Diplomatai elgėsi „nesuderinamai su savo diplomatiniu statusu“, nurodė ministerija, nepateikdama išsamesnės informacijos, ir pridūrė, kad jie turi išvykti iš šalies iki kovo 19 dienos.

Rusijos ambasada Vienoje pareiškė esanti pasipiktinusi Austrijos „grynai politiniu“ sprendimu ir pridūrė, kad jai „nebuvo pateikta nė menkiausių įrodymų“.

„Dėl ryžtingo Maskvos atsako negali būti jokių abejonių“, – sakoma įraše platformoje „Telegram“, kaltinant Vieną dėl „tolesnio dvišalių santykių blogėjimo“.

Prieš Maskvai įsiveržiant į Ukrainą, diplomatiniai išsiuntimai šioje neutralioje ES narėje, kuri palaikė glaudžius santykius su Rusija, buvo retas reiškinys.

2023 metų vasarį Austrija jau išsiuntė keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du akredituotus Jungtinėse Tautose Vienoje.

Rusija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir išsiuntė keturis Austrijos diplomatus.

2022 metų balandį Austrija taip pat išsiuntė keturis Rusijos diplomatus, vykdydama koordinuotą ES reakciją pasirodžius įtarimams, kad Kyjivo priemiestyje Bučoje Rusijos kariai žudė Ukrainos civilius gyventojus.

Prieš tai, 2020 metų balandį, Austrija išsiuntė šnipinėjimu kaltinamą Rusijos diplomatą.

9 mln. gyventojų turinti šalis tradiciškai laikoma tiltu tarp Rytų ir Vakarų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) vizito Argentinoje metu sakė, kad Rusijos ambasadorius Paryžiuje bus iškviestas, o Norvegijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kad kviečia savo vyriausiąjį Rusijos diplomatą pokalbiui dėl A. Navalno mirties.

„Pokalbyje bus išsakyta Norvegijos nuomonė dėl Rusijos valdžios atsakomybės už žūtį ir siekio sudaryti sąlygas skaidriam tyrimui“, – teigė Norvegija ir pridūrė, kad susitikimas dar neįvyko, bet netrukus įvyks.

Po to, kai anksčiau pirmadienį Lietuva, Suomija, Vokietija, Ispanija, Švedija ir Nyderlandai paskelbė, kad iškvietė Rusijos ambasadų diplomatus,  Londonas buvo tą patį padaręs penktadienio vakarą.

Apie A. Navalno mirtį atokiame kalėjime Arktyje, kur 47 metų vyras atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę po to, kai 2020 metais išgyveno pasikėsinimą apnuodyti, dėl kurio kaltino Kremlių, buvo paskelbta penktadienį.

„Vladimiro Putino režimas dar kartą parodė savo tikrąją prigimtį“, – pirmadienį sakė prancūzų ministras S. Sejourne.

Vakarų šalys vieningai kaltina Rusijos valdžią dėl jo mirties, dėl kurios opozicija likus mėnesiui iki prezidento rinkimų, kurie, kaip tikimasi, sustiprins tvirtą rusų prezidento V. Putino valdžią, neteko svarbiausio savo veikėjo.

2020 metais jis grįžęs į Rusiją buvo suimtas ir galiausiai nuteistas kalėti.

Suomijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“, paragino Rusiją „paleisti visus politinius kalinius“ ir patvirtino, kad pirmadienį kreipėsi į ambasadorių.

„Baisu, kad Aleksejus Navalnas sumokėjo aukščiausią kainą už savo kovą už laisvą ir demokratinę Rusiją, – Nyderlandų užsienio reikalų ministrė Hanke Bruins Slot (Hankė Breins Slot) rašė „X“. – Primygtinai raginame Rusiją perduoti A. Navalno kūną jo šeimai ir artimiesiems.“

Anksčiau pirmadienį Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) pareiškė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių, ir paragino Europos Sąjungą apsvarstyti „naują sankcijų režimą, nukreiptą prieš Rusijos vidaus represijas“.

Penktadienį Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) pareiškė, kad Madridas „reikalauja išsiaiškinti (mirties) aplinkybes“.

Rusijos ieškomų asmenų sąraše yra ir K. Kallas kanceliarijos vadovas Taimaras Peterkopas. Manoma, kad sąrašas tėra simbolinis, nes nė vienas iš jame esančių politikų artimiausiu metu Rusijoje lankytis neplanuoja.

Rusų valdžia kaltina Baltijos šalių pareigūnus nugriovus paminklus sovietų kariams.

Po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, keletas sovietmečio monumentų buvo nugriauta ir Lietuvoje bei Latvijoje.

Ir Estija, ir Latvija, ir Lietuva kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, tačiau, Šaltajam karui pasibaigus, 1990 m. ir 1991 m. atsiskyrė ir paskelbė nepriklausomybę.

Estijos valdžios pareigūnai trečiadienį įvykusiame susitikime pareiškė pasipiktinimą Rusijos sprendimu ir pareikalavo rašytinio pasiaiškinimo, pranešė Estijos užsienio reikalų ministerija.

Rusijos diplomatui buvo pasakyta, kad Maskvos veiksmai pageidaujamo poveikio Estijos politikai neturės ir kad šalis toliau tvirtai rems Ukrainą, pridūrė ministerija.

Be K. Kallas, sąraše taip pat yra daugiau nei 80 Latvijos pareigūnų bei Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.

Latvija į savo užsienio reikalų ministeriją taip pat iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų griežtą protestą ir pasmerktų Rusijos mėginimus išplėsti savo nacionalinę jurisdikciją už savo sienų ir taikyti ją Latvijoje.

Tuo tarpu Lietuva iškvietė rusų diplomatus, kad pareikalautų Rusijos ambasados „nedelsiant nutraukti politiškai motyvuotą Lietuvos piliečių persekiojimą“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos veiksmai prieštarauja plačiai pripažintoms tarptautinės teisės normoms.

„Suomija išsiųs devynis Rusijos ambasadoje dirbusius asmenis, kurie vykdė žvalgybos funkcijas“, – sakoma vyriausybės pareiškime.

Maskva nurodė, kad Berlyno žingsnis yra neapgalvotas, ir pažymėjo, kad Rusija į jį reaguos.

„Berlynui neturėtų kilti abejonių, kad šie neapgalvoti provokaciniai veiksmai neliks neatsakyti“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Vokiečių vyriausybė nurodė šalyje uždaryti keturis iš penkių Rusijos konsulatų.

Sprendimas priimtas po to, kai Rusija nurodė išvykti šimtams Vokietijos valstybės tarnautojų.

„Nė vienas iš 56 Rusijos atstovų pagrindinėje komandoje ir organizacinėje grupėje“ ketvirtadienį dar nebuvo gavęs JAV vizos, laiške JT vadovui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui) rašė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia.

Jis pridūrė, kad „panaši situacija“ susiklostė dėl rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo delegaciją lydėti turinčių „žurnalistų ir įgulos narių“.

S. Lavrovo delegacija JT Generalinėje Asamblėjoje turi dalyvauti rugsėjo 20–26 dienomis.

„Pastaruosius kelis mėnesius Jungtinių Valstijų valdžia nuolat atsisako išduoti vizas... Rusijos delegatams, paskirtiems dalyvauti oficialiuose Jungtinių Tautų renginiuose, – rašė V. Nebenzia. – Vizų išdavimas yra teisinė šalies šeimininkės pareiga, o ne teisė ar privilegija.“

Vizų išdavimas yra teisinė šalies šeimininkės pareiga, o ne teisė ar privilegija.

Pagal 1947 metų susitarimą JAV negali trukdyti šalių narių atstovams atvykti į JT būstinę Niujorke.

Rusijai vasario mėnesį užpuolus Ukrainą, JAV paskelbė sankcijas rusų prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui, įskaitant draudimą įvažiuoti į šalį.

„Jungtinės Valstijos rimtai vertina savo, kaip šalies JT šeimininkės, įsipareigojimus“, – pareiškime AFP nurodė Valstybės departamento atstovas. Jis pridūrė nekomentuosiantis atskirų atvejų, nes „duomenys apie vizas pagal JAV įstatymus yra konfidencialūs“.

„Pakartotinai primename Rusijos misijai JT, kaip ir visoms kitoms JT misijoms, kad Jungtinėms Valstijoms paraiškų reikia kuo anksčiau“, – nurodė atstovas. Vėl vizų vėlavimo jis kaltino Maskvos sprendimą priversti sumažinti JAV ambasados Rusijoje darbuotojų skaičių.

A. Guterreso atstovė AFP sakė, kad jis palaiko „glaudžius kontaktus“ su JAV dėl taisyklių pagal 1947 metų susitarimą.

Bulgarijos sostinės Sofijos oro uoste aukšto rango Rusijos diplomatas Filipas Voskresenskis žurnalistams sakė esąs vienas iš 70 Rusijos diplomatų, kurie praėjusią savaitę buvo paskelbti personae non gratae ir kuriems buvo nurodyta iki pirmadienio išvykti iš šalies.

Ispanų naujienų agentūra EFE citavo šaltinius Sofijos oro uoste, sakiusius, kad du Maskvos užsakyti lėktuvai atskrido ir po pustrečios valandos išskrido gabendami išsiunčiamus darbuotojus ir jų šeimų narius.

Šiems skrydžiams turėjo būti gautas specialus Bulgarijos tarnybų leidimas, nes Europos Sąjungos oro erdvė yra uždaryta Rusijos lėktuvams dėl sankcijų, įvestų Maskvai dėl invazijos į Ukrainą, nurodė EFE.

Apie Bulgarijos sprendimą išsiųsti iš šalies diplomatus paskelbė laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Kirilas Petkovas. Jis užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, kai ši vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Birželio 22 dieną balsavimą dėl pasitikėjimo pralaimėjęs K. Petkovas teigė, kad Maskva naudojo „hibridinio karo“ taktiką jo vyriausybei nuversti.

Po išsiuntimo Rusijos ambasadoje liks 43 darbuotojai, sakė K. Petkovas ir pabrėžė, jog Maskvoje dirba vos 12 bulgarų diplomatų.

„Visi, kas veikia prieš Bulgarijos interesus, bus raginami grįžti į šalį, iš kurios atvyko“, – sakė jis.

Penktadienį Rusijos ambasadorė Eleonora Mitrofonova paskelbė Bulgarijai ultimatumą atšaukti savo sprendimą dėl diplomatų išsiuntimo, pagrasindama, kad Maskva visiškai nutrauks diplomatinius santykius su Sofija.

„Ketinu savo šalies vadovybei nedelsiant iškelti klausimą dėl Rusijos ambasados Bulgarijoje uždarymo, kuris neišvengiamai prives prie Bulgarijos diplomatinės atstovybės uždarymo Maskvoje“, – nurodoma jos pareiškime.

Išsiunčiamų rusų diplomatų skaičius yra didžiausias, kurį kada nors yra išsiuntusi Europos Sąjungos ir NATO narė Bulgarija.

Ketinu savo šalies vadovybei nedelsiant iškelti klausimą dėl Rusijos ambasados Bulgarijoje uždarymo.

Sofija tvirtai remia Vakarų sankcijas Maskvai nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios prieš daugiau nei keturis mėnesius.

Europos Sąjunga, kurios narė Bulgarija yra nuo 2007 metų, atsakė į „nepagrįstą Rusijos grasinimą“ pareikšdama, kad „visiškai palaiko Bulgariją ir su ja solidarizuojasi“.

Balandžio pabaigoje Rusija nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai po to, kai šios pareigūnai nesutiko su Maskvos reikalavimu apmokėti sąskaitas už dujas rusiškais rubliais.

Kovo pradžioje Bulgarijos gynybos ministras buvo atleistas ir pareigų, kai Rusijos karą pavadino Kremliaus mėgstamu dažnai naudojamu terminu „specialioji karinė operacija“.

„Bulgarija ketina išsiųsti 70 Rusijos diplomatų... Mūsų tarnybos nustatė, kad jie yra žmonės, dirbantys prieš mūsų interesus“, – sakė premjeras.

„Visi, kas dirba prieš Bulgarijos interesus, bus paraginti grįžti į savo šalį. Tikimės, kad atgal į Maskvą išskris pilnas 70 vietų lėktuvas“, – pridūrė K. Petkovas.

Asmenys, kaip nustatyta, keliantys „grėsmę nacionaliniam saugumui“, privalo išvykti iki liepos 3-iosios, nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Po vasario 24 dieną pradėtos Maskvos invazijos į Ukrainą Vakarų šalys bendrai yra išvariusios kelis šimtus rusų diplomatų. Rusija analogiškai atsakė į šiuos veiksmus.

Bulgarijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė antradienį iškvietusi Rusijos ambasadorę Eleonorą Mitrofanovą ir informavusi ją apie Sofijos sprendimą.

Bulgarija tikisi, kad Rusija laikinai uždarys savo generalinį konsulatą Rusėje Bulgarijos šiaurėje. Sofija savo ruožtu laikinai uždarys konsulatą Rusijos Jekaterinburgo mieste, nurodė ministerija.

Kovo mėnesį Bulgarija dėl karo Ukrainoje išvarė 10 rusų diplomatų.

Ši Europos Sąjungos ir NATO narė komunizmo laikais buvo ištikima Sovietų Sąjungos sąjungininkė ir tebėra kultūriškai, istoriškai bei ekonomiškai glaudžiai susijusi su Rusija, tačiau virtinė šnipinėjimo skandalų nuo 2019 metų apkartino santykius ir privertė išvaryti maždaug 20 diplomatų bei vieną techninį padėjėją.

Diplomatai „užsiėmė Vienos konvencijai prieštaraujančia veikla“,  sakoma ministerijos pranešime, turint omenyje tarptautinę sutartį, reglamentuojančią diplomatinio darbo protokolus.

Ministerija neatskleidė jokių detalių, bet sakė, kad Rusijos ambasadorius Sergejus Bazdnikinas buvo informuotas, jog diplomatai turės „palikti šalį per penkias dienas“.

Rusijos ambasada pareiškė, kad jos diplomatams mesti kaltinimai yra „visiškai nepagrįsti“, ir perspėjo „rimtomis pasekmėmis“.

„Rusijos pusė imsis priemonių – nebūtinai simetruškų, bet reikšmingų, atsakydama į šį žingsnį“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame atstovybės pranešime.

Mažytė Balkanų valstybė pastaraisiais metais jau keturis kartus anksčiau išsiuntė Rusijos diplomatų.

Vėliausias toks atvejis buvo kovo pabaigoje, kai buvo liepta išvykti penkiems rusų pasiuntiniams.

2020 metų kovą Šiaurės Makedonija, buvusi Jugoslavijos respublika, tapo naujausia NATO nare. Skopjė taip pat siekia įstoti į Europos Sąjungą.

Vasario pabaigoje Rusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą Šiaurės Makedonija pasekė ES pavyzdžiu ir įvedė sankcijų Maskvai. Skopjės pareigūnai taip pat pavadino Rusiją „priešiška valstybe“.

Danija išsiųs šnipinėjimu įtariamus 15 Rusijos diplomatų

Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs penkiolika Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais.

Šį žingsnį Kopenhaga atliko po panašių Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių sprendimų.

„Nustatėme, kad penkiolika išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas). Jis pridūrė, kad Kopenhaga nori pasiųsti „aiškų signalą“, jog šnipinėti Danijoje – „nepriimtina“.

Apie šį sprendimą anksti antradienį buvo informuotas Rusijos ambasadorius Danijoje, Kopenhagai „griežtai smerkiant Rusijos brutalumą prieš Ukrainos civilius gyventojus Bučoje“.

„Tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – nurodė danų vyriausybė.

Vis tik Kopenhaga pabrėžė neatsisakanti visų ryšių su Maskva.

„Danija nenori nutraukti diplomatinių santykių su Maskva. Dėl šios priežasties Rusijos ambasadorius ir kiti ambasados Kopenhagoje darbuotojai nėra išsiunčiami“, – pareiškė J. Kofodas.

Tarptautinė bendruomenė pasmerkė Maskvos veiksmus dėl šiurpių scenų šiaurės vakariau Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

Pirmadienį Prancūzija nurodė palikti šalį 35 Rusijos diplomatams, o Vokietija paskelbė išsiunčianti „daug“ Maskvos pasiuntinių.

Italija išsiunčia 30 Rusijos diplomatų

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) antradienį pranešė, kad Roma išsiuntė 30 Rusijos diplomatų, kartu su kitomis Europos šalimis imdamasi veiksmų po Maskvos invazijos Ukrainoje.

„Išsiuntėme 30 Rusijos diplomatų dėl nacionalinio saugumo priežasčių“, – viešėdamas Berlyne L. Di Miao sakė italų televizijai „Rai“. Šią žinią taip pat patvirtino Užsienio reikalų ministerija Romoje.

L. Di Maio sakė, kad anksčiau antradienį į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Sergejus Razovas, siekiant „jį informuoti apie Italijos vyriausybės sprendimą išsiųsti“ diplomatus, paskelbiant juos „personae non gratae“.

