Už tokias Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas antradienį balsavo 115 Seimo narių,1 buvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė.

Šias įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Algimantas Dumbrava.

Liberalizuodami valstybės vėliavos iškėlimo tvarką, Seimo nariai nutarė padėti tiems žmonėms, kurie turi ne vieną nuosavybės objektą, pvz. namus, sodybas ir negali suspėti per šventes visur iškelti vėliavas.

Šiuo metu Lietuvoje prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, valstybės švenčių dienomis privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

Lietuvos istorinė vėliava atsiras pasienio kontrolės punktuose

Jau nuo kitų metų kovo 1-osios Lietuvos istorinė vėliava atsiras  pasienio kontrolės punktuose, ji pasitiks visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas.

Tai numato antradienį Seimo priimtos Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisos, kurias palaikė 116 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 4 parlamentarai.

Istorinės, Vyčio, vėliavos iškėlimas pasienio kontrolės punktuose bus lygiagretus Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimui. Ji turės būti nuolat iškelta tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas inicijavo Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas. 

„Lietuvos istorinė vėliava yra viena seniausių Europoje ir tokiu būdu pas mus atvykstantys svečiai įsitikintų ir galėtų pamatyti, kad Lietuvos valstybingumas siekia beveik tūkstantmetį. Mūsų valstybė mena ilgaamžę istoriją ir tai būtų, sakykim, netgi tam tikras atsakas į Rusijos pasienio punktuose iškeltas didžiąsias Rusijos vėliavas arba plintančiam litvinizmui iš Baltarusijos pusės“, − pateikimo metu yra sakęs Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Priimtomis įstatymo pataisomis gyventojai skatinami kelti istorinę vėliavą prie gyvenamųjų namų valstybei svarbių istorinių datų metu. Įstatyme  įvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava gali būti iškeliama prie, virš ar ant gyvenamųjų namų gyventojų iniciatyva. Tokiu būdu istorinės vėliavos naudojimas prie gyvenamųjų namų bus reglamentuotas įstatymu.

Įstatymas numato, kad Lietuvos valstybės istorinės vėliava bus  keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų ir Liepos 6 – ąją Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

Tai numatančias Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Algimantas Dumbrava.

Jo nuomone, tokiu būdu būtų ugdomas sąmoningas žmonių patriotiškumas, o ne formalumas iškelti vėliavą prie namo, kuriame niekas negyvena.

Anot parlamentaro, projekto rengimą paskatino žmonių kreipimasis dėl administracinių baudų, kurias gauna už tai, kad prie gyvenamojo namo, dažniausiai tai būna tėvų ar senelių paveldėtos negyvenamos sodybos, neiškėlė Lietuvos valstybės vėliavos valstybės švenčių dienomis.

Anot projekto autoriaus, pasidomėjus kaip yra reglamentuojamas valstybės vėliavos kėlimas kitose Europos Sąjungos valstybėse, paaiškėjo, kad daugumoje valstybių vėliavos kėlimo valstybės švenčių progomis teisinis reguliavimas taikomas tik oficialioms institucijoms, t. y. reguliavimas nėra taikomas fiziniams asmenims, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Kipre, Kroatijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

„Fiziniams asmenims keliant vėliavą taikomi tik bendrieji pagarbos vėliavai kaip valstybės simboliui reikalavimai. Kadangi daugumoje valstybių pareiga iškelti valstybės vėliavą privatiems asmenims nėra įtvirtinta, tad nėra nustatyta ir atsakomybė už vėliavos neiškėlimą. Atsakomybė taikoma už netinkamos vėliavos ar netinkamą iškėlimą arba už demonstruojamą nepagarbą valstybės vėliavai ir pan. Iš apžvelgtų 19-os valstybių pareiga fiziniams asmenims nustatytomis valstybės švenčių dienomis iškelti vėliavą ant gyvenamųjų namų yra įtvirtinta tik Estijoje ir Latvijoje. Be to, vienintelėje Estijoje fiziniams asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė už vėliavos neiškėlimą“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys A. Dumbrava.

Jo duomenimis, Latvijoje pareiga yra įtvirtinta, tačiau atsakomybė už pažeidimą nenumatyta – atsakomybė po Konstitucinio Teismo sprendimo nuo 2015 m. liepos mėnesio nebetaikoma.

„Ir nors šiose dviejose valstybėse yra įtvirtinta pareiga iškelti valstybės vėliavą ant gyvenamųjų namų, tačiau nuostatų, kaip asmuo privalo elgtis, jei jis nuosavybės teise valdo kelis gyvenamuosius namus, nėra“, – sako A. Dumbrava.

Jis atkreipia dėmesį į vėliavos kėlimo praktiką Suomijoje: jei privatus asmuo nuosavybės teise turi kelis gyvenamuosius namus, iškelti valstybės vėliavą gali tik ten, kur jis tuo metu yra, t. y. neleidžiama iškelti valstybės vėliavos prie namų, jei tuose namuose nieko nėra.

Šiuo metu prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava valstybės švenčių dienomis.

Šiaulių rajone dar prie reto namo plazda trispalvė. Tačiau Vasario 16-ąją vaizdas turėtų pasikeisti. 

Net ir pagal įstatymą per valstybines šventes vėliavą šalia namų privalu iškelti.

O žmones galima skirti į tris kategorijas: tie, kurie trispalvę kelia visada; tie, kurie tai darys pirmą kartą; ir tie, kurie įstatymą pažeidžia. 

Įmonių ir institucijų vadovai, daugiabučių administratoriai ar individualių namų savininkai, per valstybines šventes neiškeliantys vėliavos, rizikuoja gauti nuo 12 iki 16 eurų baudą. Jei pažeidimas pakartotinis, gali tekti sumokėti ir 30 eurų.

Policija sako, kad jų tikslas nėra nubausti, todėl dažniausiai stengiasi tiesiog įspėti pažeidusius įstatymą. 

Gyventojai teigia, kad jiems Lietuvos vėliava - pasididžiavimo ir meilės šaliai simbolis. 

Visgi pernai dėl neiškeltos vėliavos policija surašė apie 150 protokolų. Pasiteisinimai dėl pažeisto įstatymo dažniausiai panašūs. 

Atkūręs ir sukūręs virš 100 miestų ir miestelių herbų, vėliavų ir spaudų projektų, taip pat istorinę valstybės vėliavą, dailininkas Arvydas Každailis sako, kad lietuviška trispalvė išsiskiria iš kitų europiniame kontekste. Ji yra sukurta ne pagal heraldikos taisykles, kai vėliavos spalvos panašios į šalies herbo. Menininkas sako, kad lietuvių meilė trispalvei matoma plika akimi. 

Vėliavą taip pat privalu iškelti Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. 

„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui sulaukėme daug kauniečių iniciatyvų. Trispalvės iškėlimas vienoje aukščiausių Kauno vietų – puiki idėja, kuri pasitarnaus ne tik šiemet, bet puoš miestą ilgus metus. Vėliava – svarbus valstybingumo ženklas ir labai gražu, jog būtent šį tautos simbolį kauniečiai bei miesto svečiai matys iš beveik visų Kauno vietų“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Pasak vicemero, tai bus puiki proga atsigręžti atgal ir prisiminti istoriją, kai būtent toje vietoje vėliava buvo keliama dar nepriklausomybės pradžioje. Tai patvirtina iš karo istorikų gautos ano laikmečio fotografijos bei kiti istoriniai šaltiniai.

Šiemet jubiliejinės šimtmečio sukakties proga čia turi plevėsuoti Lietuvos trispalvė, bet ateityje galėtų iškilti ir Kauno miesto vėliava.

„Šiemet jubiliejinės šimtmečio sukakties proga čia turi plevėsuoti Lietuvos trispalvė, bet ateityje galėtų iškilti ir Kauno miesto vėliava. 2022-aisiais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine, galbūt kuriam laikui pakiltų ir Europos Sąjungos ar kita tą garbingą statusą įprasminanti vėliava“, – svarstė iniciatyvos autorius Kęstutis Ignatavičius, vadovaujantis Kauno deputatų klubui ir Pelėdų kano bendruomenei.

Tiesa, kol kas vėliavos aukštis čia tesieks apie 6 metrus, bet po kelių mėnesių ten pat planuojama pastatyti maždaug 25 metrų aukščio stiebą. Šiuo metu jo įrengimui trukdo žemę kaustantis įšalas. Tikimasi, kad didžioji vėliava iškils per Kauno miesto gimtadienį gegužės mėnesį.

„Būsime vieni pirmųjų tądien mieste, o gal ir visoje šalyje surengę vėliavos pakėlimo ceremoniją. Į ceremonijos vietą ant Pelėdų kalno užsitempėme netgi patrankėlę. Jos saliutai bus dedikuoti Lietuvai, Vasario 16-ajai ir Kaunui. Duosime pradžią visai šventinei dienai, kad kauniečiai pabustų, imtų kelti trispalves savo namuose ir ruoštųsi keliauti į iškilmingus minėjimus“, – šypsojosi K. Ignatavičius.

