Savivaldybė, įgyvendindama darnaus judumo planą, svarsto, kad mieste gali atsirasti tramvajus arba greitasis autobusas.

Vis dėlto kauniečiai apie tramvajų net nesvarsto ir tam nepritaria. Žmonės įsitikinę, kad Kaunas tramvajui per mažas.

Savivaldybė rengia galimybių studiją, kainuojančią beveik 200 tūkst. eurų, kad sužinotų, ar tramvajus Kaune apsimokėtų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Išsiaiškinti keleivių srautus, gyventojų susisiekimo poreikius, ištirti kaip žmonės juda, kokie poreikiai. Atsakyti, kaip pagreitinti viešąjį transportą“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Pirminiais duomenimis, vienos tramvajaus linijos įrengimas miestui atsieitų apie 50 milijonų eurų.

Tokius pat tyrimus jau atlikę Klaipėda ir Vilnius prasmės statyti tramvajų nematė.

Miesto opozicija teigė, kad tramvajus būtų milžiniška investicija, kurią reikia gerai apgalvoti ir nesistengti būti visur pirmiems.

„Esant tokiai ekonominei situacijai, kai biudžetas įtemptas, šalia vyksta karas, turime labai aiškiai pasiskaičiuoti ar miestas tai galės padaryti, kokią naudą tai duos miestiečiams“, – nurodė opozicijos lyderis Paulius Lukševičius.

Pasak keleivių vežėjų asociacijos, iš esmės tramvajus, kaip transporto priemonė, būtų naudinga.

„Greitesnė, turi prioritetą sankryžose, daugiau keleivių perveža. Yra mažesnių miestų Europoje, Latvijoje, kur yra tramvajus“, – tvirtino Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis.

Asociacijos vadovas svarstė, kad nors tramvajų statyti ir brangu, tačiau pokyčiai viešajame transporte – neišvengiami.

Po penkerių metų visas šalies viešasis transportas privalės naudoti alternatyvius žalesnius degalus, tramvajus tam būtų alternatyva.

„Kaune, kad atnaujintų viešąjį transportą, kuris vežtų kitais degalais iki 2029 metų, reikia apie 200 mln. eurų, vien Kaune. Per visą Lietuvą būtų apie 1.5 mlrd. Čia iššūkis ar pavyks pasiekti iki 2029 metų“, – sakė G. Nakutis.

Pasak savivaldybės, tramvajus ar greitasis autobusas mieste galėtų pagreitinti susisiekimą, sumažinti spūstis, paskatinti žmones palikti nuosavas mašinas namie.

Ar Kaune bus tramvajus turėtų paaiškėti metų pabaigoje.

Pirmasis antradienį sprendimą ketina priimti Seimo Ekonomikos komitetas, kuruojantis, ekonomikos, infrastruktūros, susisiekimo, energetikos sektorius. 

Kaip BNS teigė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, komitetas pirmadienio pavakarę buvo gavęs tik du pasiūlymus dėl papildomų lėšų: asociacija „Lietuvos keliai“ prašo 217 mln. eurų didinti finansavimą keliams, o Vidaus vandens kelių direkcija – 60 mln. eurų valstybės garantijos Europos investicijų bankui (EIB), iš kurio nori skolintis šešiems elektra varomiems laivams, baržų ir kranto infrastruktūrai.

„Siūlysime pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įvertinti“, – BNS teigė K. Starkevičius.

„Dėl kelių tegu ieško, nuo ko nuimti ir pridėti. Bet įvardinsime, kad pati Susisiekimo ministerija neišnaudojo visų galimybių, pavyzdžiui, privačių lėšų pritraukimo, koncesijų. Tie dalykai per tuos metus nebuvo naudojami, kurie galėtų atlaisvinti pinigus einamiesiems kelių reikalams – priežiūrai, remontui“, – pridūrė komiteto vadovas.

Trečiadienį biudžeto projektą svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetai, taip pat Jaunimo ir sporto reikalų komisija.

