„Susidomėjimas šia akcija – kasmet auga. Vilniečiams per keletą metų jau išdalinome apie 15 tūkst. krūmelių pasisodinti daugiabučių kiemuose, – pasakojo sodinukų dalinimo akcija koordinavusi „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. – Džiugu, kad gyventojai jaučiasi savo aplinkos šeimininkais ir mielai prisideda prie jos puoselėjimo. O bendras rūpinimasis augalais skatina kaimyniškumą, sutelkia bendruomenes.“

Prie daugiabučių namų norintys pasisodinti krūmų gyventojai ar bendruomenės kviečiami iki balandžio 19 d. kreiptis į savo seniūniją ir elektroniniu paštu pateikti laisvos formos prašymą. Jame reikia nurodyti sodinukų kiekį ir rūšį iš pateikto sąrašo, pageidaujamos želdinti vietos nuotrauką ir taškeliais pažymėti sodinimo vietą ant ortofoto bei kaimynų sutikimą želdinti aplinką. Prašyme taip pat reikėtų keliais sakiniais argumentuoti, kodėl šioje vietoje gyventojai norėtų pasisodinti augalų.Su kaimynais reikėtų apsitarti, kas prižiūrės sodinukus, palaistys augalus bent pirmuosius metus, kol jie gerai prigis ir įsišaknys, kas rūpinsis apsauginiais kuoliukais, kad nedideli krūmai nebūtų nušienauti.

Džiugu, kad gyventojai jaučiasi savo aplinkos šeimininkais ir mielai prisideda prie jos puoselėjimo.

Vilniečiams bus dalijami 8 rūšių krūmai (juodvaisė aronija, juodugis šeivamedis, tarpinė forsitija, šviesioji hortenzija, paprastasis jazminas, pilkoji lanksva, paprastosios alyvos, paprastasis putinas). Daugiau apie šiuos augalus galite pasiskaityti čia.

Dauguma krūmų užaugs iki 2–3 m aukščio, todėl gyventojai turėtų pagalvoti, ar užaugę krūmai netrukdys kaimynams, inžinerinius tinklus prižiūrinčioms įmonėms ir miestą prižiūrinčiomis tarnyboms.

Gyventojų prašymą gavusios gavusios seniūnijos patikrins, ar siūlomoje vietoje galima sodinti, ar teritorijoje nėra tam tikrų inžinerinių tinklų, bus įvertintos sklypų ribos, leistini atstumai nuo pastatų ir atsakys klausėjams. Gavus seniūnijos patvirtinimą, nuo balandžio 26 dienomis reikės atvykti į seniūnijos nurodytą vietą pasiimti sodinukų.
Krūmai bus dalinami bendruomenėms, pasisodinti daugiabučių kiemuose, bendrai naudojamose teritorijose. Krūmeliai nedalinami sodinimui privačiose teritorijose, net jei tose vietose įsikūrę daugiabučiai gyvenamieji namai.

Pasodinus krūmus, apsaugant nuo nušienavimo derėtų želdinius aptverti pačių įsigytais mediniais kuoleliais ir pranešti seniūnijai apie tikslią krūmų pasodinimo vietą, kad augalus būtų galima inventorizuoti ir įtraukti į želdynų priežiūros  žemėlapį, pagal kurį planuojami įvairūs aplinkos tvarkymo darbai.

Savo kiemuose pasodintų žaliuojančių sodinukų nuotraukomis vilniečiai kviečiami dalintis el. paštu zalias@vilnius.lt.

Kaip sodinti sodinukus?

Svarbu iškasti dvigubai didesnę duobę nei sodinuko vazonėlis. Jei gruntas kietas ar nelaidus, duobę reikia padidinti. Kiti žingsniai: įmaišyti komposto, permaišyti su esamu gruntu, laikantis tręšimo instrukcijų įberti lėto poveikio trąšų. Iš vazonėlio išėmus augalą, reikia patikrinti šaknis: jei jos susivijusios, praardyti, kad galėtų plėstis į šonus. Augalą sodinti taip, kad jo kaklelis būtų sulig aplinkinės žemės lygiu. Mulčiuoti pomedį 50–100 cm spinduliu aplink augalą 3–5 cm storio mulčiaus sluoksniu – tada neaugs piktžolės ir geriau laikysis drėgmė.

