Viena diskusija apie šunų vedžiojimą kilo „Facebook“ grupėje „Paupiai. Klaipėda“. Gyventoja kreipėsi į kaimynus norėdama priminti, kad gatvės – tai ne parkai šunims.

„Gindulių gatvė (tikiu, daug kur taip) nėra parkas šunims pavedžioti, pasisioti ar pakakoti prie kiekvieno gyventojo namo. Jau buvo kalbėta, nėra skirtumo, susirenkate ar ne, kiekvienas šuo ateina ir žymisi savo šlapimu mūsų žolę ir augalus. Ravime, tvarkome, pjauname mes“, – rašė klaipėdietė.

Anot jos, šeimininkai su savo keturkojais specialiai perbėga gatvę ir leidžia šunims gamtinius reikalus atlikti kaimynų namų pievelėje arba pasižymėti teritoriją ant pas kaimynus pasodintų augalų.

„Tikrai taip ir yra. Po mano langais tas pats. Iš kitų gatvių atveda šuniukus ir mūsų pievelėje atlikinėja gamtinius reikalus. O kad taip aš atsivesčiau savo šuniuką į jūsų žaliuosius plotus? Patiktų?“ – teiravosi viena diskusijos dalyvių.

Kiti teigė, kad takelis šalia kelio yra skirtas pėstiesiems, tad šunis vedžioti ten galima. O pagrindinė problema esą ne tik šunų vedžiojimas į kaimynų kiemelius, bet ir ekskrementų nesurinkimas.

„Taip, vedžioti visur galima, bet šunų išmatas reikia susirinkti visur, taip pat ir parkuose, ne tik nuo šaligatvių ar pakiemiuose! Tai kodėl neleidžiate savo teritorijoje arba gyvenamose patalpose šunims teršti, o svetimame tai galima?“ – piktinosi kita moteris.

„Ne apie gatvę kalbama, o apie kaimynų žolynus. Nei jūs pirkote, nei pjovėte, nei tręšėte, nei ravėjote, nei mirštančius augalus keitėte. Kad į kiemą neinate, nereiškia, kad šalia kiemo galima dergti ir negerbti kaimynų“, – dar kartą konflikto priežastį priminė įrašo autorė.

Už šunų ekskrementų palikimą, vedžiojimą be pavadėlio arba vedžiojimą draudžiamose zonose asmuo gali gauti baudą nuo 30 iki 120 eurų, o nusižengus pakartotinai bauda gali siekti nuo 120 iki 230 eurų.

Klaipėdiečiai dar rugsėjį džiaugėsi, kad Klemiškės gatvė – pagaliau sutvarkyta. Taip pat buvo rekonstruotos ir Joniškės, Šienpjovių gatvės.

Tačiau dar neprabėgus visam mėnesiui, žmonės pastebėjo, kad būtent palei Klemiškės gatvę savo augintinius vedžiojantys šeimininkai nesusirenka šunų ekskrementų. Tvarkingoje aplinkoje tokie vaizdai tiesiog siutina.

„Šiandien ėjau pasivaikščioti mūsų gražia gatve ir susinervinau. Tokie dideli šunų „kakiai“ ant šaligatvio. Krūvomis! Būkite geri, susirinkite savo augintinių mėšlą. Fui, kaip negražu. Net keliose vietose!“ – „Facebook“ grupėje „Paupiai. Klaipėda“ skundėsi viena gyventoja.

Įrašas buvo skirtas konkrečiam asmeniui. Dėl to, kas galėtų tokias „dovanas“ palikti, moteris teigė turinti įtarimų.

Į jos įrašą sureagavo ir Paupių seniūnaitė Rasa Arcišauskienė.

„Deja, ne visi gyvūnų augintojai suvokia, kad gyvūnams išsituštinus nedelsiant privaloma surinkti ekskrementus. Paupių rajono gatvių, tame tarpe ir naujutėlaitės rekonstruotos Klemiškės g. šalikelės, tampa šunų „šikyklomis“. Ekskrementai ne tik teršia aplinką, bet yra ir pavojingi žmonėms dėl infekcijų kilimo. Aplinkos ministerijos išaiškinimu, naminių gyvūnėlių ekskrementus, sudėtus į maišelį, galima išmesti į mišrių atliekų konteinerius“, – priminė seniūnaitė.

Ji taip pat pridūrė, kad pasikartojus tokiems veiksmams, gyventojai galėtų fotografuoti ar filmuoti teršėjus ir jų veiklą viešinti.

„Jei norime gyventi gražioje aplinkoje, kurioje vaikai bėgiodami neįliptų į „tortą“, jei norime, kad žydėtų gėlės, o ne akis badytų „dovanėlės“, būkime neabejingi tam blogiui“, – kvietė R. Arcišauskienė.

„Pilni želdiniai šunų ekskrementų. Mane labiausiai erzina, kad išmatos skraido aplink pjaunančių žolę darbuotojų ausis, aptaško veidus. Įsivaizduokite, kaip tai šlykštu“, – pasakojo merė Anne Horst.

Informacinės kampanijos, daugiau šiukšliadėžių, ženklai, – net baudos iki 100 eurų jau nebepadeda. Tad merė nusprendė nustatinėti šunų išmatų DNR. Visi savininkai turės pateikti mėginius. Vėliau nedrausmingiesiems bus išsiunčiamos baudos.

„Išsiaiškinome, kad DNR analizė kainuoja apie 50 eurų. Ir, žinoma, tas, kuris bus sučiuptas, vėliau turės sumokėti šias išlaidas“, – aiškino merė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tam, kas ateityje čia ims DNR mėginius, tikrai nereikės toli vaikščioti, nes išmatų čia apstu. Šunų šeimininkų merės užmojai nesužavėjo. „Viena vertus, suprantu žmonių pyktį dėl šunų išmatų. Tačiau priemonės, manau, per griežtos“, – sakė žurnalisto kalbinta moteris.

„Kam leisti pinigus, tegul išvalo ir viskas“, – antrino ir sutiktas vyras. „Manau, kad tai šiek tiek beprotiška. Kas galėjo tai sugalvoti“, – stebėjosi dar viena gyventoja.

Merė teigė, kad sprendimą dėl išmatų DNR miesto taryba svarstys artimiausiu metu.

„Jie čia dergia visur, kur žalia“, – kalbėjo viena gyventoja.

„Žinau šitą problemą, pažįstu ir problemiškus žmones“, – pasakojo kita moteris.

„Šunų savininkus reikia atitinkamai informuoti, kad jie privalo savo gyvūnų tortus susirinkti“, – teigė vyras.

Šunų šeimininkams – nė motais, kad jų augintiniai dergia net vaikų žaidimo aikštelėse. Tad miesto meras nejuokais įsiuto ir imasi kovoti su neatsakingais gyvūnų augintojais. Bent jau iki birželio pabaigos jis įsakė darbuotojams nebepjauti žolės ir nebetvarkyti gėlynų.

„Taip darau, nes darbuotojams neįmanoma šienauti pievų ir krūmų. Įsivaizduokite, kai jie su žoliapjove ar krūmapjove pataiko į šunų ekskrementus: ištaško juos ant drabužių, veido. Veido skydelis suteikia tik ribotą apsaugą. Tai tiesiog šlykštu“, – kalbėjo miesto meras Rudolfas Westerburgas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šunų savininkai tokio poelgio nesupranta, esą problema nėra tokia didelė.

„Tai visiškai perdėta. Meras visada renkasi kokį vieną dalyką ir susikuria priešų. Retkarčiais palieku vieną kitą šuns ekskrementą, bet retai. Su mano šunimi taip yra, kad jo išmatos, lyg kiškio, labai mažos. Kartais net nėra, kaip paimti. Kartais tamsoje jų nematyti“, – pasakojo šuns šeimininkas Leo Ecksteinas.

Meras pasiduoti neketina. Negana to, jis netgi pasisamdė apsaugos įmonę, kurios darbuotojai ieškos nedrausmingų gyvūnų augintojų ir juos baus.

„Esu Noreikiškių gyventoja ir ši moteris viešai grasina gyvūnų turėtojams apie pavaišinimą „skanėstais“, – gyvūnų augintojus perspėjo Justina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

„Mieli kaimynai, prašome susirinkti savo gyvūnų turtą, po žiemos ką palikote. Teritorija yra stebima, taigi jūsų paliktus „grožius“ atnešime jums į namus, o gyvūnėlius, kurie taip daro ant mūsų žolės, pavaišinsim „skanėstais“, – taip grupėje „Noreikiškės“ rašė Ieva.

Portalui susisiekus su Ieva, ši teigė, kad rašydama apie „skanėstus“ tikrai neturėjo galvoje nuodų.

„Jeigu kam nors užkliuvo žodis „skanėstai“, prašau pasinaudokite paieškos sistema „Google“. Negalvokite negražių dalykų pagal savo sugedimo lygį. Būkite atsakingi už savo ir gyvūno elgesį. Ir teršti kito kaimyno pievą labai negražu ir gėdinga“, – kiek vėliau toje pačioje grupėje rašė Ieva, pati auginanti du katinus.

Moteris teigė mylinti gyvūnus ir apgailestavo, kad žmonės, pasak jos, prisigalvoja negražių dalykų.

Ieva pasakojo, kad šunų ekskrementų po žiemos daug ne tik ant jos pievos. Tuo skundžiasi ir šalia esantys kaimynai.

Portalas primena, kad už paliktus gyvūnų ekskrementus gresia baudos. Už gyvūno ekskrementų nesurinkimą viešoje vietoje gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Tačiau kur kas rimtesnės baudos gresia už gyvūnų nuodijimą. Už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia piniginės baudos iki 1,2 tūkst. eurų. Didžiausia bausmė už itin sunkius nusikaltimus su gyvūnais – laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kasmet pavasarį vykstančios akcijos primena vilniečiams, kad vedžiodami šunis nepamirštų pasiimti maišelių, pasirūpintų ne tik savo gyvūnu, bet ir aplinka, kurioje gyvena ir vaikšto visi, ne vien augintiniai.

„Kviečiame kartu kurti ir augintiniams draugišką miestą, ir kartu tvarkingų augintinių Vilnių. Maišelius su gyvūnų ekskrementais galima mesti į specialiai tam skirtas šiukšliadėžes arba į bendrojo naudojimo atliekų konteinerius. Vilniuje kiekvienoje seniūnijoje įrengtos 125 ekskrementų dėžutės, kurias kiekvieną dieną ištuština teritoriją prižiūrinčios įmonės, be to, mieste yra daugiau kaip 30 vedžiojimo aikštelių. Gerbkime vieni kitus ir rūpinkimės miesto švara“, – sako Andžejus Dinikis, Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Pernai savivaldybė atnaujino daugiau kaip pusę – 26 šunų vedžiojimo aikšteles visose seniūnijose: įrengtas naujas aptvėrimas, varteliai, suolai ir šiukšlių dėžės, likusias 5 aikšteles planuojama atnaujinti šiemet.

Savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio specialistai pastebi, jog daugėja besiskundžiančių kaimynystėje lojančiais šunimis. Savivaldybė drauge su kinologais ir dresūros specialistais parengė naudingos informacijos rinkinį: kodėl šuo namuose loja, kaip to išvengti ir netrikdyti aplinkinių ramybės.

Vilniečių pamėgtame Vingio parke šį pavasarį planuojama surengti orientacines-edukacines varžybas drauge su šunimis. Jau kelerius metus Viešosios tvarkos skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos kinologų draugijos mokymo centru organizuoja nemokamas paskaitas būsimiems šunų šeimininkams, kurių metu supažindinama su augintinių laikymo taisyklėmis Vilniaus mieste, o darželiuose ir mokyklose veda temines pamokas apie elgesį su šunimis.

Vilniečiai kviečiami būti sąmoningi, pastebėjus nesilaikančius švaros ir tvarkos pranešti Viešosios tvarkos skyriui telefonu 219 7948 arba elektroniniu paštu viesoji.tvarka@vilnius.lt, galima pridėti ir filmuotą medžiagą. Už gyvūno augintinio ekskrementų nesurinkimą viešoje vietoje gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Kauno gatvėje esančiame Ąžuolyno giraitės parke kasdien vaikštinėja ir savo keturkojus draugus vedžioja šimtai klaipėdiečių. Specialiai tam parke pastatytos dvi šiukšliadėžės šunų ekskrementams.

Tačiau gyventojai skundžiasi, kad šių talpyklių turinys per retai valomas.

Panaši situacija ne tik Ąžuolų giraitėje, bet ir kitose miesto viešosiose erdvėse, kur žmonės vedžioja šunis.

"Norėčiau gauti atsakymą, kas kiek laiko turi būti valomos tos šiukšliadėžės. Bendruomenę privertė rinkti augintinių ekskrementus. Kam? Kad viskas gulėtų vienoje vietoje? Ar taip gražiau atrodo? Nemanau. Juolab kad jos yra aukštos ir visas turinys matosi iš toli", – nesuprato klaipėdietė Natalija.

Bendruomenę privertė rinkti augintinių ekskrementus. Kam? Kad viskas gulėtų vienoje vietoje?

Esą sveiku proto nesuvokiama, kam vargti, statyti šiukšlines ir švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus, jei jos visą laiką būna perpildytos.

"Dabar dar vėsoka, o kas dėsis vasarą? Sukišti pinigai, o niekas nesirūpina. Daugybė žmonių surenka ir meta, nes kitaip gautų baudas, bet tvarkos nėra. Tos dvi šiukšlinės tarsi dėl juoko  pastatytos", – stebėjosi Natalija.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė gavusi iš gyventojų skundą ir į jį reaguos.

"Pas mus šios šiukšliadėžės yra prižiūrimos vieną kartą per savaitę. Akivaizdu, kad per mažai, todėl padidinsime periodiškumą. Tikiuosi, kad problema išsispręs. Pabandysime porą kartų, jeigu trūks, tada vasaros sezonu dar didinsime. Gal reikės ir kas antrą dieną", – svarstė I.Šakalienė.

Tvarkyti šiuos reikalus patikėta įmonės "Klaipėdos želdiniai" darbininkams.

Anot I.Šakalienės, šunų ekskrementams skirtų šiukšlinių mieste yra daugiau nei pora dešimčių – visose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse ir kitose populiariose vietose.

"Rinkti augintinių išmatas žmonės privalo, tačiau, pasikeitus teisės aktams, ekskrementus išmesti galima ir į bet kurį buitinių atliekų konteinerį", – priminė pašnekovė.

Pasitaiko, kad gyventojai užpildo gyvūnų šiukšlines buitinėmis atliekomis, todėl esą ir nespėjama jų laiku atlaisvinti.

Balandžio mėnesį sostinės savivaldybės viešosios tvarkos darbuotojai drauge su Policijos pareigūnais lankysis įvairiuose Vilniaus parkuose, skveruose, daugiabučių rajonuose ir vilniečiams išdalins apie 700 specialių dėkliukų su maišeliais šunų ekskrementams surinkti.

Pirmadienį akcijos metu Verkių regioniniame parke, šalia Žirmūnų paplūdimio esančioje pievoje bei take palei Nerį, iniciatyvos metu sutiktiems gyvūnų šeimininkams išdalinti 32 dėkliukai su maišeliais.

Šios akcijos tikslas – priminti vilniečiams, kad eidami pasivaikščioti su šunimi nepamirštų pasiimti maišelio su kastuvėliu ir taip gerbtų ne tik savo augintinį, bet ir aplinką, kurioje gyvena. Primenama, kad maišelius su gyvūnų ekskrementais galima mesti į specialiai tam skirtas šiukšliadėžes arba į bendrojo naudojimo atliekų konteinerius.

Artimiausias keletą savaičių, važinėdami po įvairias Vilniaus vietas, Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai susitiks su vilniečiais, supažindins augintinių šeimininkus su jų teisėmis ir pareigomis ir ragins nepamiršti į pasivaikščiojimus pasiimti maišelių. Akcijos metu vilniečiams bus išdalinta 700 specialių dėklų su maišeliais šunų ekskrementams surinkti.

Šį pavasarį bus suintensyvinta ir viešųjų erdvių kontrolė, kuriose užfiksuojama daugiausiai pažeidimų arba gaunama daugiausiai skundų iš kaimynų dėl savo aplinkos švara nesirūpinančių vilniečių.

