Viena diskusija apie šunų vedžiojimą kilo „Facebook“ grupėje „Paupiai. Klaipėda“. Gyventoja kreipėsi į kaimynus norėdama priminti, kad gatvės – tai ne parkai šunims.

„Gindulių gatvė (tikiu, daug kur taip) nėra parkas šunims pavedžioti, pasisioti ar pakakoti prie kiekvieno gyventojo namo. Jau buvo kalbėta, nėra skirtumo, susirenkate ar ne, kiekvienas šuo ateina ir žymisi savo šlapimu mūsų žolę ir augalus. Ravime, tvarkome, pjauname mes“, – rašė klaipėdietė.

Anot jos, šeimininkai su savo keturkojais specialiai perbėga gatvę ir leidžia šunims gamtinius reikalus atlikti kaimynų namų pievelėje arba pasižymėti teritoriją ant pas kaimynus pasodintų augalų.

„Tikrai taip ir yra. Po mano langais tas pats. Iš kitų gatvių atveda šuniukus ir mūsų pievelėje atlikinėja gamtinius reikalus. O kad taip aš atsivesčiau savo šuniuką į jūsų žaliuosius plotus? Patiktų?“ – teiravosi viena diskusijos dalyvių.

Kiti teigė, kad takelis šalia kelio yra skirtas pėstiesiems, tad šunis vedžioti ten galima. O pagrindinė problema esą ne tik šunų vedžiojimas į kaimynų kiemelius, bet ir ekskrementų nesurinkimas.

„Taip, vedžioti visur galima, bet šunų išmatas reikia susirinkti visur, taip pat ir parkuose, ne tik nuo šaligatvių ar pakiemiuose! Tai kodėl neleidžiate savo teritorijoje arba gyvenamose patalpose šunims teršti, o svetimame tai galima?“ – piktinosi kita moteris.

„Ne apie gatvę kalbama, o apie kaimynų žolynus. Nei jūs pirkote, nei pjovėte, nei tręšėte, nei ravėjote, nei mirštančius augalus keitėte. Kad į kiemą neinate, nereiškia, kad šalia kiemo galima dergti ir negerbti kaimynų“, – dar kartą konflikto priežastį priminė įrašo autorė.

Už šunų ekskrementų palikimą, vedžiojimą be pavadėlio arba vedžiojimą draudžiamose zonose asmuo gali gauti baudą nuo 30 iki 120 eurų, o nusižengus pakartotinai bauda gali siekti nuo 120 iki 230 eurų.

Kiekvieną rytą čia išvedama pasilakstyti daugybė keturkojų.

Gal dėl to taip yra, kad ši gatvė – atokesnė, esanti toliau nuo kurorto centrinių gatvių.

Tačiau nekontroliuojami šunų šeimininkai čia visai „atsipalaidavo“. Pirmadienį, rugpjūčio 16 dieną, pusę devynių ryto, teko stebėti, kaip kumeliuko dydžio šuva vienas sau laigo niekieno nekontroliuojamas. Be antsnukio, be pavadėlio. Ir be šeimininko. Tas, matyt, išleidęs savo „draugą“ į kiemą saldžiai miegojo „po vakarykščios“ (sekmadienio).

Labai gražu ir tauru!

Tik kada pas mus taps įprasta atsakyti už savo poelgius? Kodėl šunų šeimininkai pas mus tapo visiškai nekontroliuojami? Toje pačioje Bangų gatvėje rytais laksto ir bulterjeras. Irgi be antsnukio. Juk tai plėšrus gyvūnas, garsėjantis ypač didele sukandimo jėga.

Laukiame nelaimės? Sulauksime!

Netvarka ir šalia esančiuose garažuose „prie lokatorių“. Sako, kad čia garažą turi ir paties mero giminaitė ar net pats meras. Tačiau kažkodėl čia yra neoficialiai veisiami katinai, kurių čia nevaržomai klaidžioja vos ne gaujos.

Baisiausia, kad kiekvieną vakarą jų šerti čia dviračiu atvažiuoja pagyvenusi moteriškė, kuriai, matyt, vienoje vietoje nelabai gerai. Tačiau po jos (irgi dviračiais) atvyksta dar dvi jaunesnės. Jos irgi atveža ėdalo sulaukėjusiems katinams. Net vieną jauną merginą draugas vis atveža senu „Volksvagen“ automobiliu taip pat tų kačių maitinti.

Tos „globėjos“ važiuoja viena po kitos ir vis šeria tuos katinus. O juk Palangos miesto taisyklės draudžia šerti bešeimininkius gyvūnus. Tai kam reikalingos tos taisyklės, jei jų nėra laikomasi? Pagaliau ir kas turi kontroliuoti šitą gyvūninę anarchiją? Juk turime šitokį gražų kurortą, tačiau šitas chaosas viską sugadina iki nulio.

Praėjusią savaitę LRT RADIJO klausytojai teiravosi dėl šunų vedžiojimo taisyklių, tačiau dar liko neaiškumų. 

„Vilniaus savivaldybės atstovas kalbėjo, kad šunims nebūtina dėti antsnukių. Jei trylikametė mergaitė veda veršio dydžio šunį, ar ji gali sulaikyti savo augintinį, kuris, eidamas pro mane, pasižiūri tokiomis akimis, kad net nežinau, ar jam ką sakyti, ar sustingti?“ –  teiraujasi radijo klausytojas.  

Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas tikina, kad nėra griežto reikalavimo, jog šunys privalo būti vedami su antsnukiu. 

„Šuo gali būti vedamas su pavadėliu ir su antsnukiu arba be. Antsnukis turi būti uždedamas tik pavojingiems šunims. Tačiau visada reikalaujama, kad šunį prižiūrintis ir vedantis asmuo užtikrintų, jog šuo nesukeltų grėsmės ar pavojaus kitiems asmenims“, – pažymi A. Dinikis. 

Vilniaus savivaldybės atstovo teigimu, draudimo šunis vedžioti nepilnamečiams taip pat nėra. „Tačiau, kaip ir sakiau, turi būti užtikrinamas saugumas, tokiu atveju atsakomybė tenka tėvams. Jeigu nepilnamečio vedamas šuo kažką užpuls, sutrikdys sveikatą arba sugadins, bus taikoma atsakomybė tėvams už vaiko nepriežiūrą, tada tėvai turės atlyginti ir patirtus nuostolius“, – aiškina pašnekovas. A. Dinikio žodžiais, tokiu atveju gali domėtis ir Vaikų teisių apsaugos tarnyba, norėdama įsitikinti, ar tėvai tinkamai vykdo savo pareigą, leisdami savo vaikui vesti pavojingą šunį.

Uostamiesčio gyventojai užsidirba nestokodami fantazijos. Šiuo metu populiarėja nauja paslauga, galinti tapti išsigelbėjimu itin užimtiems keturkojų augintojams – šunų vedžiojimas. Vos už kelis eurus tokių paslaugų teikėjai žada ne tik pavedžioti augintinį, bet su juo ir pažaisti. Vis dėlto, klaipėdiečiai imasi ir dar įdomesnių veiklų, pavyzdžiui, trūklių lervų gaudymas.

Šiuo metu socialiniuose tinkluose susikūrusiose uostamiesčio bei aplinkinių rajonų keturkojų augintojų grupėse vis dažniau siūloma nauja paslauga – šunų vedžiojimas.

Šios paslaugos teikėjai paprastai už porą ar trejetą eurų siūlosi ne tik reguliariai pavedžioti klaipėdiečių keturkojus, bet ir pažaisti ar išmokyti svarbiausių komandų.

Pastebima, kad dažniausiai tokias paslaugas siūlo moksleiviai arba pirmųjų kursų studentai, kuriems tokia veikla tampa papildomu uždarbiu.

Vis dėlto, specialistų teigimu, norint verstis tokia ar panašia veikla, vertėtų turėti tam reikiamus dokumentus.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorės Editos Cibienės teigimu, tokiai veiklai verslo liudijimo numatyta nėra, todėl šunų vedžiojimo paslaugas gyventojai gali teikti įregistravę individualią veiklą pagal pažymą.

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą mokamas gyventojų pajamų mokestis, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, sausį individualią veiklą pagal pažymą uostamiestyje buvo įregistravę daugiau nei 5 tūkst. gyventojų.

„Kita dalis renkasi veiklą su verslo liudijimais – šiemet įvairioms veikloms verslo liudijimus yra įsigiję apie 2200 gyventojų“, – paaiškino E.Cibienė.

