-
Skandalingo stendo istorija nesibaigė: teigia, kad sulaukė spaudimo 7
„Jei po dviejų poveikis yra nulinis, tai kaip trečias gali tą nulį pastiprinti? Po dviejų skiepų antivakseriu tapęs Andrius“, – štai šie žodžiai, išdėstyti Šiauliuose iškabintame lauko stende, traukė miestiečių žvilgsnius ir kėlė aistras socialiniuose tinkluose.
Kaip rašė portalas kauno.diena.lt, tai – asociacijos „Petys už laisvę“, kurios vadovas yra prieš galimybių pasą pasisakančios „Gustuko picerijos“ direktorius Mantas Zemeckas, plakatas.
Šį pirmadienį bendrovė „Owexx“ skelbia, kad 11 lauko reklamos stendų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose ir Joniškyje jau rodomi bendrovės bei Vyriausybės kanceliarijos kampanijos „Nelik paskutinis“ klipai. Vilniuje papildomai bus rodoma medžiaga, kuria pasidalins miesto savivaldybė.
Klipus parodys 367 tūkst. kartų
„Iš pradžių planavome, kad kampanijos vertė sieks apie 30 tūkst. eurų, tam ir sukūrėme savo klipą. Tačiau kuomet Vyriausybės kanceliarija sutiko pasidalinti savo klipu, nutarėme, kad jis taps papildoma ir nauja kampanijos dalimi – tad paskyrėme papildomus ekranus ir transliacijos laikus, dėl ko kampanijos vertė smarkiai ūgtelėjo. Tikimės, kad taip pat didės ir jos nauda visuomenei“, ‒ sako „Owexx“ vadovas Viktoras Tolvaiša.
Jo iškabinimas buvo klaida. O klaidų, priešingai negu skiepų, kartoti neverta.
Skiepytis kviečiantys klipai visą mėnesį bus rodomi keturiuose ekranuose Vilniuje, dviejuose – Kaune ir Klaipėdoje, po vieną Šiauliuose, Mažeikiuose ir Joniškyje. Skaičiuojama, kad šiuose ekranuose klipai bendrai bus parodyti 367 tūkst. kartų.
„Kurdami savo klipą, siekėme atsiriboti nuo vertinimų – pasirinkome pateikti oficialią statistiką, kuri savaime yra iškalbi. Faktų kalbą pasirinkome kaip atsvarą asociacijos „Petys už laisvę“ išvedžiojimams, kurie buvo iškabinti mūsų reklamos stende“, ‒ sako V. Tolvaiša.
Jo teigimu, Šiauliuose kampanija truks ilgiau nei kituose šalies miestuose. Lauko reklamos ekrane, esančiame prie pat stendo, kuriame vieną dieną iškabojo asociacijos „Petys už laisvę“ plakatas, skiepytis kviečiantys klipai bus rodomi bent tris mėnesius.
Teigia, kad sulaukė spaudimo
V. Tolvaiša pripažįsta, kad bendrovė sulaukė ir asociacijos „Petys už laisvę“ reakcijos. Anot jo, prieš kelias dienas gautas raštas, kuriame tvirtinama, kad abejones skiepų nauda skelbiančio tento nukabinimas kenkia asociacijos ir kiekvieno jos nario dalykinei reputacijai bei turtiniams ir neturtiniams interesams. Rašte taip pat reikalaujama jau kitą dieną sugrąžinti tentą į reklaminį stendą.
Mes gyvename teisinėje valstybėje, mes turime sutartį ir norime, kad būtų įvykdyta sutartis, o mes nieko papildomai nereikalaujame.
„Owexx“ vadovo teigimu, bendrovė sugrąžinti tento neketina. „Jo iškabinimas buvo klaida. O klaidų, priešingai negu skiepų, kartoti neverta“, ‒ sako jis.
Portalas kauno.diena.lt dėl šios situacijos susisiekė su asociacijos „Petys už laisvę“ vadovu bei „Gustuko picerijos“ direktoriumi M. Zemecku. Jis teigė pastaruoju metu vengiantis komentuoti žiniasklaidai, tačiau labai trumpai išdėstė poziciją dėl teiginių apie spaudimą.
„Gal spaudimą jūs neteisingai suprantate? Mes esame asociacija, kuri ieško teisybės, tai jeigu teisybės ieškojimas yra spaudimas, tai jūs galite tai traktuoti kaip spaudimą“, – sakė M. Zemeckas.
