SEIMAS IŠ NAUJO SVARSTYS VETUOTĄ ĮSTATYMĄ DĖL GRIEŽTESNIŲ REIKALAVIMŲ RINKIMŲ KOMITETAMS

Seimas iš naujo svarstys prezidento Gitano Nausėdos vetuotą Politinių organizacijų įstatymą, kuriuo buvo sugriežtinti reikalavimai steigiant politinius komitetus dalyvauti Europos Parlamento (EP) ir savivaldos rinkimams.

Prezidento veto šeštadienį Seimo posėdyje pristatęs jo patarėjas Povilas Mačiulis teigė, jog padidinti reikalavimai rinkimų komitetų steigimui apsunkins jų dalyvavimą politiniame gyvenime ir „nesudarys lygių sąlygų į vietos savivaldą bei ES reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių“.

„Priimant šį teisės aktą nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė artėjant 2023 metų savivaldos rinkimams reikšmingai didinti visuomenėje įprastą ir jau nusistovėjusį visuomeninių rinkimų komitetų skaičių. Toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų įsteigimo galimybėms ir galimybėms dalyvauti rinkimuose“, – sakė P. Mačiulis.

Pristatydamas šalies vadovo poziciją P. Mačiulis pažymėjo, kad „žymus minimalaus steigėjų skaičiaus didinimas reikšmingai apsunkina ne tik polinių komitetų steigimą, bet ir jų tęstines veiklos galimybes“.

„Šalies vadovo įsitikinimu, toks teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų į vietos savivaldą bei ES reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių, kurie atstovautų asmenims, turintiems skirtingą pasaulėžiūrą, ateities viziją ir politinę valią“, – kalbėjo patarėjas.

Gavęs šalies vadovo grąžintą įstatymą parlamentas sprendžia, ar jį laikyti nepriimtu, ar svarstyti iš naujo. Šeštadienį bendru sutarimu Seime buvo pritarta, kad Politinių organizacijų įstatymas būtų svarstomas iš naujo.

Seimo baigiantis pavasario sesijai priimtas įstatymas numato, kad EP rinkimuose dalyvauti norinčiam politiniam komitetui reikėtų bent 1 tūkst. steigėjų, o savivaldos rinkimams – bent 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų.

Dabar įstatymas numato, kad rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą turi paremti bent 20 proc. tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Pasak prezidento, minimalaus steigėjų skaičiaus didinimas reikšmingai apsunkina politinių komitetų steigimą.

„Politinių komitetų teisė dalyvauti rinkimuose yra apsunkinama taip, kad gali iš esmės tapti deklaratyvi. Jei mes ne tik deklaruojame, bet ir iš tikrųjų norime skatinti žmonių įsitraukimą, pilietinę galią, pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe, reguliavimu turi būti įtvirtinami ne apsunkinimai, o priešingai – galimybės dalyvauti rinkimuose kuo platesniam ratui žmonių, jos turi būti paprastinamos ir lengvinamos“, – Prezidentūros pranešime vetuodamas įstatymą sakė G. Nausėda.

Jis taip pat pažymėjo, kad naujame Politinių organizacijų įstatyme „dauguma pareigų ir politinėms partijoms taikomų reikalavimų yra taikoma ir politiniams komitetams“, tačiau valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami tik politinėms partijoms.

„Siekdamas užtikrinti konstitucinių reikalavimų laikymąsi, taip pat politinių komitetų nuolatinės veiklos sąlygas ir tęstinumą, prezidentas siūlo įstatyme numatyti valstybės biudžeto lėšų skyrimą politinių komitetų veiklai finansuoti, taip sudarant sąlygas skirti pasiekimus rinkimuose atspindintį valstybės biudžeto finansavimą ne tik partijoms, bet ir politiniams komitetams“, – teigė prezidentas.