Pelėdų kalnas, anot K. Ignatavičiaus, yra istoriškai reikšminga vietovė Kauno miestui. Tai aukščiausia Nemuno ir Neries santakos vieta, o kaip žinia, Kaunas ir gimė būtent šių didžiųjų Lietuvos upių sandūroje.

„Caro laikais čia stovėjo dvi forto baterijos ir tai buvo savotiška gynybinių įtvirtinimų viršūnė. Virš jos kasdien 8 valandą ryte, palydint patrankos saliutams, būdavo keliama vėliava, o vakarais 18 val. ją nuleisdavo. Prieš šimtmetį, atgavus nepriklausomybę, lietuviai ant to paties stiebo keldavo mūsų šalies tautinę vėliavą, – istorinėmis žiniomis dalijosi K. Ignatavičius. –Yra duomenų, kad 1920 m. gegužę pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio proga čia ne tik plevėsavo vėliava, bet ir buvo pasodinti penki ąžuolai. Vienas jų išlikęs iki šių dienų. Tai paminklinė vertybė“.

Karo istorikai pateikė senų archyvinių nuotraukų, kuriose matyti ten stovėjęs stiebas su vėliava. Autentiškas pylimas išlikęs iki šių dienų, tad jau netrukus visi kauniečiai bei miesto svečiai iš Centro, Senamiesčio ir kitų vietovių vėl pamatys aukštai virš miesto plevėsuojančią trispalvę.

Minėdami Gedulo ir vilties dieną iškelti vėliavas privalėjo tik valstybinės institucijos. Jos sekmadienį taisyklių nepažeidė, tačiau visame mieste vėliavų buvo mažoka.

Lietuvos vėliavą ant namų privaloma iškelti trimis progomis – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją.

Kitomis atmintinomis dienomis vėliavas privalomai turi kelti valstybinės institucijos bei viešosios įstaigos.

Tad Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, paprastai tikrinantys, kaip laikomasi šios prievolės, šį savaitgalį minint Gedulo ir vilties dieną reidų nevykdė.

Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Viliaus Valio teigimu, buvo atlikta tik stebėsena.

„Tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje nebuvo daug iškeltų vėliavų“, – būtent gyventojų pilietiškumą apibendrino V.Valys.

Pašnekovas pastebėjo, jog paprastai gyventojai akyliau seka tas dienas, kai trispalvę iškelti yra būtina, o dienomis, kai šis veiksmas neprivalomas, prie reto namo plevena šalies vėliava.

Vis dėlto visi, kuriems atmintinomis dienomis vėliavą kelti privalu, savo pareigą įvykdė. Poskyrio vadovo teigimu, Viešosios tvarkos skyriaus specialistai neužfiksavo nė vienos įstaigos, kuri nebūtų iškėlusi trispalvės.

Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, klaipėdiečiai turėtų nepamiršti virš namų iškelti trispalvių. Situaciją stebės tikrintojai, tačiau pabrėžiama, kad šiuo atveju svarbiausia ne kontrolė, o sąmoningumas.

Lietuvos valstybės atkūrimo diena – viena iš progų, kada vėliavos turi plazdėti virš visų namų.

Iškelti jas visiems privaloma ir kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Per likusias šventes ir atmintinas dienas trispalvės turi plevėsuoti virš pastatų, kuriuose įsikūrusios valstybinės institucijos, įstaigos, įmonės.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai stebės, ar klaipėdiečiai iškėlė vėliavas. Pažeidėjams gresia įspėjimas arba bauda nuo 2 iki 8 eurų.

Kartą jau baustiems asmenims numatomos didesnės sankcijos. Jiems gresia bauda nuo 8 iki 17 eurų.

"Žinoma, šiuo atveju kontrolė nėra pats svarbiausias dalykas. Žmonės turi būti sąmoningi ir patys iškelti vėliavas", – komentavo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Pasak jo, prieš kelerius metus pradėjus atidžiau stebėti, ar klaipėdiečiai iškelia vėliavas valstybinių švenčių metu, situacija buvo prasta.

Daugiausia pažeidimų buvo nustatoma privačių namų kvartaluose. Vėliavos būdavo iškeliamos tik ant vieno kito namo. Problemų nekilo dėl daugiabučių namų. Administratoriai pasirūpindavo, kad trispalvės plevėsuotų.

"Taikėme sankcijas ir padėtis pagerėjo. Dabar valstybinių švenčių metu kabo kur kas daugiau vėliavų", – komentavo vedėjas.

Pagal nustatytą tvarką vėliavos turi būti iškeliamos 7 val., o nuleidžiamos 22 val.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, trispalves virš pastatų iškėlė ne visos valstybinės įstaigos, kurioms tą padaryti yra privaloma. Virš kai kurių namų plevėsavo vėliavos su juodu kaspinu, nors šis nėra būtinas.

Laisvės gynėjų dieną iškelti trispalves turi visos valstybinės institucijos. Kontrolieriai stebėjosi, kaip laikomasi šio reikalavimo. Pažeidimų išvengti nepavyko.
Trys valstybinės įstaigos pamiršo iškelti trispalves, nors proga visiems gerai žinoma.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys situacijos nedramatizavo. Įspėjimo sulaukusios įstaigos iš karto iškėlė trispalves.

„Ši akcija buvo daugiau prevencinė. Įvertinsime aplinkybes, kodėl įstaigos neiškėlė vėliavų ir spręsime, ar skirti sankcijas. Visokių situacijų juk pasitaiko. Bendra situacija tikrai nėra bloga. Žinoma, viso miesto nepatikrinome“, – pasakojo vedėjas.

Nors sausio 13-ąją virš gyvenamųjų namų neprivaloma iškelti trispalvės, kai kurie klaipėdiečiai tą padarė. Ant daugiabučių trispalvių nebuvo gausu.

Buvo namų, ant kurių kabėjo vėliavos su gedulo ženklu – juodu kaspinu. Sausio 13-ąją pastarojo nereikia. Vėliavos su gedulo ženklu keliamos tris kartus per metus: birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties, birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido, rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dienomis.

„Matyt, žmonės prisiminė skaudžius sausio 13-osios įvykius ir nusprendė, kad reikia iškelti vėliavą su gedulo ženklu“, – spėjo vedėjas.

Visiems iškelti trispalves virš pastatų privaloma tris dienas per metus: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Už vėliavos neiškėlimą gresia nuobaudos. Gyventojams pirmą kartą pažeidusiems tvarką gresia bauda nuo 2 iki 8 eurų. Litais nuobauda buvo nuo 10 iki 30 litų.

Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos atstovams taikomos griežtesnės nuobaudos. Už pirmą pažeidimą – nuo 8 iki 17 eurų. Litais buvo nuo 30 iki 60 litų.

Pirmą kartą prasižengusieji turi galimybė susimokėti administracinį nurodymą – pusę minimalios baudos, bet nemažiau nei 2 eurai.

„Litą pakeitus eurams visos baudos sumažėjo. Administracinis nurodymas gaunasi apie 7 litus, o buvo 10 litų“, – komentavo vedėjas.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, institucijos ant pastatų turėtų nepamiršti iškelti trispalvių. Kontrolieriai ketina stebėti, kaip laikomasi šio reikalavimo.

Iškelti šalies vėliavas Laivės gynėjų dieną privalo tik valstybės institucijos. Gyventojams tai daryti nėra būtina.

Visiems iškelti trispalves virš pastatų privaloma tris dienas per metus: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Pagal nustatytą tvarką trispalvė turi plazdėti nuo 7 iki 22 val. Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai stebės, ar valstybinės institucijos iškėlė trispalves Laisvės gynėjų dieną. Vis dar pasitaiko atvejų, kad kai kurios tai pamiršta padaryti.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pabrėžė, kad taip nutinka ne iš piktos valios. Paprasčiausiai kažkas su kažkuo nesusiderina.

"Aišku, tai nėra pasiteisinimas. Valstybinės įstaigos turi rodyti pavyzdį kitiems. Jos turi nepamiršti iškelti trispalvių", – komentavo vedėjas.

Laisvės gynėjų dieną vėliavos dažnai plazda ir prie gyvenamųjų namų, nors jų išsikelti ir nėra privaloma.

Už vėliavos neiškėlimą gresia nuobaudos. Gyventojams, pirmą kartą pažeidusiems tvarką, gresia bauda nuo 10 iki 30 litų. Užfiksavus pakartotinį pažeidimą – nuo 30 iki 60 litų.

Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos atstovams taikomos griežtesnės nuobaudos. Už pirmą pažeidimą – nuo 30 iki 60 litų, už pakartotinį – nuo 60 iki 120 litų.

Vėliavą institucijos turi iškelti

Sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną.

Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną.

Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną.

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną.

Gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į ES dieną.

Gegužės 9-ąją – Europos dieną.

Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu).

Birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu).

Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną.

Rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną.

Rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną.

Rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu).

Spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną.

Lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną.

Lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.