Pasiteiravus, ar asociacija pareiškė priekaištų bendrovei „Owexx“ dėl pašalintos informacijos stende, pašnekovas priminė, kad gyvename teisinėje valstybėje.
„Mes gyvename teisinėje valstybėje, mes turime sutartį ir norime, kad sutartis būtų įvykdyta, o mes nieko papildomai nereikalaujame“, – sakė M. Zemeckas.
Paklaustas, ar norėtų, kad plakatas vėl būtų sugrąžintas, pašnekovas teigė daugiau plėtotis čia tema nenorintis ir teigė, kad pamatysime, kokioje teisinėje valstybėje gyvename ir ar čia gali egzistuoti kitokia nuomonė.
-
Stende – abejonės skiepais: „Gustuko picerijos“ vadovo įkurtos asociacijos laukia nemalonumai? 31
Žodžio laisvė ar visuomenei pavojingas melas?
„Pavojingam bukumui jau, atrodo, nėra ribų. Jau ir lauko stendai Šiauliuose su tiesiogine dezinformacija cituojant neegzistuojantį antivakserį anonimą. Stendą užsakė vogto pavadinimo aktyvistai gustukai, kurie tuo pačiu dar renka parašus referendumams, organizuoja autobusus „atsiimti Lietuvai“ per Sausio 13-ąją ir dar kepa picas. Na, ir su žmogaus anatomija nedraugauja, bet čia smulkmena, – po pasidalinta stendo nuotrauka feisbuke rašė žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas. – Stendą patalpinusi įmonė sako, kad ji ne prieš skiepus ir netgi transliavo skiepų komunikacijos klipus, bet va pinigėliai nesmirda.“
Žurnalistas kreipėsi ir į Šiaulių merą Artūrą Visocką. „Mere, kaip su šituo darysim? Kas čia – žodžio laisvė ar visuomenei pavojingas melas? Ar planuojat reaguoti, ar apsimesit negirdėjęs? Ir vėl tas pats klausimas – iš kur pinigai? Stendams, reklaminėms skrajutėms, reklamai feisbuke, filmams, užsakytiems autobusams į Vilnių sausio 13-ą? Iš žmonių, viskas iš žmonių – kartoja gustukininkai, knygnešiai, marširuotojai, STI ekspertai. Visa pavojinga, melaginga ir valstybę mėginanti destabilizuoti veikla yra finansuojama iš žmonių. Kaip patogu“, – rašė A. Tapinas.
Panašu, kad į kai kuriuos iškeltus klausimus atsakymų tikėtis neverta. Portalui kauno.diena.lt pabandžius susisiekti su „Gustuko picerijos“ vadovu Mantu Zemecku, kuris yra ir asociacijos „Petys už laisvę“ vadovas, buvo teigiama, kad jis su žiniasklaida nebendrauja.
„Nesusisieksite, nes kontaktų neturiu leidimo duoti. Jis šiuo metu su žurnalistais nenori kalbėtis. Jeigu domina, galite parašyti į feisbuką, jis perskaito žinutes, norės – pats atrašys“, – sakė picerijos administratorė.
Šūkis „Petys už laisvę“ yra naudojamas skiepytis nuo COVID-19 raginančiai kampanijai, tačiau „Gustuko picerijos“ savininkas M. Zemeckas įkūrė asociaciją tokiu pačiu pavadinimu, mat šūkis „Petys už laisvę“ nebuvo oficialiai registruotas.
Žada kreiptis į teismą
Dėl prekės ženklo, kurį mes neatlygintinai suteikėme SAM, o kažkas jį panaudojo, tai greičiausiai dar šiandien parengsime kreipimąsi į teismą.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Neringa Mikėnaitė teigia, kad šūkio „Petys už laisvę“ kūrėjai (VšĮ „Stiprūs kartu“), ministerijos turimais duomenimis, planuoja imtis atitinkamų teisinių priemonių dėl visuotinai žinomo žodžių junginio pasisavinimo.
VšĮ „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis portalui kauno.diena.lt teigė, kad painiavos dėl šūkio „Petys už laisvę“ nepaliks ramybėje.
„Kiek žinau, tą plakatą nuima pats savininkas, – trečiadienio rytą sakė E. Jakilaitis. – O dėl prekės ženklo, kurį mes neatlygintinai suteikėme SAM, o kažkas jį panaudojo, tai greičiausiai dar šiandien parengsime kreipimąsi į teismą dėl prekės ženklo pasisavinimo“, – komentavo E. Jakilaitis.