Pirmadienį Prancūzija ir Vokietija taip pat paskelbė išsiųsiančios reikšmingą skaičių rusų diplomatų, reaguodamos į Maskvos agresiją. Antradienį Danija pranešė išsiųsianti 15 Rusijos diplomatų, įtariamų šnipinėjimu.

Europoje kilo pasipiktinimo banga dėl žudynių Bučos mieste netoli Ukrainos sostinės Kyjivo. Jame praeitą savaitgalį dešimtys kūnų buvo rasti bendruose kapuose arba gulintys gatvėse.

Kremlius savo ruožtu atmetė Vakarų šalių kaltinimus, kad už šiuos žiaurumus atsakingos Rusijos pajėgos.

Ispanija išsiunčia „maždaug“ 25 rusų diplomatus

Ispanijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išsiųs „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus, po to, kai panašių veiksmų ėmėsi Vokietija ir Prancūzija.

„Nepakenčiami civilių žudynių Bučos miestelyje vaizdai, kuriuos išvydome po Rusijos kariuomenės išvedimo, mus labai papiktino“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas).

Rusijos diplomatai ir darbuotojai „kelia grėsmę šalies interesams“ ir „nedelsiant“ bus išsiųsti, sakė jis spaudos konferencijoje po vyriausybės savaitinio posėdžio.

„Kalbame apie maždaug 25 žmonių grupę, baigiame rengti sąrašą“, – nurodė ministras.

Šiurpūs Bučos gatvėse gulinčių nužudytų žmonių, kurių kai kurie buvo už nugaros surištomis rankomis, vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.

Rusija: „nedraugiškas“ Vokietijos sprendimas išsiųsti diplomatus pablogins ryšius

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius.

„Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

Vokietija paskelbė apie masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą, Europai reiškiant pasipiktinimą Maskvos puolimu Ukrainoje, dar labiau padidėjusį prieš kelias dienas Bučos mieste aptikus daugybę nužudytų civilių lavonų.

Kremlius „kategoriškai“ atmetė kaltinimus, susijusius su Bučoje rastais nužudytų civilių gyventojų palaikais. Rusijos teigimu, Kyjivas surengė „provokacija“, siekdamas diskredituoti Maskvą.

„Išreiškėme kategorišką nepritarimą vienašališkiems Berlyno kaltinimams, kuris paskubėjo stoti Kyjivo pusėn, net nesulaukęs nepriklausomo tyrimo dėl įvykių Bučoje“, – nurodė Rusijos ambasada.

Atstovybė patvirtino, kad 40 Vokietijoje dirbančių rusų diplomatinių misijų liepta išvykti iš šalies, kaip anksčiau sužinojo naujienų agentūra AFP.

Berlynas nepateikė konkretaus diplomatų skaičiaus, bet pabrėžė, kad jų bus išsiųsta „daug“.

Latvija ir Estija uždaro Rusijos generalinius konsulatus, išsiunčia diplomatų

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pranešė, kad uždaromi du Rusijos generaliniai konsulatai ir iš šalies išsiunčiami 13 rusų diplomatų ir darbuotojų.

„Atsižvelgdama į Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumus Ukrainoje, Latvija nusprendė uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje bei išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė latvių diplomatijos vadovas.

Tuo metu Estija paskelbė, kad išsiunčia iš šalies 14 Rusijos konsulato darbuotojų ir uždaro generalinį konsulatą Narvoje bei kanceliariją Tartu.

Antradienį Talinas iškvietė Rusijos ambasadorių Estijoje Vladimirą Lipajevą, kad perduotų notą apie tai, kad Estija uždaro Rusijos generalinį konsulatą Narvoje ir Rusijos ambasados ​​Tartu konsulinį skyrių.

Estija taip pat nusprendė išsiųsti ir paskelbti nepageidaujamais asmenimis 14 darbuotojų, iš kurių septyni turi diplomatinį statusą. Jie Estiją turi palikti iki šio mėnesio pabaigos.

Apie tai paskelbta praėjus dienai po Lietuvos sprendimo pažeminti diplomatinį atstovavimą santykiuose su Rusija, išsiųsti Rusijos ambasadorių ir uždaryti konsulatą Klaipėdoje.

Europos Sąjungos šalys dėl karo Ukrainoje bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiuntė daugiau kaip 140 rusų diplomatų.

Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.

