Anot VRK, feisbuko paskyrose „Nemuno aušra Vilnius“ ir „Remigijus Žemaitaitis kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus“ šių metų vasario 25 – balandžio 15 dienomis mokamai skelbti įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma.

Pasak komisijos, kadangi šių paskyrų įrašuose raginama palaikyti R. Žemaitaitį pasirašant už jo dalyvavimą prezidento rinkimuose, jis nurodomas kaip kandidatas į šalies vadovus, taip pat kviečiama prisijungti prie prezidentinės kelionės vykstant į susitikimus, laikytina, kad nurodyti įrašai yra politinė reklama.

„Kadangi politinės kampanijos laikotarpiu mokami įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma, laikytina, kad R. Žemaitaitis pažeidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalį“, – nurodė VRK.

VRK nuomone, kai kuriuose įrašuose taip pat siekiama paskatinti Lietuvos gyventojus skirti 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio politinei partijai „Nemuno aušra“, todėl tokie įrašai yra ir R. Žemaitaičio, ir šios partijos politinė reklama.

Nedeklaravo feisbuko paskyrų

Komisija taip pat nustatė, kad R. Žemaitaitis pažeidė Rinkimų kodeksą skleisdamas mokamą politinę reklamą nedeklaravęs socialinio tinklo paskyrų.

„Rinkimų kodekse numatyta, kad rinkimų politinės kampanijos dalyvis iki paskelbdamas politinę reklamą turi Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka deklaruoti visas paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias jis rengiasi skleisti mokamą politinę reklamą ir agitaciją, ir asmenis, kurie yra įgalioti administruoti bei apmokėti mokamos reklamos šiose paskyrose skleidimą“, – rašoma projekte.

Komisija nutarė įpareigoti R. Žemaitaitį VRK informacinėje sistemoje deklaruoti visas socialinių tinklų paskyras, per kurias skleidžiama mokama politinė reklama.

Savo ruožtu politikas, atsakydamas į komisijos klausimus, nurodė, kad teikdamas pareiškinius dokumentus naudojosi tik viena socialinio tinklo paskyra, o kitas susikūrė vėliau.

VRK taip pat nustatė, kad informacinėje sistemoje nėra registruotos sutarties, įgaliojančios juridiniam arba fiziniam asmeniui apmokėti politinę reklamą socialiniuose tinkluose.

R. Žemaitaitis paslaugų teikimo sutartį yra sudaręs su bendrove „Famo Real Estate“, tačiau jos anksčiau nebuvo nurodęs.

Sutartyje numatyta, kad ši įmonė įsipareigoja teikti R. Žemaitaičiui jo „oficialaus socialinio tinklo paskyros „Facebook“ administravimo paslaugas kuriant ir talpinant turinį“.

Po VRK paklausimo politikas pateikė sutartį su „Famo Real Estate“, ją registravo.

Vis dėlto į klausimus, kodėl apmokama politinė reklama buvo skleidžiama nedeklaravus socialinio tinklo paskyrų bei kodėl mokamai skleisti įrašai nepažymėti politinės reklamos žyma, neatsakyta.

Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Pažeidimų neištaisė ir po kreipimųsi

Anot VRK, pagal Rinkimų kodeksą atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos.

„Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“, – nurodė komisija.

Komisija į politiką dėl jo pažeidimų kreipėsi ne sykį, tačiau daugumos jų jis neištaisė.

VRK teigimu, už tokio pobūdžio politinės reklamos skleidimo pažeidimą gali būti taikoma ir administracinė nuobauda. Kadangi pažeidimas padarytas pirmą kartą, posėdžio metu buvo pavesta VRK Teisės ir tyrimų skyriui pasiaiškinti, ar gali būti paskirtas įspėjimas.

Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos teismui.

„VRK, neatlikusi išsamaus faktų tyrimo, priėmė prielaidomis grįstą sprendimą dėl kelių rožių žiedlapių“, – Eltai ketvirtadienį teigė I. Vėgėlė.

„Turi būti rimtas tyrimas, VRK turi įrodyti, kad aš tikrai papirkinėjau, kad tai yra asmenys, kurie turi teisę balsuoti. Dabar tai yra tik prielaida“, – pridūrė jis.

Pasak I. Vėgėlės, VRK derėtų susirūpinti ne jo rinkimine kampanija, o antros kadencijos šalies vadovo poste siekiančio Gitano Nausėdos vizitais į regionus. Advokato teigimu, mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamose išvykose dabartinis prezidentas pristato savo rinkiminę programą.