E. Jakilaitis (Ž. Gedvilos/ BNS nuotr.)
Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis teigė, kad į šią situaciją dėl stendo taip pat nenumos ranka.
Anot savivaldybės atstovo, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius, išduodamas leidimus įrengti išorinę reklamą atskirai stovintiems išorinės vaizdinės reklamos įrenginiams, derina tik planuojamos įrengti reklamos plokštumos plotą, kadangi skleidžiama informacija nuolat keičiasi. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduodami leidimai įrengti išorinę reklamą nustato, kad leidimo turėtojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, Išorinės reklamos įrengimo taisyklių ir kitų teisės aktų, nustatančių reklamos naudojimo reikalavimus.
„Šiuo atveju galimai pažeistos LR reklamos įstatymo 4 str. 2 dalies 3, 5, 6 dalys, kuriose nurodyta, kokia reklama draudžiama (dezinformuojama, skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, piktnaudžiaujama žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka). Šio pažeidimo nagrinėjimas LR reklamos įstatyme priskirtas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Savivaldybės atstovai, užfiksavę minėtą reklamą, nedelsiant perduos duomenis minėtai tarnybai. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nustačius Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija galėtų taikyti reklamos turėtojui sankcijas ir iš savo pusės – panaikinti leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimą (jei nebūtų reaguojama į įspėjimą ir pažeidimas nebūtų pašalintas). Savivaldybių institucijos yra įgaliotos nagrinėti tik su reklamos turiniu nesusijusius LR reklamos įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalių nuostatų pažeidimus (kai reklama įrengiama tam neskirtose vietos, neturint leidimo ir pan.)“, – portalui atsiųstame laiške rašė V. Lebedis.
Stende pateikta informacija, preliminariu vertinimu, yra ne reklama
VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė trečiadienio rytą teigė, kad gavo Šiaulių miesto savivaldybės kreipimąsi dėl šio lauko stendo ir situaciją analizuoja.
Vėliau VVTAT situaciją pakomentavo plačiau ir, preliminariu vertinimu, stende pateikta informacija – ne reklama.
„Vadovaujantis Reklamos įstatymo nuostatomis, reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „įstatymuose pateikiami nevienodi reklamos apibrėžimai. Tačiau visuose minėtuose teisės aktuose nurodomas svarbiausias reklamos požymis – reklama yra informacija, kuria siekiama padėti parduoti arba skatinti įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis“, – teigiama VVTAT atsiųstame laiške.
Anot tarnybos atstovės, įstatymuose bei suformuotoje teismų praktikoje kaip esminis reklamos požymis, išskiriantis ją iš kitos informacijos, yra įtvirtintas specialus jos tikslas – daryti įtaką ekonominei elgsenai. Siekiant nustatyti, ar informacija gali būti vertinama kaip reklama, turi būti konstatuotas skatinimo tikslas, t.y., turi būti nustatyta, kad ši informacija yra ar gali būti reikšminga vartotojui, priimant sprendimą dėl prekės ar paslaugos įsigijimo, ir tokiu būdu ja siekiama daryti įtaką ekonominei elgsenai, skatinant jį naudotis tam tikromis prekėmis ar paslaugomis ar atsisakyti tam tikrų prekių (paslaugų) naudojimo. Taigi, reklamos požymis, išskiriantis reklamą iš kitų informacijos rūšių, yra siekis daryti asmenims poveikį jiems renkantis prekes arba paslaugas.
„Preliminariu vertinimu, matyti, jog skleidžiama informacija nedaro įtakos gavėjo/vartotojo ekonominiam elgesiui bei neskatina įsigyti konkrečių prekių ar naudotis konkrečiomis paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, asociacijos „Petys už laisvę“ skleidžiama informacija neatitiktų Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme įtvirtintos reklamos sąvokos. Tokia informacija laikytina viešąja, kaip tai numato Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalis. Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo kontrolę atlieka Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba“, – teigė D. Malinauskienė.
Antradienį bendrovės „Owexx“ reklaminiame stende Šiauliuose patalpintas asociacijos „Petys už laisvę“ plakatas, skelbiantis abejones skiepijimo nauda šįvakar jau buvo nukabintas, o bendrovė planuoja reklaminiuose ekranuose didžiuosiuose šalies miestuose neatlygintai skelbti skiepytis skatinančią kampaniją, kurios vertė sieks iki 30 tūkst. eurų.
