LENKŲ MINISTRAS RAGINA LIETUVĄ IŠSPRĘSTI KLAUSIMUS DĖL ASMENVARDŽIŲ

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) ketvirtadienį paragino Lietuvą leisti vietos lenkams savo pavardes asmens dokumentuose rašyti originaliais rašmenimis.

Vilniuje viešintis ministras taip pat paragino gausiai lenkų apgyvendintose vietose Lietuvoje leisti rašyti vietovardžius lenkų kalba.

„Lietuvių mažuma Lenkijoje (...) neturi jokių problemų dėl lietuviškų raidžių naudojimo, jeigu yra rašoma vardas ir pavardė, tai pat ir vietovių pavadinimų atžvilgiu, ir manome, kad šie klausimai ir Lietuvoje turėtų būti taip pat reguliuojami“, – žurnalistams sakė J. Czaputowiczius.

Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietos valdžios atstovai prieš daugiau nei dešimt metų bandė gatvių pavadinimus rašyti lenkų ir rusų kalbomis, bet dėl to kilo į teismus persikėlę ginčai.

Teismai įpareigodavo užrašus užsienio kalba nuimti. Valstybinės kalbos įstatyme rašoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, tai yra lietuvių, kalba.

Tuo metu Seimo vadovybė žada, kad įstatymų projektai dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose bus svarstomi rudens sesijoje.

Pagal vieną jų, Lietuvos piliečio vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis būtų galima rašyti pagrindiniame paso puslapyje, jeigu to norintis asmuo pateiktų nelietuviškos pavardės variantą pagrindžiantį šaltinį. Tokią galimybę turėtų ir užsieniečio pavardę po santuokos perėmę lietuviai.

Antrasis projektas numato, kad vardas ir pavardė nelietuviškais rašmenimis turėtų būti rašomi papildomame paso puslapyje arba antroje tapatybės kortelės pusėje.

Vyriausybė pritaria pirmajam projektui.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.

Lenkija žada paramą Vengrijai

Vilniuje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras J. Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) žada remti Vengriją ginče su Europos Sąjunga (ES), tuo metu Lietuva sako sieksianti Budapešto ir bendrijos dialogo.

Europos Parlamentas trečiadienį nubalsavo, kad ES imtųsi priemonių dėl demokratijos vertybių ir teisinės valstybės principų varžymo Vengrijoje. Dėl to turėtų spręsti iš visų ES narių sudaryta Taryba.

Prieš Vengriją turėtų būti pradėta pažeidimo procedūra, o po jos Budapeštas gali prarasti balsavimo teisę ES.

„Jeigu tai taptų diskusija Taryboje, mes būtume prieš tai. Mes vetuosime sprendimą, jeigu bus sprendžiama dėl sankcijų“, – sakė J. Czaputowiczius bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos kolega Linu Linkevičiumi.

„Manau, kad ES bando daryti spaudimą mūsų regiono šalims ir šiuo atveju turime demonstruoti solidarumą“, – pridūrė jis.

L. Linkevičius teigė, jog sankcijos Vengrijai nepadės suartinti ES ir Budapešto pozicijų ir tvirtino, kad „mes esame už dialogą vietoje ultimatumų“.

Vis dėlto jis neatskleidė, kaip Lietuva balsuotų, jeigu klausimas dėl sankcijų Vengrijai persikeltų į Tarybą.

„Kas vyks ateityje, apie tai ir spręsime ateityje“, – kalbėjo ministras.