Tarp įdomesnių veiklų, kurias renkasi pavieniai klaipėdiečiai ir įsigyja verslo liudijimus – naminių gyvūnėlių kirpimas, žvejybos reikmenų gamyba ir trūklių lervų gaudymas, krosnių, kaminų ir židinių valymas, meno kūrinių restauravimas, kilimų ir kiliminių gaminių taisymas.

Uostamiestyje nustatytas pajamų mokestis 2016 m. įsigyjant verslo liudijimus svyruoja nuo 1 iki 585 eurų.

Vykdant neregistruotą veiklą yra taikoma administracinė atsakomybė ir gresia bauda nuo 144 iki 289 eurų, o pakartotinai prasižengus, bauda didėja.

Gyventojai, įregistravę individualią veiklą, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki šių metų gegužės 1 d. turi pateikti metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir apskaičiuotą pajamų mokestį.

Jei gatvėje pamatytumėte šunį su geltonu kaspinu, žinokite – nuo jo reikia laikytis atokiau.

Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama augintinių kultūrai. Vienas jos elementų – geltonas kaspinas šunims, kuris reiškia, kad šuniui reikia daugiau erdvės, nuo jo atokiau laikytis rekomenduojama ir žmonėms, ir kitiems šunims.

Priežastys, dėl kurių šunims rišamas geltonas kaspinas gali būti įvairios: gyvūnas gali sirgti, rujoti, būti dresuojamas ar tiesiog nemėgstantis bendrauti su kitais šunimis ir jų šeimininkais. Geltoną kaspiną taip pat patartina rišti seniems ir pavargusiems šunims, kuriems papildomas dėmesys gali pakenkti.

„Tai yra labai svarbu tėvams, kad žinotų ir išaiškintų savo vaikams, kad matant geltoną kaspiną tikrai negalima lįsti prie šuniuko“, – sako Karina Granat, Lietuvos kinologų draugijos mokymų centro savanorė.

Kontrolieriai antradienį tikrino, ar klaipėdiečiai tinkamai prižiūri savo augintinius – vedžioja pagal taisykles, surenka ekskrementus, yra paskiepiję. Teigiama, kad centrinės ir šiaurinės miesto dalių gyventojai yra tvarkingesni už pietinės.

Kontrolieriai kartu su policijos pareigūnais patikrinimą vykdė pietinėje miesto dalyje.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pasakojo, kad dėmesys buvo skiriamas vietoms, dėl kurių sulaukiama daugiausia nusiskundimų.

„Pagal pastaruosius susidarome probleminių vietų žemėlapį. Atliekame ne pavienius patikrinimus, o visas apžiūrime vienu metu“, – tvirtino vedėjas.

Antradienį buvo lankomasi Jūrininkų prospekte, Bandužių, Budelkiemio, Laukininkų gatvėse. Taip pat vykta ir į butus, nes kaimynai skundėsi, kad juose laikomi augintiniai kelia triukšmą, gali būti neskiepyti.

Patikrinimo metu buvo nustatytas vienas pažeidimas. Vyras Laukininkų gatvėje vilkšuniui leido pasilakstyti be pavadėlio.

„Šuo buvo su antsnukiu, bet paleistas nuo pavadėlio. Taip vedžioti šunis yra draudžiama. Tą šeimininkas žinojo. Jis turės atvykti pas mus. Žiūrėsime, kaip jis paaiškins, kodėl taip elgėsi“, – komentavo vedėjas.

Už tokį pažeidimą pirmą kartą prasižengusiam gresia įspėjimas arba bauda iki 57 eurų. Taip pat jis turi galimybę sumokėti pusę minimalios baudos, o tai siekia 2 eurus. Pasikartojus pažeidimams sankcijos yra griežtesnės. V.Valys priminė, kad, pasikeitus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui, antsnukis yra privalomas tik kovinių ir pavojingų veislių šunims. Jų sąrašas yra patvirtintas.

Likusiems šunims antsnukis nėra būtinas, tačiau šeimininkas privalo užtikrinti kitų žmonių saugumą. Kitose vietose kontrolieriai pažeidimų neužfiksavo: „Gal todėl, kad buvo dienos metas“, – svarstė vedėjas.

Aplankius butus, kur kaimynai skundėsi, kad šunys kelia triukšmą, pažeidimų taip pat nebuvo.

„Gyvūnai buvo tvarkingi, paskiepyti. Triukšmo tuo metu nekėlė“, – komentavo vedėjas.

Klaipėdiečiai daugiausia skundžia, kad šunys vedžiojami be pavadėlių, kelia triukšmą, šeimininkai nesurenka jų ekskrementų, pridergia laiptines.

V.Valys tvirtino, kad vis daugiau šeimininkų surenka savo augintinių ekskrementus. Tačiau pastebėjo, kad šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse situacija yra geresnė nei pietinėje.

„Gal čia žmonės kultūringesni. Pažvelgus į šunų vedžiojimo aikšteles matosi, kad jos švaresnės. Daugiau žmonių vaikšto su maišeliais ir renka ekskrementus“, – tvirtino vedėjas.

Jeigu miestuose būtų daugiau vietų šunims vedžioti ir netrūktų dėžių ekskrementams, žmonės labiau laikytųsi augintinių vedžiojimo taisyklių, mano Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos pirmininkė Kornelija Butrimova.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sako, kad uostamiestyje jau kuris laikas leidžiama ekskrementus mesti į komunalinių atliekų konteinerius, nes prie kiekvienos pievutės dėžės nepastatyti.

- Pone Dūda, šiandien Klaipėdoje rengėte spaudos konferenciją dėl konkretaus atvejo, kai žmonės skundėsi dėl šunų savininkų. Koks tai atvejis?

- Atvejis toks, kad vienoje gražioje pievelėje žmonės pradėjo vedžioti šunis. Yra pas mus dabar seniūnaičiai. Seniūnaitis pastebėjo, kad toje pievelėje vedžioti šunų nevalia. Pasirodo, ten yra kapinės – jos dabar nenaudojamos, ten įrengtas tik memorialas ir žalia pieva. Seniūnaitis paprašė pastatyti ten ženklą, kad šunis vedžioti draudžiama. Mes tą padarėme, bet po vienos nakties tas ženklas buvo rastas uždažytas dažais. Kilo nepasitenkinimas. Seniūnaitis vėl kreipėsi į savivaldybę, prašo spręsti tą klausimą.         

- Ponia Butrimova, ar ne per mažai miestuose vietų, kur galima vedžioti šunis?

- Be abejo, per mažai. Turbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl šunų šeimininkai nusižengia priimtoms šunų laikymo taisyklėmis. Galbūt žmogus ir norėtų laikytis visų taisyklių ir vedžioti šunis jiems leistose vietose, bet jų yra katastrofiškai mažai.

- Pone Dūda, kaip Jūs Klaipėdoje sprendžiate šią problemą? 

- Klaipėdoje iš viso yra 29 vietos, kuriose įrengtos ekskrementų surinkimo dėžės, yra įrengtos keturios šunų vedžiojimo aikštelės. Taip pat mes nedraudžiame atsikratyti tų ekskrementų kartu su komunalinėmis atliekomis. Mes esame padarę tokią išlygą, kadangi geriau jau į komunalinių atliekų konteinerį negu pievelėje.

- Bet tą ne visi miestai leidžia? 

- Tikriausiai.

- Ponia Butrimova, dėl dėžių ekskrementams – trūksta jų?

- Be abejo, kiekviename mieste trūksta. Pas jus Kaune ypatingai. Ir negalima mesti į bendras komunalinių atliekų dėžės. Gal tikrai žmonės labiau laikytųsi šunų vedžiojimo taisyklių, jei nebūtų taip sudėtinga atsikratyti tais natūraliais produktais.

- O Jūs kreipėtės į Kauno savivaldybę dėl leidimo mesti į bendrą šiukšliadėžę?

- Taip, aš manau, tai labai priklauso nuo miesto savivaldybės. Bet Kaune nelabai myli šuniukus.

- Pone Dūda, kodėl Jūs leidote ir kiek ilgai jau galima mesti ekskrementus į bendrą šiukšlių dėžę? 

- Jau antri treti metai. Mes tiesiog pastebėjome, kad pievelės užterštos, ir prie kiekvienos pievelės ekskrementų dėžutės nepastatyti, gaunasi labai didelis tinklas mieste. Tiesiog gyvenimas rodo, ką reikia daryti, kad problema būtų išspręsta.

- Pone Butrimova, kaip vertinate šunų vedžiojimo kultūrą – gal ji gerėja pas mus?

- Manau, kad mus dar labai trūksta šitos kultūros. Jeigu šuniukų savininkai būtų tvarkingesni, laikytųsi taisyklių, galbūt mes, kinologai, neturėtume tiek priešų iš aplinkinių.  Nors padėtis, manau, gerėja. Jeigu pasižiūrėtume, kaip vyksta parodos, tai vis daugiau šunų savininkų turi maišelius (nors jų visada būna parodose ir galima pasiimti laisvai) ir susirenka šunų paliktas „dovanėles“. Bet toli gražu ne visi. Norėtųsi dar didesnio mūsų žmonių sąmoningumo.

- Pone Dūda, o kokia situacija su šunų vedžiojimo kultūra Klaipėdoje?

- Bendrai paėmus, gerėja. Šiandien teko kalbėti ir su kolegomis, kurie taip pat tais reikalais užsiima. Jie jau dažniau pastebi žmones, kurie vaikščioja su maišeliais, renka tuos ekskrementus. Pas mus savivaldybėje yra Viešosios tvarkos skyrius, kuris 1–2 kartus per savaitę važiuoja į atskirus rajonus ir dirba profilaktinį, aiškinamąjį darbą, kaip reikia su šuniukais elgtis lauke. Žmonėms tiesiog primenama, kad čia rimtas dalykas, tai nėra kažkoks išsigalvojimas. Tas duoda teigiamų rezultatų, bet dar yra kur tobulėti.

Uostamiestyje buvo fiksuojami klaipėdiečiai, kurie netinkamai vedžioja šunis, nesurenka jų ekskrementų. Už pastarąjį pažeidimą gresia ne tik bauda, bet ir teks atlyginti žalą gamtai.

Trečiadienį vykusiu patikrinimu, kuriame dalyvavo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, policijos pareigūnai ir aplinkosaugininkai, uostamiestyje startavo akcija Augintinis teršia, šeimininkas moka“. Ji tęsis visą balandį.

Kontrolieriai lankėsi pietinėje miesto dalyje – Minijos, Bandužių, Žalgirio, Debreceno gatvėse, Statybininkų prospekte.

Šios akcijos metu didžiausias dėmesys skiriamas asmenims, kurie nesurenka savo augintinių ekskrementų. Tokiems pažeidėjams gresia bauda iki 200 litų ir žalos gamtai atlyginimas – 500 litų.
Atlyginti pastarąją netvarkingų šunų šeimininkų reikalauja aplinkosaugininkai. Jie dalina maišelius šunų ekskrementams.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pasakojo, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kad šeimininkai nesurinktų augintinių išmatų.

Nustatyti penki pažeidimai. Šunys buvo vedžiojami be pavadėlių, neturėjo dokumento, kuris patvirtintų gyvūno vakcinaciją.

„Sutikome vieną asmenį, kuris aiškino, kad niekada nesurenka ekskrementų. Paaiškinome, kokios sankcijos jam gresia už tokį pažeidimą. Matėme, kaip vienas šeimininkas susirinko gyvūno ekskrementus. Aišku, kai pamato mus, gal ir labiau renka. Tačiau dauguma sutiktų žmonių turėjo specialius maišelius“, – pasakojo vedėjas.

V.Valio nuomone, situacija dėl šunų ekskrementų surinkimo Klaipėdoje nėra tragiška. Ją pakeisti padėjo vykdomos prevencinės priemonės.

„Žinoma, tos problemos iki galo neišspręsi“, – teigė vedėjas.

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus ir Sanitarijos inspekcijos darbuotojai kartu su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento specialistais praėjusį savaitgalį tikrino Santakos, Nemuno salos, Ramybės ir Ąžuolyno parkų teritorijoje šunis vedžiojusius kauniečius.

Buvoma tikrinama, ar augintinių šeimininkai turėjo specialius maišelius ekskrementams surinkti, ar šunis vedžiojo su pavadžiu bei antsnukiu, ar jų augintiniai yra registruoti nustatyta tvarka. Reido metu grubių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Iš viso buvo patikrinti 45 asmenys, vedžioję savo augintinius. Gyventojai noriai bendravo su specialistais ir išreiškė padėką už tokius reidus bei aplinkos priežiūrą. Atsižvelgdami į visuomenės palankią reakciją bei siekdami užtikrinti tvarkos mieste palaikymą, Viešosios tvarkos skyrius ir toliau vykdys panašius patikrinimus visame Kauno mieste, pranešė savivaldybė.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad „Gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių" reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.