Pasodinus augalą, jį reikia gausiai palaistyti ir rūpintis, kol prigis. Uždėti kamienų apsaugą, iš vidinės pusės įkalti kuoliukus, kad jie kyšotų bent 70 cm virš žemės. Tai apsaugos mažus augalus nuo neapdairaus nušienavimo trimeriu ar žoliapjove.

Sparčiai auganti vidutinė paros oro temperatūra ir vis dažniau mus lepinanti saulė leidžia pereiti nuo daiginimo ant šiltos palangės prie įvairesnių daržininkystės darbų.

Balandžio mėnuo yra tinkamiausias metas augalus sėti ir sodinti lauke, tad darbų yra itin daug. Pavyzdžiui, šiuo metu jau galima atvirame darže sėti kone visas salotų ir lapinių augalų rūšis. Šį mėnesį lauke taip pat galima sėti morkas, ridikėlius bei burokėlius, sodinti bulves ir topinambus.

Be to, atėjo metas į daržo dirvą perkelti ir jau sudygusius gūžinių, žiedinių, briuselinių ir lapinių (angl. kale) kopūstų sodinukus, vasarinius česnakus ir valgomuosius svogūnus iš sodinukų. Sėkite ir valgomuosius bei laiškinius česnakus, daržinius porus, agurkus, cukinijas, moliūgus, melionus bei arbūzus – pastariesiems moliūginiams augalams palikite itin daug vietos augimui.

Daugelis aukščiau išvardintų žalumynų nesunkiai pakelia nedidelį šaltį ar vėsesnį orą, todėl galėsite nebijoti dėl vėlyvų šalnų. Nepaisant to, būkite dėmesingi ir atidžiai sekite orų prognozes – jeigu pranašaujami šalčiai ar itin stiprus lietus, daigelius ir lysves uždenkite.

Nors itin didelį ir gausų sodo bei daržo gėrybių krepšį nesunkiai susikrausite ir iš to, ką pasodinsite lauke dar balandžio mėnesį, neretam augalui sužaliuoti dar per anksti.

Pavyzdžiui, ypač lepūs yra pomidorai ir keli kiti bulvinių šeimos augalai – baklažanai, paprikos bei aitrieji pipirai. Pomidorus galima persodinti iš namuose esančios daigyklos tik tada, kai dirvos temperatūra yra ne mažesnė nei 15 °C, baklažanai mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl geriau auga šiltnamyje nei lauke, o paprikas geriau sėti iškart į atskirus indelius.

Kiek lepesni nei kiti šakniavaisiai yra gumbiniai salierai. Šių daržovių sodinimui lauke reikia palūkėti iki gegužės. Panašiomis augimui reikalingomis sąlygomis pasižymi ir ankštiniai augalai – šiuo metu lauke sėkite tik žirnius, o krūminių ir vijoklinių pupelių sėklų maišelius atverkite tik gegužės mėnesį.

Jau šiuo metu lauke galite sėti petražoles, krapus, vaistinius šalavijus, nešildomame šiltnamyje auginti bazilikus, pipirnes ir raudonėlius.

Sostinės seniūnijos daugiabučių kiemus apželdinti norintiems vilniečiams balandžio 11–30 dienomis išdalins 4,5 tūkst. krūmų ir 1,3 tūkst. medžių.

Prie savo namų krūmų ar medžių norintys pasisodinti gyventojai ar bendruomenės iki balandžio 10 dienos elektroniniu paštu seniūnijai turi pateikti laisvos formos prašymą.

Jame turi būti nurodytas sodinukų kiekis ir rūšis iš pateikto sąrašo, pageidaujamos želdinti vietos nuotraukos ir taškeliais pažymėtos sodinimo vietos bei 3–5 kaimynų sutikimas želdinti aplinką.

