Tam, kad išreikštų savo pagarbą Saulei ar tiesiog pasilinksmintų su gera kompanija, jie praleido naktį Solsberio lygumoje esančiame Stounhendže, o trečiadienį, kuris bus ilgiausia metų diena Šiaurės pusrutulyje, pasitiko tekančią Saulę.

Šios pakilios atmosferos fone trečiadienį netoliese prasideda ir Glastonberio festivalis – vienas didžiausių muzikos renginių pasaulyje. Kai kas teigia, kad ir Stounhendžas, ir Glastonberis yra ant mistinių energetinių Jungtinės Karalystės linijų.

Tūkstančiams žmonių, vykstančių į Stounhendžą už maždaug 128 kilometrų į pietvakarius nuo Londono, visa tai yra daugiau nei tik Eltono Johno (Eltono Džono) pasirodymas Glastonberio festivalyje ar smagus laiko praleidimas.

Šiuolaikiniams druidams, tęsiantiems senovės keltų dvasininkų tradicijas, Stounhendžas yra nepaprastai svarbus ir jie, apsirengę tradiciniais baltais drabužiais, per saulėgrįžą čia atlieka aušros apeigas. Iš esmės visa tai susiję su gyvybės ciklu, mirtimi ir atgimimu.

Šiais metais vasaros saulėgrįža Stounhendže prasidėjo antradienį 19 val. ir tęsėsi iki trečiadienio 8 valandos. Šią vienintelę naktį maldininkams leidžiama būti akmenų rato viduje. Kiti gieda arba groja akustinėmis gitaromis.

Alkoholis, kaip ir garso sistemos, draudžiamas. Leidžiama atsinešti antklodę, bet ne miegmaišius. Taip pat griežtai draudžiama laipioti ant akmenų.

Per pastaruosius dešimtmečius taisyklės buvo sugriežtintos, ypač per COVID-19 pandemiją.

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Stounhendžas, vienas garsiausių pasaulyje priešistorinių paminklų, kaip manoma, yra 5 tūkst. metų senumo. Pats unikalusis akmenų ratas atsirado vėlyvojo neolito laikotarpiu apie 2 500 m. pr. m. e.

Kai kurie akmenys buvo atvežti iš Preselio kalnų pietvakarių Velse, esančių už beveik 240 km, tačiau kitų akmenų kilmė tebėra paslaptis.

Dėl šios vietos reikšmės vyksta aktyvios diskusijos, o kai kurios teorijos atrodo net labai keistos.

Labdaros organizacija „English Heritage“, kuri administruoja šimtus istorinių objektų, pateikia keletą paaiškinimų – Stounhendžas galėjo būti danų karalių karūnavimo vieta, druidų šventykla, kulto centras gydymui arba astronominė stebykla, skirta Saulės užtemimams ir kitiems reiškiniams prognozuoti.

Stounhendžas yra vienas britų kultūros ir istorijos simbolių ir vienas didžiausių šalies turistų traukos centrų.

Viltšyro policija pranešė, kad prie šio megalitinio statinio Anglijos pietuose giedrą rytą stebėti Saulės patekėjimo 4 val. 49 min. vietos (6 val. 49 min. Lietuvos) laiku buvo susirinkę apie 6 tūkst. žmonių.

Atmosfera buvo „šventiška“, areštuoti tik du asmenys, vienas dėl užpuolimo, o kitas – dėl narkotikų turėjimo, nurodė policija.

Tai pirmas kartas nuo 2019 metų, kai žmonėms buvo leista rinktis Stounhendže saulėgrįžos šventei. 2020 ir 2021 metais dėl COVID-19 pandemijos Saulės patekėjimas buvo transliuojamas internetu.

Į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Stounhendžas, kaip manoma, yra 4,5 tūkst. metų senumo. Jį vėjų perpučiamoje lygumoje pastatė Saulę garbindavusi neolito kultūra. Ekspertai vis dar nesutaria dėl jo paskirties, bet teigiama, kad tai galėjo būti astronominė stebykla.

Megalitinis statinys pastatytas taip, kad per vasaros saulėgrįžą Saulė pateka virš Kulno akmens, kuris tradiciškai žymi saulėtekio tašką horizonte, ir spinduliai pasiekia rato centrą.

Senovinį Stounhendžo akmenų ratą prižiūrintis labdaros fondas „English Heritage“ pranešė, kad dėl viešų renginių suvaržymų, skirtų viruso plitimui stabdyti, nebus įmanoma surengti saulėgrįžos renginio. Todėl fondas „po ilgų svarstymų ir konsultacijų su partneriais policijoje bei gelbėjimo tarnybose, druidų ir pagonių bendruomenėse“ nusprendė atšaukti susibūrimą.

„English Heritage“ nurodo, kad internetu tiesiogiai transliuos birželio 21-osios saulėtekį.

Paprastai stebėti Saulės patekėjimo per vasaros saulėgrįžą prie šio neolito paminklo Anglijos pietvakariuose susirenka tūkstančiai žmonių.

Į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Stounhendžas, kaip manoma, yra 4,5 tūkst. metų senumo. Teigiama, kad tai galėjo būti astronominė stebykla.

Dangaus kūnai: saulė teka 4.41 val., leidžiasi 22.00 val. Dienos ilgumas 17.19 val.

Mėnulis (pilnatis) teka 0.44 val., leidžiasi 9.42 val.

Vardadieniai:

Eigedė, Inocentas, Kaributas, Laima, Paulinas, Tomas

Datos:

Vasaros saulėgrįža

1880 — gimė Vladas Mironas, politinis veikėjas, 1918 metų vasario 16-osios dienos Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, kunigas. Mirė 1953 m.

1941 — į Lietuvą įsiveržė hitlerininkai.

1951 — gimė ilgametis VU Onkologijos Instituto vėžio registro vadovas habil.dr. Juozas Kurtinaitis. Mirė 2008 m. Vilniuje.

1995 — įsteigta Lietuvos savivaldybių asociacija.

2007 — Vilniaus centre atidengtas paminklas Vilniuje vaikystę praleidusiam vienam žymiausių praėjusio amžiaus prancūzų rašytojų Romain Gary (Romenui Gari). Šalia J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžos iškilusi Romualdo Kvinto sukurta skulptūra vaizduoja berniuką, žiūrintį į dangų ir spaudžiantį prie širdies kaliošą.

Birželio 22-oji pasaulio istorijoje:

1533 — Austrija ir Turkija pasirašė taikos sutartį.

1815 — pralaimėjęs Vaterlo mūšį, Napoleon Bonaparte (Napoleonas Bonapartas) atsisakė Prancūzijos valdovo sosto.

1856 — gimė anglų rašytojas, sukūręs apie 50 nuotykinės prozos knygų („Karaliaus Saliamono kasyklos“ , „Montesumos duktė“ ), Henry Rider Haggard (Henris Raideris Hagardas).

1874 — baigtas tiesti telegrafo ryšys tarp Brazilijos ir Europos.

1887 — Londone gimė anglų biologas ir filosofas Sir Julian Huxley (Seras Džiulianas Hakslis).

1898 — gimė vokiečių rašytojas Erich Maria Remarque (Erikas Marija Remarkas), žinomas kaip romano „Vakarų fronte nieko naujo“ autorius. Mirė 1970 m.

1941 — II pasauliniame kare Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą.

1990 — iš kalėjimo paleistas PAR juodaodžių lyderis Nelson Mandela (Nelsonas Mandela) sakė kalbą Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke.

1992 — du Jekaterinburge iškasti skeletai priskirti bolševikų nužudytiems Rusijos carui Nikolajui ir jo įpėdiniui Alexandr Romanov (Aleksandrui Romanovui).

1997 — Lenkijos prezidentas Aleksandr Kwasniewski (Aleksandras Kvasnievskis) NATO seminare Prahoje pareiškė, kad Aljanso durys turi likti atviros šalims, kurios į NATO nepateks su pirmąja plėtros banga.

