„METŲ KLAIPĖDIETĖ“ – 20 METŲ GYVENIMO SPALVŲ

Kartais, regis, reikia tiek nedaug, kad savo darbais pasaulį šviesinantis, sykiu tuo ir kitus įkvepiantis žmogus dar plačiau išskleistų sparnus. Tiesiog stabtelėti. Pamatyti. Ir įvertinti. Kaip tai svarbu ir prasminga, nepaliauja liudyti Metų klaipėdietės rinkimai. Visos miesto bendruomenės nuosavybe jau tapęs renginys šiemet švenčia jaunatviškai žavų, tačiau turtinga patirtimi solidų 20-metį.

Idėja uždegė entuziazmu

Kai dienraščio "Klaipėda" redakcija klaipėdiečius pirmąkart pakvietė rinkti ir pagerbti iškilias, uostamiestį plačiai garsinančias moteris, net patys idėjos sumanytojai vargiai galėjo patikėti, kad "Metų klaipėdietės" laukia toks ilgas ir spalvingas kelias.

Tuo metu akino begalinis entuziazmas, norėjosi kažko naujo, paveikaus ir kartu prasmingo, tad bet kokias mintis apie ateities perspektyvas užgožė didžiulė atsakomybė, noras viską padaryti kuo geriau, – vienas kitam antrino renginių režisierius, vedėjas Giedrius Gustas ir buvusi dienraščio "Klaipėda" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė, kuriuos "Metų klaipėdietė" suvedė ilgų metų kolegiškai partnerystei.

"Iš tiesų abejoju, ar tuo metu, prieš pirmąjį renginį, kas nors stipriai galvojo apie perspektyvą. Bet buvo toks nusiteikimas – darykime! Kažkas naujo, įdomaus, pagerbkime moterį", – sakė pašnekovė.

Kolegos: G.Gustą ir J.Juškevičienę „Metų klaipėdietės“ suvedė ilgų metų partnerystei.

Kodėl būtent septynetukas?

Buvę renginio kolegos kaip šiandien prisimena ir "Metų klaipėdietės" konkurso gimimo istoriją.

"Metų pradžia, pamažu artėja pavasaris, o aš sergu peršalimu ir galvoju – kaip būtų šaunu suorganizuoti kokį nors šviesų, spalvingą renginį, skirtą moterims. Tokią abstrakčią mintį pasiūliau tuomečiam dienraščio vyriausiajam redaktoriui Valdemarui Puodžiūnui, ir turbūt jau per antrą pokalbį išsigrynino mintis, kad reikėtų pagerbti klaipėdietes, kurios reprezentuoja mūsų miestą ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir pasaulyje. O dar po tolesnių diskusijų nusprendėme, kad tokias moteris turėtų rinkti ne redakcija, o patys miestiečiai", – į pradžių pradžią mintimis sugrįžo G.Gustas.

Mūsų mitologijoje „septyni“ – laimingas ir prasmingas skaičius.

Pasak J.Juškevičienės, idėją reikėjo ne tik subrandinti, bet ir realizuoti taip, kad tai būtų ir prasminga, ir teisinga.

"Susikūrė tokia tarsi darbo grupė – aš su kolege Gražina Juodyte, padedamos ir kitų redakcijos žmonių, kuriems tai buvo įdomu, sugalvojome, kokios turėtų būti taisyklės – reikalavimai pretendentėms, balsavimo etapai ir kita", – vardijo pašnekovė.

Tačiau bene dažniausiai organizatoriai sulaukdavo klausimo, kodėl į finalinį nominančių etapą deleguojamos būtent 7 moterys.

"Mūsų mitologijoje "septyni" – laimingas ir prasmingas skaičius. Taigi atsakymai viskam buvo parengti", – šyptelėjo pirmosiose "Metų klaipėdietės" organizatorių gretose stovėjusi žurnalistė.