Savivaldybės pranešime nurodoma, kad prašyme taip pat reikėtų keliais sakiniais argumentuoti, kodėl šioje vietoje gyventojai norėtų pasisodinti augalų.

Gavusios užklausą seniūnijos patikrins, ar siūlomoje vietoje galima sodinti, ar teritorijoje nėra tam tikrų inžinerinių tinklų, bus įvertintos sklypų ribos, leistini atstumai nuo pastatų. Tai atlikus seniūnijos informuos gyventojus apie sodinukų atsiėmimo laiką bei vietą. Kartu su sodinukais gyventojai gaus ir kamienų apsaugas bei medinius kuoliukus.

Vilniečiams bus dalijami 11 rūšių krūmai: žvilgantysis kaulenis, pilkoji sedula, juodvaisė aronija, šeivamedis, juodugis, tarpinė forsitija, šviesioji hortenzija, paprastasis jazminas, paprastasis ligustras, pilkoji lanksva, paprastosios alyvos, paprastasis putinas. Taip pat – penkių rūšių medžiai: ąžuolas paprastasis, paprastoji pušis, mažalapė liepa, beržas karpotasis, paprastasis šermukšnis.

Nuo 10 val. klaipėdiečių laukė sodinukų mugė „Aš sodinu“. Joje apstu vaiskrūmių, vaismedžių, dekoratyvinių krūmų ir medelių, daugiamečių bei vienmečių augalų, kurių kainos svyruoja nuo 5 iki kelių šimtų eurų.

Norėjusiems daugiau sužinoti apie augalų amžių, priežiūrą bei kitas sodininkystės paslaptis, šios srities specialistai kiekvienam susidomėjusiam pirkėjui skyrė pakankamai dėmesio, pasidalino savo ilgamete patirtimi.

Sodinukų mugėje galima įsigyti įvairių vaismedžių – obelų, kriaušių, trešnių, vyšnių, slyvų ir daugelį kitų.

Slyvų medelio kaina siekia 25 Eur, įvairių veislių obelys – 15 Eur, mini persiko medelis – 35 Eur. Kitur vaismedžių kainos svyruoja nuo 20 iki 35 Eur.

Raudonųjų serbentų šakelė – 7 Eur, nedidelis svarainių medelis – 5 Eur.

Sodinukų mugė Klaipėdoje truks iki sekmadienio.

Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Pasak „Mugių centro“ projektų vadovės Gintarės Škutaitės, žmonių susidomėjimas mugėmis dienai įsibėgėjus išaugo.

„Yra dvi visiškai skirtingos mugės. Lauke yra sodinukų mugė. Žmonėms ji šiuo metu labai aktuali, kadangi pavasaris. Ateina išties nemažai žmonių, vieni užeina į „Švyturio“ arenos mugę, kiti – į sodinukų. Kam neaktualu, gal kažkurios vienos ir neaplanko. Tačiau manau, kad žmonėms mugės tikrai įdomios“, – tikino G.Škutaitė.

„Švyturio“ arenoje esanti mugė „Stilius ir skonis“ Klaipėdoje ne pirmą kartą, tačiau visuomet pritraukianti net ir labai išrankius pirkėjus. Šį kartą mugėje buvo galima įsigyti dizainerių drabužių, aksesuarų ir papuošalų, o mėgstantiems pasmaguriauti prekybininkai siūlė skanius keksus bei pyragus.

„Žmonės mielai perka drabužius. Jų asortimentas šioje mugėje – pakankamai didelis. Nuolaidų jiems nemažai, tad perka ir besibaigiančio sezono drabužius. Prie kai kurių prekystalių pirkėjai būriuojasi itin gausiai. Perka ir aksesuarus, dovanėles, galbūt Velykoms ar kitoms progoms. Taip pat turime maisto gėrybių. Perkami maisto produktai, kurie yra išskirtiniai, o dabar – puiki proga juos įsigyti. Produktai yra kokybiški, jų kaina – atitinkama“, – tikino G.Škutaitė.

Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Rankų darbo papuošalų kainos svyravo nuo 4 iki 20 Eur, kailinių kainos siekė nuo 100 iki 300 Eur, drabužių vaikams ar suaugusiems kainos svyravo nuo 10 iki 40 Eur, palmių vaško žvakės – nuo 3.30 iki 27 Eur. Taip pat buvo pardavinėjami kvepalai, kosmetika, velykinės dekoracijos.

Norintiems paaukoti karo nukankintai Ukrainai, prekybininkai siūlė įsigyti velykinį rankų darbo kiaušinį, pagamintą iš lino siūlų ir papuoštą šios šalies dvispalvėmis. Dekoracijos kaina – 5 Eur.

Mugė „Stilius ir skonis“ Klaipėdoje truks tik vieną dieną.

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, miestas kasmet skiria vis daugiau lėšų sodinukams, krūmams, vijokliams, tačiau žaliuose projektuose reikia ir aktyvesnio bendruomenių įsitraukimo.

„Vilnių kuriame kartu. Žinome, kad vieni visko nepadarysime, todėl raginu vilniečius aktyviai sodinti ir saugoti gamtą. Šiemet dar turime apie 2 tūkstančius sodinukų, kuriuos gyventojai gali paprastai pasiimti ir pasodinti“, – sako R. Šimašius.

Vilnius ėmėsi ir kitų naujų apželdinimo iniciatyvų, prie kurių noriai jungėsi įmonės ir gyventojai.

„Ėmėmės sodinti vijoklius, kad apsaugotume miestą nuo neįteisintose vietose ant betoninių sienų atsirandančių grafičių ar papuoštume nepatrauklias silikatinių plytų sienas. Nauja ir tai, kad gyventojams pasiūlyta galimybė apsodinti savo kiemus miesto dovanotais želdiniais. O iniciatyva „Dovana Vilniui“ – jau daugeliui žinomas projektas, prie kurio jungiasi ir verslas, ir gyventojai“, – pasakoja Vilniaus miesto architekto skyriaus patarėja Ramunė Baniulienė.

Verslas žaliuoja!

Visuomeninės iniciatyvos „Dovana Vilniui“ sąraše šiemet – šešios įmonės. Tarp jų jau ne vienus metus sodinukais kiekvieną Vilniuje pastatytą butą įamžinanti bendrovė „Darnu Group“ šiemet medžiams skyrė 19 609 eurų. Tai – 461 sodinuko vertė.

Vienoje judriausių sostinės vietų – Gerosios Vilties g., Laisvės ir Savanorių prospektų žiedinėje sankryžoje – šį rudenį sužaliuosiantis ąžuoliukų, klevų, berželių ir liepų miškelis – simbolinis įmonės „Creditinfo“ projektas. Po medelį „Creditinfo“ pasodins už kiekvieną Vilniaus įmonę, dėl itin gerų finansinių rodiklių šiemet nusipelniusią tradicinio „Stipriausių Lietuvoje“ sertifikato. Visoje Lietuvoje tokius sertifikatus kasmet pelno vidutiniškai 2,5 tūkst. įmonių, o sostinė gali tikėtis tikrai nemažo gojelio. Dovanos vertė bus aiški po rudeninio sodinimo.

„Naujiems medžiams sodinti Vilniaus miesto savivaldybė pastaruoju laiku per metus išleidžia vidutiniškai pusę milijono eurų. Apie 20 tūkst. eurų per metus tam pačiam tikslui subyra ir per visuomeninę iniciatyvą „Dovana Vilniui“ – tai dovana, vertinga ne tik finansine prasme, bet ir dėl žmonių įtraukimo į sodinimo darbus, kitokio, gerąja prasme savininkiško požiūrio į miesto želdinius“, – sakė R. Baniulienė.