Turi būti rimtas tyrimas, VRK turi įrodyti, kad aš tikrai papirkinėjau, kad tai yra asmenys, kurie turi teisę balsuoti.

„Mane stebina, kad VRK neskaičiuoja dešimčių tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos vykdydamas rinkiminę kampaniją išleidžia kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda“, – pabrėžė I. Vėgėlė.

„Žmonės stebisi, siunčia man laiškus, citatas, telefonu padarytus įrašus, kai susitikimuose su rinkėjais prezidentas pristato savo rinkimų programą. Jis tiesiogiai vykdo rinkiminę agitaciją. Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje“, – tikino advokatas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį VRK nusprendė, jog I. Vėgėlė, sostinėje vykusios Kaziuko mugės metu dovanodamas gėlių sutiktoms moterims, pažeidė numatytą draudimą papirkinėti rinkėjus.

Kovo mėnesį I. Vėgėlė VRK pateikė skundą dėl dabartinio šalies vadovo vizitų į regionus.

Įsibėgėjant prezidento rinkimų kampanijai šį klausimą kelia ne tik jis. Kitų dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos konkurentų akys taip pat krypsta į Daukanto rūmų šeimininko vizitus po Lietuvą.

Kandidatai į prezidentus įsitikinę, kad šių šalies vadovo kelionių tikslas yra vykdyti savo rinkiminę kampaniją. Todėl, pasak G. Nausėdos varžovų, už mokesčių mokėtojų pinigus finansuojami vizitai į regionus yra akivaizdus Rinkimų kodekso pažeidimas, kuriuo turėtų susirūpinti ir VRK.

Tiesa, Prezidentūra su kaltinimais nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio vizitai į regionus vyko visos jo kadencijos metu.

Už tokią išvadą balsavo 11 VRK narių.

„Moterims dovanojamos gėlės yra laikytinos dovana Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. suteikiama turtinė nauda, ir nepatenka į šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kas nėra laikoma rinkėjų papirkimu“, – nurodė VRK.

Anot komisijos, Rinkimų kodeksas nenumato draudimų politinės kampanijos laikotarpiu politinei partijai, jos skyriams, kandidatams ar numatomiems kelti kandidatais asmenims dalyvauti įvairiuose renginiuose, šventėse, tačiau jų metu neturėtų būti teikiamos dovanos, paslaugos ar kitoks atlyginimas.

„Gėlės minėta proga neturėtų būti dalijamos (dovanojamos) moterims, išskyrus vidinius uždarus renginius ar kandidatų darbo vietose dirbančioms darbuotojoms moterims ir pan.“, – rašoma VRK sprendime.

Pasak komisijos, I. Vėgėlės gėlių dovanojimas moterims vertinamas kaip siekis skatinti asmenis dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už jį.

„Neabejotinai, kad dovanojamos gėlės vykstant rinkimų procesui gali prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, galimą apsisprendimą už ką balsuoti rinkimuose“, – per posėdį sakė VRK narė Jolita Baušytė.

Ji kėlė klausimą, ar gėlės būtų dovanojamos, jei rinkimai nevyktų.

Neabejotinai, kad dovanojamos gėlės vykstant rinkimų procesui gali prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, galimą apsisprendimą už ką balsuoti rinkimuose.

Apie tokius advokato veiksmus VRK kovo 12 dieną gavo keturis pranešimus. Kovo 8 dieną I. Vėgėlė savo feisbuko paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jis su rožių puokšte vaikšto po Gedimino prospektą ir dalina gėles moterims.

Savo įrašu advokatas pasidalijo ir kitoje savo feisbuko paskyroje, kuri deklaruota VRK mokamos politinės reklamos skleidimui.

Kandidato į prezidentus feisbuke taip pat buvo publikuotas ir kitas įrašas, kuriame jis sako tokius žodžius: „Ir ypatingą puokštę mūsų rinkimų štabas parengė kandidatei į prezidentus Ingridai Šimonytei. Ypatinga spalvų gama, ypatinga juostelė. Linkime viso ko geriausio stipriai vadovei“.

Ši puokštė vėliau buvo padėta prie įėjimo į Vyriausybę.

