KAIP KAUNE UŽTIKRINAMA ORO KOKYBĖ IR MATUOJAMA TARŠA?

Kauno miesto taryba pritarė oro kokybės valdymo programai. Analizuojami duomenys leidžia įvertinti, kur oro kokybė prasčiausia ir kokių priemonių reikia imtis, kad kauniečiai galėtų laisviau kvėpuoti.

Programos akcentai

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė „Kauno dienai“ teigė, kad antradienį taryboje keltas tikslas – patvirtinti Kauno miesto aplinkos oro kokybės valdymo 2023–2026 m. programą.

Pasak specialistės, Kauno mieste Aplinkos oro kokybės valdymo programos nuosekliai rengiamos ir įgyvendinamos nuo 2006 m. Tai leidžia gerinti aplinkos oro kokybę Kauno mieste.

„Įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras 2023 m. sausio 17 d. su SIA „Estonian, Latvian and Lithuanian Environment“ buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis dėl 2023–2026 m. Kauno miesto aplinkos oro kokybės valdymo programos parengimo. Programoje išnagrinėta ir pateikta informacija apie aplinkos oro kokybei neigiamą poveikį darančius veiksnius, apie Kauno miesto aplinkos oro užterštumo lygį, jo kitimo tendencijas, surinkta ir pateikta bendra informacija apie teritoriją“, – pasakojo R. Savickienė.

Programoje numatytos priemonės, kurios bus įtrauktos į Kauno miesto savivaldybės strateginį veiklos planą. Programa suderinta su Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir visuomene.

Svarbios rekomendacijos

Programoje nurodoma, kad, įvertinus pastarųjų metų oro kokybės tyrimų duomenis Kaune ir rezultatus palyginus su atnaujinamos Aplinkos oro kokybės direktyvos pasiūlyme esančiomis normomis, mieste probleminiai teršalai išlieka KD10, KD2,5, NO2, O3, tad svarbu stebėti padėtį ir laiku imtis priemonių. Todėl programoje suformuluotos ilgalaikės rekomendacijos.

Numatyta, kad svarbu atidžiai stebėti oro kokybės pokyčius, taip pat naudoti indikatorinius matavimus, kad būtų galima kontroliuoti mieste įgyvendinamų su oro tarša susijusių priemonių veiksmingumą.

Pagrindinis aplinkos oro teršėjas Kauno mieste išlieka transportas.

Programos rengėjai rekomenduoja atsižvelgti į oro kokybę planuojant miesto ir jo infrastruktūros plėtrą, ypač rengiant teritorinius planus, kad strateginiai sprendimai neturėtų neigiamo poveikio oro kokybei ir prisidėtų prie nulinės taršos ateityje.

Taip pat raginama sukurti Kauno miesto buitinių šildymo prietaisų registrą, taip suteikti geresnę informaciją apie esamą padėtį. Be to, rekomenduojama paspartinti perėjimą prie nebiomasės atsinaujinančiosios energijos.

Padėtis gerėja

Nors nemažai priemonių Kaune dar tik rekomenduojama įdiegti, mieste oro kokybę jau dabar padeda stebėti ir mažinti anksčiau įdiegta infrastruktūra.

R. Savickienė nurodė, kad Kauno mieste aplinkos oro kokybė nuolat stebima vienoje valstybinėje automatizuotoje aplinkos oro stebėjimo stotyje ir 20-yje nustatytų matavimo vietų Kauno mieste išmaniaisiais davikliais.

„Matavimai atliekami mobiliais, autonomiškai veikiančiais matavimo prietaisais. Matavimai kiekvienoje matavimo vietoje atliekami septynias dienas per savaitę, ne rečiau kaip kas vieną valandą, t. y. ne mažiau kaip 24 kartus per parą“, – kaip dažnai stebima oro kokybė mieste, komentavo Aplinkos skyriaus vedėja.

Esamose stotelėse matuojami šie teršalai: anglies monoksidas, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, kietosios dalelės. Taip pat 33-uose tyrimų taškuose, dvi savaites per ketvirtį matuojami azoto dioksidai pasyvių sorbentų metodu.

„Pagrindinis aplinkos oro teršėjas Kauno mieste išlieka transportas. Tačiau stebime, kad oro kokybė Kaune gerėja“, – pažymėjo R. Savickienė.