Biudžeto ir finansų komitetas projektą svarstys paskutinis – įvertins visų kitų komitetų ir Seimo narių siūlymus. Tada dokumentą svarstys Seimas.   

Lapkričio 14-ąją numatytas pirmasis biudžeto projekto svarstymas, lapkričio 23-ąją – antrasis, o jį priimti numatoma gruodžio 5-ąją.

Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, mokesčių paketo svarstymas komitete bus tęsiamas nuo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo.

„Svarstymą pradėsime nuo klausymų, nes komitete gavome nemažai nuomonių dėl pateiktų pakeitimų. Sudarysime galimybę suinteresuotoms pusėms pristatyti savo pozicijas bei argumentus. Esame pasirengę įsiklausyti ir ieškoti geriausių sprendimų, siekiant didinti tiek savivaldybių savarankiškumą, tiek jų pajamas į savivaldybių biudžetus“, – išvakarėse BNS teigė M. Lingė. 

„Kaip ir buvome sutarę koalicijoje“, – pridūrė jis.

M. Lingė šią savaitę taip pat registravo pataisą ir siūlo keisti Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktą NT mokesčio modelį – siūloma leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tarifus, – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų. 

Valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinėje taryboje rugpjūčio pabaigoje buvo nutarta neskubėti mokesčių reformos Seime tvirtinti šiais metais.

Po koalicijos susitarimo M. Lingė BNS teigė, kad NT mokesčio pertvarkai bus teikiama pirmenybė ir daugiau dėmesio. Pasak jo, komitetas aptars siūlymus dėl kitokio NT mokesčio modelio. M. Lingės teigimu, dėl NT mokesčio bus iš naujo tariamasi su savivalda, kad mokestis „duotų norimą rezultatą“.

Specialistai svarsto apie tai, kad pašte turėtų veikti daugiafunkcė erdvė, o ne vien mokslo centras ar muziejus. Žadama, kad diskusijos bus tęsiamos ir toliau, įtraukiant platesnį ratą ekspertų.

Pagal bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą tarp Kultūros ministerijos ir savivaldybės, ministerija valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis numato sutvarkyti pašto kompleksą ir pritaikyti jį kultūros bei kitoms veikloms vykdyti, o savivaldybė – pasirūpinti erdvių įveiklinimu.

2021 m. Kultūros ministerijos užsakymu parengtos galimybių studijos rengėjai pašto rūmų komplekse siūlo kurti daugiafunkcę kultūros erdvę – Klaipėdoje gimusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą su muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis, taip pat siūlyta komunikacijos centro koncepcija, orientuota į ryšių ir komunikacijos centrą, kuriame būtų pristatomas istorinis paveldas ir šiuolaikinės technologijos.

Naujosios miesto valdžios siekis – kad veiklas jungtų jūrinė tematika. Būtų galima sukurti įvairias ekspozicijas, edukacijas supažindinant su jūrine navigacija, jūrine komunikacija istoriniame ir dabarties kontekste, taip sujungiant jūrinę, astronominę ir komunikacinę tematiką, numatyti patrauklių interaktyvių objektų, pavyzdžiui, laivo įvedimo į Klaipėdos uostą simuliatorių ir pan.

Pirmajame pašto aukšte turėtų būti atspindima ir istorinė pastato funkcija – čia turistai turėtų galimybę išsiųsti atviruką su miesto vaizdu ir antspaudu į savo šalį, kas labai populiaru užsienio turistų traukos taškuose.

Parlamentarai analizuos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurių yra daugiausia. Kaip BNS sakė komiteto vadovas Justas Džiugelis, pertvarkos svarstymai truks ne vieną posėdį. 

„Kadangi svarstysime tikrai iš širdies, tikėtina, kad per vieną posėdį nebaigsime ir formalių sprendimų nepriimsime. Tuo labiau, kad dabar vasara ir ne visi pasiūlymų autoriai galės prisijungti ir juos pristatyti. Taip pat nesame sulaukę Finansų ministerijos nuomonės dėl registruotų parlamentarų siūlymų“, – BNS teigė komiteto pirmininkas.  

