– Kaip tapote šios sporto šakos treneriu?

– Greitojo riedėjimo treneriu tapau šiemet baigęs Lietuvos sporto universiteto mokslus, šios sporto šakos discipliną. Prieš tai keletą metų vedžiau riedėjimo užsiėmimus pradedantiesiems, bet tik suaugusiesiems, nes neturėjau pedagoginio išsilavinimo.

– Kokius riedučius patartumėte rinktis pradedantiesiems riedutininkams?

– Šia tema vyksta aktyvių diskusijų. Vienos nuomonės nėra, bet galiu pabrėžti kelis aspektus. Reikėtų rinktis žinomo gamintojo riedučius. Bateliai turi būti patogūs, bet ne per minkšti. Norintiems nesužaloti silpnų čiurnų vertėtų rinktis kūno rengybai (angl. fitness) skirtus  riedučius, mažesniais ratukais (76, 80, 84 ar 90 mm skersmens). Riedučių batai turi būti ne per minkšti, gerai fiksuoti čiurnos ir blauzdos sritį. Jie neturi būti per dideli ar per maži: dideli sukeltų riziką patirti traumą, per maži žalotų pėdos anatominę formą. Riedučių važiuoklė geriau metalinė, aliuminė, nepatarčiau rinktis plastikinės, kuri turi lankstumo, bet neatlaiko didesnių apkrovų ar svorio. Ratai turėtų būti 80/84/90 mm skersmens, poliuretano mišinio kietumas – A83/86. Kuo didesnis skaičius – tuo kietesni. Per minkšti rateliai A76 ir pan. sunkiai riedės, teks įdėti daugiau pastangų važiuoti. Per kieti A88 ir daugiau gali sukelti nemalonų vibravimą į pėdą, didelį triukšmą riedant nelygia gruoblėta danga.

– Vaikai ant riedučių: nuo kelerių metų galima pradėti?

– Net baigęs mokslus, į šį klausimą neradau atsakymo. Tai labai individualu, nes reikia įvertinti vaiko fizines galimybes, besiformuojančius kaulus, motoriką, vaiko aktyvumą. Mes priimame į vaikus nuo penkerių metų. Pastebėjau, kad dažnai vaikai sunkiai išstovi ant riedučių ne dėl to, kad negali išlaikyti pusiausvyros, o todėl, kad jų raumenys nesusiformavę dėl nuolatinės pasyvios veiklos. Tenka pradėti stiprėti be riedučių, kadangi nepasiruošus galima pažeisti vaiko kaulų sistemą.

– Tarp kokio amžiaus žmonių šis sportas populiariausias?

– Riedutininkų klubas „Riedėk.lt“ turi gerą šūkį: „Tu negali būti per senas riedučiams!“ Todėl ir teigiama, kad riedėti gali visi, kurie yra jaunatviškos sielos ir moka bent kiek išsilaikyti ant riedučių. Lietuvoje riedučius mėgsta suaugę žmonės, jiems tai aktyvaus laisvalaikio ir galvos pravėdinimo po darbų forma. Vaikus ir jaunimą riedėti labiau skatina tėvai.

– Kiek laiko užtrunka išmokti gerai riedėti?

– Mūsų mokymo programa apima 8 užsiėmimus po 1,5 val. Esame parengę metodinę programą, tačiau – viskas labai individualu. Kai kuriems taip ir nepavyksta išmokti, nes juos riboja baimės ar fizinės negalios. Vaikams skirtus užsiėmimus labiau orientuojame į žaidimus, pvz., „Voras ir dūzgės“. Šie užsiėmimai trunka po valandą.

– Kokius saugumo principus dažnai užmiršta riedutininkai?

– Apsaugas – jas naudoti yra tarsi nemadinga. Dažnai neįvertinama ar nesuvokiama, kaip vyksta eismas parkuose ir takeliuose, pernelyg greitai patikima savo galimybėmis riedant nuokalnėmis ar naktį. Taip pat neįvertinama danga, kuria riedama, o joje gali pasitaikyti nelygumų, duobių ar kitų kliūčių. Nukentėjus riedutininkams, neretai kalti būna kiti eismo dalyviai – pėstieji, vedžiojantys augintinius su ilgais pavadėliais, įvažose išnyrančios transporto priemonės ir pan.

– Kokių klaidų daro pradedantieji riedutininkai?

– Viena dažniausių klaidų – prieš riedėjimą nedaroma pramankštos, o joms reikėtų skirti bent 10–15 min. Kita klaida – pasirenkami netinkami riedučiai. Daug kainuojanti klaida – nenaudojama apsaugų, ypač riešų ir šalmo.

– Ar profesionalusis riedučių sportas lengvas, ar populiarus?

– Tai – vienas sunkiausių sportų. Norint sportuoti profesionaliai, reikia kultivuoti ir kitas sporto šakas: važiavimą plento dviračiais, plaukimą, slidinėjimą, čiuožimą. Taip neleidžiama nusilpti riedėjimo sportui reikalingiems raumenims, išjudinami tie, kurie ne taip aktyviai juda riedant. Deja, Lietuvoje riedučių sportas nepopuliarus, palyginti net su kitomis nepopuliariomis sporto šakomis. Neturime funkcionuojančios federacijos, užtektinai trenerių, instruktorių. Nesulaukiame savivaldybių dėmesio, sunku rasti rėmėjų, nes ši sporto šaka mažai žinoma. Taip pat neturime sąlygų, sportuojame ten, kur papuola, kur saugiau. Visą inventorių treniruotėms, įrangą tenka įsigyti už savo lėšas.

Smagiausia riedėti parkuose

Smagu: J.Slusnienei ir jos dukrai Austėjai riedučiai – mėgstamiausia pramoga / J. Slusnienės asmeninio archyvo nuotr.

Jolanta Slusnienė sako, kad riedučiai ją seniai žavėjo, tačiau niekaip nesiryždavo pamėginti. Praėjusią vasarą nutarė – laikas! Drauge su dukra Austėja lankė riedėjimo treniruotes. Už tai, kad drąsiai atsistojo ant riedučių, jos dėkingos treneriui Mariui Brazauskui. Pramokus riedėti, tai tapo mėgstamiausia laisvalaikio pramoga. „Iki tol važinėjus dviračiu, du ratus pakeisti į aštuonis nebuvo sunku“, – šypsosi moteris, pirmą kartą savarankiškai išriedėjusi po kelių treniruočių. Pasak Jolantos, tai buvo trumpi pariedėjimai po parkus. Dabar jau rieda atsipalaidavusi, mėgaujasi pačiu važiavimu, kai nereikia apie jį galvoti. Ilgiausias nuriedėtas atstumas – 20 km. Dažniausi maršrutai – miesto takai ir parkai: „Draugystės“, Kalniečių, Vytauto, Ąžuolyno.

Norėjo neatsilikti nuo vaikų

Patirtis: A.Raščius su dukromis riedučiais įveikia 10–20 km / A. Raščiaus asmeninio archyvo nuotr.

Algirdas Raščius rimčiau ant riedučių atsistojo prieš ketverius metus. „Pradėjau mokytis, kad neatsilikčiau nuo vaikų. Tiesa, ankstyvoje jaunystėje kelis kartus buvau pabandęs, bet neužsikabinau“, – prisipažįsta pašnekovas. Mokėsi iš „YouTube“, draugų, vėliau lankė grupines slalomo riedučių treniruotes. Anksčiau riedučiais vėžinosi ir žmona, bet kartą skaudžiai griuvo ir dabar nebepavyksta jos prikalbinti. Tačiau dukrų įkalbinėti nereikia. „Jos pačios mane ragina važiuoti, – šypsosi sportiškas tėvas, mokytis važiuoti riedučiais pradėjęs, kai jo ikikmokyklinukės išmoko riedėti. – Taigi ne aš jas įtraukiau, o jos mane.“ Visi drauge stengiasi išvažiuoti bent kartą ar du per savaitę. Kartu su dukromis nuvažiuoja 10–20 km, o vienas – ir 40 km. „Būtinai pasiimu riedučius, jei važiuoju į Birštoną, Druskininkus ar Palangą“, – sako A.Raščius. Kaune neretai jam draugiją palaiko bendradarbiai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien trečiadienio vakare, tiksliau – per porą jo valandų, Kauno dviračių takuose įvyko net trys tokios nelaimės.

