Uostamiestyje vėliavos plazdėjo ne visur | Diena.lt

UOSTAMIESTYJE VĖLIAVOS PLAZDĖJO NE VISUR

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, trispalves virš pastatų iškėlė ne visos valstybinės įstaigos, kurioms tą padaryti yra privaloma. Virš kai kurių namų plevėsavo vėliavos su juodu kaspinu, nors šis nėra būtinas.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, trispalves virš pastatų iškėlė ne visos valstybinės įstaigos, kurioms tą padaryti yra privaloma. Virš kai kurių namų plevėsavo vėliavos su juodu kaspinu, nors šis nėra būtinas.

Laisvės gynėjų dieną iškelti trispalves turi visos valstybinės institucijos. Kontrolieriai stebėjosi, kaip laikomasi šio reikalavimo. Pažeidimų išvengti nepavyko.
Trys valstybinės įstaigos pamiršo iškelti trispalves, nors proga visiems gerai žinoma.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys situacijos nedramatizavo. Įspėjimo sulaukusios įstaigos iš karto iškėlė trispalves.

„Ši akcija buvo daugiau prevencinė. Įvertinsime aplinkybes, kodėl įstaigos neiškėlė vėliavų ir spręsime, ar skirti sankcijas. Visokių situacijų juk pasitaiko. Bendra situacija tikrai nėra bloga. Žinoma, viso miesto nepatikrinome“, – pasakojo vedėjas.

Nors sausio 13-ąją virš gyvenamųjų namų neprivaloma iškelti trispalvės, kai kurie klaipėdiečiai tą padarė. Ant daugiabučių trispalvių nebuvo gausu.

Buvo namų, ant kurių kabėjo vėliavos su gedulo ženklu – juodu kaspinu. Sausio 13-ąją pastarojo nereikia. Vėliavos su gedulo ženklu keliamos tris kartus per metus: birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties, birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido, rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dienomis.

„Matyt, žmonės prisiminė skaudžius sausio 13-osios įvykius ir nusprendė, kad reikia iškelti vėliavą su gedulo ženklu“, – spėjo vedėjas.

Visiems iškelti trispalves virš pastatų privaloma tris dienas per metus: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Už vėliavos neiškėlimą gresia nuobaudos. Gyventojams pirmą kartą pažeidusiems tvarką gresia bauda nuo 2 iki 8 eurų. Litais nuobauda buvo nuo 10 iki 30 litų.

Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos atstovams taikomos griežtesnės nuobaudos. Už pirmą pažeidimą – nuo 8 iki 17 eurų. Litais buvo nuo 30 iki 60 litų.

Pirmą kartą prasižengusieji turi galimybė susimokėti administracinį nurodymą – pusę minimalios baudos, bet nemažiau nei 2 eurai.

„Litą pakeitus eurams visos baudos sumažėjo. Administracinis nurodymas gaunasi apie 7 litus, o buvo 10 litų“, – komentavo vedėjas.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS