Įstaigų sujungimo projekte buvo teigiama, kad taip siekiama efektyvinti viešųjų įstaigų veiklą, užtikrinti efektyvų ir racionalų savivaldybės turto naudojimą, sujungti besidubliuojančias funkcijas. Tačiau į tarybos narių klausimą, kiek pinigų ketinama per metus sutaupyti, atsako posėdyje nesulaukta.

Projekte nebuvo kalbos apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, pasirodo, įstaigų sujungimu nebuvo siekiama ekonominio efekto.

Politikai žarstėsi paradoksaliai ir net juokingai skambančiomis frazėmis.

Aptariant šį tarybos darbotvarkės klausimą prisiminta, kad anksčiau būta siekio jungti "Klaipėdos ID" su "Klaipėdos šventėmis". Kažkada šis planas iškrypo.

Politikai žarstėsi paradoksaliai ir net juokingai skambančiomis frazėmis: "Klaipėdos ID" mėtome, kaip karštą bulvę", "Siekiama kažką keisti. O ką ir kodėl?", "Klaipėdoje verslams dažnai ne tiesiamas žalias kilimas, o įjungiamas raudonas šviesoforas", "Joks jungimas problemų neišspręs", "Norime sutuokti, bet besituokiančiųjų nuomonės nepaklausėme", "Kryžminame ežį ir povą", "Klaipėda atrodo, kaip tuščias ir jaunimui neįdomus miestas", "Koktu klausytis, kaip niekas nedirba", "Įstaigos vadovai uždirba daugiau negu meras", "Jei įstaiga per trejus metus nupaišo tik va tokį atviruką, ją reikia uždaryti".

Panašu, kad aptariant idėją jungti dvi sunkiai suderinamas įstaigas nemažai politikuota.

Apie tai byloja ir balsavimo rezultatai. Balsavo 26 miesto tarybos nariai, 10 jų pasisakė už įstaigų sujungimą, 10 – prieš, dar šeši tarybos nariai susilaikė.

Todėl komitetuose, įstaigų valdybose, viešose diskusijose ir kituose renginiuose ilgai ir karštai aptarinėtas planas liko neišspręstas, abi įmonės kol kas dirbs, kaip dirbusios – atskirai. Nauja įstaiga "Klaipėdos identitetas" negimė.

Pagal Klaipėdos savivaldybės viešai paskelbtą aiškinamąjį raštą, reorganizacijos tikslas – optimizuoti ir efektyvinti viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra miesto savivaldybė, veiklą, užtikrinti racionalų savivaldybės turto naudojimą, siekti visuomeninės naudos.

"Nelabai ką galėčiau komentuoti. Tai – savivaldybės įstaigos, galbūt miesto taryba nuspręs, ką daryti. Atsakyti, kad bus geriau ar blogiau, sunku. Kol kas nematome kažkokių išskirstytų funkcijų, darbų ar kitų dalykų, tai bus kitame etape. Bet kuriuo atveju, savivaldybė yra mūsų pagrindinis steigėjas ir dalininkas, tai galbūt ji turi kažkokią viziją. Buvo išsakyta garsiai – sujungti įstaigas reikalinga dėl miesto rinkodaros, bet ir ten yra daug klausimų. Politikų apsisprendimas, bus gerai tai ar blogai", – teigė KTKIC direktorė Romena Savickienė.

Politikų apsisprendimas, bus gerai tai ar blogai.

Manoma, kad abiejų įstaigų veikla panaši, todėl jas sujungus darbo rezultatai būtų efektyvesni.

KTKIC interneto puslapyje nurodyta per dešimt skirtingų šio centro veiklų. Jis teikia informaciją, organizuoja ekskursijas po Klaipėdą ir jos regioną, keliones grupėms ir individualiems turistams po Lietuvą, rengia Vakarų Lietuvos gidų kursus, tarpininkauja nuomojant autobusus bei automobilius.

Šių metų vasarį miesto tarybos nariai svarstė apie trijų įstaigų sujungimą. Prie minėtųjų buvo planuojama prijungti ir viešąją įstaigą "Klaipėdos šventės". Tačiau idėja liko neįgyvendinta.

