„Kalbėdamas apie dainas, nemėgstu epitetų „ypatinga“, „unikali“, „tobula“, nes tik istorija parodo, kokia ta daina buvo iš tikrųjų. Žinote, kartais dainos gali būti nuostabios aranžuotėmis, melodijomis ir viskuo kitu, bet labai priklauso nuo to, kas tą dainą dainuoja. Tai – tas pats, kas turėti nuostabų automobilį, bet jei prie vairo sėdi prastas vairuotojas, nieko nepasieksi. Man atrodo, kad Ieva Zasimauskaitė turi tą savybę – gali pravažiuoti su visiška kriošena, bet vis tiek nebus paskutinė, nes ji turi pojūtį, jautrumą muzikai“, – apie Lietuvos atstovę „Eurovizijoje“ ir konkursinę dainą „When We`re Old“ atsiliepia M. Mikutavičius.

Jis priduria, kad muzikos pajautimas muzikantui kartais yra net svarbesnis dalykas, nei tobulo balso turėjimas. „Ji turi širdį ir kažkokį gilų vidinį pasaulį. Kai ji dainuoja, tai labai jaučiasi. Kai žiūri į jos veidą, pats tiki, kad ji tiki savo daina ir savimi. Tai yra labai svarbu. Tiesą sakant, kai į ją žiūriu, ji kažkodėl mane graudina. Nežinau, kodėl.

Nenuliūstu tikrai, neišeinu į balkoną ir nepabandau iššokti, bet ji kažką paliečia. Jei Ieva dar mokėtų įkišti galvą liūtui į nasrus, būtų tobula dainininkė“, – šypsosi M. Mikutavičius.

Dainininkas įsitikinęs, kad visi aplinkiniai pastebi, jog I. Zasimauskaitė turi jautrumą, nuoširdumą, o tai, M. Mikutavičiaus teigimu, mūsų dabartiniame betono pasaulyje – vis retesnė vertybė. „Jei ji sugebės tai išlaikyti iki gilios senatvės, ko jai ir linkiu, labai džiaugsiuos“, – tvirtina M. Mikutavičius.

I. Zasimauskaitė „Eurovizijos“ finale pasirodys jau gegužės 12-ąją, šeštadienį. Konkursą nuo 22 val. tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA, LRT RADIJAS ir portalas LRT.lt. Lietuvos atstovė su kompozitoriaus Vytauto Bikaus daina „When We`re Old“ pasirodys ketvirta.

„Gyvenu kaip paprastas žmogus. Tiesiog dainuodavau, koncertuodavau privačiuose renginiuose. Taip pat gamindavau valgyti, siurbdavau kambarius ir skalbdavau drabužius. Mano koncertų afišų mieste nematydavote, bet šie metai bus kitokie“, – apie metus, kai būdavo nematoma ne tik televizijos žiūrovams, bet ir savo gerbėjams, pasakoja I. Zasimauskaitė.

Tačiau atlikėja įsitikinusi, jog 2018-ieji bus išskirtiniai ne tik dėl dalyvavimo didžiausiame muzikiniame konkurse, bet ir užsimezgusio kontakto su kompozitoriumi Vytautu Bikumi. Būtent jis yra žmogus, sukūręs dainą „When We`re Old“, nugalėjusią nacionalinėje atrankoje. Lietuvos atstovė viliasi, jog jų draugystė ir toliau duos kūrybinių vaisių.

Kai būnu viena, dažniausiai medituoju, žiūriu paskaitą, klausau mantrų ar tiesiog muzikos.

„Su V. Bikumi kursime dainas, turėsime daug veiklos. Anksčiau viešų koncertų nerengdavau, nes buvau nusprendusi nedainuoti kitų atlikėjų dainų viešai, su jomis tik koncertuodavau privačiuose vakaruose, o dabar turėsiu savo dainų, tad žadu koncertų ir albumą“, – dėsto dainininkė.