ES paskelbė grupę rusų diplomatų nepageidaujamais asmenimis

Europos Sąjunga antradienį paskelbė grupę prie Bendrijos institucijų dirbančių Rusijos diplomatų nepageidaujamais asmenimis, todėl jie gali būti išsiųsti iš Belgijos.

„Nusprendžiau keletą Rusijos Federacijos nuolatinės misijos prie ES pareigūnų paskelbti persona non grata dėl to, kad jie vykdo veiklą, prieštaraujančią jų diplomatiniam statusui“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

ES užsienio reikalų tarnyba „šiandien iškvies Rusijos ambasadorių prie ES, kad praneštų apie šį sprendimą“, sakė J. Borrellis.

ES narės per dvi dienas išvarė daugiau kaip 140 Rusijos diplomatų

Ispanija, Italija, Danija ir Švedija antradienį prisidėjo prie kitų Europos Sąjungos šalių, dėl karo Ukrainoje išvariusių Rusijos diplomatų, o bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiųsta daugiau kaip 140 rusų diplomatų.

Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) antradienį pareiškė, kad jo šalis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išsiųs „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus.

„Nepakenčiami civilių žudynių Bučos miestelyje vaizdai, kuriuos išvydome po Rusijos kariuomenės išvedimo, mus labai papiktino“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

„Išsiuntėme 30 Rusijos diplomatų dėl nacionalinio saugumo priežasčių“, – viešėdamas Berlyne sakė Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) italų televizijai „Rai“. Šią žinią taip pat patvirtino Užsienio reikalų ministerija Romoje.

Pasak L. Di Miao, anksčiau antradienį buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Italijoje Sergejus Razovas, jam pranešta apie Italijos vyriausybės sprendimą paskelbti šiuos diplomatus personae non gratae.

Danijos užsienio reikalų ministras anksčiau antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais.

„Nustatėme, kad 15 išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).

Danijos vyriausybė taip pat „griežtai pasmerkė Rusijos brutalumą prieš Ukrainos civilius gyventojus Bučoje“.

„Tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – nurodė danų vyriausybė.

Maskva neigia savo atsakomybę dėl civilių žudymo Kyjivo srityje, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

J. Kofodas sakė, kad Kopenhaga neatsisako visų ryšių su Maskva.

„Dėl šios priežasties Rusijos ambasadorius ir kiti ambasados Kopenhagoje darbuotojai nėra išsiunčiami“, – sakė jis.

Kiek vėliau Švedijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė išsiunčianti tris rusų diplomatus, vykdžiusius šalyje „neteisėtas operacijas“.

„Šiandien Užsienio reikalų ministerija nusprendė išvaryti tris Rusijos diplomatus, nedirbančius Švedijoje pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – sakė užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė).

Atsakomosios priemonės

Pirmadienį Prancūzija nurodė palikti šalį 35 Rusijos diplomatams, o Vokietija paskelbė išsiunčianti 40 Maskvos pasiuntinių.

Lietuva pirmadienį pranešė dėl „Rusijos karinės agresijos“ ir „Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų žiaurumų įvairiuose okupuotose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje“, išsiunčianti rusų ambasadorių.

Naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys rodo, kad ES šalys nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, išvarė per 230 rusų diplomatų.

Rusija kovo 29-ąją paskelbė išsiunčianti 10 Latvijos, Lietuvos ir Estijos diplomatų.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško antradienį sakė, jog „aišku, kad tai iš anksto koordinuota kampanija“. Anot jo, Maskva, „žinoma, imsis atsakomųjų priemonių“.

„Tai smūgis dvišaliams santykiams, diplomatinių diskusijų kanalams“, – sakė jis ir pridūrė, kad „pasekmės bus juntamos labai ilgai“.

Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulį imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, kurias vadina karo nusikaltimais ir genocidu.

Kremlius tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.  

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

Europos Sąjunga pasiūlė atsiųsti tyrėjų įrodymams surinkti, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad turi būti surengtas teismas dėl karo nusikaltimų.

Kremlius: Europos vykdomas diplomatų išsiuntimas yra „trumparegiškas žingsnis“

Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.

„Diplomatinio bendravimo galimybių siaurinimas tokiomis precedento neturinčiomis krizės sąlygomis yra trumparegiškas žingsnis, kuris dar labiau apsunkins mūsų bendravimą, būtiną ieškant sprendinio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„O tai neišvengiamai sulauks atsakomųjų žingsnių“, – pridūrė jis.