I. Vėgėlė teigė, kad kovo 8 dieną gėles dovanojo premjerei ir pažįstamoms moterims. Anot jo, ir iki šios dienos jis ne kartą tai yra daręs viešai.

Advokato nuomone, šis gėlių dovanojimas nėra susijęs su jo dalyvavimu prezidento rinkimuose. Pats I. Vėgėlė VRK posėdyje nedalyvavo. Apmokėjimą patvirtinančio dokumento jis sakė neturintis, už gėles mokėjo pats.

Vis dėlto, komisijos nuomone, advokatas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad gėles dovanojo, anot VRK, neturinčioms rinkimų teisės pažįstamoms moterims ir ne Lietuvos pilietėms.

Kaip nurodoma Rinkimų kodekse, nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą.

Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

I. Vėgėlė žada skųsti teismui VRK išvadą

I. Vėgėlė tokią VRK išvadą vadina nepagrįsta ir žada ją skųsti teismui.

„Tai prielaidomis, o ne realiu faktų tyrimu grįstas VRK sprendimas“, – BNS teigė I. Vėgėlė.

„Vienareikšmiškai, ir aš skųsiu šitą sprendimą teismui kaip nepagrįstą“, – paklaustas, ar laiko save nepapirkinėjusiu potencialių rinkėjų, pridūrė jis.

I. Vėgėlė taip pat sakė rekomenduojantis „VRK išlikti nešališka ir neįsivelti į rinkimų batalijas“.

Vietinių komisijų atstovai neabejoja – tokia veikla ypač iš vėžių išmuša naujai prie rinkimų organizavimo prisijungiančius asmenis.

ELTA žiniomis, Utenos ir Visagino savivaldybėse sulaukta nusiskundimų dėl buvusio parlamentaro bei Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) bendražygio Naglio Puteikio veiklos. Ir nors pastarasis tvirtai neigia prieš rinkimus keliantis destrukciją, VRK pirmininkė Lina Petronienė patvirtino, kad jos vadovaujama institucija sulaukė kelių skundų. Tiesa, ar jie yra susiję su N. Puteikiu, VRK nei patvirtina, nei paneigia.

„Šiuo metu yra gauti signalai iš dviejų savivaldybių apie vieno asmens bandymus įtikinti apylinkių rinkimų komisijų narius nedalyvauti specialiai jiems rengiamuose mokymuose apie balsavimo proceso organizavimą. Tai teikia pagrindo manyti, kad tokia veikla yra skirta sąmoningai kelti sumaištį rinkimų organizavimo procese“, – Eltai situaciją komentavo VRK pirmininkė L. Petronienė.

Aš tokiais atvejais, kaip partijos oficialus asmuo, rašau visokius protestus.

VRK pirmininkę stebina, jog atsiranda žmonių, kurie kvestionuoja institucijos veiklą ar net sąmoningai skatina nedalyvauti mokymo procese.

„Iš tiesų, labai svarbu, kad visos rinkimų procedūros būtų vykdomos tiksliai pagal Rinkimų kodeksą ir nustatytas tvarkas. (...) Todėl pasinaudodama proga, norėčiau dar kartą pakviesti komisijų narius aktyviai dalyvauti mokymuose, gilinti žinias apie rinkimų procedūras“, – sakė L. Petronienė.

N. Puteikis tikina nedarantis nieko blogo, bet turi priekaištų apylinkių komisijų pirmininkams

Savo ruožtu N. Puteikis tikina, kad jo pavardė šiame kontekste minima visai be reikalo.

„Viskas yra atvirkščiai. Partijos, gaunančios dotaciją, turi teisę deleguoti asmenis į rinkimų komisijas. Turime daugiau nei 10 atvejų, kai apylinkių komisijų pirmininkai, siekdami pasididinti algos kiekį, tenkantį vienam komisijos nariui, dirbtinai mažina komisijos narių skaičių ir partijų deleguotiems asmenims aiškina, kad jūs neišlaikysite nacionalinio saugumo sertifikato darbui kompiuteriu, jūs neturėsite laiko, jums per toli važiuoti. Aš tokiais atvejais, kaip partijos oficialus asmuo, rašau visokius protestus“, – Eltai aiškino N. Puteikis.

Politikas tikino, kad nebando rinkimų komisijų narių įtikinti balsuoti už I. Vėgėlę.

„Su Petru Gražuliu buvome nuvažiavę į I. Vėgėlės susitikimą su gyventojais Kaišiadoryse. Mes nekalbėjome, paklausėme, ką jis šneka. Realiai jis kalba kaip Petras, kaip aš kalbu. Manau, kad ir galvoja panašiai kaip mes“,– ramiai situaciją apibendrino N. Puteikis.

VRK teigimu, artėjančiuose prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose bei referendume dėl pilietybės išsaugojimo dirbs apie 15 tūkstančių rinkimų komisijų narių.

Užbaigusi rinkėjų parašų patikrinimą VRK skelbia, kad daugiausiai jų, 36 584, surinko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Advokatas Ignas Vėgėlė sulaukė 34 172, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė – 33 701 rinkėjų paramos.

Šie trys politikai, anot visuomenės apklausų, ir yra gegužę vyksiančių rinkimų favoritai.

Prezidento posto taip pat siekiantis Eduardas Vaitkus surinko 30 080 prašų, parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – 24 972, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 22 890 parašų.

Laisvės partijos į prezidentus siūlomas Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas sulaukė 22 156 rinkimų teisę turinčių asmenų palaikymo, už parlamentarą, Darbo partijos pirmininką Andrių Mazuronį pasirašė 20 225 rinkėjai.

VRK skelbia fiksavusi, kad nedidelė dalis rinkėjų, pasirašiusių už kandidatus internetiniame „Rinkėjo puslapyje“, nors ir turėjo teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, negalėjo rinkti prezidento, tad jų parašai neįskaityti.

Komisija taip pat praėjusią savaitę kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kad ji patikrintų A. Mazuronio ir R. Žemaitaičio lapus kilus abejonėms dėl kai kurių parašų.

VRK nuotr. 

Pasak VRK, ekspertizė parodė, kad ne rinkėjai duomenis parašų rinkimų lapuose užpildė patys, kai kuriais atvejais būta dviejų ar daugiau to paties asmens įrašų, taip pat ir tokių, kai vieno rinkėjo užpildytų duomenų fragmentai buvo surašyti skirtingu raštu.

Iš viso rinkėjų parašus rinko 12 kandidatų. Gintautas Kniukšta, Arūnas Rimkus ir buvęs kariuomenės vadas nustatyto 20 tūkstančių parašų skaičiaus nesurinko ir toliau tęsti dalyvavimo rinkimuose nebegalėjo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos į prezidentus keltas Aurelijus Veryga parašus surinko, tačiau pateikė prašymą atšaukti pareiškinius dokumentus ir iš tolimesnio dalyvavimo rinkimuose taip pat pasitraukė. 

Praėjusią savaitę VRK kandidatais jau registravo G. Nausėdą, I. Šimonytę ir D. Žalimą, likusius kandidatus planuojama registruoti antradienį.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje komisijos narys Andrius Vaišnys pasiūlė VRK pasidomėti minėta situacija.

„Tai visas ciklas spaudos konferencijų ir dalyvauja vienas kampanijos dalyvis, norintis tapti kandidatu į prezidentus. Į tuos renginius savo rūmuose nereaguoja nei Seimo kancleris, nei Seimo valdyba. Mes galėtume ir, manau, turėtume pagal Rinkimų kodeksą tai įvertinti“, – kalbėjo A. Vaišnys.

„Jų turinyje gali būti, jog yra Rinkimų kodekse aprašytos nežymėtos politinės reklamos atvejų“, – svarstė VRK narys.

Jis pasiūlė peržiūrėti ir įvertinti nuo praėjusių metų gruodžio 29 d. Z. Vaišvilos rengtas spaudos konferencijas.

Pagal Seimo svetainės duomenis, nuo šios datos Z. Vaišvila parlamente rengė 11 spaudos konferencijų, iš kurių devyniose dalyvavo bei pasisakė E. Vaitkus.

VRK tokiam siūlymui pritarė bendru sutarimu. Sprendimą, ar pradėti tyrimą dėl spaudos konferencijų, komisija priims vėliau.

„Surenkame informaciją, peržiūrime įrašus ir tada spręsime dėl tyrimo pradėjimo“, – apibendrino VRK pirmininkė Lina Petronienė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį VRK registravo antrosios kadencijos siekiantį Gitaną Nausėdą, konservatorių keliamą Ingridą Šimonytę bei Laisvės partijos atstovą Dainių Žalimą kandidatais prezidento rinkimuose.