Miesto tarybos nariai jau ne kartą kėlė klausimą ir dėl "Klaipėdos ID" veiklų naudos mieste. Dar 2020-aisiais buvo kalbama apie šios įstaigos darbo imitavimą. Kai kuriems iki šiol kyla klausimas, kokias funkcijas "Klaipėda ID" atlieka.

Oficialiai "Klaipėda ID" užsiima investuotojų pritraukimu į uostamiestį ir jų aptarnavimu, investicinės aplinkos gerinimu Klaipėdoje, ekonomine miesto rinkodara, miesto identiteto kūrimu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, teisinio statuso pakeitimas leis efektyviau vykdyti valstybei, visuomenei ir verslui svarbius fundamentinius bei taikomuosius mokslinius tyrimus ir panaudoti jų rezultatus pramonėje.

„Turėsime jau tris valstybinius mokslinių tyrimų institutus, dirbsiančius nauju teisiniu statusu, kuris išplečia mokslinių tyrimų vykdymo ir jų rezultatų pritaikymo galimybes. Tikimės, kad šis pačių mokslininkų inicijuotas žingsnis palengvins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, galintį kurti didelę pridėtinę vertę“,  – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Atsižvelgiant į teisinio statuso keitimą Vyriausybės nutarimu patvirtinti nauji FTMC ir LAMMC įstatai.

Teisinio statuso keitimo iš biudžetinės į viešąją įstaigą procesą jau anksčiau yra užbaigęs Lietuvos energetikos institutas. Vyriausybė taip pat yra davusi sutikimą dėl Inovatyvios medicinos centro teisinio statuso keitimo.

Pertvarkius institutus iš biudžetinių į viešąsias įstaigas, kaip tikimasi, bus užtikrinta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos kokybė, sudarytos sąlygos operatyviau panaudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus bendradarbiaujant su ūkio subjektais, socialiniais partneriais ir kt.

Apsivalyti ir išsigydyti buvo bandoma lygiai prieš 10 metų, kai trumpam sužibėjo Valstybės valdymo tobulinimo arba vadinamoji Saulėlydžio komisija, siekusi "sisteminės pertvarkos, kuri suteiktų ilgalaikį efektą, užkirstų kelią išlaidavimui ir valdymo aparato didėjimui".

Ir tos komisijos pavadinimas simbolinis, visai kaip amerikiečių rašytojos S.Meyer fantastinės romantikos knygų serijos apie vampyrus.

Vis dėlto lietuviškos Saulėlydžio komisijos efektas buvo tik laikinas ir menkavertis.

Nors po trejų veiklos metų pirmininkė savo ataskaitoje ir išdidžiai gyrėsi, jog Vyriausybei atskaitingose įstaigose valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo 12 proc. (tačiau tada jų vis tiek liko 52,5 tūkst.), o biudžeto išlaidos, skirtos darbo užmokesčiui, esą sumenko 17 proc.

Be to, Saulėlydžio komisija "užgesino" bemaž trečdalį, kaip paaiškėjo, niekam nereikalingų valstybinių įstaigų. Konstatuota, jog 2012 m. jų liko 355.

Tačiau jau po ketverių metų Valstybinio audito kontrolieriai suskaičiavo, kad Lietuvoje 2016 m. veikė 131 valstybės ir 548 savivaldybių viešosios įstaigos, iš viso – 668.

Kontrolieriai tada pripažino, kad tų viešųjų įstaigų veikla beveik nekontroliuojama, niekas neanalizuoja jų veiklos rezultatų, o visuomenei sukuriama vertė – abejotina.

Sunku net suvokti, kiek jos kainuoja mokesčių mokėtojams. Nors kadaise Vyriausybė jau ne kartą žadėjo permainas. Tačiau šie parazituojantys dariniai toliau tarpsta ir, kol jie nebus išoperuoti, gerovės valstybėje tikėtis beprasmiška.