 Svarstymą pradėsime, bet formalių sprendimų nepavyks priimti. 

„Svarstymą pradėsime, bet formalių sprendimų nepavyks priimti. Tikėtina, kad darysime pertrauką, nes dėl mokestinės reformos nematome poreikio skubėti. Komiteto nuomonė dėl darbo santykių gali būti labai svarbi“, – pridūrė jis.

Anot jo, komitetas pateiks savo nuomonę dėl kiekvieno pasiūlymo.

Pasak J. Džiugelio, Seimo nariai, beje, beveik visi iš valdančiajai daugumai priklausančių liberalų ir „laisviečių“, yra pateikę 11 siūlymų, o asociacijos, verslas ir lobistai – septynis.

Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas birželio pabaigoje sakė, kad jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvos didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.   

Liberalai norėtų, kad būtų aiškiau įvardintos priemonės, skirtos pinigų ištraukimui iš šešėlio, didinti taršos ir turto apmokestinimą bei keisti Vyriausybės suplanuotą individualios veiklos apmokestinimą.

Seime pradedant svarstyti mokesčių reformą, 54 verslo ir profesinės asociacijos antradienį paragino nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos kreipėsi į parlamentines frakcijas ir komitetus, įspėdamos, kad tai pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Verslas sako, kad daroma klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams. Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad reforma padarys mokesčių sistemą patogesne, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas būtų patogesnis.

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.   

Panašu, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fonde ir šiemet bus sutaupytų pinigų, kuriuos metų pabaigoje galima panaudoti darbuotojų paskatinimui.

Tačiau kiek bus skirta savivaldybės tarnautojams, dar neaišku.

"Tikrai labai norėčiau, nes ir kolektyvinė sutartis įpareigoja, ir yra tikrai nusipelniusių darbuotojų. Tačiau kol kas dar skaičiuojame, vertiname savo galimybes, nes sunkmetis akivaizdžiai artėja", – dienraščiui teigė administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Tikrai labai norėčiau, nes ir kolektyvinė sutartis įpareigoja, ir yra tikrai nusipelniusių darbuotojų.

Kaip informavo Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretorius Modestas Vitkus, Tarybos ir mero sekretoriate apie premijas dar nekalbėta.

"Iki švenčių dar taip toli ir tų darbų dar tiek daug, kad apie premijas nebuvo laiko kalbėti. Jokių minčių apie tai nebūta. Tokių skatinimų už gerus darbus būna ir metų viduryje, nebūtinai prieš Kalėdas. Bet pas mus, mero komandoje, kur dirba 14 žmonių, šiemet premijų niekam nemokėjo", – patvirtino M. Vitkus.

Vienkartinėmis išmokomis ar premijomis paprastai skatinami visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, dirbę nepertraukiamai visus metus ir neturintys galiojančių tarnybinių nuobaudų ar darbo pareigų pažeidimų.

Atsižvelgiant į kolektyvinę sutartį, darbuotojams, gaunantiems mažiausius atlyginimus, premijos siekia apie 80 proc. pareiginės algos dydžio, didesnius atlyginimus gaunantiems išmokamos apie 40 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinės išmokos.

Atskaičius mokesčius, pernai savivaldybės darbuotojai vidutiniškai gavo po 442 eurų premijas.

Darbuotojams, kurie administracijoje dirba ne visus metus, išmokos proporcingai mažesnės arba visai nemokamos.

„Pirmadienį bus sprendžiamas biudžeto klausimas, liko paskutiniai štrichai, paskutinis derinimo etapas (...) Ministrai paskutinius susitarimus, kaip tas biudžetas atrodys, turės pasiekti pačiu artimiausiu metu“, – BNS sakė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Finansų ministras Vilius Šapoka BNS yra sakęs, kad 2019 metais planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius (toks pats, kaip ir šiemet), tačiau valstybės biudžetas išliks deficitinis. Anot ministro, didžioji dalis planuojamo papildomo finansavimo teks struktūrinėms švietimo, sveikatos, mokesčių ir pensijų pertvarkos reformoms.

Sritims, nesusijusioms su strateginiais projektais ar struktūrinių reformų įgyvendinimu, finansavimas turėtų išlikti panašaus lygio kaip šiemet.

Pagrindiniai mokesčių pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2019 metų pradžios, buvo patvirtinti birželio pabaigoje, baigiantis Seimo pavasario sesijai. Tačiau neatmetama galimybę, kad kartu su biudžetu gali būti priimti sprendimai dėl didesnio akcizo stipriam alui, automobilio registracijos mokesčio.

Biudžeto projektas parengtas atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų padidinti 30 eurų iki 430 eurų (dėl mokesčių reformos realiai ši suma bus 555 eurai). Sprendimą dėl MMA didinimo turės patvirtinti Vyriausybė.

Kartu su 2019 metų biudžetu bus tvirtinama ir nauja savivaldybių finansavimo – GPM perskirstymo tvarka. Dabar savivaldos finansavimas iš esmės priklauso nuo gyventojų skaičius, tuo metu nauja metodika numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika.

Biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas ne vėliau kaip spalio 17 dieną. Po pirmojo svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.

Norėtų dalyvauti

Birštono mieste, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių rajonuose ES finansuojami projektai domina mažiau apklaustųjų – dalyvauti jų svarstymuose norėtų atitinkamai 44 proc., 58 proc., 55 proc. ir 59 proc. šių savivaldybių gyventojų. Kauno mieste ir Kėdainių rajone viešuosiuose aptarimuose dalyvautų po 62 proc. apklausos dalyvių.

Aktyviausiai Kauno apskrityje į viešuosius aptarimus jau įsitraukia Prienų rajono ir Kauno miesto gyventojai – atitinkamai 17 proc. ir 18 proc. jų yra dalyvavę tokiuose renginiuose. Raseinių ir Kėdainių rajonuose viešuosiuose aptarimuose yra tekę dalyvauti atitinkamai tik 5 ir 6 proc. gyventojų.

Apklausa taip pat atskleidė, kad ES finansuojamų projektų vykdytojai bendruomenes vangiai įtraukia į aptarimus ir nesistengia ieškodami gyventojų palaikymo. 25 proc. visų Lietuvoje apklaustų respondentų teigė, kad visiškai neinformuoti apie jų regione vykdomus ES projektus, o 21 proc. pažymėjo, kad nieko nėra girdėję ir apie viešus šių projektų svarstymus.

Pastebimas aktyvumas

"Šiandien žmonės daug aktyvesni ir drąsesni reikšdami savo nuomonę, tad nori vis labiau prisidėti prie bendrųjų sprendimų priėmimo. Susiformavusi piliečių dauguma kuria sprendimus, kurie turėtų būti apsvarstyti su projektų rengėjais, kad būsimi rezultatai duotų maksimalią naudą visiems bendruomenių nariams", – pastebi viešojo administravimo specialistas Jaroslavas Dvorakas.

Tyrimo duomenimis, skirtingose savivaldybėse gyventojų įsitraukimas į ES finansuojamus projektus nevienodas. Alytaus, Mažeikių, Šalčininkų, Šakių, Plungės rajonų ir Alytaus miestų savivaldybėse ES projektų rengėjai į vykdomų projektų aptarimus yra įtraukę nuo 19 iki 24 proc. vietos gyventojų – kone dvigubai daugiau už bendrą šalies vidurkį. Elektrėnuose net 36 proc. apklaustų respondentų teigė dalyvavę tokiuose aptarimuose.

Mažiausiai ES investicinių projektų svarstymuose dalyvavusių gyventojų yra Raseinių, Rietavo, Kėdainių, Telšių ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Tyrimo duomenys rodo, kad šiose savivaldybėse į ES projektų aptarimus įsitrauktų nuo 46 iki 65 proc. vietos gyventojų.

Nori žinoti

Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba pastebi, kad didesnės gyventojų dalies įtraukimas visuose ES finansuojamų projektų vykdymo etapuose padidina projekto sėkmę.

