LIETUVA IR UKRAINA PASIRAŠYS DVIŠALĘ SUTARTĮ DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS

Lietuva ir Ukraina pasirašys dvišalę sutartį dėl socialinės apsaugos, siekdamos pažaboti ukrainiečių darbuotojų išnaudojimą Lietuvoje, penktadienį Vilniuje paskelbė abiejų šalių prezidentai.

Dalios Grybauskaitės teigimu, kai kurios Lietuvos įmonės ukrainiečiams moka nepagrįstai mažus atlyginimus.

„Esame apsitarę su prezidentu ir su delegacijomis, kad turbūt bus tikslinga pasirašyti net ir sutartį tarp valstybių dėl socialinės apsaugos tiek dėl čia dirbančių ukrainiečių, tiek ir lietuvių darbuotojų, kurie dirba Ukrainoje“, – per spaudos konferenciją sakė D. Grybauskaitė.

„Girdėjome situaciją Skandinavojoje, kai lietuvių darbuotojai dirba ir jiems mokama mažiau, tai šį fenomeną lietuvių įmonės pradeda naudoti ir Lietuvoje, pavyzdžiui, trečiųjų šalių darbuotojams, Ukrainos darbuotojams“, – pridūrė prezidentė.

Kiekvienos šalies savigarba ir orumas negali leisti eksploatuoti darbo jėgos iš kitų šalių.

„Kiekvienos šalies savigarba ir orumas negali leisti eksploatuoti darbo jėgos iš kitų šalių. Lietuvos įmonės ar, pavyzdžiui, Lenkijos įmonių (tokia) elgsena yra smerktina ir turi būti nelegali“, – sakė D. Grybauskaitė.

Ukrainiečių imigracija į Lietuvą išaugo Vyriausybei supaprastinus galimybes jiems įsidarbinti Lietuvoje ir šiemet birželį įsigaliojus Ukrainos beviziam režimui su Europos Sąjunga ES.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė, kad klausimą dėl ukrainiečių teisių apsaugos kelia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

„Aptarėme socialinės apsaugos klausimą dėl ukrainiečių, kurie gauna darbo vizas, darbinasi Lietuvos teritorijoje. Aš tą klausimą keliu ir kitose valstybėse. Esu dėkingas poniai Daliai, kad nurodėme vadovams, dirbantiems su socialine apsauga, labai greitu laiku paruošti tam tikrą susitarimą“, – žurnalistams sakė P. Porošenka.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2016 metais nustatyta 60 nelegaliai dirbusių užsienio šalių piliečių, iš jų 47 buvo Ukrainos piliečiai, tai sudarė 78,3 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių. Šiemet iš 90 nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių 63 buvo Ukrainos piliečiai.

Beveik visi nelegaliai dirbę Ukrainos piliečiai buvo nustatyti statybos sektoriuje, inspekcija informavo BNS.

Ukrainiečiai sudaro daugiau kaip pusę nuo visų įdarbintų užsieniečių, pernai jų į Lietuvą atvyko 11 tūkst., šiemet šis skaičius turėtų būti gerokai didesnis.

Emigruoti į Lietuvą ukrainiečius skatina didesni atlyginimai. Vidutinė alga Ukrainoje siekia apie 250 eurus, Lietuvoje – apie 660 eurų „į rankas“.

Analitikai sako, kad darbo imigracija Lietuvai yra neišvengiama dėl lietuvių emigracijos į Vakarų Europą ir kvalifikuotų darbininkų trūkumo. Tačiau kritikai nerimauja, jog pigesnė darbo jėga iš Ukrainos stabdys lietuvių atlyginimų augimą, dėl nelegalių darbuotojų gali išaugti šešėlinės ekonomikos mastas.

Ukrainos verslo lūkesčiai

Ukrainos verslo atstovai tikisi, kad rengiama dvišalė sutartis padės užtikrinti  civilizuotas darbo sąlygas vis gausiau į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams.

„Ukraina ir Lietuva patiria didelių sunkumų, susijusių su darbo jėgos migracija. Turime užtikrinti, kad darbo migrantai būtų apginti teisiniu, socialiniu požiūriu, užtikrintos darbo saugumo sąlygos – kad migrantai jaustųsi visateisiais žmonėmis,“ – BNS penktadienį sakė Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidentas, buvęs Ukrainos premjeras Anatolijus Kinachas.