Miestas dovanoja – gyventojai sodina

Didesnio aktyvumo tikimasi ne tik iš verslo atstovų, bet ir iš gyventojų – į kvietimą apsodinti savo aplinką savivaldybės dovanojamais sodinukais atsiliepė tik apie 40 vilniečių ar jų grupių. Į erdves prie gatvių ir daugiabučių iškeliavus 1168 sodinukams (jų kaina apie 7000 eurų), nepanaudoti liko du trečdaliai šiam tikslui rezervuotų augalų. Per vasarą jie bus pasodinti įvairiose miesto vietose, iš jų bus formuojami urbanistiniai miškeliai vietos aplinkos kokybei gerinti.

Aktyviausi sodintojai buvo naujamiestiečiai, visuomenininkės Ritos Latvytės paraginti per socialinius tinklus – feisbuko grupę „Naujamiestis. Su meile“. J. Basanavičiaus gatvėje esančio daugiabučio gyventojas Gediminas Ušackas pripažįsta, kad susitarti su kaimynais dėl želdinių poreikio ir jų sodinimo vietų didesnėms bendruomenėms nėra paprasta. Ypač, jei alternatyva – papildomos parkavimo vietos. Bet jo ir kaimynų patirtis – pozityvi. Sodinimo talka leido ir sutvirtėti kaimynystei, ir aptarti namo rūpesčius. Pasodintais augalais dabar rūpinasi net keli dvylikabučio namo gyventojai. Būsimiems šios miesto iniciatyvos dalyviams G. Ušackas pataria tik viena – pasirengti bent paprastą sodinimo planą ir neimti augalų daugiau nei reikia, kad po kelerių netinkamose vietose išstypę medeliai neužstotų šviesos ar netrukdytų judėti po teritoriją.

Medžius miestui dovanojo ir patys gyventojai ar bendruomenės – taip pasodinti 85 medžiai, iš jų net 63 – Savanorių prospekte.

Antrą pusmetį – daugiau medžių ir vijoklių

Želdinimo darbai tęsis ir vasarą: pasodinti bus dar 967 vijokliai, žaliosioms salelėms atkeliauja 73 medžiai, 942 krūmai, 3190 žolinių augalų, sodinukais bus formuojami urbanistinio miškelių plotai probleminėse vietose – šalia taršių ir triukšmingų greito eismo gatvių. Miestas kviečia seniūnijų gyventojus imtis iniciatyvos ir apsodinti tokias vietas patiems miesto duodamais sodinukais ir džiaugtis augančiais medeliais ir krūmais, pridengiančiais gatves, tampančiais namais paukščiams.

Rudenį planuojama tęsti želdinimą medžiais ir pasodinti apie 2000 medžių gatvėse pagal seniūnijų ir bendruomenių teiktus pasiūlymus. Vasarą bus atliekami ir Bernardinų senųjų kapinių medžių priežiūros darbai, planuojami kitų brandžių miesto medžių priežiūros darbai – tai darys arboristinės globos paslaugos konkurso laimėtojai.

Pavasarį Misionierių soduose labai sėkmingai persodinę ąžuoliukus, specialistai šiuos darbus tęs ir rudenį. Planuojama persodinti į tinkamesnes augti vietas po aukštos įtampos tinklais išdygusius medžius – iškart vizualinį ir estetinį efektą duodantys medžiai bus persodinami į vejos plynes prie gyvenamųjų daugiabučių namų erdvėms jaukinti ir barjerams nuo važiuojamųjų dalių formuoti.

Svarbi kiekviena iniciatyva

Vilnius dėkoja ir bendruomenėms, kurios jau rūpinasi brandžiais medžiais – suderinusios darbus su miesto specialistais laisvina pomedžius nuo kietųjų dangų. Iniciatyvinės grupės „Gyvas miestas“ dėka nuėmus dalį pėsčiųjų tako plytelių pagerinta Vokiečių g. liepų augimvietė, Lidijos Sakalauskienės iniciatyvos dėka gerėja Užupio skverelio liepų šaknų būklė, pasitelktos profesionalios arboristinės priemonės ir metodai. Dalį darbų (nebereikalingų dangų išvežimas, mulčiavimas) bendruomenėms padeda atlikti įmonės „Grinda“ ir „Stebulė“.