Dėl kitų pretendentų į kandidatus – savarankiškai išsikėlusių Igno Vėgėlės ir E. Vaitkaus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjo Remigijaus Žemaitaičio, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamo Giedrimo Jeglinsko, Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio – VRK turėtų apsispręsti iki balandžio 11 d.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

„Teismas nusprendė pareiškėjo Eduardo Vaitkaus skundą tenkinti iš dalies, panaikintas VRK sprendimas ir (komisija – BNS) buvo įpareigota iš naujo spręsti dėl pareiškėjo pateiktos programos spausdinimo“, – ketvirtadienį BNS sakė LVAT atstovė Kamilė Arbačiauskaitė.

Anot jos, teismas nusprendė, kad VRK turėjo motyvuoti priimtą sprendimą.

„Kadangi nepakankamai motyvavo sprendimą, buvo pažeista pareiškėjo pasyvioji rinkimų teisė. (...) Dėl to ir buvo grąžinta VRK iš naujo spręsti“, – teigė K. Arbačiauskaitė.

VRK atstovė Indrė Ramanavičienė BNS teigė, kad komisija vykdys teismo nurodymą ir iš naujo svarstys E. Vaitkaus programos klausimą.

„Bet kokiu atveju, rinkėjai Respublikos Prezidento rinkimų kandidatų programų leidinį gaus laiku ir galės susipažinti su kandidatuojančių asmenų programinėmis nuostatomis“, – teigė ji.

Kadangi nepakankamai motyvavo sprendimą, buvo pažeista pareiškėjo pasyvioji rinkimų teisė.

VRK nusprendė nespausdinti E. Vaitkaus programos rinkimų leidinyje, argumentuodama, kad programa neatitinka nustatytų reikalavimų.

Komisija ne sykį E. Vaitkaus prašė pašalinti programos trūkumus, tačiau jis tą padarė tik iš dalies. Todėl VRK nusprendė leidinyje nurodyti tik jo vardą, pavardę ir tai, kad jo rinkimų programa neatitinka reikalavimų.

Pasak E. Vaitkaus, VRK nariai išreiškė savo nuomonę dėl programos, tačiau nenurodė nei vieno įstatymo, kurį jis būtų pažeidęs. Komisiją jis vadino grėsme nacionaliniam saugumui.

VRK teigimu, E. Vaitkaus programoje esama teiginių, nukreiptų prieš Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant jos narystę NATO, valdžia nepagrįstai, be teisinio pagrindo vadinama išdavikais, taip pat siekiama skleisti nepasitikėjimą užsieniečiais.

Kaip neatitinkantys reikalavimų, nurodomi šie E. Vaitkaus teiginiai programoje: „Jau skelbiamas naujas siekis – mūšio lauke nugalėti branduolinę valstybę, kas reiškia tik viena – ne tik Lietuvos žmonių, bet ir Lietuvos valstybės sunaikinimą. Ir šiame fone Lietuvos prezidentas bučiuoja svetimą vėliavą, Lietuvos valdžia skelbia leidžianti užsieniečiams nesilaikyti Lietuvos įstatymų; Dalyvauti agresyvaus karinio bloko NATO veikloje, ar ne?; Siųsti Lietuvos karius į Vakarų „proxy“ karą Ukrainos teritorijoje, ar ne.“

E. Vaitkus komisijai praėjusią savaitę įteikė per 31 tūkst. parašų, kai norint būti pripažintam kandidatu pakanka 20 tūkstančių.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

„Dviejų kandidatų parašų rinkimo lapai buvo perduoti Lietuvos Teismo ekspertizės centrui, rašysenos ekspertams, kad patikrintų, ar visus duomenis rinkimų lape pasirašantis rinkėjas užpildė pats, ar pats pasirašė, ar parašas atitinka visą eilutę, (...) ar nėra įrašų, kurie yra padaryti viena ranka – t. y., ar iš rašto galima spręsti, kad įrašus ar įrašų grupę lape darė vienas asmuo“, – ketvirtadienį vykusio VRK posėdžio metu teigė komisijos pirmininkė Lina Petronienė.

Ji nurodė, kad abejonės dėl A. Mazuronio ir R. Žemaitaičio pateiktų parašų kilo atliekant vizualinę duomenų patikrą.

„Dėl Mazuronio ir Žemaitaičio – tikrinant vizualiai, kilo abejonių dėl galimai užpildytų įrašų viena ranka“, – pastebėjo ji.