„Tikiuosi, kad šis susitarimas bus artimiausiu metu bus pasirašytas, sukurs civilizuotas sąlygas migrantams, kurie laikinai priversti dirbti už Ukrainos ribų, kartu taps abipusės mūsų tautų pagarbos dalimi“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, spręsdamos migracijos klausimus abiejų šalių tarnybos privalo atsižvelgti į pasaulinius iššūkius, pradedant terorizmo grėsme ir baigiant tarptautiniais nusikaltimais.

„Reikia kurti civilizuotus standartus dirbti, šiuo atveju, Lietuvoje ir ši užduotis reikalauja kompleksinių priemonių. (...) Renkantis priemones būtina atsižvelgti ir į globalias problemas: tai yra ir nelegali migracija, narkotikų kontrabanda, terorizmas – kad darbo migrantų fone nepadidėtų ir šių reiškinių rizika. Be abejo, turi būti suderintas ir muitinės, pasienių ir kitų – migracijos, teisėsaugos – tarnybų darbas“, – kalbėjo A. Kinachas.

Jis teigė, kad darbo migrantų klausimais bendradarbiaujama ir su kitomis šalimis, nes ši problema gilėja 15 metų. Ukraina jau pasirašė susitarimus su Portugalija ir Italija dėl darbo migrantų teisinės apsaugos.

Tikisi paramos dėl Astravo AE

Lietuva bando užsitikrinti Ukrainos paramą, užkertant kelią nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) statybai Baltarusijoje, teigia Lietuvos energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, kol kas nesulaukta konkrečios Kijevo pozicijos.

„Lietuva tikisi paramos iš Ukrainos, šalies, kuri labiausi nukentėjo nuo branduolinės elektrinės avarijos Černobylyje pasekmių. Astravo rajone Baltarusijoje statoma atominė elektrinė yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, sveikatai ir aplinkai. Tai pripažinome dviem įstatymais, kurie priimti mūsų parlamente“, – penktadienį Lietuvos-Ukrainos ekonomikos forume Vilniuje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Ministras teigė dar nesulaukęs Ukrainos reakcijos, bet tikisi, jog pavyks atkreipti viso regiono dėmesį į Astravo jėgainės saugumo problemą.

„Kol kas konkretesnių žingsnių ar paramos iš Ukrainos pusės neturime, bet manau, kad pirmiausia suprasti pačią problemą (...) Šiuo klausimu paramos prašome visos Europos. Regione reikia žiūrėti plačiau, mums reikalinga ne tik Lenkijos, Baltijos šalių, bet ir Ukrainos parama, suprantant šio projekto (Astravo AE – BNS) pavojingiausius aspektus. Mes kalbame apie visus galimus instrumentus – Europos Sąjungos, Tatenos instrumentų panaudojimą, taip pat apie dvišalius santykius tiek mūsų regione, tiek Ukrainoje“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) lapkritį vykusiame Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikime Briuselyje sakė, kad dėl saugumo standartų Lietuvos kritikuojamas Astravo AE projektas rūpi visai Europai, ir Briuselis atidžiai jį seks.

Siekdama apsunkinti Astravo AE projektą, Lietuva žada blokuoti elektros patekimą į šalies rinką. Vyriausybė prieš dvejus metus taip pat kreipėsi į Briuselį, ragindama ES lygiu pradėti diskusijas dėl elektros boikoto iš nesaugių elektrinių, bet nesulaukė nei EK, nei kitų ES šalių paramos.

Astravo AE stato Rusijos korporacija „Rosatom“ – ji žada, kad abu elektrinės reaktoriai turėtų pradėti veikti 2020 metų vasarą.

Lietuva kaltina Minską, kad jėgainė netoli Vilniaus statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų.

Žada ginti teisėsaugą

Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka žada saugoti su korupcija kovojančias teisėsaugos institucijas nuo politikų kišimosi, ir sako esąs pasirengęs pateikti įstatymo projektą dėl antikorupcinio teismo steigimo.

„Jokių grėsmių dėl politikų kišimosi antikorupcinių institucijų veikloje aš neleisiu“, – sakė P. Porošenka per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Jis teigė D. Grybauskaitei pateikęs labai detalią informaciją apie situaciją dėl Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro. Šiai institucijai, kritikų teigimu, pastaruoju metu buvo iškilusi grėsmė dėl politikų spaudimo.

P. Porošenka sakė, kad Ukrainos antikorupcinė sistema buvo sukurta jo iniciatyva, ir niekada nebuvo jokių pranešimų apie prezidento institucijos kišimąsi į tyrimus.

