„Šis karas yra per daug svarbus Putinui, kad jis jį pralaimėtų, ir dėl to jis sukelia problemų. Vienintelis dalykas, kurį Putinas supranta, yra galia. Parodykite bet kokį silpnumą – bet kokius minkštumo elementus – ir jis puls“, – sakė A. Stubbas.

Jis teigė, kad parama Ukrainai turi būti nuolatinė, tiek ekonominė, tiek karinė, pažymėdamas, kad ginklų tiekimas dabar yra iššūkis.

A. Stubbas, kuris 2008 metais, kai Rusija įsiveržė į Sakartvelą, ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, išsakė mintį, kad Sakartvelas V. Putinui buvo menka problema, o karas Ukrainoje – ne.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija turi atsakyti už karą Ukrainoje ir opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtį. Tačiau jis teigė, kad sunku pasakyti, kaip tos atsakomybės pasiekti.

„Aš asmeniškai tikiuosi, kad įsitrauks Kinija. Jie dabar yra santykių su Rusija vairininkai“, – sakė jis.

Žurnalistų paklaustas, ar Vakarai nesugebėjo paremti Ukrainos, A. Stubbas atsakė: „Jei Vakarai nebūtų parėmę Ukrainos, jos jau nebebūtų“.

Suomijos vadovas taip pat sakė, kad per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miuncheno saugumo konferencijoje šį savaitgalį jis gavo kvietimą atvykti į Kyjivą.

Savo kalboje apibendrindamas karinę veiklą 2016 metais, V.Putinas sakė, kad armijos pasiruošimas „reikšmingai padidėjo“, ir paragino tęsti tobulinimus, kad būtų užtikrintos galimybes „neutralizuoti bet kokią karinę grėsmę“.

„Mums reikia stiprinti strateginių branduolinių pajėgų karinį potencialą, pirmiausia – raketų kompleksais, kurie galėtų garantuotai įveikti bet kokias esamas ir būsimas priešraketinės gynybos sistemas“, – per Gynybos ministerijos posėdį sakė V.Putinas, strateginių branduolinių pajėgų potencialo stiprinimą pavadinęs vienu svarbiausių uždavinių nacionaliniam saugumui užtikrinti.

Prezidentas, cituojamas Rusijos naujienų agentūrų, taip pat pabrėžė būtinybę stebėti bet kokius karinių jėgų balanso pasikeitimus prie Rusijos sienų.

„Privalome atidžiai stebėti bet kokius galios pusiausvyros ir politinės-karinės situacijos pasaulyje, ypač – palei Rusijos sienas, pasikeitimus ir greitai koreguoti planus dėl potencialių grėsmių mūsų šaliai neutralizavimo“, – sakė V.Putinas.

Prezidentas taip pat nurodė, kad Rusijos kariškiai sėkmingai pademonstravo savo pajėgumus Sirijoje: „Sirijos armija gavo reikšmingą paramą, padėjusią surengti kelias sėkmingas operacijas prieš kovotojus.“

Rusija nuo 2015 metų rugsėjo tęsia Sirijoje aviacijos kampaniją, kuria remia prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą), be to, Sirijoje veikia rusų specialiųjų operacijų kontingentai.

Tuo pačiu, pasak prezidento, Rusija pademonstravo savo technologijas potencialiems ginklų pirkėjams. „Efektyvus Rusijos ginklų naudojimas Sirijoje atveria naujas galimybes kariniam-techniniam bendradarbiavimui. Turime maksimaliai tuo pasinaudoti. Žinome, kad esama užsienio partnerių susidomėjimo moderniais Rusijos ginklais“, – sakė jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu posėdyje pranešė, kad kariškiai „per karinę kampaniją Sirijoje išbandė 162 tipų modernią ginkluotę“, karo lėktuvus „Suchoj“ ir sraigtasparnius „MiG“ ir „Kamov“.

„Jie pasirodė labai efektyvūs“, – sakė ministras.

„35 000 kovotojų“

S.Šoigu pateikė visos kampanijos Sirijoje skaičius, bet civilių aukų skaičių nepaminėjo.

Rusijos karo lėktuvai „likvidavo 725 treniruočių stovyklas, 405 ginklų gamyklas ir dirbtuves, 1 500 vienetų teroristinės technikos ir 35 tūkst. kovotojų, tarp jų ir 204 lauko vadus“, sakė jis.

Nuo savo kampanijos pradžios Rusijos oro pajėgos atliko iš viso 18 800 skrydžių ir sudavė 71 000 smūgių, nurodė S.Šoigu, kuris pridūrė: „Iš banditų grupuočių atimta 448 tankai ir kitos kovinės šarvuotosios mašinos, 57 reaktyvinės ugnies sistemos, 418 savadarbių reaktyvinių ugnies sistemų, 410 minosvaidžių ir daugiau kaip 28 tūkst. šaunamųjų ginklų.“

„Apskritai ši operacija sudarė sąlygas (mums) išspręsti kelias geopolitines problemas, – sakė jis. – Mes reikšmingai pakenkėme tarptautinėms teroristinėms organizacijoms Sirijoje, sustabdėme jų ekspansiją ... (ir) užkirtome kelią Sirijos subyrėjimui.“

Rusija ginklų prekybos srityje prioritetą teikia savo partneriams Azijoje, tarp jų – Indijai ir Kinijai, nurodė jis.

Pasak S.Šoigu, NATO veikla prie Rusijos vakarinių sienų per pastarąjį dešimtmetį išaugo aštuonis kartus, todėl Maskva buvo priversta nusiųsti daugiau karo lėktuvų, kad užkirstų kelią Rusijos oro erdvės pažeidimams.

Kitais metais armijai bus pristatytos keturios papildomos priešraketinės gynybos sistemos S-400, Rusija ypatingą dėmesį skirs savo Vakarų flangui ir Arkčiai, sakė jis.

„Visų pirma mes toliau didinsime karinius pajėgumus, ... imsimės priemonių armijai stiprinti vakariniame, pietvakariniame ir Arkties strateginiuose sektoriuose“, – nurodė S.Šoigu.

Tokijo ir Maskvos santykiai tebėra įtempti dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Sovietų Sąjungos karinės pajėgos užėmė kelias pietines salas Ramiajame vandenyne esančiame Kurilų salyne. Japonija šias salas tebelaiko savomis ir vadina jas Šiaurinėmis Teritorijomis.

Dėl šio ginčo dvi valstybės nepasirašo taikos sutarties, kuri leistų formaliai užbaigti karo veiksmus ir nebetrukdytų užmegzti prekybos ir investicinių ryšių.

Sh.Abe jau antrą kartą šiemet su vizitu vyks į Rusiją. Prieš kelias dienas Kremlius pranešė, kad V.Putinas gruodį lankysis Japonijoje – tai bus pirma jo kelionė į šią šalį nuo 2005 metų.

Ekspertai mano, kad pastangos atnaujinti draugiškus santykius rodo teigiamą Maskvos ir ištikimo JAV sąjungininko Tokijo prekybos ryšių raidą, bet jie abejoja, ar teritorinis ginčas bus išspręstas.

Bėgant metams šių dviejų valstybių lyderiai bandė išspręsti teritorinį konfliktą, bet sprendimas vis dar nerastas ir jam reikia laiko.

Abi pusės patvirtino, kad per penktadienio derybas, vyksiančias ekonomikos forumo metu Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame Vladivostoke, aptars ir ginčijamų salų klausimą.

Vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) naujienų agentūrai AFP sakė, kad tik „atviros derybos“ galėtų nutiesti kelią taikos sutarčiai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį apkaltino Rusiją kišantis į daugelio valstybių, kurios siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), vidaus reikalus.

„Moldova, Gruzija ir Ukraina yra trys šalys mūsų kaimynystėje rytuose, kurios priėmė suverenius sprendimus pasirašyti asociacijos susitarimus su ES“, – sakė A.Merkel interviu vokiečių dienraščiui „Die Welt“.

„Rusija kuria problemas visoms trims šioms šalims“, – sakė ji ir paminėjo „užšalusius konfliktus“ tokiuose separatistiniuose regionuose kaip Padniestrė, Abchazija ir Pietų Osetija, taip pat – Rusijos kišimąsi Rytų Ukrainoje.

Maskva savo nepasitenkinimą proeuropietišku Moldovos kursu, praėjusią savaitę patvirtintu rinkimais, kuriuose negalėjo dalyvauti vienas prorusiškas kandidatas, pademonstravo uždrausdama importuoti iš Moldovos vyną, daržoves ir mėsą.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė „strateginės partnerystės“ susitarimą su Gruzijos separatistiniu Abchazijos regionu, taip išprovokuodamas griežtą NATO ir ES kritiką.

A.Merkel taip pat kaltino Maskvą bandant paversti Vakarų Balkanų šalis ekonomiškai ir politiškai priklausomas nuo Rusijos, kad ši ten turėtų didesnę įtaką.

A.Merkel teisino savo sprendimą per NATO viršūnių susitikimą 2008-aisiais neatverti kelio Ukrainos ir Gruzijos narystei šiame kariniame aljanse, bet dar kartą patvirtino NATO įsipareigojimą ginti šalis Rytų Europoje, tokias kaip Lenkija ir Baltijos valstybės, kurios priklauso Aljansui.

„Nėra priežasties kalbėti apie karą Baltijos valstybėse. Bet kad ir kas būtų, NATO sutarties 5-asis straipsnis, pagal kurį vienos narės užpuolimas laikomas viso Aljanso užpuolimu, galioja“, – sakė A.Merkel.