"Apklausa aiškiai atskleidė, kad žmonės nori žinoti, diskutuoti, reikšti savo nuomonę apie planuojamus ir vykdomus ES investicinius projektus. Be to, glaudus projektų vykdytojų bei piliečių bendradarbiavimas skatina ne tik pasitikėjimą, skaidrumą ar aktyvesnį sprendimų priėmimą, bet ir išryškėjus skirtingiems požiūriams, gimsta naujų idėjų projektams įgyvendinti", – teigia R.Dilba.

Apklausos rezultatai rodo, kad aktyviausiai į ES projektų svarstymus įsitrauktų ir viešuosiuose aptarimuose dalyvautų 26–55 metų miestų, miestelių ar kaimo vietovių gyventojai, turintys aukštąjį bei vidurinį išsilavinimą.

Ne mažiau aktyviais visuomenės piliečiais savo bendruomenėje norėtų būti moksleiviai, studentai ir senjorai.

Vyriausybė pirmadienį svarstys, kaip kovoti su Afrikinio kiaulių maro užkratu, galinčiu pasiekti Lietuvą iš Baltarusijos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius BNS sakė, kad bus aptarimas visas prevencinių priemonių paketas.

„Yra svarstomas mokestis (25 litų sunkvežimių dezinfekavimo - BNS), taip pat plane yra nurodyta, ko prašome iš Europos Komisijos“, - BNS sakė J.Milius.

Pasak jo, ministrų kabinetas tarsis, kokių priemonių būtų galima imtis, jei EK nuspręs finansiškai paremti Lietuvą, kovojant su Afrikiniu kiaulių maru.

„Jei patvirtins Europos Komisija, mums reikės iš valstybės gauti pradžiai pinigų apsauginėms priemonėms, nes europiniai pinigai vėliau ateina. Tai dar šitai aptarsim. Į tai įeina angarų statyba, tvoros pasienyje statyba, 10 kilometrų buferinės zonos kūrimas, kurioje smulkieji kiaulių augintojai, nesilaikantys biosaugos reikalavimų, negalės auginti kiaulių. Taip pat dezinfekciniai darbai“, - aiškino Veterinarijos tarnybos vadovas.

J.Milius sakė, kad smulkieji augintojai bus skatinami imtis kitos veiklos: paukštininkystės, triušių auginimo, o už perėjimą prie kitų rūšių auginimo, bus mokamos kompensacijos. Tačiau jis teigė, kad EK neskyrus papildomų lėšų, Lietuva greičiausiai darytų tą, ką iki šiol - dezinfekuotų automobilius ir ribotų šernų populiaciją.

Pasak jo, taip pat svarstoma galimybė žvėrių takus pasienyje purkšti atbaidančiomis priemonėmis, kad šernai neatklystų į Lietuvos teritoriją.

Lietuva prašo EK 13,5 mln. eurų (46,6 mln. litų) finansinės paramos, iš jų 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) finansinės paramos tvorai, kuri stabdytų šernų migraciją iš Baltarusijos. Kol parama nėra skirta, šernų medžioklė neribojama, tačiau medžiotojų būreliai juos medžioja tik savanoriškai. Dabar institucijos nesutaria, kas turi pasirašyti medžioti šernus įpareigojantį nurodymą, nes šalyje nėra paskelbta ekstremali situacija dėl galimo afrikinio kiaulių maro užkrato.

Šiuo metu dėl Baltarusijoje nustatytų kiaulių maro atvejų, pasienyje dezinfekuojami į Lietuvą įvažiavę automobiliai. Taip pat ties siena intensyviai medžiojami šernai.

Vyriausybė dezinfekavimui pasienyje su Baltarusija yra skyrusi 750 tūkst. litų. Pasak J.Miliaus, šiuo metu šios lėšos jau pasibaigė, tačiau bus naudojami pinigai iš "kitų išlaidų", kol bus nuspręsta perskirstyti pinigus iš kurios nors programos.

Skaičiuojama, kad transporto priemonių ir iš Baltarusijos atvykstančių keleivių avalynės dezinfekavimas per dieną kainuoja apie 17 tūkst. litų.