Skėčio nuo antikorupcinių organų neturi niekas – nei ministrai, nei deputatai, nei gubernatoriai.

„Skėčio nuo antikorupcinių organų neturi niekas – nei ministrai, nei deputatai, nei gubernatoriai“, – tikino Ukrainos prezidentas.

P. Porošenka į Lietuvą atvyko praėjus dienai, kai Ukrainos parlamentarai atsiėmė įstatymo projektą, kuris, kritikų teigimu, būtų pakirtęs antikorupcinių institucijų nepriklausomybę.

Klausimas iš darbotvarkės išbrauktas po Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Europos Sąjungos (ES) ir JAV perspėjimų ginti Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro savarankiškumą.

P. Porošenka Vilniuje sakė, kad parlamentui nereaguojant į siūlymą kurti antikorupcinį teismą, jis artimiausiu metu pateiks įstatymo projektą, kuris atsižvelgs į tarptautinių ekspertų pastangas.

Lietuvos prezidentė savo ruožtu sakė, kad Ukraina turi užtikrinti ir teisėsaugos nepriklausomumą nuo politikų, ir teisėsaugos nesikišimą į politinius procesus.

Atsakydama į Ukrainos žurnalistės klausimą, D. Grybauskaitė kelis kartus pabrėžė, kad su teisėsaugos politikavimo problema anksčiau susidurdavo ir Lietuva.

„ES ir Lietuvos pozicija, kad demokratinė valstybė turi užtikrinti teisėsaugos institucijų nepriklausomybę ir politikų nesikišimą į teisėsaugos darbą. Tai bendras principas, kuris galioja mums, Lietuvoje, toks turi būti ir Ukrainoje“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė D. Grybauskaitė.

„Bet tai reiškia ir teisėsaugos institucijų didžiulę atsakomybę, kad (...) ikiteisminė informacija negali būti naudojama ar teikiama viešai erdvei ar politikams kaip susidorojimo įrankis su oponentais. Aš kalbu apie Lietuvos patirtį, kad tokios pagundos ir tokie atvejai buvo ir mūsų istorijoje“, – teigė ji.

„To proceso, kad teisėsauga pradeda dalyvauti politikoje per informacijos panaudojimą, per šantažą, toleruoti jokioje valstybėje negalima. Dar kartą akcentuoju, kad kalbu apie Lietuvos patirtį ir mano poziciją Lietuvos teisėsaugos institucijų atžvilgiu. Ta praktika ir ta pozicija taip pat taikytina ir reikalavimai mūsų yra taip pat ir Ukrainos pusei“, – pridūrė prezidentė.

M. Saakašvilio byloje – tarptautiniai ekspertai?

Tarptautiniai ekspertai gali būti įtraukti ištirti kaltinimus buvusiam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui dėl neteisėto paramos gavimo iš Rusijos, sako Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

„Siekiant visiško aiškumo ir pasitikėjimo, neatmetu galimybės, kad tyrimas paprašys papildomos ekspertizės, įskaitant iš tarptautinių organizacijų“, – sakė P. Porošenka per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Ukrainos prezidentas sakė, kad nesikiš į tyrimą, o valstybė užtikrins atvirą ir objektyvų tyrimą.

Ukrainos policija šią savaitę nesėkmingai bandė suimti M. Saakašvilį, kai teisėsauga jam pateikė kaltinimus gavus neteisėtą finansavimą iš buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus aplinkos.

„Jei ką nors finansuoja šalis agresorė, jos specialiosios tarnybos ar jos oligarchai, turėdami tikslą sutrikdyti socialinę ramybę ir valstybės stabilumą, tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – Vilniuje sakė P. Porošenka.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė M. Saakašvilio istoriją komentuoti atsisakė, sakydama, kad tai yra Ukrainos vidaus reikalas.

P. Porošenka 2015 metais paskyrė M. Saakašvilį Odesos gubernatoriumi, bet vėliau tarp jų kilo konflitkas, ir P. Porošenka atėmė iš M. Saakašvilio Ukrainos pilietybę. M. Saakašvilis rugsėjį su būriu rėmėjų grįžo į Ukrainą, nors Ukrainos pasieniečiai bandė tam užkirsti kelią.

M. Saakašvilis save pristato kaip ryžtingą kovotoją su korupcija ir pateiktus kaltinimus vadina P. Porošenkos provokacija.