Rūpinimosi medžiais pavyzdį parodė ir Senamiesčio seniūnija be seniūnaitė Asta Baškauskaitė, surinktomis lėšomis iš vietos verslų finansavę profesionalų arboristinį brandžių Lazdynų Pelėdos skvero medžių vainikų genėjimą, toliau planuojantys medžių šaknų būklės gerinimo darbus.

Gyventojai kviečiami ne tik sodinti, bet ir globoti esamus miesto medžius,  ypač – mažuosius naujai pasodintus medelius, apsaugoti jų kamienus nuo galimų pažeidimų apsukant juos tinkleliu ar uždedant prapjautą plastikinio vamzdžio atkarpą. Savaime išdygusiems medeliams mieste nuo pažeidimų ar pašalinimo apsaugoti seniūnijos dalija specialias apsaugas su miesto ženklu “Gamta dovanoja - miestas saugo.”

Rūpestis senais medžiais

Šiemet nupirktos senolių medžių arboristinės globos paslaugos pirmiausiai bus sutelktos į brandžiausius miesto medžius: seniausią Sapiegų liepą, Bernardinų sodų ąžuolų grupę, bei kitus senolius medžius siekiant sutvarkyti jų lajas ir pagerinti polajo būklę. Kitų brandžių medžių priežiūrą (šaknų aeracija, laistymas ir tręšimas) planuojama intensyviau vykdyti dar šią vasarą, ypač miesto centrinėje dalyje.

„Ir pavieniai gyventojai, ir įmonės kreipdamiesi dėl medžių sodinimo dažniausiai nori to paties – įprasminti savo šventes, sukaktis“, – sakė Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja želdynų klausimais Giedrė Čeponytė.

Miestelėnai įprastai tam tikslui renkasi ąžuoliukus, įmonėms patrauklus ir įvairesnis apželdinimas. Praėjusiais metais kolegoms paprašius rasti vietą advokato, Nepriklausomybės akto signataro Kazimiero Motiekos 90-mečiui skirtam medeliui, praėjusį lapkritį sostinės Odminių skvere buvo pasodintas ąžuoliukas.

Ir pavieniai gyventojai, ir įmonės kreipdamiesi dėl medžių sodinimo dažniausiai nori to paties – įprasminti savo šventes, sukaktis.

Buvo atvejis, kai šeima draugams vedybų proga padovanojo tris magnolijas. „Joms rasta vietos Misionierių soduose, dovanotojai neprašė net atminimo lentelę įrengti, bet tie draugai praeidami neabejotinai patiria gražių emocijų“, – sakė G. Čeponytė.

Viena nekilnojamojo turto plėtros bendrovė, pernai savivaldybės pasiūlytose vietose pasodinusi apie 1000 medelių ir taip simboliškai „suskaičiavusi“ įmonės Vilniuje pastatytus butus, tradiciją tęs ir ateinantį pavasarį – Drujos gatvėje, netoli komplekso „Paupys“, numatyta vieta beveik 400 augalų – tiek butų įmonė pastatė per šiuos metus. Apželdinimo projekte numatyta net vaismedžių – kad, kaip aiškino G. Čeponytė, būtų kuo gausesnė bioįvairovė. Savivaldybė čia dalyvauja tik kaip projekto derintoja, visas projekto rengimo ir įgyvendinimo išlaidas prisiima jo iniciatoriai. Šiame projekte aktyviai dalyvauja esama ir būsima „Paupio“ gyventojų bendruomenė.

Jei žmogus medį sodina savo lėšomis ir pastangomis, įprastai tariamasi ir dėl to, kad trejus metus jį pats ir prižiūrės. Tiesa, įprastai tie medeliai sužaliuoja ne centrinėje miesto dalyje, ne pagrindinėse viešosiose erdvėse, o periferinėse zonose. Savivaldybės želdynų specialistai rekomenduoja iniciatoriams medelius sodinti arti gyvenamosios vietos, kad patiems vėliau vis „užkliūtų“ akis, tad jaustųsi moralinė atsakomybė, o pasirūpinti sodinukais būtų patogu. Po trejų metų medis jau būna sustiprėjęs ir gali apsieiti be intensyvios priežiūros.

Iš žaliąją aplinką vertinančių vilniečių savivaldybė gauna ir prašymų pasodinti medelius vietoj nunykusių. Tuo rūpinasi ir patys želdynų specialistai, bet iš gyventojų gauta informacija padeda susidėlioti prioritetus.

Žmonės dažnai kreipiasi dėl naujų želdynų, tikėdamiesi, kad jie galėtų sumažinti triukšmą ar vizualinę taršą jų gyvenamojoje aplinkoje. Lengviau įgyvendinama būtent antroji užduotis. Bet mažinant triukšmą nedidelių ar negausių želdinių  efektyvumas labiau psichologinis. „Norint realaus efekto – tikro garso sugeriamumo, reikia daug intensyvesnių priemonių – garso sienučių, pylimų, o sodinti reikėtų ir medžių, ir tam tikro pločio krūmų juostos. Bet jei šalia intensyvaus eismo gatvės bus viso labo pasodinta medžių eilė, decibelų gyvenamojoje aplinkoje nesumažės“, – komentavo Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja. 

Visi turintieji idėjų dėl miesto želdinimo kviečiami rašyti bendruoju paštu savivaldybe@vilnius.lt, kur specialistai nukreips tiksliau. „Tokiais atvejais įprastai pirmiausia susisiekiama su klausėjais, perklausiami jų pageidavimai dėl vietos ar medžio rūšies, aiškinamasi dėl sklypo priklausomumo – ar jis miesto, ar privačioje nuosavybės sklype – atsakymai turi būti tikslūs, kad medis po kelerių metų neatsirastų kokios nors miesto plėtros projekto epicentre“, – komentavo G. Čeponytė.

Jei medžiai didesni ir sodinami miesto centre, tariamasi, kad medžius, nors ir už iniciatoriaus pinigus, sodins profesionalai, o prižiūrėti juos savo lėšomis imasi miestas. 

Naujoje, erdvesnėje vietoje daugiau nei pusmetį kiekvieną savaitgalį vykstančio turgaus rengėjai pastaruoju metu sulaukė daug ūkininkų užklausų ir prašymų prekiauti augalais.

„Poreikis prekiauti augalais buvo jau seniai. Juos parduoti norėjo Bagažinių turguje apsilankantys ūkininkai ir nuolat čia daiktais prekiaujantys žmonės, kurie turi atliekamų sodinukų iš savo asmeninių ūkių. Nusprendėme idėjai pritarti, nes Bagažinių turgaus aikštelė yra didelė, tad tilps visi norintys prekiauti“, – sako prekybos miestelio „Urmas“, organizuojančio Bagažinių turgų, rinkodaros vadovas Jonas Plenta.

Prekyba augalais, pašarais ir naminiais paukščiais vyks kiekvieną savaitgalį, o norintys prekiauti tai galės padaryti nemokamai specialiai tam išskirtoje Bagažinių turgaus aikštelės dalyje.

Kaunietė Rita Šliūpienė, į Bagažinių turgų atsivežusi keletą jos auginamų viksvų sodinukų, sako, kad susidomėjimas jos auginamais dekoratyviais žolynais auga, o Bagažinių turgus – gera vieta juos parduoti, taip pat rasti naujų rūšių augalų.

„Viksvas auginu daugiau nei 30 metų, o pardavinėti sugalvojau vos prieš aštuonerius metus. Kuo daugiau vietų prekiauti augalais – tuo geriau. Bagažinių turguje lankausi ne pirmą kartą, o atsiradus galimybei parduoti čia ne tik daiktus, bet ir augalus, apsilankysiu dažniau, atsivešiu daugiau augalų“, – sako aleksotiškė R.Šliūpienė.