1999 — iš kalėjimo paleistas Airijos respublikonų armijos (IRA) aktyvistas Patrick Magee (Patrikas Magis), kuris 1984 metais rengė sąmokslą nužudyti Britanijos premjerę Margaret Thatcher (Margaret Tečer): tąsyk sprogimo metu Braitono kurorto viešbutyje žuvo penki asmenys, M.Thatcher nenukentėjo.

2011 — Kinija paleido už užstatą garsų menininką avangardistą Ai Weiwei (Ai Veivėjų), kuris buvo sulaikytas beveik prieš tris mėnesius vyriausybei pradėjus didelę disidentų persekiojimo kampaniją.

2014 — eidamas 69-uosius metus Jungtinėse Valstijose mirė Artimųjų Rytų klausimų ekspertas, mokslininkas Fouad Ajami (Fuadas Adžamis), aktyviai pasisakęs už Amerikos invaziją į Iraką 2003-iaisiais ir patarinėjęs politikos formuotojams George W. Bush (Džordžo V.Bušo) administracijoje.

Birželio 22-oji šou pasaulyje:

1947 — gimė amerikieičų dainininkas, grupės „The Turtles“ lyderis Howard Kaylan (Hovardas Keilanas).

1949 — gimė amerikiečių aktorė Meryl Streep (Meril Stryp).

1957 — gimė australų grupės INXS bosistas Gary Beers (Garis Birsas).

1965 — gimė škotų grupės „Wet Wet Wet“ narys Tom Cunningham (Tomas Kaningemas).

1981 — Mark David Chapman (Markas Deividas Čepmenas) apkaltintas John Lennon (Džono Lenonu) nužudymu.

1998 — nuo vėžio mirė 70 metų legendinis džiazo muzikantas Benny Green (Benis Grynas).

2008 — komikas George Carlin (Džordžas Karlinas), garsėjęs numeriais apie narkotikus ir nešvankius žodelius, sustojus širdžiai mirė vienoje ligoninėje Los Andželo rajone. Jam buvo 71-eri.

2011 — mados dizaineris John Galliano (Džonas Galjanas) stojo prieš teismą dėl jam pateiktų kaltinimų antisemitiniais užgauliojimais.

2011 — per ceremoniją Niujorke susituokė britų kino žvaigždės Daniel Craig (Danielis Kreigas) ir Rachel Weisz (Reičel Vais).

Saulė patekėjo 4 val. 52 min. (6 val. 52 min. Lietuvos laiku) virš Kulno akmens, kuris tradiciškai žymi saulėtekio tašką horizonte.

Džiaugsmo šūkiais tekančią saulę pasitikę lankytojai fotografavo spindulių užlietą monumentą, prasidėjus ilgiausiai metų dienai Šiaurės pusrutulyje.

Istorines vietoves prižiūrinti organizacija „English Heritage“ socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „Stounhendže buvo puikius rytas #VasarosSaulėgrįžos saulėtekiui“.

Tas akmenų ratas Pietų Anglijoje, kuriam, kaip manoma, yra 4 500 metų, yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis yra orientuotas pagal Saulės judėjimą.

Tūkstančiai žmonių kasmet apsilanko Stounhendže vasaros ir žiemos saulėgrįžoms paminėti.

Ilgiausią metų dieną Saulės patekėjimą 4 val. 52 min. (6 val. 52 min. Lietuvos laiku) prie Stounhendžo akmenų rato stebėjo maždaug 13 tūkstančių žmonių.

Tas akmenų ratas Solsberio lygumoje Pietvakarių Anglijoje yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis yra orientuotas pagal Saulės judėjimą.

Per šventę keletas pagonių laikė apsikabinę senuosius akmenis, grupė entuziastų darė jogos pratimus, o kiti giedojo laikydami rankas ant akmenų. Vasaros saulėgrįžos diena yra vienintelė diena, kai žmonėms leidžiama artintis prie šių akmenų.

Kai kurie lankytojai savo galvas buvo papuošę gėlių vainikais, skambino gitaromis ar mušė tambūrinus, kiti – tiesiog gulėjo ant žemės, norėdami susilieti su aplinka.

Stounhendžas, vienas Didžiosios Britanijos simbolių, yra tarp populiariausių šalies turistų traukos centrų. Jis buvo pastatytas keliais etapais laikotarpiu nuo 3 000 metų prieš mūsų erą iki 2 300 metų prieš mūsų erą. Šio akmenų rato paskirtį vis dar bandoma išsiaiškinti.

„Vasaros saulėgrįža Stounhendže yra didis renginys“, – sakė Jennifer Davies (Dženifer Deivis), už šį objektą atsakinga Anglijos istorinio paveldo atstovė.

„Mums patinka, kaip vyksta šventė, – sakė ji. – Šiemet ėmėmės papildomų saugumo priemonių ir norėtumėme padėkoti visiems už kantrybę ir supratimą“.

Po Didžiąją Britaniją sukrėtusių keturių teroro išpuolių per pastaruosius tris mėnesius šventėje buvo ginkluotų policijos pareigūnų.

Pasak Viltšyro policijos, renginys praėjo ramiai, nors buvo septyni areštai, „daugiausia susiję su narkotikais“.

Vienas karaliumi Artūru Pendragonu pasivadinęs vyras, laikantis save druidu, nusprendė visai boikotuoti vasarvidžio šventę dėl 15 svarų (17 eurų) automobilio parkavimo mokesčio. Pasak vyro, šis mokestis pažeidžia jo žmogaus teises. Anksčiau šiais metais dėl to vyras nesėkmingai kreipėsi į teismą.

„Maldininkams finansinėmis priemonėmis trukdoma lankytis jų šventykloje dėl „mokėk, kad pasimelstum“ politikos, – sakė jis. – Ši kova dar nesibaigė“.

Rytojaus dieną 7 val. ir 24 min. Žemė kasmetinėje kelionėje pasieks savo orbitos vasaros solsticijos tašką. Tai astronominė vasaros pradžia. Dar porai dienų prabėgus, toji pradžia tradiciškai bus pažymėta saulėgrįžos švente, nuo seno vadinta Kupolėmis arba Rasa. Valstybinių šventinių dienų sąraše – tai Joninės. Dienos trukmė tada bus jau minute trumpesnė, todėl ir sakoma, kad saulutė „sugrįžta“. Iš kurgi? Mitiniais vaizdiniais – nuo dangiškojo vasarvidžio kalno... Dvyniai žirgai ašvieniai jos vežimą ten kasmet užritina. Iš čia ir prosenoviškas paprotys saulėgrįžos šventės metu nuo piliakalnio ridenti uždegtą tekinį...

Kitados naudotais paleoastronominiais metodais būdavo neįmanoma susekti tikslios saulės kulminacijos. Tas poros dienų tarpas reikalingas įsitikinti saulę tikrai pasiekus mitinio dangaus kalno viršūnę. Juolab, kad ne kiekvienas rytas būna saulėtas. Vasarvidyje saulė pateka šiaurės rytuose, jos azimutas beveik nesikeičia ištisą savaitę; dienos šviesulys tarsi stabteli horizonte. Tautosakoje sakoma, saulutė tekėdama šoka, pasidabinusi margaspalviais rūbais.

Kitados saulėgrįžą švenčiant būdavo atlikinėjamos sudėtingos apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi. Gamta tarsi pati kviečia pasigėrėti jos kuplumu, sodrumu, suvešėjimu. Būdavo renkami vaistingieji augalai, gėlių vainikais apjuosiami šaltiniai, deginami laužai ten, pro kur į ganyklas genami galvijai. Žolynų rinkimas senovėje vadintas kupoliavimu. Kupolė – tai gėlių puokštė, iškelta ant kaspinais papuoštos karties šalia rugių lauko.