Dėmesys: du Metų klaipėdietės konkurso entuziastai – dienraščio redakcijos vadovas V.Puodžiūnas ir tuometis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, lankęsis beveik visose iškilių miesto moterų pagerbimo iškilmėse.

Pripažinimas nuo pirmo renginio

Net ir patyrusiam profesionalui pirmosios Metų klaipėdietės titulavimo iškilmės tapo didžiuliu iššūkiu.

"Į renginį sutiko atvažiuoti ir profesorė Kazimira Prunskienė, ir Sabina Repčenkienė – tuo metu tai buvo vienos svarbiausių šalies politikos bei grožio industrijos figūrų. Tad kai gavau jų teigiamus atsakymus, nemiegotos tikrai buvo kelios naktys. O kas, jei nepavyks? Nes Lietuvoje tokio renginio dar niekur nebuvo", – iki šiol gyvomis emocijomis dalijosi G.Gustas.

Anot ilgamečio renginio režisieriaus, tai, kad po šio vakaro K.Prunskienė tapo tarsi "Metų klaipėdietės" globėja, yra neabejotinas įrodymas, jog puikiai pavyko ne tik šventinė ceremonija – ant tvirtų, teisingų vertybinių bėgių buvo pastatytas ir pats projektas.

"Po pirmo renginio sulaukėme labai gerų vertinimų, tad norėjosi orientuotis į tą pozityvą, tęsti tradiciją ir padaryti vis geriau", – teigė J.Juškevičienė.

O šis siekis reiškė, kad su kiekvienais metais bus tik dar sunkiau.

Šventė ir akims, ir sielai

"Redakcija kaskart stengdavosi suorganizuoti tokią šventę, kad ji būtų išskirtinė savo turiniu ir kokybe – kad žmonės išgirstų ir pamatytų tai, ko galbūt ne visada pavyksta padaryti Klaipėdoje. Žinoma, didžiausia intriga, džiaugsminga staigmena svečiams būdavo laimėtojos paskelbimas", – šyptelėjo pašnekovė.

Metų klaipėdietės titulavimo šventės scenoje spindėjo žymiausi akademinės ir populiariosios muzikos atlikėjai, pradedant Vytautu Juozapaičiu, Kristina Zmailaite, Edmundu Seiliumi, Merūnu, Ieva Prudnikovaite ir baigiant Donatu Montvydu, Rūta Ščiogolevaite, Violeta Tarasoviene, Jeronimu Miliumi, Edmundu Kučinsku, Deiviu, Ryčiu Cicinu, Egidijumi Sipavičiumi, Neda Malūnavičiūte bei gausybe kitų.

Pramoginė renginio programa tradiciškai neapsieina ir be įvairių muzikos grupių, šokėjų pasirodymų, teatrinių performansų. Tiek pirmaisiais, tiek ir tolesniais metais organizuojant šventę niekada nuošalyje nelikdavo ir Klaipėdos atlikėjai.

Kaip pripažino pašnekovai, šiandien net būtų sunku prisiminti visus tuos talentingus kūrėjus, kurie pirmąjį dešimtmetį džiugino šventės publiką – ką jau kalbėti apie visą renginio gyvavimo laikotarpį.

Sukosi vien savo jėgomis

Viską darėme patys. Rašėme scenarijų, kūrėme tekstus, sudarinėdavome sutartis su atlikėjais, menininkais, kurie gamindavo išskirtinius prizus Metų klaipėdietėms.

Nuolat ieškota ne tik kuo praturtinti pramoginę renginio programą, bet ir naujų šventinio vakaro erdvių. Metų klaipėdietės titulavimo iškilmės vyko "Navalio", tuomečio "Klaipėdos" bei "Auroros" viešbučių patalpose.

Renginys publiką yra kvietęs ir į Klaipėdos universitetą, Klaipėdos koncertų salę, "Švyturio" areną, o pastaraisiais metais prisijaukino Dramos teatro erdvę.

Anot J.Juškevičienės, dabar nieko nebestebina, kad renginiams organizuoti samdomi savo srities profesionalai, o redakcija pirmuosius metus sukosi vien savo jėgomis.

Tai buvo didžiulis visos komandos darbas: nuo rinkimų pradžios, kuri paskelbiama netrukus po Naujųjų metų, iki jų kulminacijos, svarbiausiojo įvykio – laureatės titulavimo iškilmių.

"Viską darėme patys. Rašėme scenarijų, kūrėme tekstus, sudarinėdavome sutartis su atlikėjais, menininkais, kurie gamindavo išskirtinius prizus Metų klaipėdietėms. Laureatėms skirtas vardines seges, skulptūrėles kūrė tokie menininkai kaip Jurga Lago, Vytautas Karčiauskas, Vidas Bizauskas, Svajūnas Jurkus ir Sergejus Plotnikovas", – vardijo J.Juškevičienė.

Į sceną – virpančiomis kojomis

Vis dėlto, anot pašnekovės, koordinuoti visą sudėtingą mechanizmą turbūt kėlė mažiau streso, nei drauge su G.Gustu vesti patį renginį.

"Stovėti scenoje – begalinis iššūkis, ypač ne tos srities žmogui: drebėdavo ir balsas, ir kojos. Net ir dabar tą momentą, kai reikėdavo išeiti į sceną, prisimenu lygiai su ta pačia emocija, jauduliu", – atviravo J.Juškevičienė.

Natūralu, kad per ilgametę "Metų klaipėdietės" istoriją keitėsi ir renginio vedėjai: šį amplua taip pat matavosi atlikėjai E.Kučinskas, Deivis, aktoriai Nijolė Narmontaitė, Gintaras Mikalauskas, Vytautas Rumšas vyresnysis, Klaipėdos muzikinio teatro solistas Šarūnas Juškevičius, būta ir tokių televizijos veidų kaip Rolandas Vilkončius ar Tomas Ališauskas.

J.Juškevičienė neneigė – sunkiai tikėtina, kad ne vieną dešimtmetį gyvuojančiam renginiui pavyktų apsieiti bent be smulkių liapsusų – juk koją pakišti gali ne tik techniniai nesklandumai.

Tarp mirties ir gyvybės

"Mane jau buvo įspėję, kad vienas itin talentingas operos solistas mėgsta vėluoti ar net apie tai nepranešęs išvis gali neatvykti", – prisiminė pašnekovė.

Tuokart pranašystė išsipildė, tačiau geresniuoju variantu – nors ir labai smarkiai pavėlavęs, į "Metų klaipėdietės" šventę atlikėjas vis dėlto atvyko.

Net ir į tokius stresinius atvejus iš laiko perspektyvos jau galima žvelgti su šypsena. Tačiau renginio istorijoje būta ir dramatiškų akimirkų.

"Kai manęs interviu klausia apie karčiausią patirtį, visada tai prisimenu. Vieno renginio metu mirė šventės svečias. Tai buvo vienintelis ir labiausiai sukrėtęs atvejis per kelis mano darbo  dešimtmečius", – prisipažino G.Gustas.

O jau po kelerių metų renginys buvo pakylėtas naujos gyvybės laukimo paženklintų emocijų – 2009-aisiais Metų klaipėdiete tituluota Pilies džiazo festivalio prezidentė Inga Grubliauskienė tuo metu po širdimi nešiojo jaunėlį sūnų.

Asmeniška: sveikinimo žodžius laimėjus Metų klaipėdietės titulą V.Grubliauskas yra taręs ne tik garbioms miestietėms, bet ir sutuoktinei Ingai.

Pokyčiai – neišvengiami

Anot pašnekovų, tai, jog "Metų klaipėdietės" gyvavimo laikotarpiu buvo ir šviesesnių, ir liūdnesnių akimirkų, ir entuziazmo kupinų, ir ne tokių pakylėtų etapų, tik liudija, kad renginys, kaip ir pats gyvenimas, – gaivališkas, nuolat kintantis ir kupinas netikėtumų.

Dėsninga, jog renginys transformuojasi ir atitinkamais rinkimų eigos, balsavimo būdo pokyčiais, taip atliepdamas visuomenės poreikius bei moderniąsias technologijas.

Išlaikyti tradiciją, ją puoselėti – labai gražu, bet nelengva.

"Išlaikyti tradiciją, ją puoselėti – labai gražu, bet nelengva. Todėl labai gerbiu komandą, kuri neina lengviausiu keliu ir stengiasi, kad ta tradicija tęstųsi, nes ji iš tiesų prasminga", – sakė šiuo metu Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų ryšių specialiste dirbanti J.Juškevičienė.

Anot jos, apie renginio prasmę ir svarbą iškalbingai byloja jau vien faktas, kad 2014 m. jį savo apsilankymu pagerbė ir nuo tol globojo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, o dabar šią misiją tęsia Gitanas Nausėda.

"Neabejoju, kad pripažinimas tokiu mastu turėtų būti malonus ir pačioms nominantėms, nes tai reiškia, kad Metų klaipėdietė yra pripažįstama ir svarbi", – teigė pašnekovė.

Garbė: Metų klaipėdietę J.Tulabienę asmeniškai sveikino D.Grybauskaitė – šalies prezidentė renginį ėmė globoti nuo 2014 m.

Amžiaus cenzo nėra

Nors tiek J.Juškevičienė, tiek G.Gustas šiandien renginyje dalyvauja jau kaip svečiai ir iš šalies stebi jo evoliuciją, su "Metų klaipėdiete" juos tebesieja šilta emocija.

"Kai manęs klausia apie žymiausius mano darbus, be abejo, šis renginys užima svarbią vietą", – pripažino prieš kelerius metus į laikinąją sostinę emigravęs G.Gustas.

Kasmet Metų klaipėdietės rinkimų eigą stebinčią J.Juškevičienę džiugina, jog šiemet tarp pretendenčių kaip niekada gausu jaunosios kartos atstovių, kurios savo pasiekimais jau absoliučiai lygiomis teisėmis gali stovėti šalia daug pasiekusių moterų.

"Moterys veikia vis daugiau ir daugiau, plačiau už savo šeimos ir tiesioginio darbo ribų. Jos visuomeniškos, neabejingos, keičiančios. Pažiūrėkime, kaip gražiai tarp moterų veiklų yra įsipynusi savanorystė", – džiaugėsi pašnekovė.

Akivaizdu, kad ir išrinktųjų Metų klaipėdiečių nuopelnai nepavaldūs laikui.

"O pirmoji Metų klaipėdietė Skaistutė Idzelevičienė man iki šiol yra brangakmenis visoje "Metų klaipėdietės" karūnoje: savo pozicija, savo pozityvu, energija, laikysena", – sakė J.Juškevičienė.

Kasdienybė – be karūnos

Šis miesto bendruomenės pripažinimas ir Metų klaipėdietės titulas išlieka ypatingas ir pačiai S.Idzelevičienei.

"Žinoma, kad puikiai prisimenu ir tą vakarą, ir emociją. Tai buvo pirmas kartas, ir visos mes labai jaudinomės, nes nežinojome, nenujautėme, koks bus rezultatas. Pamenu, buvau atsinešusi baltų tulpių puokštę, kurią ketinau įteikti tai moteriai, kuri laimės", – 20-metį skaičiuojančio vakaro detalėmis dalijosi anuometė legendinio sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovė.

Metų klaipėdietės rinkimai prisideda prie tų nematerialių, emocinių dalykų, kurie yra stiprūs paties miesto, jo bendruomenės klijai.

Ar istorija nutyli, koks buvo puokštės likimas? "Man atrodo, kad ją įteikiau žurnalistei G.Juodytei", – šyptelėjo pašnekovė.

Vis dėlto net ir kalbėdama apie neabejotinus nuopelnus S.Idzelevičienė kuklinosi: "Kas bedirbtų, manau, visi stengiasi. Aišku, gal šiuo atveju rezultatas buvo pasiektas jau ne vien mieste, bet ir pasaulyje. Tačiau net kai iš varžybų veždavomės auksą namo, tos džiaugsmo akimirkos trukdavo labai trumpai, o toliau ir vėl vykdavo darbas, įtraukdavo rutina. Taip ir čia – visą gyvenimą kasdien nenešiosi karūnos, jei kažkada kažkur buvai išrinkta."

Užaugo visa karta

Visus šiuos 20 metų renginį ištikimai remiančio pagrindinio mecenato – bendrovės "Mūsų laikas" valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas taip pat patyrė: įprastai tie, kurie daro kilnius darbus, jais nesigiria, tad Metų klaipėdietės rinkimai reikšmingai prisideda prie to, kad šie darbai būtų pamatyti ir įvertinti.

"Per visą "Metų klaipėdietės" istoriją matėme labai plačią nuveiktų darbų paletę. Tad žmonės supranta, kad net ir darant tai, kas kitą kartą gal atrodo nereikšminga, galima sulaukti įvertinimo. O tai labai svarbu, nes įvertinimas suteikia sparnus. Metų klaipėdietės rinkimai prisideda prie tų nematerialių, emocinių dalykų, kurie yra stiprūs paties miesto, jo bendruomenės klijai", – kalbėjo verslininkas.

Dienraščio pastangas tęsti, puoselėti šią tradiciją R.Cibauskas vertina kaip didžiulį įsipareigojimą.

"Galima sakyti, kad per šį laikotarpį užaugo visa karta. O šis renginys organizuojamas metai iš metų, nepaisant, ar būtų krizė, epidemija, ar kitos aplinkybės, – kalbėjo "Metų klaipėdietės" mecenatas. – Be abejo, ir mums gyvenimas buvo permainingas, būta įvairių momentų, tačiau šis renginys visada buvo prioritetas."

Bendražygis: prieš dvidešimtmetį „Metų klaipėdietės“ mecenatu tapęs filantropas R.Cibauskas nuo šios misijos nenusigręžė per visą renginio gyvavimą.

Išlieka projekto ambasadorės

R.Cibausko žodžiais, lyg ir įprasta, jog Klaipėda ryškiausiai asocijuojasi su uostu, jo įmonėmis, jūrinėmis, vyriškomis profesijomis.

O Metų klaipėdietės rinkimai parodo, koks be galo svarbus ir svarus mieste yra moterų vaidmuo.

Pašnekovas neabejoja, jog moterys, jau pelniusios Metų klaipėdietės titulą, bene daugiausia ir lėmė renginio sėkmę, ilgam išlikdamos šio projekto ambasadorėmis.

"Nes labai svarbu ne tik organizuoti, bet ir tą daryti teisingai, sąžiningai – tada nominantai, laimėtojai nekels dviprasmybių", – sakė verslininkas.

Tad R.Cibauskas labai sveikintinu vadina jau pirmaisiais metais priimtą dienraščio sprendimą, užkirtusį kelią Metų klaipėdietės rinkimuose dalyvauti politikos atstovėms.

Lobiai – neišsenkantys

Ir turbūt būtent Klaipėdos moteryse, jų išskirtinume, šarmingume, jų polėkyje, tiesiog jų klaipėdietiškume ir yra Klaipėdos stiprybė.

"Beje, vienu metu buvo nuogąstauta, jog galbūt Klaipėdai gali pritrūkti iškilių šio titulo vertų moterų. Tačiau matome, kad kiekvienais metais pretendenčių skaičius nemažėja, o tie nuveikti darbai tik kilnesni ir didesni", – pastebėjo pašnekovas.

Kaip antrino uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, reikės dar daug metų, kad būtų galima pagerbti bent dalį tų moterų, kurios to vertos.

"Tokių klaipėdiečių yra nepalyginamai daugiau, nei jų išrinkta Metų klaipėdietėmis. Ir turbūt būtent Klaipėdos moteryse, jų išskirtinume, šarmingume, jų polėkyje, tiesiog jų klaipėdietiškume ir yra Klaipėdos stiprybė", – vaizdžiai kalbėjo miesto vadovas.

Paklaustas, ką jam pačiam reiškia žmonos Ingos pelnytas titulas, V.Grubliauskas buvo lakoniškas, bet iškalbingas: "Pasakysiu su šypsena – taip, ji Metų klaipėdietė, bet man ji yra gyvenimo klaipėdietė."

Vertybės sutelkia žmoniškumui

Kaip pripažino dienraščio "Klaipėda" vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius, du "Metų klaipėdietės" gyvavimo dešimtmečiai suformavo ir tam tikrą žmonių poreikį.

"Metų klaipėdietės" konkurso fenomenas yra tas, kad, kaip kažkada pastebėjo aktorė Virginija Kochanskytė, jis vienija miesto bendruomenę bendram tikslui – pastebėti, surasti tas moteris, kurios garsina Klaipėdą ir daro gerus darbus visiems", – sakė S.Pocius.

Programa: renginio svečiams skiriami ir įspūdingi uostamiesčio menininkų pasirodymai.

Anot jo, būtent šiuo metu, kai yra tiek daug atsiribojimo ir susiskaldymo visuomenėje, tai itin svarbu.

"Iš tiesų šis konkursas ne tik 20 metų vienija miestiečius, bet ir skatina prisiminti tas pagrindines vertybes, kurios mus sutelkia žmoniškumui. Turiu galvoje medikę, išgelbėjusią patvoryje numestą naujagimį, motiną, išauginusią ir svetimus vaikus, filantropę, kuri mirusios giminaitės dukrą globojo kaip savą ir išleido į gyvenimą. Tai yra daug kasdienių pastangų reikalaujantys dideli dalykai, kurie išties verti viešumos ir įvertinimo, – neabejoja dienraščio "Klaipėda" vyriausiasis redaktorius. – Todėl tuomečio dienraščio vadovo V.Puodžiūno, G.Gusto, J.Juškevičienės bei visos komandos praskintas kelias yra ir prasmingas, ir labai reikalingas."

Metų klaipėdietėmis tituluotos:

2003 m. – Skaistutė Idzelevičienė, 2004 m. – Klaudija Bobianskienė, 2005 m. – Aldona Grigaliūnienė, 2006 m. – Olga Žalienė, 2007 m. – Kristina Vintilaitė, 2008 m. – Žaneta Norkuvienė, 2009 m. – Inga Grubliauskienė, 2010 m. – Nijolė Hansen, 2011 m. – Loreta Bosienė, 2012 m. – Jurga Lago, 2013 m. – Dalia Kanclerytė, 2014 m. – Janina Tulabienė, 2015 m. – Aldona Kerpytė, 2016 m. – Jolanta Česienė, 2017 m. – Galina Kučinskienė, 2018 m. – Loreta Laurinavičienė, 2019 m. – Skaistė Svidraitė, 2020 m. – Jūratė Rekašienė, 2021 – Maja Tarachovskaja.

Dienraštis "Klaipėda" dėkoja projekto garbės mecenatui "Mūsų laikas", mecenatui "Mano būstas", pagrindiniams rėmėjams "Švyturys nealkoholinis", "BEGA", "Vlantana", rėmėjams "Parsekas", "Vakarų medienos grupė", partneriams "Lazer klinika", "East Island SPA".