Nors geriausias laikas sodinti yra ankstyvas pavasaris pasibaigus šalnoms, tačiau prekyba augalais vyksta ištisus metus. Dažniausiai parduodami medeliai, vaiskrūmiai, skiepai, gėlės, o jais prekiaujantys ūkininkai ne tik ieško pirkėjų, bet ir domisi naujomis rūšimis bei naujais auginimo būdais. „Augalų auginimas – daugelio pomėgis. Nuolat išvedamos naujos augalų rūšys, keičiasi ir jų priežiūra. Todėl turgus – geriausia vieta pirkti sodinukus, kitus augalus, nes čia juos parduoda jų augintojai, kurie pasidalys patarimais, kaip tinkamai sodinti ir prižiūrėti. Iš susidomėjimo matome, kad Bagažinių turguje turėtų vykti ir aktyvi prekyba pašarais ir naminiais paukščiais, kurių auginimu užsiima vis daugiau žmonių“, – sako J.Plenta.

Bagažinių turgaus organizatoriai primena, kad ūkininkai, norintys nemokamai prekiauti augalais, pašarais ir naminiais paukščiais, laukiami kiekvieną savaitgalį Elektrėnų g. 1F, Kaune. Atvykti rekomenduojama anksti ryte.

Prašosi skubios pagalbos

Pastabi gyventoja užfiksavo džiūstančius medelius prie pėsčiųjų tako, vedančio nuo Statybininkų prospekto pro Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvę.

"Skubios pagalbos, laistymo mašinos šaukiasi benudžiūstą jauni medeliai prie pėsčiųjų tako. Čia lietus jau nepadės, reikia po kelis kibirus kiekvienam. Pasodinta daug, tačiau rūpestingai pririšti ir pamiršti, baigia nudžiūti. Kitoje pusėje tako anksčiau atsiradę ąžuoliukai linksmai žaliuoja, o šiais kas turėtų pasirūpinti? Kam skambinti?" – piktinosi gyventoja.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė, pamačiusi dienraščio skaitytojos nuotrauką, pastebėjo, jog medeliai gerokai ūgtelėję.

"Panašu, jog auga ne pirmus metus. Tačiau mes jų nesodinome, o kas tuo pasirūpino – neaišku. Jei kažkas paslapčia tai padarė, turėtų ir palaistyti. Gal savanoriai? Savavališkai, be jokių projektų sodintų medžių savivaldybė neturi prižiūrėti. Trejus metus sodinukus privalo prižiūrėti tie, kurie sodino. Aš kalbu apie tuos medžius, kuriuos įsipareigoja pasodinti įmonės už iškirstus želdinius", – aiškino J.Rimkienė.

Alina jėgas

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė tikino, kad žmonės tokių nelegalių iniciatyvų imasi gana dažnai.

"Iš medelio rišimo būdo matau, kad tai savavališkas reikalas. Niekas nedavė leidimo sodinti šioje vietoje, tad ir laistyti bei prižiūrėti savivaldybė tikrai neturėtų", – patikino specialistė.

Miesto prižiūrėtojai dėl karščio bangos turi rūpesčių iki soties.

"Tokia kaitra – per didelis šokas augalams. Kenčia ne tik gėlės, bet ir medžiai. Karštis gali apdeginti jų lapus. Pavasarį taip išsekintas augalas visą vasarą prasčiau vegetuoja. Tikėtina, kad pasekmes pamatysime kitą pavasarį, priklausys nuo to, kokia bus žiema. Nualinti augalai gali sunkiau ištverti žiemą", – aiškino J.Rimkienė.

Lieja naktį

Miesto centre neseniai pasodinti medžiai laistomi tamsiuoju paros metu. Specialus autotransportas gatvėse pasirodo 1 val. nakties.

"Kai tokie orai, tenka laistyti viską, net ir didelius medžius. Turgaus, Tiltų, S.Šimkaus gatvėse medžius liejame kasnakt", – teigė J.Rimkienė.

Savaitgalį uostamiestis sulaukė lietaus, tad gyventojai puolė piktintis, kad esą biudžeto lėšos švaistomos be reikalo.

"Lietus tik dulkes nuplovė, gilesnių žemės sluoksnių net nepasiekė. O rožėms reikia bent 15–20 cm gylio drėgmės, tik taip jos pasisotina vandeniu", – aiškino J.Rimkienė.