L. Petronienė informavo, jog VRK tikėjosi sulaukti teisės ekspertų vertinimo dar šiandien, tačiau dėl didelio užimtumo ekspertizės centras paprašė papildomo laiko – išvadas ketinama komisijai pristatyti penktadienį.

Kaip pranešta anksčiau, A. Mazuronis VRK pateikė beveik 23 tūkst. rėmėjų parašus, surinktus popieriniu būdu. Už kandidatą internetu pasirašė per 3 tūkst. gyventojų. Tuo metu R. Žemaitaitį elektroniniu būdu parėmė 14 tūkst. rinkėjų, taip pat beveik 19 tūkst. pasirašė popieriniuose lapuose.

ELTA primena, kad ketvirtadienį VRK registravo antrosios kadencijos siekiantį Gitaną Nausėdą, konservatorių keliamą Ingridą Šimonytę bei Laisvės partijos atstovą Dainių Žalimą kandidatais prezidento rinkimuose.

Pretendentai į kandidatus turėjo pateikti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų iki kovo 28 d. VRK, patikrinusi šiuos parašus ir kitą politikų pareiškiniuose dokumentuose nurodytą informaciją, priima sprendimus dėl oficialaus kandidato statuto suteikimo.

Dėl kitų pretendentų į kandidatus – savarankiškai išsikėlusių Igno Vėgėlės ir Eduardo Vaitkaus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjo R. Žemaitaičio, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamo Giedrimo Jeglinsko, Darbo partijos pirmininko A. Mazuronio – VRK turėtų apsispręsti iki balandžio 11 d.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

Registravimas kandidatu reiškia, kad jie atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, pateikė reikiamus dokumentus, sumokėjo rinkimų užstatą ir surinko ne mažiau kaip 20 tūkst. jų kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų.

G. Nausėda ir I. Šimonytė dėl prezidento posto varžysis antrą kartą.

Pagal įstatymą, VRK visus kandidatus dalyvauti prezidento rinkimuose privalo užregistruoti iki balandžio 11-osios, o balandžio 12-ąją turi juos paskelbti savo interneto svetainėje.

Dalyvauti prezidento rinkimuose iš viso pretendavo 15 politikų. Dalis jų persigalvojo ir  pasitraukė iš kovos, daliai nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus.

VRK dar turės spręsti dėl buvusio krašto apsaugos viceministro Giedrimo Jeglinsko, Darbo partijos pirmininko Seimo nario Andriaus Mazuronio, mediko Eduardo Vaitkaus, advokato Igno Vėgėlės ir partijos „Nemuno aušra“ pirmininko, parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio registravimo kandidatais.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Tai Eltai patvirtino LVAT atstovė Kamilė Arbačiauskaitė. Anot jos, E. Vaitkaus skundą teismas gavo kovo 29 d., o balandžio 2 d. skundas buvo patikslintas.

„Skundu yra prašoma pripažinti VRK 2024 kovo 26 d. sprendimą negaliojančiu nuo priėmimo momento bei taikyti skundo reikalavimų užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo priėmimo neleisti VRK spausdinti prezidento rinkimuose dalyvaujančių kandidatų rinkimų programų leidinio“, – E. Vaitkaus skundo turinį įvardijo K. Arbačiauskaitė.

Teismas E. Vaitkaus skundą planuoja svarstyti trečiadienį.

VRK nutarė, kad leidinyje su informacija apie kandidatus į prezidentus nebus spausdinama E. Vaitkaus rinkimų programa. Komisijos vertinimu, dalis E. Vaitkaus programinių nuostatų prieštarauja Rinkimų kodekse numatytiems visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principams. Todėl leidinyje bus spausdinama kandidato vardas ir pavardė bei informacinis pranešimas apie tai, kad pateikta programa neatitiko keliamų reikalavimų.

VRK posėdyje VRK Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis tvirtino, kad E. Vaitkaus rinkimų programoje yra teiginių, nukreiptų prieš tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, tarp kurių – narystė NATO, teiginių, kuriais esą siekiama skleisti nepasitikėjimą Ukrainos piliečiais, nepagrįstai, be teisinio pagrindo valdžia vadinama išdavikais.

E. Vaitkaus keitė savo programos nuostatas, tačiau nurodytų trūkumų, VRK manymu, iš esmės nepašalino.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.