Žemdirbiams iškilioji vasarvidžio šventė susijusi su  rugių žydėjimu. Tuo metu jie jau yra „pasikėlę“, plaukėja – ant stiebų atsiradusios varpos. Kaip gražu matyti rugių lauką, banguojantį vėjui glostant... Kaitriau saulutė pašildys – ir pakyla virš jo miglelė – žiedadulkių debesėliai. Tai duonelės aura! Kaimo žmonės taip skaičiuodavo: „Rugiai devynias dienas žydi, devynias dienas auga, devynias dienas bręsta, ir po to taisyk dalgį, naujos duonos sulaukęs“. Rugelių žydėjimas nuo seno vadinamas jų rasojimu. Štai iš kur šventės pavadinimas Rasa!  Tokį senąjį pavadinimą  mini rašytojai ir tyrinėtojai Teodoras Narbutas, Motiejus Valančius, Liudvikas A. Jucevičius, Jonas Basanavičius; jis sutinkamas Antano Juškos užrašytose dainose.

Liaudiškuose tikėjimuose sakoma, kad Joninės – raganų siautėjimo metas. Galių burtams jos įgaunančios iš rugių žiedadulkių. Nagi išsiverda iš jų tokios košelės, pasitepa pažastis – ir gali ne tik iki Šatrijos kalno, bet ir Kijevan nuskristi. Rytmetinė vasarvidžio rasa irgi turinti nepaprastos gyvybinės galios. Pasinaudojančios tuo ir raganos, kėslaudamos į kaimynų turtą. Jos ypač taikosi atimti karvių pieną. Todėl žmonės išgenamoms karvėms duodavo šv. Agotos duonos, kad kerai neveiktų. O tvartų vartus apkaišydavo šermukšnio šakelėmis ir dilgėlėmis.

Vasaros saulėgrįžos šventės tradicija mūsų krašte naujaisiais laikais jau buvo prigesusi,  beveik nutrūkusi. Tik kultūros žmonės ją prisiminė ir ėmėsi gaivinti. Vydūnas su savo lietuvininkų chorais Jonines nuo 1885 m. pradėjo švęsti ant Rambyno kalno. Prieškariu šventę linksma vakarone paminėdavo šaulių ir jaunimo organizacijos. Sovietmečiu stengtasi tautinės kultūros atmintį ištrinti besaikiu alaus gėrimu.

O tikrus Rasos šventės papročius 1967 m. ėmėsi gaivinti tautiškai nusiteikęs jaunimas. Lygiai prieš 50 metų prie apeiginio aukuro ant vieno iš Kernavės piliakalnių bendraminčius susirinkti pakvietė Indijos bičiulių draugija. Į ją susibūrusią šviesuomenę domino lietuvių pagoniškoji praeitis, indoeuropietiškosios mitologinės tradicijos, imponavo Indijos tautinio išsivadavimo lyderio Mohando Gandhi nesmurtinio pasipriešinimo idėja. Pirmosios šventės Kernavėje ir jose tvyrojusi tautinė dvasia daugeliui paliko neišdildomus įspūdžius, ne vienam tapo dvasiniu atsivėrimu lietuvybei.

Kaip sako vienas jos organizatorių literatas Antanas Gudelis, „Rasos šventės mums tapo autentiškos raiškos ir lietuviškos tapatybės ieškojimo forma“. Išties žinia apie Kernavės šventę plačiai plito visuomenėje, skatindama ir kitas kultūrines iniciatyvas. Štai Vilniaus universiteto studentai krašto pažintinei veiklai netrukus įsteigė Žygeivių klubą; 1970 m. universitete buvo įkurta  kraštotyrininkų „Ramuva“. Ėmė vienas po kito burtis autentišką folklorą puoselėjantys ansambliai, kurie ugdė kultūrinio pasipriešinimo sovietizacijai nuostatas. O 1972 m. buvo pradėta leisti Lietuvos katalikų bažnyčios kronika. Visus šiuos judėjimus siejo tautiškumo paieškos, puoselėjančios ir viltis apie tautos laisvę.

