A. MACIJAUSKO „GYVENTI“: IŠLIKTI PER KANČIĄ
- diena.lt inf. 1
Genialios savo paprastumu, kviečiančios kasdienybę išgyventi tarsi amžinybę, atskleidžiančios akimirkoje slypinčius visus gyvenimo žanrus – nuo komedijos iki tragedijos, – tokios yra fotomenininko Aleksandro Macijausko nuotraukos. Dalį legendinio menininko darbų galima išvysti Kauno fotografijos galerijoje veikiančioje parodoje „Gyventi“.
Vienas svarbiausių Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų yra vertinamas dėl savo didžiulės įtakos šalies fotomeno raidai. A. Macijauskas gimė 1938 m. Kaune, jo kūryba giliai įsišaknijusi miesto istorijoje ir kultūroje. Ankstyvoji patirtis tiek konfliktiškoje miesto, tiek šiurkščioje kaimo aplinkoje padarė didelę įtaką jo įvairiapusiškai kūrybai. Ilgus metus (iki 2009 m.) vadovavęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui, įkūręs Kauno fotografijos mokyklą jis formavo būsimas fotografų kartas.
Unikalus A. Macijausko stilius, pasižymintis dinamiškomis kompozicijomis ir modernia estetika, pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Kūrėjo darbai buvo eksponuojami kartu su pasaulinėmis fotografijos legendomis Briuselyje, Venecijoje, San Francisko modernaus meno muziejuje ir kituose svarbiausiuose pasaulio muziejuose, festivaliuose.
Savo pripažinimą pelniusioje serijose „Kaimo turgūs“, „Veterinarijos klinikos“ A. Macijauskas perteikia Lietuvos kultūros esmę, modernumą derindamas su tradicijomis ir suteikdamas savo objektams dramatiškumo, macijauskiško teatrališkumo.
Kauno veterinarijos klinikose, 1978 m. / Organizatorių nuotr.
Pasak menotyrininko dr. Tomo Pabedinsko, A. Macijauskas Lietuvos humanistiniam pasaulėvaizdžiui suteikė šiurkštumo, įtampos, konflikto, atviros ironijos, apmąstytos prasmės. Iš A. Macijausko fotografijų dvilypumo gimsta dramatiškumas. Geriausiuose autoriaus darbuose fotografijų formos ypatumai tikrovę paverčia neįprastu reginiu, leidžia fotografui sukurti meninį vaizdą, kurio prasmė atsiveria anapus vizualaus tikrovės dokumento ir akivaizdaus turinio.
A. Macijausko darbuose nėra nusaldintos romantikos, prie kurios pripratome, kasdien matydami nudailintus kone sužmogintų gyvūnų atvaizdus socialiniuose tinkluose.
A. Macijauskas ne tik perteikia užfiksuotos akimirkos įtampą, bet ir visą mūsų gyvenimą parodo kaip groteskišką, gyvenimo ratui besisukant nuolat pasikartojančią dramą.
Jo indėlis į fotografiją pabrėžia meno galią peržengti kultūrines ir politines ribas, taip patvirtindamas pasaulinę Lietuvos fotografijos tradicijos reikšmę. A. Macijauskas išlieka svarbia fotografijos pasaulio figūra, garsėjančia dėl novatoriško požiūrio ir atsidavimo žmogaus būsenos ir santykių dokumentavimui.
Kauno veterinarijos klinikose, 1981 m. / Organizatorių nuotr.
Naujausioje A. Macijausko kūrinių parodoje „Gyventi“ (parodos kuratorius Gintaras Česonis, ekspozicijos architektas Donatas Stankevičius) eksponuojami kūriniai yra iš 1977–1984 m. sukurto ciklo „Veterinarijos klinikos“. Kaunietis nuo pirmosios gyvenimo akimirkos A. Macijauskas savo kūryboje daug dėmesio skyrė gamtai, arčiausiai jos gyvuojančiam kaimui, kuriame gyvenimo dramos atsiveria ryškiausiai, lydimos natūraliausių emocijų.
Pats menininkas sutinka su teiginiu, kad šiame fotografijų cikle jis atskleidžia humanizmą kraujyje ir mėšle. „Humanizmas kartais yra matyti, suvokti kančią. Žmogaus kančia iš esmės – kai negauni, ko nori. Visi mes norime daugiau, negu esame verti, negu galime. Gyvūnų kančia kitokia. Gyventi nori ir vabalas, ir paukštis, bet ir jų gyvenime būna visko. Dariau knygą apie veterinariją. „Gyventi“. Su veterinarais važiuodavome kastruoti arklių. Tai buvo sukrečiančios patirtys. Mačiau, kaip ant viso lauko verkė iškastruotas arklys. Aprašiau tai“, – interviu „Kauno dienai“ yra sakęs kūrėjas.
Kauno veterinarijos klinikose, 1986 m. / Organizatorių nuotr.
Autorius sako ciklo istorijų herojais matęs žmones, bandančius sumažinti savo pacientų skausmą, norėjęs atskleisti jų žmogiškumą. Tačiau žiūrintysis laisvas interpretuoti savaip, atliepdamas šių dienų pasaulėžiūrą, per kone pusšimtį metų gerokai pasikeitusį santykį su gamta, gyvuliu, kadre ieškodamas ne žmogaus, bet arklio, katino, šuns žvilgsnio, nebijodamas minties apie anuomet vyravusį požiūrį į skausmą kaip neišvengiamą auką.
A. Macijausko darbuose nėra nusaldintos romantikos, prie kurios pripratome, kasdien matydami nudailintus kone sužmogintų gyvūnų atvaizdus socialiniuose tinkluose. Juodai baltos nuotraukos kontrastuoja su šiandiena, kurioje gyvybė aukštinama nepriklausomai nuo jos formos, tačiau atskleidžia šimtmečiais nekintančią amžiną gyvybės ir mirties kovą, ne taip jau retai pasibaigiančią pastarosios pergale.
Kauno veterinarijos klinikose, 1980 m. / Organizatorių nuotr.
Žvelgiant į parodoje eksponuojamus fotolakštus, prisimenant jų sukūrimo laikmetį, galima įsitikinti A. Macijausko talento įžvalgumu. Anot dr. T. Pabedinsko, Lietuvos fotografijos mokyklai būdingam metaforiniam turiniui jis suteikė modernią formą, istoriją pasakoja žvelgdamas neįprastu rakursu, akcentuodamas stambųjį planą, netradiciškai kadruodamas, siekdamas sukurti dinamišką įstrižainių kompoziciją.
Kas? A. Macijausko paroda „Gyventi“.
Kur? Kauno fotografijos galerijoje.
Kada? veikia iki gegužės 5 d
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.14 komentarai -
LNK, „Kauno dienos“ inf.2 komentarai -
4 komentarai
T.K.