Lietuvoje 22-ą kartą rengiamos Europos paveldo dienos. Šių metų tema – „Paveldėkime savo ateitį“. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia aplankyti Vilniaus misionierių Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčią ir joje veikiančią penkių menininkų parodą.

Vilniaus misionierių vienuolynas su Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia – barokinis pastatų ansamblis ant Išganytojo kalno, pradėtas statyti 1695-aisiais, už buvusios miesto sienos. Vienuolynas galutinai susiformavo 18-ojo amžiaus viduryje ir šiandien yra vienas raiškiausių miesto panoramos akcentų. Misionierių vienuolyne veikė Vilniaus vyskupijos kunigų seminarija, našlaičių ir pamestinukų Vaikelio Jėzaus prieglauda, buvo įsikūrusi vyskupijos spaustuvė, veikė parapinė mokykla. 1839-aisiais vienuolyne buvo įrengtas kalėjimas.

19-ojo amžiaus 2-oje pusėje čia veikė psichiatrijos ligoninė, labdaros draugija. Sovietmečiu bažnyčia buvo uždaryta, jos patalpose įrengtos nacionalinio muziejaus fondų saugyklos, o vienuolyno pastatuose – ligoninė.

„Paveldo dienos paskatino prisiminti gražias įspūdingas šventas vietas, o labiausiai vilniečių akį traukia dvi bažnyčios, esančios ant išganytojo kalvos, tai – misionierių ir vizitiečių, Viešpaties dangun žengimo bažnyčia, nuo 18 a. ji minima kaip senamiesčio dominantė, išsiskirianti rokokiniais bokštais ir portalu, beje, pažymint, kad viduje kuklu. Kiek čia buvę: ir institutai, ir leidyklos, ir našlaičių prieglauda, ir draugijos. Kiek čia yra buvę, tikrai šią vietą traukė daug žmonių, todėl akstinas buvo stiprus. Juolab, kad ši bažnyčia, palyginus su kaimynine ar kitomis, dar neveikiančiomis, yra dar išties geros būklės, čia sovietmečiu buvo nacionalinio muziejaus saugykla, taigi, saugykla visada geriau, negu betono maišykla“, – pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, tapytoja Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Specialiai šiai bažnyčios erdvei sukurtus kūrinius eksponuoja penki menininkai. Tai – Ksenija Jaroševaitė, Vladas Urbanavičius, Andrius Kviliūnas, Sigita Maslauskaitė ir Saulius Mažylis.

Bažnyčia bus atvira lankytojams nuo penktadienio iki sekmadienio, kol veiks paroda.

Į darbo rinką žengianti vadinamoji Y karta – tai yra gimusieji 90–97-aisiais – eksperimentuoja, ieško savęs, bet, palyginti su latviais ir estais, mažiausiai versli karta, o uždirbti iškart nori daugiau nei vidurkis. Finansinius sunkumus, jei tokių prisidarytų, jiems turėtų padėti sutvarkyti tėvai. Bet tokio pat amžiaus darbdavių ši karta negąsdina.

SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, jaunimui Baltijos šalyse būdingi optimistiniai lūkesčiai. Vadinamoji „Y karta“ – 18–25 metų jaunuoliai. Jie tik pradėję dirbti iškart tikisi gauti daugiau, nei vidutinė alga. Lietuvoje pageidaujamo atlygio vidurkis siekia 728 eurus į rankas, tai per 30 procentų daugiau nei vidutinis atlyginimas. Pasak finansų ekspertės, tokius norus lemia žinių apie darbo rinką stoka bei aukštas savęs vertinimas.

„Iš kitos pusės pažiūrėjus, tai, kad jauni žmonės šiandieną orientuojasi arba norėtų gauti bent jau didesnius atlyginimus negu šalies vidurkis, tai savo ruožtu, sukuria savotišką spaudimą darbo užmokesčiui. Ir dėl tų didelių jaunimo lūkesčių, manau, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl ko mes galime tikėtis, kad vidutinis darbo užmokestis ateityje turės padidėti. Aišku, ne staiga ir ne trisdešimt procentų“, – pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pastebima, kad Y kartos atstovai daug labiau linkę eksperimentuoti nei jų tėvai. Pasak verslininko Kęstučio Ivanausko, savo verslą pradedančiam jaunimui nebėra būtina sukurti kažką naujo.

„Verslininkai po nepriklausomybės turėjo pranašumą, kad rinkoje buvo vakuumas ir jokių verslų nebuvo, todėl galėjo daug visko užpildyti. Šiuo atveju, Y kartos verslininkai turi pranašumą, kad jie turi priėjimą prie labai didelio kiekio informacijos, gali prieiti prie gerų užsienio šalių pavyzdžių ir tiesiog gali ne kažką naujo sukurti, bet greičiausiai kažką patobulinti, kažką padaryti geriau“, – apie Y kartos pranašumus kalba kavinės „Donut Lab“ įkūrėjas Kęstutis Ivanauskas.

Y kartos tėvai sau ir savo vaikams sukūrė finansinį pagrindą, todėl jaunimo nebevaržo siekis kuo greičiau užsidirbti.

„Jie visada žino, jeigu padarys klaidą, tai už tos klaidos kažkur yra tėvas arba globėjai, arba tėvai, kurie, na, suteiks tą saugumą ir kurie, padės išlipti iš finansinių duobių ar klaidų, – Y kartos elgesį komentuoja sociologas Liutauras Labanauskas.

Ekspertų teigimu, priklausomybė nuo tėvų taip pat daro neigiamą įtaką šios kartos finansų planavimo, taupymo ar investavimo įgūdžiams. Tyrimo duomenimis, versliausi iš trijų Baltijos šalių yra estai.

Vilniuje policija surengė reidą – tikrino, kaip vairuotojai laikosi važiavimo tvarkos „A“ raide pažymėtose maršrutinio transporto juostose. 

Prasidėjus rudeniui, policijos pareigūnai vis dažniau sulaukia skundų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų viešajam transportui skirtose eismo juostose. Ketvirtadienį ankstyvą rytą policija stebėjo, ar vairuotojai nepažeidžia kelių eismo taisyklių.

„Vykdėm akciją „Maršrutinio transporto juostų kontrolė“. Buvo pasirinktos trys Vilniaus vietos. Tai šioje vietoje mes esame Ukmergės gatvėje. Na, ir kaip matėt, pažeidėjų tikrai yra nemažai. Na, šį mėnesįmes jau, rodos, ketvirtą akciją darome. Ir tokios akcijos ateityje tikrai vyks, tikrai nebus pamirštos viešojo transporto juostos“, – pasakoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės būrio vadas Viktoras Pavlovas.

Reide dalyvavo apie 20 policininkų. Jie per kiek daugiau nei valandą nubaudė apie 40 vairuotojų. Sustabdytieji nebuvo kalbūs, teisinosi esą nepavyko laiku persirikiuoti ar labai skuba į darbą.

Kelių patrulių būrio vadas tvirtina, kad pažeidėjai save teisina įvairiais pasiaiškinimais, tačiau populiariausi išlieka tie patys.

„Na, dažniausiai, kad kamštis, skuba, vėluoja į darbą, vėluoja į kažkokias įstaigas, vėluoja atlikti kažkokius reikalus“, – teigia V. Pavlovas.

Baudos už važiavimo tvarkos pažeidimą siekia nuo 28 iki 86 eurų. Jei vairuotojas per metus jų nėra gavęs, skiriama pusė minimalios sumos – 14 eurų. Tokie reidai bus rengiami ir ateityje.