Ar šioje biudžeto kraugerių medžioklėje dalyvaus naujasis prezidentas? Jei taip, vien česnakų karolių ant kaklo gali ir nepakakti.

Registrų centras šią savaitę daugiau kaip 7 tūkst. viešųjų įstaigų išsiuntė priminimus pateikti duomenis apie savo dalininkus. Duomenis į Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS) turi pateikti ir tos įstaigos, kurios turi vienintelį dalininką, pranešė Registrų centras.

Nepateikus aktualių duomenų apie dalininkus, Juridinių asmenų registro (JAR) tvarkytojas negali įregistruoti viešosios įstaigos dalininkų sprendimu pakeistų įstaigos vadovo, buveinės, įstatų ar kitų duomenų ir dokumentų. Viešosios įstaigos taip pat turi teikti savo finansines ir veiklos ataskaitas, nes, priešingu atveju, gali prarasti paramos gavėjo statusą.

Lietuvoje šiuo metu yra beveik 11 tūkst. viešųjų įstaigų, duomenis apie savo dalininkus į JADIS yra pateikusios kiek daugiau nei 3,2 tūkst. viešųjų įstaigų. Duomenys apie viešosios įstaigos dalininkus į JADIS turi būti pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo to momento, kai steigėjas perdavė viešajai įstaigai įnašą ir tapo dalininku. Informacija apie dalininkų pasikeitimus taip pat turi būti atnaujinta ne vėliau kaip per 5 dienas.

Per tokį pat laikotarpį nuo įregistravimo duomenis apie akcininkus turi pateikti ir uždarosios akcinės bendrovės. To nepadarius gali kilti rizika, kad nebus įregistruoti duomenys apie įmonės vadovą, buveinę ar įstatus, jei JADIS pateikta informacija neatitiks akcininkų sprendime nurodytų akcininkų.

Dėl tos pačios priežasties duomenis apie savo narius į JADIS turi teikti ir mažosios bendrijos. Be to, mažosios bendrijos nariais įregistruoti asmenys negali gauti tam tikrų (pavyzdžiui, bedarbio) išmokų, todėl svarbu, kad JADIS turėtų aktualią informaciją apie mažosios bendrijos narius ir šiais duomenimis galėtų naudotis „Sodra“.

Šiuo metu šalyje yra 124,5 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių, iš kurių duomenis apie akcininkus į JADIS yra pateikusios beveik 105 tūkst. bendrovių, taip pat Lietuvoje yra beveik 15,4 tūkst. mažųjų bendrijų, o duomenis apie savo narius į JADIS pateikusios beveik 12,8 tūkst. mažųjų bendrijų.

Uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ar mažųjų bendrijų vadovams, ar kitiems asmenims, veikiantiems juridinio asmens vardu, už neteisingų dokumentų, duomenų ar kitos teiktinos informacijos pateikimą į JAR ir JADIS gali būti skirtos baudos nuo 30 iki 1450 eurų.

Nuo šių metų gruodžio Registrų centras planuoja sudaryti galimybę į JADIS teikti informaciją ir apie žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių narius. Šiuo metu Lietuvoje yra per 1 tūkst. žemės ūkio bendrovių ir beveik 650 kooperatinių bendrovių.

Vyriausybės nutarimu keičiamas 42 profesinių mokyklų statusas, 25 mokyklos į viešąsias įstaigas pertvarkytos jau anksčiau.

Projektą rengusi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nurodo, kad pertvarka leis į profesinių mokyklų įstaigų valdymą įtraukti darbdavius ir sudarys sąlygas profesinio ugdymo kokybei kilti.

„Planuojama, kad Lietuvoje registruotos verslo konfederacijos ir savivaldybių administracijos kaip dalininkai galės būti kviečiamos dalyvauti tiek profesinių mokyklų valdymo, tiek profesinio mokymo turinio formavimo ir paslaugų teikimo organizavimo procese“, – BNS nurodė ministerija.

Pertvarkius biudžetines profesinio mokymo įstaigas į viešąsias, į jų veiklą dalininko teisėmis kartu su ŠMM galės būti įtraukiami darbdaviai. Pasak ŠMM, jie taip pat būtų atsakingi už tai, jog mokymo programos atitiktų darbo rinkos poreikį, mokinių praktiką jų įmonėse „dirbant su naujausių technologijų įranga“, už profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir jų stažuotes, geresnį absolventų įsidarbinimą.

Biudžetinių profesinio mokymo įstaigų pertvarkai Seimas pritarė 2017-ųjų gruodį, Profesinio mokymo įstatyme numatyta, kad profesinės mokyklos viešosiomis įstaigomis turi tapti iki 2019-ųjų sausio.

Vyriausybės programoje numatyta plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, suderintą su darbo rinkos poreikiais.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 67 Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios profesinio mokymo įstaigos: iš jų – 42 biudžetinės, 25 – viešosios.

Tačiau šios įstaigos kainuoja biudžetui, vykdo ir komercinę veiklą, o visuomenei sukuriama vertė – abejotina, rašo portalas 15min.lt.

Valstybinio audito metu surinktais duomenimis, pernai valstybės institucijoms – ministerijoms ir jų departamentams – iš viso priklausė 131 viešosios įstaigos dalininko balsas, iš jų 92-ių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime turėjo balsų daugumą, todėl galėjo daryti įtaką įstaigų veiklai. Dar net 548 viešąsias įstaigas valdė savivaldybės – 177 iš jų sprendimo teisė priklauso kitiems dalininkams. Tad kone 7 proc. visų šalyje įkurtų viešųjų įstaigų visiškai ar bent iš dalies priklauso valstybei.

Tačiau, kaip rašo 15min.lt, nė viena valstybės institucija neseka ir neanalizuoja, kiek ir kokių viešųjų įstaigų valstybė valdo, kokie jų veiklos rezultatai, kokio turto jos turi ir ar apskritai jis efektyviai panaudojamas.

Valstybės kontrolė dar pavasarį pažėrė karčių išvadų, kad valstybės viešosios įstaigos kuriamos siekiant suinteresuotiems asmenims gauti finansavimą, turtą ar kitų lengvatų, už kontrolę atsakingų nėra, valdymas neskaidrus ir neefektyvus. Valstybė steigti viešąsias įstaigas gali neribotai, tačiau po to pasitraukti iš tokių įstaigų valstybei būna sunku. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras – viena iš viešųjų įstaigų (VšĮ), kur valstybė yra tik viena iš dalininkių ir negali sprendimų priimti vienašališkai.

15min.lt rašė ir apie kitą valstybės VšĮ, Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą, kuris turimas patalpas prestižinėje vietoje nuomoja pusvelčiui, laiko sukaupęs per tris milijonus eurų. Vyriausybė žada, kad viešųjų įstaigų poreikis bus peržiūrėtas.

Ministerijų ir jų departamentų pateiktais duomenimis, 2015 metais į valstybės VšĮ buvo investuota apie 125 mln. eurų, iš jų 121 mln. eurų – turtu, o 4 mln. eurų – dalininko piniginiais įnašais. Tačiau tai niekaip neatspindi, kiek finansavimo kasmet šios įstaigos gauna kitais būdais, kiek efektyviai pinigai panaudojami.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos pakartotinai teikiamam Seimui Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo numatoma įpareigoti viešąsias įstaigas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. teikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui informaciją apie viešosios įstaigos dalininkus. Taip siekiama, kad viešosios įstaigos dirbtų skaidriau, rašoma Ūkio ministerijos pranešime spaudai.

„Centralizuotas duomenų apie viešųjų įstaigų dalininkus kaupimas ne tik padidintų viešųjų įstaigų skaidrumą, bet ir prisidėtų prie teisėsaugos, mokesčių administravimo institucijų funkcijų įgyvendinimo, padėtų suskaičiuoti turimą valstybės turtą“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Anot E. Gusto, Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimų projektu sukuriamos teisinės prielaidos tinkamai kaupti ir tvarkyti duomenis apie viešosios įstaigos dalininkus JADIS, taip pat šiuos duomenis teikti suinteresuotiems asmenims, atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Įstatymo projektui dar turi pritarti Seimas. Tikimasi, kad svarstant projektą bus atsižvelgta į siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo svarbą ir aktualumą.

Poreikį identifikuoti viešųjų įstaigų dalininkus nulėmė siekis tinkamai užtikrinti viešojo turto apskaitą ir su disponavimu šiuo turtu susijusių sprendimų racionalumą, kai viešųjų įstaigų dalininkai yra valstybė, savivaldybės. Nauja tvarka taip pat leis išvengti interesų konflikto Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančioms institucijoms, skirstant lėšas projektams, kuriuos įgyvendina viešosios įstaigos.

JADIS teikiami duomenys šioje sistemoje kaupiami, tvarkomi ir apdorojami informacinių technologijų priemonėmis.

Ūkio ministras pažymi, kad už duomenų pateikimą JADIS tvarkytojui – VĮ Registrų centrui – bus atsakingas viešosios įstaigos vadovas. JADIS tvarkytojui turės būti teikiami kiekvieno viešosios įstaigos dalininko asmens duomenys, dalininko teisių įgijimo ir perleidimo datos, dalininko įnašo vertė.

Įsteigus viešąją įstaigą, šie duomenys JADIS tvarkytojui būtų pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo momento, kai steigėjas perdavė viešajai įstaigai įnašą ir tapo dalininku, o pasikeitus viešosios įstaigos dalininkams ar jų duomenims – ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šių pasikeitimų dienos.

Sukaupta informacija būtų teikiama suinteresuotiems asmenims JADIS nuostatuose nustatytais pagrindais. Šiuo metu JADIS jau yra kaupiami, tvarkomi ir apdorojami duomenys apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus ir mažųjų bendrijų narius.

Privačius interesus privalės deklaruoti ir gydytojai, odontologai, farmacininkai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose. Be to, viešai bus skelbiama daugiau interesų deklaracijų.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisas. Už jas balsavo 79 Seimo nariai, prieš nebuvo niekas, vienas susilaikė.

Pagal pataisą, deklaruoti privačius interesus turi valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo arba pretenduojantysis į tokias pareigas, taip pat partijų pirmininkai ir jų pavaduotojai, valstybės politikų visuomeniniai konsultantai, padėjėjai, patarėjai, ministerijų kolegijų nariai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė.

Šie asmenys pateikti privačių interesų deklaracijas turės iki kitų metų kovo 1 dienos.

Įpareigoti medikus deklaruoti interesus pasiūlė Sveikatos ir apsaugos ministerija. Jos teigimu, parengti projekto paskatino susiklosčiusi situacija, kai daugelis sveikatos priežiūros specialistų (gydytojai, slaugytojai, akušeriai) dirba keliose darbo vietose, tai yra įstaigose ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Be to, nustatyti atvejai, kai gydytojai nepagrįstai siunčia pacientus konsultacijoms, tyrimams, reabilitacijai ir kt. į privačią įstaigą, kurioje dirba jis pats, jo šeimos nariai ar kiti artimi asmenys. Taip pat pasitaiko atvejų, kai gydytojai, odontologai tiesiogiai ar netiesiogiai skatina pacientus savo lėšomis pirkti sąnarių endoprotezus, akių lęšiukus ir kitas medicinos pagalbos priemones, nors šios priemonės yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir jas pacientui turi suteikti pati įstaiga.

Ketvirtadienį taip pat Seimas nutarė išplėsti sąrašą asmenų, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys būtų vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje.

Viešomis taptų valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, valstybės, savivaldybių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir jų pavaduotojų, politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, medikų deklaracijos.

Išimtis palikta tik pareigūnams, kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, jų sutuoktiniams, sugyventiniams ir partneriams. Jie savo duomenis pateiks ne Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o įstaigos, kurioje dirba, vadovui ar šio įgaliotam atstovui.

Daugiau viešinti interesų deklaracijų pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė.