NEPARTRENKĖ TIK PER PLAUKĄ: PĖSTI KLAIPĖDIEČIAI NEPAISO SKUBANČIŲ SPECIALIŲJŲ TARNYBŲ AUTOMOBILIŲ

Pėsti klaipėdiečiai nereaguoja į įjungtais švyturėliais ir sirenomis važiuojančius greitosios, ugniagesių ar policijos automobilius. Negana to, dažnas nekreipia dėmesio ir į šviesoforus, o eidami per gatvę dar ir maigo telefoną arba juo kalba.

Nepartrenkė tik per plauką

Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad, artėjant specialiajai transporto priemonei įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.

Šis reikalavimas galioja neatsižvelgiant į tai, kad eiti per gatvę leidžia šviesoforo signalas. Jeigu asmuo žengia į važiuojamąją kelio dalį artėjant automobiliui įjungtais specialiaisiais garso signalais, tai laikytina KET pažeidimu.

Tačiau viena klaipėdietė, Herkaus Manto gatvėje laukusi žalio šviesoforo signalo ir pamačiusi atskubantį greitosios pagalbos automobilį, to nepaisė ir vis tiek skubėjo pėsčiųjų perėja. Moters tik per plauką nepartrenkė medikų automobilis.

Dažniausiai viršija greitį

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė teigė, kad įprastai pagalbon skubantys ugniagesiai viršija leistiną greitį.

„Atkreiptinas dėmesys, kad automobiliai, važiuojantys įjungtais specialiaisiais signalais, skuba į įvykio vietas, tokiais atvejais dažnai šie automobiliai viršija nustatytą leidžiamą greitį, kai kurie iš jų yra sunkiasvoriai, todėl sustabdyti tokį automobilį ar pakreipti jo judėjimo trajektoriją gali būti sunku ar net neįmanoma. Todėl asmuo, nepraleidęs specialiosios transporto priemonės įjungtais švyturėliais, gali neišvengti susidūrimo su ta transporto priemone“, – kalbėjo A. Maslauskienė.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Susiduria su kliūtimis

Anot A. Maslauskienės, ugniagesiai gelbėtojai iš tarnybos vietos išvyksta iškart gavę pranešimą apie nelaimę.

Dažnai jiems tenka susidurti su kliūtimis kelyje: eismu piko metu, garsiai muzikos besiklausančiais ir sirenų negirdinčiais vairuotojais bei tuo, kad ne visi vairuotojai žino, kaip laikytis KET.

„Nelaimės metu brangi kiekviena sekundė, ugniagesių tikslas – kuo greičiau atvykti ir suteikti reikiamą pagalbą. Būtina suprasti, kad kiekviena kliūtis ir laiko gaišimas kam nors gali kainuoti gyvybę. Tam, kad pagalbos sulauktume laiku, itin svarbu nesudaryti kliūčių kelyje skubančioms specialiosioms tarnyboms“, – sakė pašnekovė.

Būtina suprasti, kad kiekviena kliūtis ir laiko gaišimas kam nors gali kainuoti gyvybę.

Bauda – iki 140 eurų

Vairuotojams už KET reikalavimo nepaisymą gali grėsti atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 6 dalį, o pėstiesiems – pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį.

Pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį vairuotojams gresia bauda nuo 90 iki 140  eurų, o pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį šis nusižengimas užtraukia baudą nuo 10 iki 12 eurų.

„Pareigūnai akcentuoja, kad eismo dalyviai kelyje nuolat turėtų būti atidūs, rūpintis savo ir aplink esančiųjų saugumu, netrukdyti į pagalbą skubančioms tarnybos pagal galiojančias KET. Mėlyni ir raudoni švyturėliai ir specialieji garso signalai gali būti naudojami tik tada, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme nurodytus saugomus asmenis“, – priminė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Nežiūri: į įvykio vietą skubančių ugniagesių darbą kartais sutrukdo pėstieji. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Eidami kalba telefonu

Taip pat neretai pastebima, kad pėstieji nesižvalgo eidami per perėją ar kita važiuojamąja dalimi, negana to, eidami dar ir kalba telefonu.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų teigimu, KET mokėti privalo kiekvienas eismo dalyvis, o pėsčiasis yra toks pat viešojo eismo dalyvis kaip ir transporto priemonių, motociklų ar dviračių vairuotojai.

„Prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį, pėstieji privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, taip pat turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Einant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privaloma turėti atšvaitą, šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę“, – priminė A. Kažukauskienė.

Žuvo viena pėsčioji

Anot A. Kažukauskienės, 2023 m. Klaipėdoje buvo registruota 50 įskaitinių eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo pėstieji, o viena pėsčioji žuvo, 52 pėstieji buvo sužaloti.

„Moters gyvybę nusinešusi avarija įvyko pernai spalį Klaipėdoje, Taikos prospekte, kai automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo į pėsčiųjų perėją galbūt degant raudonam šviesoforo signalui įžengusią moterį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. uostamiestyje jau registruoti 6 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose buvo sužaloti 6 pėstieji“, – sakė pašnekovė.

Pareigūnai nuolat fiksuoja įvairius eismo dalyvių daromus KET pažeidimus, taiko už tai atsakomybę, rengia įvairias prevencines priemones.

Ypač daug dėmesio skiriama vaikams, pasakojama, kaip saugiai elgtis kelyje. Tėvams taip pat rekomenduojama nuolat kalbėti su savo atžalomis, priminti jiems KET ir kodėl būtina jų laikytis.