Tuo metu opozicijos atstovai į tokias iniciatyvas žiūri skeptiškai.

KT ketvirtadienį konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.

Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengs, kadangi sako dar iki apkaltos ketinantis atsisakyti Seimo nario mandato.

Šiandien esantis teisinis reguliavimas gali būti vertinamas kaip ydingas.

„Šiandien esantis teisinis reguliavimas gali būti vertinamas kaip ydingas. KT jau pasako, kad yra priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo faktas, bet atsistatydinant galima išvengti tų konstitucinių pasekmių“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Pasak jo, logiškiau būtų, kad apkaltos procedūra būtų numatyta privaloma, net jei Seimo narys atsistatydina. Tuomet Seime būtų balsuojama, ar net ir atsistatydinusiam parlamentarui taikyti dešimties metų draudimo kandidatuoti sankciją.

„Dabar, kai Seimo narys atsistatydina, Seimas jokios apkaltos procedūros nebetęsia ir tų pasekmių nėra. (...) Būtų daugiau logikos, kad Seimas spręstų tą priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo faktą, kad jis yra toks, kad (...) Seimo narys nusipelno dešimties metų kandidatuoti sankcijos“, – teigė J. Razma.

Konservatorius sako svarstysiantis siūlyti pakeitimus, tačiau, anot jo, norint juos įgyvendinti, gali reikėti ir Konstitucijos pakeitimų.

„Panagrinėsiu tą situaciją, (...) reikės pasitarti su teisininkais, kokie įstatymų ir Konstitucijos pakeitimai būtų reikalingi“, – sakė J. Razma.

„Matysime, kaip čia tas klausimas gali ar negali būti išspręstas, ta linkme, apie kurią aš kalbėjau“, – pridūrė jis.

Visgi Seimo vicepirmininkas abejoja, ar tokia iniciatyva sulauktų daug palaikymo parlamente.

„Nežinau, ar Seimo nariai turėtų politinės valios čia daryti pakeitimus“, –  kalbėjo jis.

J. Razma pabrėžė, kad net jei būtų priimti pakeitimai, jie negalėtų būti taikomi atgaline data, tad R. Žemaitaičio galimybių kandidatuoti Seimo ar prezidento rinkimuose jie nepaveiktų.

Tvarką jau bandė keisti

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė konservatorė Irena Haase BNS teigė, kad norint išvengti tokių situacijų, kaip R. Žemaitaičio atveju, 2019 metais buvo iniciatyva keisti Seimo statutą.

„Buvo bandoma tą spragą sutvarkyti, (...) nes tai yra būdas išvengti tos konstitucinės teisinės atsakomybės“, – sakė komiteto pirmininkė.

Pagal dabar galiojantį statutą, asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu.

Kaip pasakojo I. Haase, tuomet siūlyta, kad parlamentaras mandato negalėtų atsisakyti, kol nėra pasibaigęs apkaltos procesas. Visgi tuomet neigiamą išvadą pateikė Seimo Teisės departamentas.

Departamentas tuomet teigė, kad priėmus tokį statuto pakeitimą, tai prieštarautų Konstitucijoje numatytai Seimo nario teisei atsistatydinti iš užimamų pareigų, ją nukeliant po apkaltos proceso pabaigos. Taip pat departamentas pažymėjo, kad tai prieštarauja Konstitucijoje numatytai žmogaus teisei laisvai pasirinkti darbą.

Visgi I. Haase mano, kad prie šio klausimo reikia grįžt.

„Jei yra KT nutarimas, kuris nustato, kad šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką, tai yra kaltė to Seimo nario, turėtų būti ir atitinkama atsakomybė“ , – kalbėjo konservatorė.

Jos teigimu, norint pakeisti dabar galiojančią tvarką, reikėtų keisti Konstituciją, taip pat būtų galima kreiptis į KT dėl išaiškinimo. I. Haase taip pat svarsto apie šį klausimą diskutuoti su akademikais, ekspertais.

„Reikia grįžti prie tų diskusijų, nes ta praktika įgauna negerą atspalvį, kad naudojasi ta spraga ir išvengia apkaltos keliamų konstitucinių teisinių pasekmių“, – dėstė I. Haase.