Kai į Kernavės Rasas ėmė rinkis tūkstančiai žmonių, Kompartija suvokė pavojų savo sistemai.  KGB dokumentuose šventė jau po keleto  metų buvo įvardyta „nacionalistiniu sambūriu“, o jos organizavimas prilygintas antisovietinei veiklai. Prasidėjo šventės rengėjų persekiojimai, pasipylė grasinimai. Ypač tai sustiprėjo 1972 m. Kaune susideginus Romui Kalantai. Tačiau, nepaisant visų draudimų, Rasos tebebuvo švenčiamos Kernavėje; o su folkloro ansambliais šventė paplito ir visoje Lietuvoje. Neabejotinai tai esmingai prisidėjo prie bręstančios dainuojančios revoliucijos.

Tad pasitvirtino Vydūno įžvalgos, kad Joninės susirinkusiems žmonėms tapdavo „tamsoje sukurtos laužų šviesos susitikimo su viską užliejančia saulės šviesa švente“.

Šiemet ilgiausią Šiaurės pusrutulio metų dieną prie to akmenų rato laukti 4 val. 52 min. (6 val. 52 min. Lietuvos laiku) patekėjusios Saulės susirinkusi minia buvo mažesnė, nei prognozuoti 25 tūkstančiai.

Viltšyro policija pranešė, kad renginiai buvo pozityvūs ir taikūs. Alkoholis, narkotikai, augintiniai ir miegmaišiai prie monumento buvo draudžiami.

Tas akmenų ratas Pietų Anglijoje, kuriam, kaip manoma, – 4 500 metų, yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis yra orientuotas pagal Saulės judėjimą.

Per vasaros ir žiemos saulėgrįžas Stounhendže apsilanko tūkstančiai lankytojų.

Senosios vasaros saulėgrįžos apeigos vyks birželio 23 d.

Tradicinė kalendorinė trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė.

Šventės metu kūrenami laužai, pinami ir plukdomi vainikai, ieškoma paparčio žiedo, buriama, šokama, dainuojama.

Renginys baigiasi ryte, tekančios saulės sutikimu.

Programa

18.30–19.30 val. Šventės kolektyvų registracija muziejaus kiemelyje.
20.00 val. Vartų ratelis.
20.00–21.40 val. Laukų lankymas, žaidimai, burtai prie Didžiosios kupolės Pilies kalne, Pajautos  slėnyje.
21.40–22.00 val. Nusileidžiančios saulės pagerbimas Pilies kalno piliakalnyje.
22.20 val. Aukuro uždegimas, aukojimas Aukuro kalno piliakalnio papėdėje.
23.00–1.00 val. Didžiojo laužo ir stebulių uždegimas piliakalniuose. Šokiai, rateliai.
1.00–2.00 val. Vainikų plukdymas Neries upe.
2.00–4.30 val. Dainos, šokiai, žaidimai Pilies kalne ir prie Neries.
4.30–4.42 val. Tekančios saulės pagerbimas, prausimasis rasa.

Tūkstančiai naujojo amžiaus sekėjų, druidais save laikančių žmonių ir šiaip pasilinksminti nusiteikusių entuziastų sekmadienį susirinko prie senovinio akmenų rato Stounhendže paminėti vasaros saulėgrįžos – ilgiausios metų dienos šiaurės pusrutulyje.

Maždaug 23 tūkst. Saulės stebėtojų susirinko Solsberio lygumoje, esančioje maždaug už 130 km į pietvakarius nuo Londono, pranešė policija.

Tačiau Saulė buvo išlindusi tik trumpam, tad linksmybės truko trumpiau nei ankstesniais metais. Teisėsaugos pareigūnai pranešė, kad dėl narkotikų buvo areštuoti devyni žmonės – mažiau nei anksčiau.

Per šventę, kurioje dalyvauti buvo galima kaip kas išmano, lankytojai bučiavo akmenis, šokėjai sukosi ant žolės, būgnininkai mušė būgnus. Jogos entuziastų grupelė surengė trumpą pamoką, poros atnaujino savo įžadus.

Stounhendžas, vienas Didžiosios Britanijos simbolių, yra tarp populiariausių šalies turistų traukos centrų. Jis buvo pastatytas trimis etapais laikotarpiu nuo 3 000 metų prieš mūsų erą iki 1 600 metų prieš mūsų erą. Šio akmenų rato paskirtį vis dar bandoma išsiaiškinti.