SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, šiemet, tikėtina, vidutinis darbo užmokestis augs daugiau negu prognozuotas 8,3 proc. augimas.

„Auganti minimali mėnesio alga (pvz. įtaka apsaugos darbuotojams, padavėjams, valytojams) ir nemažai padidėjęs tam tikrų valstybės sektoriaus darbuotojų finansavimas (švietimo, sveikatos sektoriaus specialistai) daro didžiausią įtaką“, – feisbuke antradienį teigė ekonomistas. 

Pasak T. Povilausko, daugiausia atlyginimai šiemet kilo valstybiniame sektoriuje ir ten, kur augo MMA, pavyzdžiui, padavėjams.

„Daugiausiai kilo teisėjų (algos – BNS), matau – 66 proc.“, – BNS sakė analitikas.

Iš populiariausių profesijų daugiausia didėjo gydytojų (20 proc.) ir slaugos specialistų (16 proc.), krovininių transporto priemonių vairuotojų (16 proc.), apsaugos darbuotojų, mokytojų, virėjų (po 14 proc.), padavėjų (13 proc.), statybininkų, žurnalistų, personalo specialistų, parduotuvių pardavėjų, pardavimo ir rinkodaros vadovų (po 12 proc.) atlyginimai.

T. Povilausko teigimu, „Sodros“ paskelbti duomenys – tik preliminarūs, juos vėliau įvertins Valstybės duomenų agentūra, įvertinusi  žmonių pajamas „į rankas“, kiek etatų ji dirba ir panašiai.

„Sodra“ skelbia vidutines apdraustąsias pajamas ir čia nėra tas pats, kaip Valstybės duomenų agentūra skelbia ketvirtinius duomenis (apie gyventojų atlyginimus – BNS), čia yra tiesiog tai, ką įmonės atraportuoja pildydamos deklaracijas apie draudžiamąsias pajamas – jos padalintos iš darbuotojų skaičiaus, bet jos pakankamai koreliuoja su tuo, ką skelbia Duomenų agentūra“, – aiškino ekonomistas.

Jo teigimu, dabar bus svarbu stebėti algų pokyčius kovo-balandžio mėnesiais, kai dauguma privačių bendrovių peržiūri darbuotojų atlyginimus. Anot jo, manoma, kad algų augimas šiemet bus mažesnis nei pernai.

„Labiausiai, ką žiūrėsime, tai koks bus tas metinis pokytis kovo-balandžio mėnesį, nes tada dažniausiai yra peržiūrimos algos privačiame sektoriuje ir tie pokyčiai nulemia, kokia ta alga bus artimiausiais mėnesiais. (...) Ką girdim iš verslo, kad peržiūrint darbo užmokestį vis tiek tas algų augimas, jis turėtų būti mažesnis lyginant su praeitais metais, tai manau, kad tas pokytis kovą-balandį jau turėtų būti mažesnis ir balandį gal jau pereiti į vienaženklį skaičių“, – BNS antradienį teigė jis.

„Verslas kalba, kad algas didins 5-6 proc., bet pasižiūrėsim, kas faktiškai bus. Bet čia kalba eina apie tą sektorių, kuriam neaktualus MMA (minimalus mėnesinis atlyginimas – BNS), kur algos yra didesnės“, – pridūrė ekonomistas.

Anot jo, sparčiai didėjantys atlyginimai padeda valstybei kompensuoti nesurinktą pridėtinės vertės mokestį (PVM).

„Spartesnis algų augimas naudingas gyventojams ir biudžetui (pajamos iš GPM (gyventojų pajamų mokesčio – BNS) sėkmingai viršija prognozę ir iš dalies padeda dengti nesurinkimą iš PVM), tačiau tik dar labiau aštrėja konkurencingumo klausimai, nes šalies nominalus BVP tiek neauga, kiek didėja atlyginimai (vadinasi, mažėja pelno ir mokesčių dalis)", – feisbuke teigė jis.

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1,3 tūkst. eurų ir buvo 11 proc. didesnis nei 2022 metais tuo pačiu metu.

Vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) Sostinės regione buvo 2218,1 euro – 0,1 proc. mažiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1852,3 euro ir per ketvirtį išaugo 1,8 proc.

Atlyginimas „į rankas“ Sostinės regione siekė 1365,2 euro – 0,1 proc. mažiau, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1160,6 euro ,arba 1,5 proc. daugiau.

Ikimokestinis darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus, – jis augo 0,5–3,4 proc. Daugiausiai – 2218,1 euro – uždirbo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, mažiausiai – 1623,8 euro – Utenos apskrities darbuotojai.

Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu – vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis augo visose savivaldybėse – 7,3–24,6 procento.

Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 0,1 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – sumažėjo 0,2 proc. Per metus jis augo atitinkamai 2,9 proc. ir 0,2 procento.

Agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič sako, jog mokytojų vidutinis bruto (prieš mokesčius) atlyginimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 2210 eurų.

„2023 metų antrąjį ketvirtį viešojo sektoriaus mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarė 2210 eurų ir buvo didesnis negu šalies darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 10 procentų. (...) Ta pati tendencija išlieka per paskutinius dešimt ketvirčių“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.

Agentūra teigia, kad Valstybės kontrolės pedagogų poreikio vertinimo ataskaitoje nurodyta klaidinanti informacija apie 2022 metų mokytojų vidutinį bruto darbo užmokestį, kuris, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, siekė 2041 eurą.

2023 metų antrąjį ketvirtį viešojo sektoriaus mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarė 2210 eurų ir buvo didesnis negu šalies darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 10 procentų.

 

Anot VDA, viešai diskutuojant apie mokytojų atlyginimus pateikiama neteisinga informacija, ja manipuliuojama, todėl agentūra paaiškina, kaip skaičiuojamas darbo užmokestis.

Anot jos, jį skaičiuojant naudojama sudėtinga metodika, paremta kas ketvirtį 23 proc. valstybinių švietimo įstaigų teikiamais duomenimis.

„Švietimo įstaigos pateikia informaciją ir duomenis apie priskaičiuotas mokytojų darbo užmokedsčio lėšas, mokytojų dirbtas ir apmokėtas valandas be kasmetinių atostogų, ligos dienų, taip pat pateikia rodiklį ne visą darbo laiką dirbusių mokytojų (...) Apmokėtos valandos, kurias naudojame, jos apima visą darbuotojų darbo krūvį, taip pat įskaitomi yra ir viršvalandžiai, taip pat kitą apmokėtą laiką“, – kalbėjo VDA vadovo pavaduotoja. 

Mokytojų darbo užmokesčio vidurkio skaičiavimo metodiką ketvirtadienį pristačiusios agentūros vertinimu, bruto atlyginimas nėra tapatus pajamoms.

„Dažnai darbo užmokesčio lėšos yra tapatinamos su pajamomis, tačiau lygybės ženklo tarp tų dviejų rodiklių dėti tikrai negalima (...) Bruto darbo užmokesčio lėšos apima pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, neįskaitoma materialinė pašalpa, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitines išmokas ir panašiai (...) Pajamos apima visą“, – teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.

Viešos diskusijos dėl mokytojų atlyginimų kilo pastariesiems siekiant, kad jų darbo užmokestis nuo sausio augtų sparčiau nepaisant pažadų, jog jau rugsėjį algos pasieks 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, priešingu atveju planuojama streikuoti.

Streiką planuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas teigė, jog jų siekis yra bendras 56 proc. mokytojų atlyginimų augimas.

Švietimo ministras Gintautas Jakštas antradienį pranešė, kad pasiūlė pedagogų profsąjungoms kitąmet nuo sausio didinti mokytojų atlyginimus 6 procentais, bet paramos nesulaukė.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį ketvirtį sostinės regione buvo 2219,6 euro – 1,3 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1819,3 euro ir per ketvirtį išaugo 2,8 proc.

Atlyginimas „į rankas“ sostinės regione siekė 1366,1 euro – 1,2 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1143,4 euro – 2,3 proc. didesnis.

Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1,3 proc. Vilniaus iki 4,3 proc. Marijampolės.

Didžiausią – 2219,6 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1601,5 euro – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai.

Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 0,9 iki 22,6 proc.

Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 0,6 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,5 proc. Per metus sostinės regione jis augo 2,8 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,3 proc.

Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, į posėdį kviečiami Lietuvos banko atstovai turėtų pristatyti savo skaičiavimus dėl MMA didinimo galimybių.

„Kol kas pakviesime Lietuvos banką pristatyti, kaip kasmet jie daro, kokios yra darbo užmokesčio prognozės, kokia suma gautųsi pagal šalių sutartą formulę ir diskusiją turėsime. (...) Sprendimų nepriiminėsime dar, išklausysime Lietuvos banko pristatymą, tikimės, kad prasidės šalių derybos, gal pavyks susitarti darbdaviams ir darbuotojams, gal nepavyks, bet vis tiek duosime laiko kažkiek iki Vyriausybei priimant sprendimus“, – BNS sakė V. Šilinskas.

Iš esmės laukiame procento, įsivaizduoju, kad jis ne mažiau 50 proc. turi siekti.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad skaičiuojant kitų metų MMA, jos ir VDU santykis turėtų būti mažiausiai 50 procentų.

„Iš esmės laukiame procento, įsivaizduoju, kad jis ne mažiau 50 proc. turi siekti. Tada jau galėsime preliminariai turėti nuomonę apie minimalią algą“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad tarybai siūlys pirmiausiai pakeisti MMA skaičiavimo formulę ir į ją įtraukti darbo našumą.

„Tai labiau atspindėtų realią situaciją ir galimybę kelti MMA, kadangi skirtingose šalyse yra skirtinga situacija ir taip, kaip dabar skaičiuojama, yra netikslu“, – BNS sakė R. Sartavičius.

„Ir remtis reikėtų ne sparčiausiai augusių Graikijos ir kitų šalių pavyzdžiu, o lygiuotis į tokias šalis, kaip Vokietija, turinčią tvirtus ekonominius pagrindus. Pagal tai spręsti ir bendrą vardiklį išvedinėti dėl MMA didinimo“, – pridūrė jis.

Paprastai minimali alga patvirtinama rudenį, tačiau V. Šilinskas sakė besitikintis, kad šiemet pavyks tą padaryti anksčiau.

Nuo šių metų MMA siekia 840 eurų. 

Darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų pirmąjį ketvirtį siekė 361,9 euro ir per ketvirtį padidėjo 40 eurų, skelbia Statistikos departamentas.

Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2021 metų pirmuoju ketvirčiu – užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 15 proc. – Kauno. Kitose apskrityse jis per metus augo nuo 9,1 iki 14,7 proc.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 0,5 proc. Telšių iki 3,9 proc. Vilniaus. Per metus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (prieš mokesčius) sparčiau augo Sostinės regione (14,7 proc.), Vidurio ir vakarų Lietuvos regione padidėjo13,1 proc.

Didžiausią – 1930,4 euro – darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1359,5 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ per ketvirtį išaugo visose apskrityse nuo 0,8 iki 3,7 proc., o per metus – nuo 8,6 iki 13,4 proc.

„Apie teisingesnę valstybę ir visuomenę galėtume kalbėti, jei santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų sumažėtų bent iki 5 kartų. Siekiant šio tikslo, pirmas tikslas bus užtikrinti, kad koronaviruso pandemija neturėtų ilgalaikio neigiamo poveikio socialinei atskirčiai ir skurdui.

Taip pat turėsime pasirūpinti senyvo amžiaus asmenimis, nes apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su savo senjorais. Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus. Todėl teikiau – ir teiksiu ateityje – būtinus įstatymų pakeitimus“, – Prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, vienas prioritetų ekonomikoje turėtų būti išmanesnė kova su šešėliu.

„Taip pat turime siekti ekonomikos pertvarkos, kurti didesnę pridėtinę vertę ir siekti, kad Lietuvos žmonių darbo užmokestis vytųsi gerovės valstybių lygį. Mums būtina ir teisingesnė mokesčių sistema be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Vienu prioritetų turime laikyti išmanesnę kovą su šešėliu, sekinančiu valstybės finansinius išteklius“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda taip pat išsakė siekį, kad regionuose vidutinis darbo užmokestis siektų bent 85 proc. Vilniaus regiono lygio.

„Privalome užtikrinti veiksmingą regioninę politiką, kuri mažintų regionų atskirtį, taigi ir spaudimą žmonėms geresnio gyvenimo ieškoti sostinėje – arba užsienyje. To nepavyks pasiekti be stiprių ir savarankiškų savivaldybių. Kartu su savo komanda ir kitomis Lietuvos valdžios institucijomis siekiu, kad šalies regionuose vidutinis darbo užmokestis pasiektų ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio“, – sakė jis.

„Kadangi (pensijų – BNS) indeksavimo įstatymą keičiame, tai reiškia, kad indeksavimas bus spartesnis nei darbo užmokesčio augimas. Mūsų duomenimis, jau 2021 metais vidutinė pensija turėtų priartėti prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kur kadencijos pradžioje buvo apie 40 ir mažiau procentų santykis“, – trečiadienį žurnalistams teigė Linas Kukuraitis.

Šiuo metu pensijos sudaro maždaug 42 proc. VDU. Tuo metu Europos Sąjungoje vidurkis yra siekia daugiau nei 60 procentų.

2021 metų „Sodros“ biudžeto projekte numatoma, kad pensijos bus indeksuojamos 7,17 proc. – vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet būtų 428,9 euro – 30 eurų (7,5 proc.) didesnė nei 2020 metais.

Tuo metu vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių, pagal rugsėjį skelbtas naujausias prognozes, 2021 metais turėtų augti tik 3,3 proc. iki 1426,2 euro. Tokiu atveju atlyginimas į rankas siektų apie 862 eurus (jei žmogus dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime), arba kiek daugiau nei du kartus didesnis už prognozuojamą vidutinę pensiją.

Prezidentūra siūlo pensijas didinti sparčiau nei dabar numato jų indeksavimo įstatymas, tačiau tai, anot L. Kukuraičio, priklauso nuo valstybės finansinių galimybių

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymus tobulinti pensijų indeksavimo įstatymą – jis numato, kad pensijos indeksuojamos, jei auga tiek bendrasis vidaus produktas (BVP), tiek darbo užmokestis. L. Kukuraičio teigimu, dabar siūloma pensijas indeksuoti, jei augtų ne abu, o bent vienas iš šių rodiklių.

„Jeigu BVP yra neigiamas, kaip kad turime šiemet, o darbo užmokesčio fondas augtų tiek šiais metais, tiek kitais, yra prielaida indeksavimui, nes būtent darbo užmokesčio fondas ir yra pagrindinis šaltinis, iš kurio galime didinti pensijas. Taip pat būtų jei dėl kažkokių priežasčių – senkančio darbuotojų skaičiaus ar kažko nutikimo darbo rinkoje – darbo užmokestis pradėtų trauktis, o BVP augimas būtų dėl ekonomikos plėtros, tada indeksavimo šaltinis būtų ekonomikos augimas“, – aiškino L. Kukuraitis.

„Tai leidžia turėti tvarų sprendimą pensijų indeksavimui ir neužkliūti už tokių metų, kaip šiemet, kai neaišku, ar BVP kris vis dėlto, ar ne“, – pridūrė jis.

Pensijos indeksuojamos nuo 2017 metų – tuomet jos augo 6 proc., 2018 metais – 6,94 proc., 2019 metais – 7,63 proc., 2020-aisiais – 8,11 procento.

Pensijų indeksavimui kitiems metams papildomai iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto prireiktų 249 mln. eurų. 

Kaip Trišalės tarybos posėdyje sakė Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis, VDU be priedų praėjusiais metais siekė 859,9 euro, o kitąmet jis, prognozuojama, gali siekti 991,8 euro (pagal ankstesnę mokesčių sistemą).

Tuo metu MMA kitais metais gali didėti 41 euru ir siekti 471,1 euro pagal ankstesnę mokesčių sistemą ir 607,3 euro pagal naują mokesčių sistemą.

ELTA primena, kad nuo šių metų MMA padidėjo 7,5 proc. ir siekia 430 eurų. Minimalus valandinis atlygis kyla 7,5 proc., iki 2,63 euro.

Tiesa, įvertinus tai, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojo mokesčių reforma, MMA sudaro 555 eurus, o minimalus valandinis atlygis - 3,39 euro.

Praėjusiais metais MMA siekė 400 eurų, o minimalus valandinis atlygis - 2,45 euro.

Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnė kaip 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir didesnė kaip 50 proc. VDU.

Minimali alga Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

Per metus Vidurio ir vakarų Lietuvos regione nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 39,2 tūkst., arba 1,92 proc., o Sostinės regiono gyventojų skaičius šiek tiek (194, arba 0,02 proc.) padidėjo.

Išankstiniais duomenimis, 2017 m. Sostinės regione buvo sukurta 40,7 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui 1,7 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį. Palyginti su 2016 m., 2017 m. nominalusis BVP vienam gyventojui Sostinės regione padidėjo 8,6 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 10,7 proc.

2017 m. gruodžio 31 d. Sostinės regionui teko 10,5 mlrd. eurų, arba 70,6 proc. visų sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) šalyje, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui - 4,4 mlrd. eurų, arba 29,4 proc. Palyginti su 2016 m. pabaiga, sukauptosios TUI Sostinės regione padidėjo 5,7 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 8 proc.

Vidutinis darbo užmokestis Vilniaus bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose pernai skyrėsi 170 eurų.

Pernai metų pabaigoje Sostinės regione vidutiniškai vienam gyventojui teko 13 tūkst. eurų TUI, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 2,2 tūkst. eurų. Palyginti su 2016 m. pabaiga, vienam gyventojui tenkančios TUI didėjo abejuose - Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose (atitinkamai 5,7 ir 10,1 proc.).

2017 m. pabaigoje Sostinės regione daugiausia investuota į finansinės ir draudimo veiklos (3,7 mlrd. eurų), nekilnojamojo turto operacijų veiklos (1,6 mlrd. eurų), didmeninės ir mažmeninės prekybos (1,6 mlrd. eurų) įmones, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - į apdirbamosios gamybos (2 mlrd. eurų), didmeninės ir mažmeninės prekybos (467,6 mln. eurų), ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos (467,4 mln. eurų) įmones.

2016-2017 m. Sostinės regione darbo jėga (užimti gyventojai ir bedarbiai) padidėjo 10,1 tūkst., arba 2,3 proc., o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 29,6 tūkst., arba 2,9 proc.

15-64 metų amžiaus gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis (darbo jėgos santykis su visais tokio amžiaus gyventojais) Sostinės regione 2016-2017 m. padidėjo nuo 79,3 iki 80,3 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione darbo jėgos aktyvumo lygis padidėjo nežymiai - nuo 74 iki 74,2 proc.

2016-2017 m. bedarbių skaičius mažėjo abiejuose regionuose: Sostinės - 2,8 tūkst., Vidurio ir vakarų Lietuvos - 10,2 tūkst. 2017 m. Sostinės regione nedarbo lygis sudarė 4,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione gerokai aukštesnis - 8,1 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, 2017 m. Sostinės regione sudarė 939,8 eurų, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 769,8 euro ir, palyginti su 2016 m., padidėjo atitinkamai 8,8 ir 8,4 proc.

Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų per metus padidėjo 16,6 euro ir sudarė 170 eurų.

2017 m. žemiau skurdo rizikos ribos Sostinės regione gyveno 14,7 proc. gyventojų, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 26,1 proc. Palyginti su 2016 m., Sostinės regione skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,3 procentinio punkto, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione padidėjo 1,5 procentinio punkto.