivaldybė. Išimtis palikta mokslo ir studijų institucijoms bei švietimo įstaigoms. Politinės partijos iš šio sąrašo išbrauktos.

Už šį projektą balsavo visų Seimo frakcijų atstovai, susilaikė tik dalis Socialdemokratų partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narių.

Pataisą vetavusi prezidentė siūlė palikti draudimą partijoms valdyti žiniasklaidos priemones.

Seimas Vyriausybei siūlo parengti naują valstybinių pensijų skyrimo tvarką, kuri būtų taikoma nuo 2016 metų.

Už tai numatantį Seimo nutarimą antradienį balsavo 68 , o susilaikė 10 parlamentarų.

Šį nutarimą parengę „darbiečiai“ Kęstutis Daukšys, Raimundas Paliukas ir Mečislovas Zasčiurinskas sako, kad dabar nėra vieningos teisinės bazės, pagal kurią būtų nustatomas tokių pensijų dydis, be to, kai kurios pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininku tapo „darbietis“ Raimundas Paliukas.

Seimas ketvirtadienį 69 balsais už ir dviem parlamentarams susilaikius priėmė atitinkamą nutarimo projektą.

Jis komiteto vadovo poste pakeitė švietimo ir mokslo ministre tapusią Audronę Pitrėnienę.

Pirmą kadenciją Seime dirbantis R.Paliukas turi inžinieriaus geologo išsilavinimą, yra ėjęs aplinkos viceministro pareigas.

Parlamentaras taip pat yra buvęs Lietuvos dujų asociacijos prezidentu, įvairių energetikos bendrovių vadovu.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas trečiadienį savo vadovu išsirinko Darbo partijos atstovą – 67 m. inžinierių geologą Raimundą Paliuką, kuris anksčiau nieko bendro nei su kultūra, nei su švietimu nėra turėjęs. Tačiau politikas teigia žinąs, kur gauti patarimų. Tarp „patarėjų“ – ir artimieji.

Komiteto nariams naują pirmininką teko rinkti ankstesnei jo vadovei Audronei Pitrėnienei tapus švietimo ir mokslo ministre. 
Prieš tapdamas Seimo nariu R. Paliukas yra dirbęs įvairiose energetikos įmonėse, buvęs aplinkos viceministru.

Kiekvienas Seimo komitetas vadovus išsirenka iš savo narių. R. Paliukas iki antradienio nebuvo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariu. Skubos tvarka per plenarinį posėdį antradienį jis buvo įtrauktas į šio komiteto sudėtį, o tai leido jam dalyvauti pirmininko rinkimuose.

„Kultūros srityje iš tikrųjų nesu dirbęs, todėl šis postas man – didelis iššūkis. Bet turiu vadybos patirties, nemažai pažinčių akademinėje visuomenėje, todėl tikiuosi komitete supratimo ir konstruktyvaus darbo“, – sakė LRT.lt naujasis komiteto vadovas.

Bandydamas suprasti, kas šiuo metu labiausiai rūpi kultūros atstovams, R. Paliukas žada prašyti savo žmonos ir brolio, kurie yra dailininkai, patarimų. Apie švietimo problemas jis tikisi sužinoti iš savo vaikų pasakojimų.

„Labai mėgstu klasikinę muziką, esu Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro gerbėjų klubo narys, todėl dažnai bendrauju ir su iškiliais muzikais, kurie, tikiuosi, man irgi galės būti gerais patarėjais“, – apie būsimą darbą naujose pareigose kalbėjo R. Paliukas.

Klaipėdos vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai daugiau nei pusę kadencijos išsivertė be savivaldybės skirtų patalpų, kuriose turėtų priimti rinkėjus. Tik dabar pageidavimą skirti valdiškas patalpas pareiškė parlamentaras Naglis Puteikis.

Vilties g. atsisakė

Kai Seimo narys N.Puteikis išstojo iš partijos, kaip pats teigė, jis buvo išprašytas ir iš jos būstinės patalpų, kuriose turėjo atskirą kambarėlį ir kaip parlamentaras klaipėdiečiams teikė reikiamą pagalbą.

"Kai likau be vietos, kreipiausi į savivaldybę, kurioje man pasiūlė kitas patalpas Vilties gatvėje. Bet vieta strategiškai nepatogi interesantams, kurie daugiausia yra pensinio amžiaus žmonės, nes iki artimiausios stotelės – 600 m, todėl tų patalpų atsisakiau", – pasakojo N.Puteikis.

Jam buvo pasiūlytos kitos patalpos, esančios Liepojos g. 10A.

Norėjo naujų

Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjos Genovaitės Paulikienės, vieninteliam Seimo nariui Raimundui Paliukui suteiktos valdiškos patalpos uostamiestyje, nes daugiau jų esą niekas iki šiol neprašė.

"Dabar tokį pageidavimą pareiškė N.Puteikis. Šiuo atveju buvo laisvos patalpos Liepojos g. 10A. Tai – 28 kv. m dydžio kambarys, jį ir pasiūlėme, o Seimo narys sutiko", – patvirtino G.Paulikienė.

Seimo statute numatyta, kad savivaldybės privalo suteikti patalpas jų apygardose išrinktiems politikams jų parlamentinei veiklai ir apmokėti tų patalpų išlaikymą, išskyrus telefono ryšį ir internetą.

Tačiau tokių išlaidų Klaipėdos savivaldybė kol kas nepatyrė, nes R.Paliukas miesto valdžios skirtų patalpų atsisakė ir savo biurą įkūrė partijos būstinėje Daržų gatvėje.

"Norėjau naujas gauti, bet nepavyko. Todėl dirbu partijos būstinėje", – tvirtino R.Paliukas.

Išsiverčia be kabineto

Pajūrio vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinktas Pranas Žeimys teigė, kad patalpų Klaipėdoje, kur, atvykęs į uostamiestį, galėtų susitikinėti su rinkėjais, atsisakė dar per sunkmetį. Pasak politiko, į jį besikreipiančių klaipėdiečių nėra daug.

"Jei kokios nors problemos iškyla, partijos būstinėje yra padėjėja, jei kam reikia, ji perduoda informaciją, susisiekiame šiuolaikinėmis priemonėmis. Nebuvo minčių laikyti patalpas, kuriose turėčiau galimybę pasirodyti tik kartą per mėnesį", – pabrėžė P.Žeimys.

Esą, jei atsirastų toks poreikis, P.Žeimys yra sutaręs su Klaipėdos savivaldybe, kad jam suteiks galimybę susitikti su rinkėjais mažojoje posėdžių salėje.

Parlamentaras Eligijus Masiulis susitikimams su Klaipėdos rinkėjais taip pat pasirinko partijos būstinės patalpas Danės gatvėje, nes ten esą patogiau.

"Ten nuolatos būna žmonių, paima kontaktus, užsirašo problemą, susitaria dėl susitikimo. Atskirų patalpų iš savivaldybės neprašiau, nes nebuvo tokio poreikio", – sakė E.Masiulis.