-
Kaunas į VGTU reklamas atsakė ir Vilniuje: kviečia čia atvykti ir pasilikti visam gyvenimui 5
Stendai Vilniuje
Vilniuje atsirado plakatai, kuriuose parašyta: „Aplankyk mus 2022-aisiais – norėsi likti visam gyvenimui“. Plakato apačioje linkėjimus nusiuntė „Kaunas 2022“. Taip pat plakate nurodyta, kad kitąmet Kaunas bus Europos kultūros sostine.
Tai rodo, kad Kaunas pasiruošęs užpildyti jaunimo gyvenimą ne tik studijoms, bet ir kita laisvalaikio bei kultūrine veikla. Tokie plakatai sostinėje iškabinti studentų miestelyje, tad tiek esami, tiek būsimi studentai tikrai gali atkreipti dėmesį ir pasinaudoti kvietimu atvykti į Kauną bei susipažinti su šiuo miestu.
Mano kaimas yra krutesnis už tavo kaimą: VGTU reklamuoja Vilnių Kauno sąskaita! Jo...
Internete sklando informacija, jog „Kaunas 2022“ reklamos yra ties įvairiais VILNIAUS TECH universiteto studentų miestelio kampais. Tokia reklama yra tarsi atsakas, kad galima pakviesti į miestą nebandant sumenkinti kito.
Reklamų kovos
Portalas kauno.diena.lt primena, jog savaitės pradžioje ties Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetais atsirado VILNIUS TECH universiteto reklamos. Jos sukėlė didelį visuomenės atgarsį. Nemažai kas tvirtino, jog taip vilioti studentus nėra pats gražiausias būdas.
„Mano kaimas yra krutesnis už tavo kaimą: VGTU reklamuoja Vilnių Kauno sąskaita! Jo... Matyt daugiau savo pridėtinių verčių nerado. Tai siūlau naują VGTU šūkį: „VGTU – we suck, but Vilnius is lovely!“ – feisbuke savaitės pradžioje dėl reklamų įsiuto Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.
Lietuviškai jo siūlomas šūkis skambėtų maždaug taip: „VGTU – mes nieko verti, bet Vilnius – mielas“. Vėliau atsaką davė ir KTU universitetas. Pirmiausia socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotrauka, kurioje matyti, kad ant plakato „Ar tikrai nori keturis metus praleisti Kaune?“ atsirado ranka baltais dažais užrašytas „Taip“. Vėliau KTU išplatino daugiau nuotraukų, kuriose matyti, jog prie visų VGTU stendų pridėtas geltoname fone esantis užrašas „Taip“. Užrašas pasirinktas „Kaunas tvarkosi“ ženklų stiliumi ir iš karto mėlyname reklamų fone patraukė dėmesį.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Ilgai laukti nereikėjo ir į reklamas sureagavo Kauno studentai. Įvairių tautybių studentai prie kontraversiškų VGTU reklamų nusifotografavo rankose laikydami baltą popieriaus lapą, kuriame taip pat parašyta „Taip“. Tokiu atsaku studentai pademonstravo, jog pasirinko Kauną ir yra patenkinti.
Socialiniuose tinkluose pasirodė ir VDU studentai ir jų reakcija į reklamas. Jie taip pat įsiamžino su užrašais, tačiau juose nurodoma štai tokia frazė: „Esu ten, kur noriu būti“. Taip studentai užtvirtino savo pasirinkimą ir taip pat nurodė, kad yra patenkinti studijomis Kaune. Siekė atkreipti dėmesį
VDU nuotr.
VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos vadovė Ilma Cikanaitė tikino, kad „reklaminė kampanija nėra nukreipta prieš kažką“, o plakatuose atsiradusią klaidą pažadėjo ištaisyti.
„Pradėjome priėmimų reklaminę kampaniją ir jauno žmogaus retoriškai klausiame „Ar esi ten, kur turi būti?“, „Ar tikrai nori ketverius metus praleisti Kaune?“, „Ar tikrai nori ketverius metus praleisti Šiauliuose“?, „Kam studijuoti praeitį, jei gali studijuoti ateitį“ ir t.t. Tai žaismingas ir drąsesnis būdas patraukti jaunosios auditorijos dėmesį, paskatinti juos pamąstyti ir pakviesti studijuoti VILNIUS TECH. Reklaminė kampanija neneigia, ji klausia“, – bandė aiškinti pašnekovė.