Prieš 19 val. P. Lukšio gatvėje nenustatytas asmuo, važiuodamas dviračiu asfaltuotu taku, kliudė per jį bėgusią 4-erių metų mergaitę. Mažametė nukentėjo.

Po 20 val. Raudondvario plente pėsčiųjų ir dviračių taku ėjusį 14-metį kliudė dviračiu važiavęs 41-erių vyras. Sužeista ir jo keleivė – dar ketverių metų neturinti mergaitė, vežta specialioje sėdynėje.

Prieš 21 val. prie Kauno pilies – Pilies gatvės pėsčiųjų ir dviračių taku riedučiais važiavusi 25-erių moteris atsitrenkė į priešpriešiais po šį taką vingiavusį elektrinį paspirtuką. Susidūrimo metu moteris pargriuvo ir susižalojo. O elektriniu paspirtuku važiavęs asmuo iš įvykio vietos pasišalino.

Po 21 val. Brastos gatvės dviračiu taku riedučiais važiavęs 52 metų vyras, lenkdamas kelis dviratininkus, kliudė koja vieno iš jų priekinį ratą. Dviratininkui pargriuvus, kitas, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė ir taip pat apvirto. Nukentėjo dviračiais važiavę 41 metų vyras ir to paties amžiaus moteris.

Ketvirtadienio vakare panašių nelaimių Kaune būta mažiau. Tačiau per pusvalandį nukentėjo du eismo dalyviai – dviratininkas ir riedučiais važiavusi mažametė.

Po 19 val. per Prancūzų gatvės pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusį 20-metį kliudė automobilis „Honda Civic“, vairuojamas 31-erių vyro. Dviratininkas sužalotas.

Apie 19.30 val. Taikos prospekte 25-erių vyro vairuojamas automobilis „BMW 3ER Reihe“ kliudė riedučiais per važiuojamąją kelio dalį važiavusią 8-metę. Ši taip pat sužeista.

Eismo nelaimė įvyko sekmadienį, po 14 val., Žvėrinčiaus gatvėje, pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba.

54 metų vyras, važiuodamas riedučiais važiuojamąja kelio dalimi, pirminiais duomenimis, apsisukdamas nuo dešiniojo gatvės krašto, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido ta pačia kryptimi dviračiu važiavusio mažamečio.

Vaikas, vengdamas susidūrimo su minėtu pėsčiuoju, atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Transporter“.

Nukentėjo devynerių metų berniukas, važiuodamas dviračiu, jis nedėvėjo saugos šalmo.

Kaip skelbia policija, avarija įvyko ketvirtadienio vakarą, prieš 20 val., Daržų gatvėje, dviračių ir pėsčiųjų take.

Riedučiais važiavusią nepilnametę kliudė, pirminiais duomenimis, dviračiu važiavęs asmuo, jis iš įvykio vietos pasišalino.

12 metų mergaitė paguldyta į ligoninę.

Darnų judumą mieste skatinančios SĮ „Susisiekimo paslaugos“ organizuotame renginyje drauge su patyrusiais instruktoriais Raminta ir Evaldu Norvaišomis į kelionę nuo Vingio parko iki Gedimino prospekto leidosi būrys žmonių.

„Mieste keliaujame kasdien, tačiau dažniau renkamės transportą, kuris mums jau įprastas. Vasara yra puikus metas atrasti judėjimo alternatyvas – įdomesnes, lankstesnes, ekologiškesnes, dažnu atveju ir patogesnes, pigesnes. Jau nuo pavasario kiekvieną mėnesį miestiečiams pristatome vis kitą darnaus judumo būdą, o liepą skyrėme riedučiams. Skatiname miestiečius pabandyti judėti kitaip, pradedant nuo pirmo, kad ir nedidelio, žingsnio – pavyzdžiui, savaitgalį su šeima vykti ne automobiliu, o dviračiais, paspirtukais, pėstute, viešuoju transportu ar tais pačiais riedučiais“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Trečiadienio vakarą į žygį riedučiais leidęsi miestiečiai važiavo nuo Vingio parko estrados, pasiekė Žvėryno tiltą ir, padarę vingį į Lukiškių aikštę, grįžo atgal.

Riedėjimas, kuris suvienija

Naktinis važiavimas riedučiais per miestą Lietuvoje surengtas pasisėmus įkvėpimo iš kitų šalių. Daugelyje pasaulio sostinių masinis riedėjimas – populiari pramoga, sutraukianti vietinius ir užsienio riedučių entuziastus. Trylika metų ant riedučių „gyvenanti“ instruktorė Raminta Norvaišė sako, kad lietuviai taip pat vis labiau prisijaukina šiuos darnius ratus.

„Laisvė yra taip riedėti, – pasakoja vilnietė. – Smagus tas bendras jausmas, kai riedi su minia žmonių, visi gerai nusiteikę, ir tai ne varžybos, ne maratonas, tiesiog pozityvus riedėjimas. Tai visame pasaulyje populiarus reiškinys, riedučiai dabar ant bangos“.

Smagus tas bendras jausmas, kai riedi su minia žmonių, visi gerai nusiteikę, ir tai ne varžybos, ne maratonas, tiesiog pozityvus riedėjimas.

Varšuvoje ir Paryžiuje kartu su keliais tūkstančiais ratuotų žmonių važiavusi instruktorė pasakoja, kad didžiuosiuose miestuose tokie naktiniai žygiai vyksta jau kurį laiką. Dvidešimt metų riedučiais tiek laisvalaikiu, tiek į darbą keliaujantis jos vyras Evaldas Norvaiša išmėgino šią pramogą ir Londone bei Barselonoje.

„Labai mėgstu masinius pasivažinėjimus, esu iš tų, kuriems patinka kompanija, pravažiuoti per miestą ir pamatyti jį kitomis akimis, sulaukti praeivių reakcijos, pabendrauti.

Naktiniai judėjimai įdomus reiškinys visame pasaulyje, jie prasidėjo prieš dvidešimt metų Amerikoje, dabar vyksta daugelyje didžiųjų miestų. Keliaudami stengiamės patekti į masinius važiavimus riedučiais, kartais dėl jų net keičiame savo kelionių planus“, – sako riedučių instruktorius.

Riedėtojų vis daugėja

Naktiniame žygyje dalyvavusių miestiečių riedučius renginio organizatoriai papuošė taip, kad jie švytėtų tamsoje – išpurškė juos specialiais spalvingais dažais. Šviečiantys ratukai, pasak riedučių profesionalų, dabar itin mėgstami, jie tapo ne vien saugumo ir matomumo, tačiau ir stiliaus dalimi.

Masiniam naktiniam važiavimui pasirinkta patogi ir saugi trasa – be didesnių įkalnių ir nuokalnių.

„Neseniai atnaujinta Neries krantinė, yra nemažai asfaltuotų dviračių takų – džiugu, kad galime lengvai riedėti“, – sako R. Norvaišė.

Naktinį pasivažinėjimą, sutraukusį būrį įvairaus riedėjimo lygio entuziastų, prižiūrėjo savanoriai, stebintys, kad visi saugiai išjudėtų iš vietos, mokėtų stabdyti, palaikytų optimalų greitį.

„Moterys dažniau bijo greičio, aukščio, bet šias baimes galima lengvai įveikti tiesiog pasirinkus tinkamus riedučius. Mokytis niekada ne vėlu, svarbiausia pradėti lėtai, sąmoningai, turėti apsaugas. Riedučiai yra puikus laisvalaikio leidimo būdas, ergonomiškas kūnui, draugiškas aplinkai, ekonomiškas, sveikas sąnariams. Dabar, kai asfaltuotų dviračių takų mieste daugėja, tai viena geriausių susisiekimo priemonių“, – įsitikinusi R. Norvaišė.

Instruktoriai pasakoja, jog vis daugiau vilniečių ima mokytis važiuoti riedučiais. Trylikos metų išmokęs riedėti E. Norvaiša pastebi, kad pastaraisiais metais miesto riedutininkų bendruomenė stipriai ūgtelėjo.

„Kai prieš penkiolika metų prisijungiau prie riedutininkų asociacijos, pažinojau visus Vilniaus riedutininkus. Jų buvo gal šimtas, prasilenkdamas gatvėje prisimindavau, kad tą veidą jau kažkur mačiau. O dabar vis dažniau sutinku puikiai riedančių žmonių, kuriuos matau pirmą kartą“, – džiaugiasi riedučių profesionalas, asociacijos „Riedėk.lt“ vadovas.

Renginio organizatoriai VšĮ „Sveikas miestas“, sporto ir laisvalaikio prekybos tinklas „Sportland“ ir „Riedėk.Lt“ šiais metais laukia rekordinio dalyvių skaičiaus, nes paraiškų yra sulaukiama ne tik iš Vilniaus, bet ir iš visos Lietuvos. Penktasis naktinis riedėjimas bus kitoks nei ankstesni. Šįkart renginio metu bus renkami įspūdingiausi superherojai.

„Dalyvių skaičius šiemet sparčiai auga. Kaip niekad daug sulaukiame paraiškų iš kitų miestų, todėl į Vilnių susirinks didelė riedučių sporto bendruomenė. Šiais metais bus naujovė, nes norime, kad šitas renginys būtų didelė šventė ne tik dalyviams, bet visiems aplinkiniams. Kviečiame visus dalyvius apsivilkti kuo įdomesniais apdarais, kurie įprasmintų kokį nors superherojų. Taip šis renginys taps unikalus ir ypatingas“, - teigė „Sportland“ vadovas Juras Vėželis.

Renginio metu bus daug muzikos, šokių ir pramogų. Kai kuriuose pasaulio miestuose tokie renginiai susilaukia milžiniško populiarumo, todėl Vilnius gali tapti taip pat vienu iš šios kultūros centrų.

„Night skating Vilnius“ tai unikalus renginys, kuriame vienu metu dalyviai gali sportuoti, šokti grojant muzikai ir pažinti miestą. Panašūs renginiai vyksta daugelyje didžiųjų pasaulio miestų, kurie turi stiprias riedutininkų bendruomenes. Labai džiaugiuosi, kad ir Vilniuje šis renginys prigijo ir sparčiai populiarėja. Tikiuosi, kad ateityje „Night Skating Vilnius“ taps vienu iš didžiųjų Vilniaus renginių į kurį atvyks riedutininkai ne tik iš kitų miestų, bet ir iš kitų šalių“, – pridūrė „Riedėk.Lt“ vadovas Evaldas Norvaiša.

Įspūdingiausių superherojų lauks prizai, o efektingas renginys visiems žiūrovams turėtų sukelti emocijų bangą. Superherojai riedės gražiausiomis centrinės Vilniaus dalies gatvėmis. Organizatoriai pastebi, kad visi, sudalyvavę tokiame renginyje, vėliau šiuo virusu apkrečia ir savo draugus, šeimos narius ar bendradarbius. Tai taip pat yra viena iš augančio populiarumo priežasčių.

Registracija į „Vilniaus naktinį riedėjimą“ vis dar tęsiasi. Dalyvavimas – nemokamas. Nors renginys labiausiai skirtas riedutininkams, tačiau kaip ir pernai, prie riedutininkų galės prisijungti ir riedantys kitomis alternatyviomis priemonėmis.

Renginio dalyviai bus lydimi saugos tarnybos „Eurocash1” automobilių, dėl to visi galės jaustis saugiai ir užtikrintai. Gerą nuotaiką riedėjimo metu palaikys „Power Hit Radio“ ir DJ Mamania. Dalyvius vaišins ir mineralus grąžins Druskininkų natūralus mineralinis vanduo „Hermis“. Dalyvių veidus puoš patyrę MAKE UP FOR EVER grimeriai. Visi galės pavirsti herojais!

Pirmojo šių metų masinio riedėjimo startas bus šalia „Sportland“ G20 parduotuvės (Gedimino pr. 20).

Renginio programa:

Gegužės 23 d.

18.00 - 19.45 "Night Skating Vilnius" riedučių diskoteka, dalyvių registracija į naktinį riedėjimą

Dalyviai susitinka prie „Sportland“ palapinės, registracija, apšilimas su DJ Mamania

19.45 - Riedėjimo šventės atidarymas ir staigmenos;

20.00 - "Night Skaiting Vilnius" riedėjimo startas;

21.30 – "Night Skaiting Vilnius" riedėjimo pabaiga ir "Sportland" staigmena dalyviams.

Bus eismo ribojimų

Vilniaus miesto savivaldybė praneša apie laikinus eismo ribojimus „Vilniaus naktinis riedėjimas“ renginio metu: gegužės 23 d. nuo 16 val. iki 22 val. bus draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalyje tarp Jogailos ir A. Stulginskio gatvių.

Nuo 20 val. iki 21.30 val. nuo pastato Gedimino pr. 20, dalyviai riedės šiomis gatvėmis: Gedimino prospektu, Jogailos, Pamėnkalnio, J. Jasinskio, Liubarto, Vytauto, J. I. Kraševskio, Kęstučio, Sėlių, Erelių, T. Narbuto gatvėmis, Konstitucijos prospektu, Šeimyniškių, Olimpiečių, Žvejų gatve, per Žaliąjį tiltą, A. Goštauto gatve, Gedimino prospektu iki pastato Gedimino pr. 20.

Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų.

Riedučių instruktorė Raminta Norvaišė pastebėjo, jog per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje, o ypač Vilniuje, riedutininkų skaičius itin išaugo: „Tai pastebime ne tik parke, bet ir mieste – kai kurie žmonės važiuoja riedučiais į darbą, ateina į mokamas ir nemokamas treniruotes.“

Naudingas sportas

Pasak R. Norvaišės, riedutininkų amžius nėra ribojamas – į pamokas ateina ir jauni, ir vyresni, ir per 50 metų. Tik pastarieji dažniau kuklinasi. Pasak „Riedėk.lt“ instruktorės, žmonės riedučius renkasi ne vien kaip laisvalaikio, bet ir kaip sporto, atsipalaidavimo priemonę.

Riedučių sportas yra naudingas tuo, kad kelių sąnariai nėra apkraunami kaip bėgimo metu, atvirkščiai – sąnariai yra treniruojami, gerinamas jų lankstumas.

„Riedučiai – ta priemonė, kuri labai pagerina pusiausvyrą, koordinaciją, reakciją. Važiuojant riedučiais stiprinami raumenys, deginamos kalorijos. Tik važiavimas turi būti aktyvus, reikia bent pusvalandį du tris kartus per savaitę intensyviai pavažinėti“, – pasakojo instruktorė R. Norvaišė.

Moteris pažymėjo šios priemonės patogumą ir pranašumą: „Riedučius galima užsimesti ant dviračio ar įsidėti į mašiną, jie neužima daug vietos tad, kur tinkama danga, galima su jais pariedėti ir kituose miestuose, ir šalyse. Riedučiai pranašesni už bėgimą tuo, kad nealinami kojų sąnariai.“

Būtinas apšilimas ir apsaugos

Kai kuriais atvejais riedučių sportas pranašesnis už kitas aktyvias veiklas, tačiau kartais atgrasantis dėl traumų tikimybės. Nors instruktorė sako, jog išmokus taisyklingai važiuoti, pasisukti, apsisukti, sustoti ir išvengti kliūčių, traumų tikimybė nedidesnė, nei einant išsisukti koją.

„Svarbiausia pasirinkti tinkamus riedučius, greitį ir apsaugas (kelių, alkūnių, riešų bei šalmą), tada tikrai bus galima puikiai jaustis riedant“, – tvirtino specialistė.

Norint išvengti raumenų patempimo ar sąnarių pasukimo, patartina, kaip ir prieš kiekvieną aktyvią veiklą, atlikti apšilimo pratimų. „Jei žmogus ketina ilgiau pasportuoti, apšilimas būtinas. Prieš treniruotes apšilimą darome su riedučiais, ant žolės. Po pasivažinėjimo patartina raumenis pratempti“, – pasakojo R. Norvaišė.

Su instruktoriumi ar savarankiškai?

Jei pirmą kartą išbandysite riedučius, sudalyvavę vienoje pamokoje ir keletą kartų pavažinėję savarankiškai, išmoksite riedėti tiesiai, apsisukti ir sustoti maždaug per savaitę. Jei norėsite išmokti važiuoti greičiau, apsisukti, sustabdyti įvairiose situacijoje, aplenkti kliūtį, treniruojantis du kartus per savaitę, užtruksite maždaug 2–3 mėnesius.

R.Norvaišė norintiems išmokti riedėti greitai, saugiai ir taisyklingai, pataria lankyti pamokas: „Grupėse turime daug žmonių, kurie išmokę savarankiškai, tačiau jie tai daro netaisyklingai ir nesaugiai. Tokį žmogų žymiai ilgiau užtrunka permokyti negu tą, kuris ateina mokytis iki tol šios veiklos nebandęs.“

Pasak instruktorės, išmokti važiuoti riedučiais savarankiškai įmanoma, tačiau tam reikia skirti daugiau laiko, atlikti tam tikrų pratimų.

Vilniuje – nemokamos treniruotės

Nemokamos masinės važiavimo riedučiais pamokos vyksta Vilniuje, Vingio parke, šiltuoju metų laiku (nuo balandžio iki rugsėjo) antradieniais 19.30 val. Yra dvi grupės – pradedančiųjų ir pažengusių. Pradedančiųjų grupė parke mokosi pagrindų, pažengusieji susirenka parke ir išvažiuoja į miestą. Pirmadieniais tuo pat metu ir vietoje vyksta treniruotės, skirtos moterims.

„Susirenkame tiesiog pasportuoti su riedučiais, nieko nesimokome, gražiname kūno linijas, deginame kalorijas, smagiai leidžiame laiką, bendraujame“, – apie pačios inicijuotą treniruotę pasakojo Raminta.

Vilniuje taip pat yra galimybė dalyvauti mokamose pamokose visais metų laikais. Prie nemokamai besitreniruojančių riedutininkų vis dar galima prisijungti – užsiėmimai vyks rugpjūčio ir rugsėjo antradieniais, nelyjant lietui ir esant sausai Vingio parko dangai.

Specialistės komentaras

Kineziterapeutė Jūratė Kliukaitė:

– Riedučių sportas yra naudingas tuo, kad šia aktyvia veikla žmonės užsiiminėja gryname ore. Važinėjimas riedučiais skatina kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklas, jų aktyvinimas gerina organizmo ištvermę.

Pirmą kartą išbandant riedučius reikia laiko ir drąsos norint taisyklingai įvaldyti judesių technika, tačiau tai nėra taip sunku, o jausmas panašus į čiuožinėjimą ant ledo. Riedučiai, kaip ir čiuožimas, lavina kūno judesių koordinaciją bei pusiausvyrą.

Riedučių sportas yra naudingas tuo, kad kelių sąnariai nėra apkraunami kaip bėgimo metu, atvirkščiai – sąnariai yra treniruojami, gerinamas jų lankstumas.

Vienas riedučių trūkumų tai, kad imobilizuojamas čiurnos sąnarys – stipriai suveržus riedučius, pėda per čiurnos sąnarį yra beveik neaktyvinama. Jeigu šia aktyvia veikla užsiiminėjama labai dažnai, rekomenduojama papildomai atlikti pratimų čiurnos sąnariams.

Riedučių sportas tinkamas daugumai žmonių vien dėl to, kad kiekvienas individualiai gali reguliuoti važiavimo krūvį. Riedėjimo metu aktyvinama dauguma kūno raumenų. Dažnai važinėjant riedučiais didinama klubų, sėdmenų, šlaunų ir blauzdų raumenų jėga.

Važinėjimas riedučiais padeda atsipalaiduoti ir pagerinti žmogaus savijautą ir emocinę būklę. Visos sporto šakos yra naudingos, kai jos yra naudojamos saikingai ir taisyklingai, nepervertinant savo galimybių. Svarbiausia yra tai, kad išsirinktumėte jums labiausiai patinkančią sportinę veiklą.

Kaip išsirinkti riedučius?

Jei nusprendėte įsigyti riedučius, patartina pirkti kokybiškus ir ne pačius pigiausius. Specialistai nerekomenduoja riedučius įsigyti iš prekybos centrų, kur kasdien perkate maistą ar prekes namams. Rinkitės tik specializuotas riedučių ar panašaus sporto parduotuves.

Riedučiai yra septynių tipų: fitneso, laisvo stiliaus, greitojo riedėjimo, gatvės/salės ritulio, slalomo, agresyvūs ir keturračiai. Populiariausi – fitneso ir laisvojo stiliaus riedučiai.

Fitneso riedučiai dažniausiai turi 80–90 mm dydžio 4 ratukus (arba 100–110 mm dydžio 3 ratukus), minkštą ir patogų batą, raištelius, 1 arba 2 sagtis ir visada parduodami su kulniniu stabdžiu. Jei daugiausiai laiko planuojate riedėti parkuose ar kitais lygiais takais, neplanuojate daryti triukų ar šokinėti, tai riedučiai, kurie jums tiks labiausiai, – rekomenduoja riedek.lt.

Laisvo stiliaus – universaliausi riedučiai. Dažniausiai turi 80 mm dydžio 4 ratukus (arba 100–125 mm dydžio 3 ratukus), kietą ir tvirtą batą, raištelius, 2 sagtis ir parduodami be kulninio stabdžio (jį galima įsigyti atskirai). Šie riedučiai manevringesni ir tvirtesni, todėl puikiai tiks riedant nelygiais paviršiais mieste bei mokantis triukus. Jei manote, kad vien riedėjimo lygiais takais jums neužteks, norėsite išmokti daugiau ir riedėti įvairiau, verta rinktis šiuos riedučius.

Jei dar nesate tikri ar riedėsite nuolat, bet norite tik pabandyti, išsinuomokite riedučius.

Jei visgi nusprendėte įsigyti savo riedučius, patartina jiems išleisti bent 100 eurų ir rinktis žinomų bei patikimų gamintojų riedučius: „Powerslide“, „Rollerblade“, „Seba“, „K2“, „Fila“, „Roces“, „Bauer“, CCM, „Flying Eagle“.

Riedučius prieš perkant būtina matuotis.

„Ne tik išjudinsime miestą, bet pradėdami gražią tradiciją per Europos sporto savaitę BEACTIVE sieksime ir rezultatų“ – sako renginio organizatorius, „Pro Cycling LT“ vadovas Deividas Vileniškis. Visi „Vilnius Grand Prix“ festivalio dalyviai ne tik galės įveikti savo grupės trasą, bet ir fiksuoti laiką bei varžytis su savo draugu, klasioku ar bendradarbiu.

Pirmame dviratininkų festivalyje savo vietą atras ir pats mažiausias dalyvis ir patyręs sportininkas. Trasoje šalia Baltojo tilto 3-5 metų vaikai dalyvaus 3 km dviratininkų važiavime, o sportininkai suks net 11-ą ratų ir turės įveikti 33 km.

Įmonių, šeimų, Maxi komandų 12 km važiavime, dalyviai ratus suks 3 km trasoje. Varžybų metu bus galima ne tik minti ratus ir išbandyti savo jėgas, bet ir paversti kiekvieną nuvažiuotą kilometrą pinigais, kurie bus skirti DCC (Danish Chamber of Commerce In Lithuania) labdaros fondui. Už visus surinktus pinigus bus nupirktos naujos specialios lovos Kauno vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriui.

Atskiroje įskaitoje varžysis Vilniaus ir kitų miestų mokyklos, kurios „Vilnius Grand Prix“ festivalyje galės dalyvauti nemokamai.

Riedutininkai renginio metu įsikurs Upės gatvėje. Čia mažiausieji turės įveikti 500 metrų atstumą, o sportininkai varžysis 8 ir 4 km trasoje.

„Vilnius Grand Prix 2016“ programa (rugsėjo 17 d.):

Renginio programa:

* 8:30 – 13:00 registracija, numerių išdavimas.

* 10:00 – 33 km. važiavimas

* 12:00 - 3 km. ,,BEACTIVE” vaikų važiavimas

* 12:30 –,,Paroc komandų taurė” 12 km. važiavimas (dalyvauja įmonės/šeimos/maxi komandos) ir VILTIS paramos važiavimas

* 14:00 – 12 km. mokyklų važiavimas

TERRASPORT riedučių važiavimas

* 15:00 – 8 km. ir 4 km. riedučių važiavimas

* 15:30 – 500 km. vaikų riedučių važiavimas

* 15:45 – 1 km. vaikų riedučių važiavimas

* 16:00 – 1,5 km. vaikų riedučių važiavimas

* 16:30 – apdovanojimai

Festivalio tikslas – vilniečius ir miesto svečius paskatinti kuo daugiau laiko praleisti ant dviračio, populiarinti dviračių sportą, skatinti dviračio naudojimą kaip ekologišką transporto priemonę ir sostinę pristatyti kaip dviratininkams draugišką miestą, taip prisidedant ir prie Europos sporto savaitę #BeActive. Šiemet #BeActive Europos sporto savaitė 2016 vyks rugsėjo 11 -18 d.