Dainos, pelniusios pergalę nacionalinėje atrankoje, autorius V. Bikus Lietuvos atstovę atlydėjo ir į Lisaboną, kur rūpinasi tinkamu dainos įgarsinimu ir bendradarbiauja su „Eurovizijos“ profesionalų komanda repeticijų metu. Taip pat su atlikėja keliauja ir nemaža delegacija, su kuria I. Zasimauskaitė pripažįsta nesiskirianti.

I. Zasimauskaitė/ V. Nevieros nuotr.

„Visur keliaujame kartu su komanda. Žinoma, kartais norisi pabūti visiškai vienai su savimi. Truputį trūksta vienatvės“, – mintimis dalijasi Lietuvos atstovė.

I. Zasimauskaitė priduria, jog anksčiau vienatvės jai visiškai nesinorėdavo, ji nemokėjusi būti su savimi, tai netgi atrodė baisu. Bet dabar jos gyvenimo būdas smarkiai pasikeitė.

„Kai būnu viena, dažniausiai medituoju, žiūriu paskaitą, klausau mantrų ar tiesiog muzikos. Galvoju apie gyvenimą. Dažniausiai likusi viena apsvarstau, ar viskas, ką darau, yra teisinga, ar taip norėčiau nugyventi visą savo gyvenimą.

Nesivadovauju mintimi, kuria vadovaujasi daugelis žmonių: gyvenu vieną kartą, reikia išbandyti viską, o tas „viskas“ dažniausiai yra vakarėliai, buvimas su draugais, išsiblaškymas. Jei iš tiesų gyvename vieną kartą, norėčiau pasiimti viską, ką galiu. Noriu sužinoti, kodėl aš gyvenu, kodėl gavau šį kūną, gimiau ne drambliu, o žmogumi. Kodėl dainuoju, o ne teisininkė arba gydytoja, kaip mano tėvai. Kodėl turiu balsą, kodėl laimėjau „Eurovizijos“ atranką. Man visi šie klausimai visuomet buvo įdomūs. Būdama viena, bandau sau rasti tinkamus atsakymus“, – dalijasi dainininkė.

Ji tvirtina, jog būtent tokie klausimai ją pastūmėjo domėtis Rytų filosofija ir atidžiai peržvelgti savo įpročius. Prieš ketverius metus atlikėja visiškai pakeitė savo dienos režimą.

„Visuomet galvojau, kad visus žmones galima skirstyti į „vyturius“ ir „pelėdas“, bet iš tiesų mes visi turėtume keltis ir eiti miegoti su gamta. Anksčiau man atrodė, kad negaliu atsikelti anksti, nes eidavau miegoti ketvirtą ryto, o keldavausi 13 val. dienos. Pramiegodavau visas paskaitas. Bet paskui supratau, kad nepersimiegoti ir keltis anksti ryte yra žymiai geriau. Netiesa, kad reikia miegoti kuo ilgiau, kad jaustumeis pailsėjęs“, – įsitikinusi atlikėja.

I. Zasimauskaitė taip pat tvirtina palengva pakeitusi ir kitus įpročius. Jau kelis metus ji rytą pradeda medituodama drauge su vyru. Atlikėja tvirtina, jog meditacijos rūšių yra labai daug: vieni tiesiog kvėpuoja, kiti daro jogos pratimus, dar kiti meditacija vadina sportą. „Nesvarbu, kaip medituoji, nes iš tiesų meditacija yra malda. Turiu specialius karoliukus, panašius į rožinį, ir, laikydama juos, kartoju mantrą.

Kaip kasdien valomės dantis, taip turėtume valyti ir savo vidų.

Čia, Lisabonoje, man pavyksta pamedituoti ryte, o tai yra labai gerai, nes pasiruošiu dienai, nors būna dienų, kai atsikeliu per vėlai ir turiu pasinerti į veiklą. Bet nesvarbu, kas nutiktų, dvi valandas per dieną būtinai skiriu meditacijai, nes žinau, ką ji man duoda“, – kalba atlikėja.

I. Zasimauskaitė mano, jog įvairiomis ligomis žmonės suserga dėl to, kad nesugeba nusiraminti, išsišnekėti. Anot jos, meditacija ir skirta tam, kad bent dvi valandas per dieną galėtų išlieti savo vidų. „Kaip kasdien valomės dantis, taip turėtume valyti ir savo vidų. O būdas, kaip tai darote, yra visiškai nesvarbus“, – pažymi dainininkė.

Dainininkė teigia besilaikanti ir daugiau principų – ji nevalganti kavinėse, kuriose gaminama mėsa ir žuvis. „Ne kartą, užsisakau vegetarišką patiekalą, vis tiek jausdavau mėsos skonį. Vėliau supratau, jog taip yra todėl, kad kavinėse tais pačiais aparatais, pjausto ir sūrį, ir kumpį. Man tai yra nemalonu, bet tikrai nėra taip, kad pamačiusi šalia žmogų, valgantį mėsą, bėgu kuo toliau. Tiesiog pasirinkau tokį kelią“, - sako atlikėja.

Ir nors toks gyvenimo būdas iš pažiūros atrodo nepatogus, I. Zasimauskaitė tvirtina, jog iškylančios problemos išsisprendžia tarsi savaime. „Kai pirmą dieną buvome Lisabonos arenoje, vietinis Portugalijos gyventojas pagamino mums maisto ir atvežė į areną bei parodė restoraną, kuriame galima valgyti vegetariškai.

Izraelyje buvo taip pat – ten net nebuvo restorano, kuriame galėčiau valgyti. Man nepatinka maitintis vien vaisiais ar daržovėmis, ir jau ėmiau bijoti, jog kito pasirinkimo neliks. Bet nutiko taip, kad žmogus Lietuvoje man surado kelis vietinius Izraelyje: vienas jų gamino, kitas – vežė maistą, o trečias visa tai derino su manimi. Visas dienas turėjau karšto maisto, kuris buvo atvežtas į viešbutį. Tai ateina iš filosofijos, kuria domimės kartu su Mariumi. Man ši filosofija labai patinka, nes tame kelyje tvyro meilė. Juk net nepažįstu žmonių, gaminančių man maistą.“

Atlikėja principus, kuriais vadovaujasi, ji vadina ne tikėjimu, o vidine filosofija. Ir jokių taisyklių, I. Zasimauskaitės teigimu, čia nėra, būtent dėl to šis kelias jai taip patinkantis.

„Nereikia nieko daryti prieš savo valią. Kol nejaučiau, kad nenoriu valgyti mėsos, tol ir valgiau. Kol nenorėjau kartoti mantrų – nekartojau. Visa tai ateina su laiku. Man nieko nereikėjo „mesti“. Tikrai nebuvo taip, kad vieną rytą atsikėliau, nušvitau, nuo to laiko nebepykstu ir nebevalgau mėsos. Ne, aš ir pykstu, ir jaučiu nerimą, bet šie principai – kėlimasis anksti, mėsos nevalgymas ir meditacija – padeda tobulėti kaip asmenybei“, – tvirtina atlikėja.

Ji čia pat priduria nežiūrinti į savo filosofiją fanatiškai, tačiau dėl savo požiūrio ne kartą buvo neteisingai suprasta aplinkinių ir net patekdavo į juokingas situacijas.

„Taip, mūsų viešbučio kambario bare nėra alkoholio – paprašėme išnešti, tiesiog nenoriu, kad jo būtų mano kambaryje. Bet tai irgi nereiškia, kad pamatę alkoholį bėgame tolyn. Buvo labai juokinga istorija, kai vienas mano draugas kelionėje gėrė alų ir apsipylė. Kai pasisiūliau palaikyti jo skardinę, jis manęs paklausė, ar aš galiu ją laikyti. Pradėjau juoktis.

Svarbiausia, kad visame kame gyvenime nebūtų fanatizmo. Jei niekas nežinotų, kad vadovaujuosi šiais principais, to net nesuprastų. Izraelyje vykusiuose vakarėliuose stovėdavau su limonadu ir niekam tai neužkliuvo. Tikrai nėra taip, kad nebegaliu eiti į vakarėlius ar iki vidurnakčio bendrauti su žmonėmis, nes man 21 val. reikia eiti į lovą. Ne, viskas yra pagal vietą, laiką ir aplinkybes. Juk ir „Eurovizija“ bei atidarymo ceremonija vyks vidurnaktį. Aišku, kad dalyvausiu visur, kur tik man reikės“, – užtikrina atlikėja.

Antroji diena Stokholme, dar vadinamame Šiaurės Venecija – mat vanduo supa septynis miesto kvartalus, Lietuvos delegacijai prasidėjo nuo apsilankymo muziejuje.

„Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojos – legendinės grupės ABBA–  muziejus atidarytas prieš trejus metus. Šiai švedų grupei muziejus įkurtas neveltui – ji yra pardavusi maždaug 380 mln. garso įrašų. Kai Londono stadione grupė surengė koncertą, į 11 tūkst. bilietų pretendavo 3,5 mln. gerbėjų. Iki šiol ABBA parduoda maždaug po 2 mln. albumų per metus. 

Unikalūs garso pultai, nuotraukos, senoviniai automobiliai, tai – ABBA relikvijos, nuo kurių sunku atitraukti akis. Kiekviena detalė čia svarbi ir įdomi. Ypač tada, kai paties gyvenimo variklis – muzika.

Lietuvos delegacijos vadovo Audriaus Giržado dėmesį patraukė laidinis sukamas telefonas, su kuriuo grupės nariai yra įsiamžinę viename reklaminiame plakate.

„Lietuvoje balsavimas telefonu – įprastas dalykas. Renkant nacionalinės atrankos nugalėtoją, mūsų taisyklės leidžia iš vieno telefono abonento balsuoti daugiausia penkis kartus. Per skirtą laiką surinkti telefono numerį penkis kartus yra tikrai įmanoma. Bet didžiojoje „Eurovizijoje“ dvidešimt kartų sukamu laidiniu telefonu surinkti ne tik telefono numerį, bet ir reikiamus kodus, būtų labai sunku. Balsas gal ir būtų užskaitytas, bet paskambinti spėčiau gal tik penkis kartus“, – ABBA muziejuje laidinį telefoną nugriebęs į rankas juokavo A. Giržadas.

Muziejuje įrengta 8-ojo dešimtmečio šokių aikštelė, kurioje lankytojai gali pasijusti „penktuoju“ grupės nariu. Pirmoji į sceną žengia Donato pritariančioji vokalistė Rasa. Atsisveikinant – nedidelis pirkinys, priminsiantis ne tik apsilankymą muziejuje, bet ir šiųmetę D. Montvydo „Eurovizijos“ dainą.

Apsilankiusi muziejuje, Lietuvos delegacija pasuko į šiųmetinės „Eurovizijos“ traukos centrą – „Globe“ areną.

„Esame prie „Globe“ arenos, kurioje jau prasideda eurovizinis šurmulys“, – pasakoja LRT žurnalistas Stokholme Tadas Grabys. Ne veltui ši arena vadinama „globe“ arba „gaublio“ arena. Arenos skersmuo – 110 metrų, aukštis viduje – 85 metrai, tūris – net 600 tūkst. kvadratinių metrų. Statybų metu į pagalbą buvo pakviesti net kalnų alpinistai, tvirtinimams buvo panaudota 70 tonų plieno, kurį aukštyn kėlė sraigtasparniais.

Koncertų metu arenoje telpa per 16 tūkst. žmonių. „Globe“ arena tapo Švedijos įvaizdžio dalimi – pripažįstama, kad nuo jos atsiverianti panorama yra vienas įspūdingiausių Stokholmo vaizdų.

Šalia arenos įsikūrusiame spaudos centre nuo ryto iki vakaro dirba atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Arena pritaikyta 900 žurnalistų ir fotografų. Sensacingos antraštės čia gimsta kiekvieną akimirką, o magiškas žodis čia, žinoma, – „Eurovizija“.