„Lieka rinkėjų sprendimas“

Komiteto vicepirmininkė, Mišriai Seimo narių grupei atstovaujanti Agnė Širinskienė teigia nematanti reikalo keisti dabartinės tvarkos.

„Darbo teisėje, kuri reguliuoja žmogaus veiklą, yra labai aiškus principas, kad priverstinės žmogaus veiklos negali būti. Ta nuostata, kuri leidžia Seimo nariui visada atsistatydinti, kilo iš to principo, kad jei Seimo narys mato, kad dėl vienų ar kitų priežasčių jis nenori tęsti savo veiklos, jis gali priimti sprendimą“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Pasak jos, nors mandato atsisakiusiam parlamentarui netaikomas draudimas dešimt metų kandidatuoti į Seimą, jis stoja prieš „objektyviausią ir didžiausią teisėją“ – rinkėjus.

„Baisesnės pasekmės kaip rinkėjų sprendimas nė vienas politikas greičiausiai negali sulaukti. Žmonių valioje lieka, kaip jie vertina KT sprendimą, kaip jie vertina R. Žemaitaičio ar kito Seimo nario elgesį, kaip jie vertina visas kitas aplinkybes“, – sakė A. Širinskienė.

Ji teigė nepalaikysianti siūlymų keisti dabartinę tvarką.

„Neįsivaizduoju, kaip tai būtų vykdoma. Seimo narys nori atsistatydinti, bet jį pririštą laiko Seimo kėdėje ir liepia jam būti Seimo nariu tol, kol Seimas apsispręs? Man labai keistas toks scenarijus“ – kalbėjo A. Širinskienė.

A. Širinskienės nuomone, didesnė problema yra susiklosčiusi su „darbiečio“ Vytauto Gapšio situacija, kad dirbti Seime po nepavykusio apkaltos proceso lieka laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras.

„Mes neturime instrumento nei kaip tą apkaltą pakartoti, nei priimti kažkokius kitus sprendimus. Šią savaitę man buvo labai nejauku matyti pono Gapšio pasiūlymus dėl Baudžiamojo proceso kodekso svarstomus pas mus komitete“, – pasakojo Seimo narė.

Pagrindinė sankcija – mandato netekimas

Kitas komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas apkaltos procesą palygino su teismo procesu Jungtinėse Valstijose, kur dalyvauja prisiekusieji.

„Prisiekusiųjų žiūri turi funkciją pasakyti kaltas ar nekaltas, tačiau jie nenustato sankcijos. Sankciją nustato teisėjas. Taip ir apkaltos procese, KT pasako pažeidė Konstituciją ar ne, o griežčiausia sankcija – pašalinimas iš Seimo nario pareigų. Jei jis pasitraukia iš Seimo, tą sankciją jis sau prisitaiko pats“, – kalbėjo politikas.

J. Sabatausko teigimu, pagrindinė apkaltos sankcija ir yra mandato netekimas, o draudimas dešimt metų būti renkamam yra išvestinė sankcija.

„Ar tai yra teisinė spraga? Tada reikia sakyti, kad Konstitucijos tėvai tą teisinę spragą nustatė. (...) Aš nemanau, kad tai yra spraga, nes tokia yra Konstitucijoje nustatyta tvarka, kuri perkelta ir į Seimo statutą“, – teigė jis.

Socialdemokratas teigė, kad negali pasakyti, ar palaikytų iniciatyvą keisti nustatytą tvarką.

„Tikrai negaliu pasakyti, kaip tai būtų galima įgyvendinti, nematęs, ką jie nori pasakyti. Gal jie pasiūlys mechanizmą, kuris galėtų būti tinkamas“, – sakė J. Sabatauskas.

R. Žemaitaitis BNS informavo, kad prašymą dėl jo mandato panaikinimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) neš kitą antradienį arba trečiadienį.

KT padarė išvadą, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Tuo metu Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro pareiškimų. Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

Anot jos, R. Žemaitaitis įtariamas dviem nusikaltimais – neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, įtarimai politikui buvo pareikšti kovo 7 dieną.

Už tai numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.

Ji nustatė, kad susitikdamas su rinkėjais Šiaulių rajone, Kuršėnuose, ir Akmenėje kaip kandidatas į prezidentus savivaldybių administracijų prašė suteikti patalpas šiems susitikimams jam, kaip Seimo nariui.

Už šias patalpas R. Žemaitaičio štabas nemokėjo.

Be to, gyventojai kviesti susitikti su Seimo nariu, teisininku, o ne su kandidatu į prezidentus, tačiau per susitikimus politikas tvirtino ketinąs kandidatuoti į prezidentus, aiškino, kas lėmė tokį jo sprendimą, kalbėjo apie valstybės vadovo pareigas, ragino rinkėjus pasirašyti už jo kandidatūrą.

VRK darbuotojas Rokas Stabingis atkreipė dėmesį, kad tokių susitikimų būta per 100, tačiau komisija neturi duomenų, kas jose kalbėta. Tuo metu iš susitikimų Kuršėnuose ir Akmenėje gauta garso įrašų, todėl ir pažeidimas fiksuotas tik dviejuose vietose.

VRK vienbalsiai konstatavo, kad R. Žemaitaitis pažeidė Rinkimų kodekse nustatytą sąžiningų ir garbingų rinkimų principą.

„Turinio prasme susitikimai nekelia abejonių, kad tai politinės kampanijos turinys“, – sakė VRK narė Inga Milašiūtė ir kėlė klausimą, ar galima apskaičiuoti šių salių nuomos kainą ir priskirti ją rinkimų kampanijos išlaidoms.

Turinio prasme susitikimai nekelia abejonių, kad tai politinės kampanijos turinys.

Pasak R. Stabingio, tai padaryti vargiai įmanoma, nes savivaldybės nėra nustačiusios salių nuomos kainų.

VRK narys Andrius Vaišnys teigė, kad galima prašyti savivaldybių paskaičiuoti, kiek kainuoja tų patalpų išlaikymas.

„Išlaikymas bet kurios patalpos turi kainą, manau, kad jie galėtų pateikti“, – svarstė jis.

VRK pirmininkė Lina Petronienė teigė, kad patalpų nuomos kaina šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, ypač jei ir kitiems kandidatams suteiktos patalpos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Seimo nariui.

Tačiau jos siūlymu VRK nutarė informuoti Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad parlamentaras prašo patalpų kaip Seimo narys, tačiau ten vykdo rinkimų agitaciją.

„Etikos komisija gal galėtų pateikti savo nuomonę ir savo vertinimą“, – sakė L. Petronienė.

R. Žemaitaitis BNS sakė, kad susitikimams su rinkėjais visada stengiasi nuomoti sales, tačiau Kuršėnuose ir Akmenėje tokių gauti nepavyko.

„Iš viso apsilankiau 40 vietų, 35 vietos buvo apmokėtos, tai yra bibliotekos, muziejai, kultūros centrai. (...) Mes parašėme bibliotekoms ir muziejams, ar yra vietų, tuo metu vietos buvo užimtos“, – teigė jis.

„Pasinaudojau Ingridos Šimonytės, pasinaudojau Aurelijaus Verygos ir pasinaudojau Gitano Nausėdos praktika (...)“, – pridūrė politikas.

Pagal Seimo statutą, savivaldybės ir jų vykdomosios institucijos, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo sudaryti sąlygas Seimo nariui susitikti su rinkėjais, pranešti apie tokių susitikimų laiką ir vietą, teikti kitokią būtiną pagalbą bei informaciją.

Anksčiau VRK pripažino, kad R. Žemaitaičio šių metų vasario 25–balandžio 15 dienomis socialinio tinklo paskyrose paskelbti įrašai buvo paslėpta politinė reklama.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę, viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams“, – nurodo prokuratūra.

Anot jos, R. Žemaitaitis įtariamas neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, įtarimai politikui buvo pareikšti kovo 7 dieną.

Už tai numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė taip pat informavo, kad įtariamasis ar jo gynėjai iki balandžio 30 dienos gali teikti prašymus ir skundus, jei jų nebus sulaukta, byla su kaltinamuoju aktu keliaus į teismą.

Seimas dar vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Prokurorai tyrimą atliko dėl pernai gegužę skelbtų R. Žemaitaičio įrašų socialiniame tinkle „Facebook“.

„Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSĄ, MIELI IZRAELIO ŽYDAI, ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE. Ir pasikartosiu: „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – viename įrašų feisbuke teigė Seimo narys.

Parlamentarui dėl šių įrašų taip pat yra inicijuota apkaltos procedūra, Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, jog R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Po KT sprendimo jis pats paskelbė ketinantis atsisakyti mandato dar iki apkaltos procedūros, kuri numatyta gegužės pradžioje.

R. Žemaitaitis tvirtina nemanantis, kad jo pareiškimai yra antisemitiniai, o jo apkaltos procesą sieja su prezidento rinkimais, kuriuose pats dalyvauja.

„Nepritariu tam, ką pasakė Remigijus Žemaitaitis, (...) bet man atrodo, kad Konstitucinis Teismas nuėjo pavojingu politinės cenzūros keliu, kai ateityje gali būti ribojama Seimo narių galimybės pasisakyti“, – Eltai teigė „darbiečių“ frakcijos parlamente seniūnas Andrius Mazuronis.

„Patiktų mums ar ne, politinė diskusija turi būti spalvinga, tam tikrais atvejais aštri, atvira. Galiausiai rinkėjai turi pasidaryti išvadas dėl politinės diskusijos, o ne Konstitucinis Teismas“, – sakė Seimo narys, pridurdamas, kad kai kurių šalių parlamentuose jam tekę girdėti ir radikalesnių pasisakymų nei R. Žemaitaičio.

„Taip ir minties, žodžio laisvė tam tikra prasme gali būti ribojama. Suprantu, kad ji nėra absoliutinė ir tam tikros ribos turi būti nustatytos. Bet nesu įsitikinęs. Mano požiūriu, šiuo atveju, sprendimas atrodo per griežtas“, – kalbėjo parlamentaras.

Tam iš dalies pritaria ir „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Tų baimių (dėl cenzūros – ELTA) gal ir gali atsirasti, nes mūsų KT nedažnai pasisakydavo dėl Seimo narių pareiškimų. Tik anksčiau parlamentarai gal atidžiau reikšdavo savo nuomonę. Tai KT dabar su savo nuosprendžiu tą ribą šiek tiek nubrėš“, – sakė A. Norkienė.

Man atrodo, kad Konstitucinis Teismas nuėjo pavojingu politinės cenzūros keliu, kai ateityje gali būti ribojama Seimo narių galimybės pasisakyti.

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė taip pat pripažino, kad KT išvada dėl R. Žemaitaičio jos nenustebino.

„Galiu pasakyti, kad manęs nestebina šitas KT sprendimas. To ir buvo galima tikėtis. Socialdemokratai labai nuosekliai nuo pradžių sakė, kad kolega savo pasisakymais tikrai peržengė tam tikras ribas“, – sakė politikė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį KT konstatavo, jog Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Nepalankaus sprendimo sulaukęs politikas žada pats atsisakyti parlamentaro mandato.

Teismas svarstė šį klausimą parlamente nusprendus pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui. Seimo specialiosios tyrimo komisijos vertinimu, R. Žemaitaitis 2023 m. paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po teismo verdikto, parlamentas turėtų priimti sprendimus dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo. Visgi, R. Žemaitaitis tikina pats pasitrauksiąs iš Seimo.

Kaip numato Seimo statutas, parlamentarams nutarus, kad yra pagrindas politiko apkaltai, Seimas turi kreiptis į KT, kad šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta duota priesaika. KT konstatavus, kad priesaika buvo sulaužyta, Seimo nario mandatas gali būti panaikintas 85 Seimo nariams balsavus už.

Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

„Toks precedentas atkreipia dėmesį į tai, kad yra tam tikros ribos kalbėjime, kurių peržengti nevalia“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji, komentuodama KT nutarimą.

„Tai pasako kai ką apie neapykantos kalbą, apie nepakantumo skatinimą kitų tautybių atžvilgiu. Neapykantos kalba yra didelė problema ne tik Lietuvoje, tai yra didelė problema iš esmės visose Europos valstybėse ir net parlamentuose, kaip matome“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji teigė, kad Seimas apie KT sprendimą bus informuotas per kitą posėdį gegužės 7 dieną. Tuomet parlamentas turėtų paskirti apkaltos datą, tačiau jei R. Žemaitaitis savo noru atsisakys Seimo nario mandato, parlamentas nebebalsuos dėl jo įgaliojimų panaikinimo.

„Jeigu Seimo narys atsistatydina po nepalankaus KT nutarimo, tuo viskas ir baigiasi. Atsistatydinimo galimybė palikta bet kurioje apkaltos vykdymo stadijoje. Toks sprendimas, aišku, palengvintų Seimo situaciją, nereikėtų mums gaišti laiko su apkaltos komisijų sudarymu ir pan.“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, parlamentarui pačiam atsisakius mandato, jis išvengs Konstitucijoje numatytos sankcijos dešimt metų nekandidatuoti į Seimo nario, prezidento ir kitas pareigas, kurioms eiti duodama Konstitucijoje numatyta priesaika.

Toks precedentas atkreipia dėmesį į tai, kad yra tam tikros ribos kalbėjime, kurių peržengti nevalia.

„Matėme Petro Gražulio atvejį: jei Seimas apkaltos būdų pašalintų Seimo narį iš pareigų, jis netektų galimybės kandidatuoti į Seimą dešimčiai metų į priekį. Čia, matyt, ir yra Seimo nario sprendimas, kokiu keliu jis norės eiti“, – sakė parlamento pirmininkė.

Ketvirtadienį KT paskelbus, kad dėl savo pasisakymų apie žydų tautą politikas sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, R. Žemaitaitis pranešė atsisakysiantis mandato.

Teismas pripažino, kad Seimo narys sąmoningai, tikslingai ir sistemingai viešai paskelbė pasisakymus, kuriais žemino tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančių asmenų orumą ir taip demonstravo neapykantą šiems asmenims.

Anot KT, tai, kad panašaus turinio informacija skelbta sistemingai, leidžia spręsti, jog ši informacija paskleista apgalvotai.

Teismo vertinimu, R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.

Tokiu veiksmu politikas siekia išvengti Seimo balsavimo dėl mandato panaikinimo. Jei parlamento nariai tam pritartų, R. Žemaitaitis nebegalėtų būti renkamas prezidentu ar parlamentaru 10 metų.

„Faktas, taigi matote, kad akivaizdžiai teismo sprendimas dalinis, t. y. 50 procentų: teismas visiškai nepasisako dėl teisinio pagrindo, nes kaip gali neteisėta komisija priimti sprendimą ir tuo pagrindu daryti apkaltą, – žurnalistams ketvirtadienį sakė politikas. – Kadangi teismas nusišalino nuo antro klausimo, t. y. dėl neteisėto komisijos sudarymo, tai faktas, kad reikia pareiškimą dėti ir nėra ko čia žaisti.“

Šiuo metu R. Žemaitaitis dalyvauja prezidento rinkimuose, jo partija „Nemuno aušra“ dalyvaus ir vėliau šįmet vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Jis sako prašymą atsisakyti Seimo nario mandato ketinantis teikti artimiausiu metu: „Ryt ar kitą savaitę.“

Politikas taip pat tvirtino, jog KT nepasisakius apie Seimo apkaltos komisijos sudarymo teisėtumą, „atsiranda pagrindas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą“.

„Tikėjausi, kad teismas pasisakys dėl komisijos sudėties sudarymo“, – po sprendimo sakė politikas. – Teismo sprendimas yra vykdytinas bet kokiu atveju.“

Bylą dėl R. Žemaitaičio antisemitinių pasisakymų nagrinėjęs KT padarė išvadą, kad politikas savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Kas yra įdomiausia, kad Lietuvoje mes žengiame į kitą politinės kultūros lygį. (...) Bet tokia yra Konstitucinio Teismo valia.

Po posėdžio KT pirmininkas Gintaras Goda žurnalistams sakė, kad nors Konstitucija numato teisę žmogui turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau draudžia žeminti kitų žmonių orumą, pažeisti jų lygias teises, kurstyti nesantaiką, demonstruoti nepagarbą ar neapykantą.

R. Žemaitaitis teigė, kad ši byla sukuria precedentą už žodžius bausti ir kitus politikus.

„Kas yra įdomiausia, kad Lietuvoje mes žengiame į kitą politinės kultūros lygį. (...) Bet tokia yra Konstitucinio Teismo valia“, – kalbėjo jis.

Vis tik politikas teigė nesigailintis savo komentarų apie Izraelį. Jis taip pat sakė kalbėjęs faktais, tačiau emocionaliai.

„Banga atsirita ir labai didelė atsirita, nes tai, ką daro Izraelis Palestinoje ir su Palestinos žmonėmis ir jų žudymais, neapykanta pačiai tautai tik didėja, auga. Tą rodo dabartiniai Amerikos, Ispanijos Airijos piketai ir neramumai“, – sakė R. Žemaitaitis.

Apkaltos parlamentarui Seimas nusprendė imtis pernai lapkritį, kai dalies visuomenės ir politikų kritikos sulaukė jo antisemitiniai, tautinę nesantaiką kurstantys įrašai socialiniame tinkle „Facebook“.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, Konstitucijos kylančių, reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Ketvirtadienį savo feisbuko paskyroje jis nurodė vykdantis teismo sprendimą ir paneigia pernai liepą ir rugpjūtį įrašuose skelbtus teiginius, nes jie „žemina Andriaus Balio Tapino garbę ir orumą“.

Tai R. Žemaitaitis padarė po to, kai praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos teismas atmetė jo skundą dėl politikui nepalankaus pernai gruodį priimto Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo.

Apylinkės teismas konstatavo, kad keli R. Žemaitaičio įrašai neatitinka tikrovės, žemina A. Tapino garbę bei orumą, taip pat menkina „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją.

Pirmosios instancijos teismas A. Tapinui taip pat priteisė 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, apygardos teismas sprendimą paliko galioti.

R. Žemaitaitis įrašuose „Facebook“ kėlė klausimą, ar „Laisvės TV“ įkūrėjas, rinkęs lėšas Ukrainai skirtam koviniam dronui „Bayraktar“, nepralošė tų pinigų kazino, o šį lėšų rinkimą jis pavadino galima afera. Dar kitame įraše R. Žemaitaitis kėlė prielaidą, kad „Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“.

Politikas anksčiau laikėsi pozicijos, kad savo socialinio tinklo paskyroje jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus nepaskelbęs, o tik išdėstęs savo nuomonę apie ieškovų tam tikrą viešai deklaruojamą elgesį bei asmeniškai vertino ir sugretino pačių ieškovų viešai skelbiamas naujienas.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad R. Žemaitaitis ginčo teiginius paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje, nesudaro pagrindo ginčo teiginius savaime kvalifikuoti kaip nuomonę. Nėra pagrindo išvadai, kad R. Žemaitaitis tik išreiškė subjektyvią nuomonę, R. Žemaitaičio teiginiuose pateikti duomenys laikytini paskleista žinia“, – nurodė politiko skundą atmetęs Klaipėdos apygardos teismas.

Pasak teismo, R. Žemaitaičio teiginiais peržengtos demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, jo vartota kalba buvo perteklinė, turinti pažeminimo požymių, o paskelbti pareiškimai stokojo pakankamo faktinio pagrindo.

Prezidento posto siekiantis politikas prieš kelias dienas taip pat įvykdė teismo sprendimą dar vienoje šmeižto byloje prieš žurnalistę Indrę Makaraitytę – jis taip pat pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas.

Parlamentarui dėl antisemitinių pasisakymų feisbuke yra iškelta apkaltos byla, Konstitucinis Teismas joje ketvirtadienį žada skelbti savo verdiktą.

„Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio veiksmai (...) prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją“, – paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.

KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo, jei Seimo narys savo noru neatsisakys mandato.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo būtų laikomas priimtu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

„Vertindamas Seimo nario R. Žemaitaičio nurodytų pasisakymų visumos turinį, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad juose vartojami, be kita ko, tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančius asmenis niekinantys jų orumą žeminantys apibūdinimai, cituojama skaičiuotė (...), kurioje vaizduojamas smurtas prieš žydų tautybės asmenis, juos išjuokiant“, – teismo argumentus dėstė KT pirmininkas.

„Tokiais žeminančiais žmogaus orumą apibūdinimais, citatomis, kaip ir atskiroms tautinėms bendruomenėms priklausančių asmenų tarpusavio nepakantumą skatinančio pobūdžio teiginiais, taip pat teiginiu, kuriuo menkinama Holokausto tragedija, demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei“, – teigė jis.

Anot KT, tai, kad panašaus turinio informacija buvo skelbiama sistemingai, leidžia spręsti, kad ši informacija buvo paskleista apgalvotai.

Tokiais žeminančiais žmogaus orumą apibūdinimais, citatomis, kaip ir atskiroms tautinėms bendruomenėms priklausančių asmenų tarpusavio nepakantumą skatinančio pobūdžio teiginiais, taip pat teiginiu, kuriuo menkinama Holokausto tragedija, demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei.

„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys R. Žemaitaitis sąmoningai, tikslingai ir sistemingai (...) viešai paskelbė pasisakymus, kuriais žemino tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančių asmenų orumą ir taip demonstravo neapykantą šiems asmenims“, – aiškino G. Goda.

KT padarė išvadą, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

KT pirmininkas: tai neapykantos kalba

Po posėdžio KT pirmininkas žurnalistams sakė, kad nors Konstitucija numato teisę žmogui turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau draudžia žeminti kitų žmonių orumą, pažeisti jų lygias teises, kurstyti nesantaiką, demonstruoti nepagarbą ar neapykantą.

„Buvo apklausiami įvairių sričių ekspertai, jų pasisakymuose buvo daromos išvados, kad ta informacija, kuri buvo skleidžiama, yra neapykantos kalba“, – sakė G. Goda.

Jis negalėjo atsakyti, ar tai yra pirmas kartas istorijoje, kai kurios nors šalies KT nubaudžia už feisbuko įrašą.

„Gali būti, kad taip“, – teigė KT pirmininkas.

Pats R. Žemaitaitis žurnalistams teigė esantis nustebęs, kad KT nepasisakė dėl specialios komisijos sudarymo – šis sprendimas, anot parlamentaro, yra antikonstitucinis. Dėl to jis ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

G. Godos teigimu, KT nevertino specialios komisijos sudarymo.

„Apkaltos procesas pagal Konstituciją prasideda, kai Seimas kreipiasi (į KT– BNS). Vertiname savo posėdyje, dabar procedūra persikelia į Seimą. Apkaltos procesas yra nuo Seimo nutarimo priėmimo iki balsavimo Seime“, – kalbėjo KT pirmininkas.

A. Valinskas: KT davė aiškų signalą politikams

Seimo specialiai komisijai vadovavęs konservatorius Arūnas Valinskas po posėdžio žurnalistams teigė, kad klausti, kaip jaučiasi po sprendimo, reikia ne jo, o „mūsų bendrapiliečių žydų, kitų piliečių, kurie priklauso etninėms ar kitoms mažumoms“.

„Šiandien KT davė labai aiškų signalą, kad politikai, nepaisant to, kad vienas jų pagrindinių įrankių yra kalba, kalbėjimas ir informacijos skleidimas, negali to daryti bet kaip. Ypač taip, kad būtų pakenkiama etninėms mažumoms ar bet kokioms mažumoms“, – sakė A. Valinskas.

Pats R. Žemaitaitis žurnalistams teigė esantis nustebęs, kad KT nepasisakė dėl specialios komisijos sudarymo – šis sprendimas, anot parlamentaro, yra antikonstitucinis. Dėl to jis ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Nepaisant to, kad jis pabrėžia, kad yra teisininkas, jam teismuose labai prastai sekasi, įskaitant ir šį. Kai žmogus sako, kad teismas kažkodėl nepasisakė dėl tų dalykų, kurie net nebuvo šitos bylos objektas, man yra keista“, – kalbėjo A. Valinskas.

Pasak jo, surinkęs parlamentarų parašus, R. Žemaitaitis galėjo kreiptis į KT dėl specialios komisijos sudarymo konstitucingumo.

„Dėl komisijos sudarymo aplinkybių KT nesprendė, nes tam reikia atskiros bylos. (...) Kodėl R. Žemaitaitis nesiėmė šių veiksmų, jei jis nuoširdžiai tiki, kad būtent komisijos sudarymas buvo antikonstitucinis, aš nežinau“, – sakė A. Valinskas.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, Konstitucijos kylančių, reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Teismas viešuose posėdžiuose išklausė paties parlamentaro, Seimo atstovų paaiškinimus, kaip liudytojai apklausti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorius Laimutis Laužikas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė, šio fakulteto lektorius Linas Venclauskas, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus vadovė Monika Frėjutė-Rakauskienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Nerijus Šepetys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų koordinatorė Greta Baltikauskaitė.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, Konstitucijos kylančių, reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo būtų laikomas priimtu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Tai BNS antradienį patvirtino pati I. Makaraitytė, teismo prašiusi pripažinti, kad R. Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje pernai birželio 16 dieną paskelbė neigiamą požiūrį formuojančią informaciją apie ją.

„Balandžio 19 diena buvo paskutinis terminas, kuomet jis galėjo skųsti, bet jis nebeskundė ir vykdo teismo sprendimą. Jis jau padengė bylinėjimosi išlaidas, nes mes tik to ir prašėme“, – BNS sakė I. Makaraitytė.

Ji taip pat patvirtino, kad Seimo narys įvykdė ir teismo įpareigojimą pašalinti iš „Facebook“ ją žeminantį pernai birželio 16-ąją paskelbtą įrašą.

Jame R. Žemaitaitis žurnalistę vadino „propagandiste“, „kremliaus advokate“, rašė, kad ji skleidžia nacistines ir antisemitines kalbas, „komunistinę-konservatorinę propagandą“, kaltino žurnalo „Atgimimas“ atėmimu iš Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo.

Klaipėdos apylinkės teismas kovo 19-ąją nusprendė, kad šiuo įrašu R. Žemaitaitis žemino I. Makaraitytės garbę ir orumą. Anot teismo, tai skelbdamas politikas ne tik siekė paskleisti „aiškiai melagingą informaciją apie tariamas ieškovės pažiūras“, kurios yra visiškai priešingos, bet ir diskredituoti jos profesinę veiklą.

Teismas I. Makaraitytės ieškinį tenkino visiškai, įpareigodamas per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo minėtą įrašą pašalinti, taip pat sumokėti per 3,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Pats R. Žemaitaitis BNS tvirtino nematęs prasmės apskųsti tokio teismo nuosprendžio, nors ir nesutinka su teismo pozicija.

„Aš laikausi savo pozicijos, kad tai yra nuomonė, o teismas mano kitaip“, – teigė R. Žemaitaitis.

Savo ruožtu teismas pažymėjo, kad neetiška, nesąžininga, argumentais ar faktais neparemta ar juos nutylint išreikšta nuomonė teismų praktikoje taip pat pripažįstama žeidžiančia asmens garbę ir orumą.

„Nagrinėjamu atveju, kad ir pripažįstant, jog atsakovo įraše išreikšta nuomonė, atsižvelgiant į aukščiau teismo įvertinus atsakovo įrašo teiginius, tokia nuomonė negali būti pripažinta sąžininga ir etiška, pagrįsta ir objektyvia kritika, kadangi ji neturi objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovę, diskredituoja ieškovės profesinę veiklą ir menkina ieškovės, kaip žurnalistės, reputaciją“, – nurodė teismas.

R. Žemaitaitis pernai gruodį jau buvo sulaukęs nepalankaus sprendimo šmeižto byloje prieš Andrių Tapiną, konstatavęs, kad politikas apie žurnalistą ir visuomenininką skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją.

Parlamentarui dėl antisemitinių pasisakymų feisbuke yra iškelta apkaltos byla, ją šiuo metu nagrinėja Konstitucinis Teismas.