Savivaldybė ragina visus vilniečius prisidėti prie švaresnio miesto kūrimo – surinkti gyvūnų paliktus ekskrementus, o pastebėjus asmenis, kurie nesilaiko tvarkos, apie tai pranešti Viešosios tvarkos skyriui telefonu 219 7948 arba elektroniniu paštu viesoji.tvarka@vilnius.lt. Prašoma apie pažeidėją suteikti kuo daugiau informacijos – jeigu žinoma, jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, pridėti filmuotą medžiagą.

Už gyvūno augintinio ekskrementų nesurinkimą viešoje vietoje gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Dainavos parke esančioje šunų vedžiojimo aikštelėje akis bado statinės, perpildytos šunų ekskrementais. Gyventojai baiminasi, kad metalinės talpos – lyg tiksinti bomba, mat gali būti užkratų šaltinis.

Stovi dešimtmetį

Apie nevalomas statines portalui kaunodiena.lt pranešė gyventojai, kurie kasdien parke mato pasibaisėtiną reginį. Pro surūdijusių statinių plyšius veržiasi išmatos, smarvė – nepakeliama.

„Statines, skirtas šunų ekskrementams, Dainavos parke pastatė patys gyventojai. Pirmoji parko teritorijoje atsirado prieš dešimtmetį, dar viena – greičiausiai šiais metais, nes iki tol parke nebuvo jokio konteinerio, į kurį gyventojai galėtų mesti gyvūnų išmatas“, – pasakojo kaunietė Inga Stiopina.

Viena statinių yra 150 litrų, kita šiek tiek mažesnė – maždaug 100 litrų talpos. Moteris tvirtino, kad statinės parke atsirado savavališkai, be jokio savivaldybės leidimo. Per dešimt metų jų, regis, niekas neišvalė.

Nesulaukia pagalbos

Liepos 31 d. I. Stiopina pagalbos kreipėsi net į tris savivaldybės padalinius: Miesto tvarkymo skyrių, Aplinkos apsaugos skyrių bei Dainavos seniūniją.

„Visi man žadėjo, kad mano prašymą perduos bendrovei „Kauno švara“, kad statinės būtų ištuštintos. Nesuprantu, kodėl taip vilkinamas paprastas darbas“, – apgailestavo I. Stiopina.  

Nesulaukusi pagalbos, kaunietė dar kartą prieš savaitę kreipėsi į Aplinkos apsaugos skyrių. Ją patikino, kad informacija jau perduota „Kauno švarai“.

„Juk ne atominį ginklą paprašiau išvežti, o šunų išmatas. Praėjo trys savaitės, ir niekas nepasikeitė“, – apgailestavo kaunietė.  

Ji įsitikinusi, kad jeigu greitu laiku statinės nebus išvalytos, atsiras dar viena statinė, į kurią bus metamos nauji šunų ekskrementai.

Kas vilkina?

Miesto tvarkymo skyriuje portalo kaunodiena.lt žurnalistė išgirdo trumpą atsakymą – užsakymas dėl šunų ekskrementų išvežimo bendrovei „Kauno švara“ duotas maždaug prieš kelias savaites.

Skyriaus vedėjo pavaduotojos Jolantos Miliauskienės teigimu, bendrovė pirmiausia rūpinasi tų šunų išmatoms skirtų konteinerių priežiūra, kuriuos pastatė savivaldybė. Jų Kauno viešose vietose šiuo metu yra 50, Dainavos parke – vienas.

„Dėl nelegaliai pastatytų statinių turėjome duoti atskirą užsakymą“, – aiškino ji.

Pasiteiravus, kodėl tiek ilgai trunka įvykdyti užsakymą išvalyti statines, valdininkė teisinosi, jog būna įvairių techninių kliūčių.

Tačiau susisiekus su bendrovės „Kauno švara“ atstove spaudai Rima Apolianskaite, ji teigė, kad savivaldybės prašymo dėl statinių nesulaukta.

„Tokio užsakymo per šį mėnesį iš Miesto tvarkymo skyriaus nebuvo. Gavus užsakymą, viskas bus sutvarkyta“, – teigė R. Apolianskaitė.

Kol už tvarką atsakingi asmenys bando rasti bendrą kalbą, Dainavos parko lankytojams belieka iš tolo aplenkti vietą, kurioje stovi šleikštulį keliančios statinės su išmatomis.