Maskva ir Kijevas nesugebėjo susitarti dėl mažesnių kainų Rusijos tiekiamoms dujoms, o klausimas dėl galimo Ukrainos prisijungimo prie Maskvos kuriamos ekonominės sąjungos nebuvo diskutuojamas, žurnalistams šeštadienį sakė Rusijos prezidento Vladimiras Putinas atstovas Dmitrijus Peskovas.

Komentuodamas naujienų agentūrai „Interfax“ penktadienį vykusį V.Putino ir Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus susitikimą Juodosios jūros kurorte, D.Peskovas nurodė: „Klausimas dėl Ukrainos prisijungimo prie Muitų sąjungos per susitikimą Sočyje nebuvo aptarinėjamas.“

Prezidento atstovas pridūrė, kad per tą susitikimą „didelis dėmesys buvo skirtas bendradarbiavimui energetikos srityje, kurį aptardamos šalys suartino savo pozicijas“.

„Tačiau galutinis susitarimas nebuvo pasiektas“, – pažymėjo D.Peskovas.

Pasak jo, artėjant planuojamam dvišalės vyriausybinės komisijos susitikimui Rusijos ir Ukrainos vadovai „apsikeitė nuomonėmis dėl bendradarbiavimo pramonės ir aukštųjų technologijų sektoriuose, ypač aviacijos ir laivų statybos, raketų bei kosmose pramonės srityse, potencialaus pratęsimo ir plėtros“.

„Putinas ir Janukovyčius taip pat apžvelgė dvišalio bendradarbiavimo finansų ir kreditų srityje dabartinę būklę bei perspektyvas“, – nurodė Rusijos prezidento atstovas.

D.Peskovas pridūrė, kad V.Putinas ir V.Janukovyčius taip pat aptarė abiejų šalių vyriausybių delegacijų susitikimi, kuris vyks gruodžio 17 dieną Maskvoje, programą.

„Derybos visomis šiomis temomis artimiausiu laiku bus tęsiamos ekspertų lygiu“, – sakė D.Peskovas.

Anksčiau šeštadienį žiniasklaida citavo žurnalo „The Economist“ vyriausiojo redaktoriaus Edwardo Lucaso (Edvardo Lukaso) žinutę socialiniame tinkle „Twitter“, kurioje sakoma, kad jis iš savų šaltinių sužinojęs, jog V.Janukovyčius susitarė su Rusija dėl Ukrainos prisijungimo prie Muitų sąjungos artimiausiu laiku.

Pasak E.Lucaso, abiejų šalių prezidentai per susitikimą Sočyje sudarė strateginį susitarimą, įskaitant dėl 5 mlrd. dolerių preliminarios paskolos Ukrainai, dujų kainos sumažinimo perpus – iki 200 dolerių už tūkstantį kubinių metrų – su sąlyga, kad Ukraina įsipareigos įstoti į Muitų sąjungą.

Žurnalistas taip pat rašo, kad visa Maskvos pagalba Ukrainai gali siekti 15 mlrd. dolerių.

Ukrainos premjero Mykolos Azarovo atstovas, paklaustas apie pranešimus dėl tos sutarties, sakė naujienų agentūrai „Reuters“: „Iki šiol nieko nebuvo pasirašyta. Visa tai – tik gandai.“

Jeigu būtų patvirtinta, kad Ukraina susitarė įstoti į Muitų sąjungą, ši žinia gali išprovokuoti dar didesnius neramumus Kijevo gatvėse, kur praeitą sekmadienį 350 tūkst. žmonių susirinko į mitingą, protestuodami prieš V.Janukovyčiaus sprendimą nepasirašyti istorinės asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES), pasirinkdamas grįžti prie glaudesnių ryšių su Maskva.

Opozicijos šalininkai tebelaiko užėmę sostinės centrinę Nepriklausomybės aikštę ir Kijevo miesto administracijos pastatą.

Milicija grasino išvaryti pastatus okupavusius aktyvistus ir šeštadienį sustiprino visuomeninės televizijos centro apsaugą, kai pasklido gandai, jog protestuotojai ketina jį blokuoti, pranešė „Interfax“.

Opozicijos lyderiai sekmadienį paragino surengti dar vieną masinį mitingą.

„Sekmadienio protestai gali lemti labai tragišką pabaigą mūsų šaliai, jeigu (V.Janukovyčius) iš tikrųjų pardavė Ukrainą“, – opozicinės partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) parlamentinės frakcijos lyderis Arsenijus Jaceniukas sakė šeštadienį paryčiais.

Analitikai nurodo, kad Ukraina privalo gauti 17 mlrd. dolerių, kad galėtų susimokėti už Rusijos tiektas dujas ir grąžinti skolas užsienio skolintojams. Ši suma beveik prilygsta išsekusioms užsienio valiutos atsargoms, kuriomis šiuo metu disponuoja Ukrainos nacionalinis bankas.