V. ŠAPOKA: KVIEČIU KARTU STATYTI MOKESČIŲ SISTEMOS NAMĄ

Vyriausybės siūlomas trejų metų mokestinių permainų planu siekiama didinti mažas ir vidutines pajams gaunančių žmonių pajamas, taip pat stiprinti kovą su šešėline ekonomika, tvirtina finansų ministras Vilius Šapoka.

„Mokesčių pertvarka yra kaip namo statyba (...) Prašydamas palaikymo ir prisiimdamas atsakomybę kviečiu šitą namą statyti kartu ir nebandyti jo sugriauti“, pristatydamas Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką parlamentarams sakė V. Šapoka.

„Turime ieškoti ir sutarti dėl bendro intereso, patraukus vieną sieną, ar stogą, namas sugrius“, - pridūrė jis.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 52, prieš - 28, susilaikė 15 Seimo narių.

Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu - Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.

Konservatorius Mindaugas Majauskas priekaištavo, kad Vyriausybė planuoja nedidelėmis sumomis padidinti beveik visų visuomenės grupių pajamas, vietoj to, kad bandytų spręsti aktualiausias vienos ar kelių sričių problemas.

„Mokestine pertvarka didžiausias dėmesys skiriamas dirbantiesiems, siekiant jiems sumažinti mokestinę naštą, kuri lyginant su mūsų kaimynėmis, yra smarkiai per didelė“, - teigė V. Šapoka.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad siūlomais pakeitimais Vyriausybė silpnina „Sodrą”.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad  pakeitimai yra žingsnis teigiama kryptimi, o toliau dėl jų bus galima diskutuoti Seimo komitetuose.

Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 21 proc. gyventojo pajamų mokestis, 6 proc. punktais didėjantis dėl bazinės pensijos mokėjimo perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka.

Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,24 proc., ji apims nelaimingų atsitikimų, nedarbo ir profesinių ligų draudimą, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.

Perskaičiuojant darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai“, ji visiems bus sumažinta 2 proc. punktais. Tai susiję su permainomis pensijų kaupime – 2 proc. „Sodros“ pervedimų į antros pakopos pensijų fondus naikinimu ir gyventojo įmokos padidinimu iki 4 procentų. Valstybė kaupiantiems antros pakopos fonduose ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Atlyginimo riba, iki kurios taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), turėtų augti iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), numatytas trejų metų NPD didinimo planas. NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai). Antrais reformos metais NPD didėtų iki 370 euro, o 2021–aisiais – iki 470 eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Nepagrindinio būsto apmokestinimo klausimas

Seimas svarstys Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

Už tai numatančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 56, prieš - 12, susilaikė 27 Seimo narių.

Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.

Finansų ministras Vilnius Šapoka teigė, kad siekiama išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, taip pat užkirsti kelią NT burbulo formavimuisi.

Konservatorius Mykolas Majauskas nuogąstavo, kad nauja NT apmokestinio tvarka skatins gyventojus ieškoti landų jo išvengti, būstą, pavyzdžiui, perrašant žmonai arba vaikams.

Tuo metu liberalė Aušrinė Armontaitė klausė, ar taip nėra ruošiama dirva visuotiniam, įskaitant ir pagrindinį būstą, apmokestinimui.

Anot V. Šapokos, daugelyje šalių, kur taikomas visuotinis NT apmokestinimas, yra numatyta eilė lengvatų socialiai pažeidžiamiems asmenims ir jų grupėms, todėl to daryti Lietuvoje neketinama.

Be to, anot ministro, visuotinis NT apmokestinimas neatneštų reikšmingų pajamų, kurios galėtų pastebimai padidinti perskirstymą per biudžetą, nes NT vertė Lietuvoje yra ganėtinai maža.

Spaudimas dėl visuotinio NT mokesčio

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė patyręs spaudimą įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Dabartinis Vyriausybės pasiūlymas, jo žodžiais, yra kompromisas.

S. Skvernelio teigimu, spaudimas buvo iš tarptautinių organizacijų ir Lietuvos banko.

„Mes tikrai sulaukėme pakankamai didelio spaudimo, ar tai būtų Tarptautinis valiutos fondas, ar EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS), ar tas pats Lietuvos bankas, kad įvestume visuotinį turto mokestį“, – žurnalistams po susitikimo su Liberalų sąjūdžio frakcija Seime sakė premjeras.

Anot jo, Vyriausybės siūlymas yra kompromisas tarp dabartinės NT apmokestinimo sistemos ir visuotinio mokesčio.

Lietuvas bankas siūlė NT mokesčio bazę išplėsti labiau ir taikyti jį visam būstui, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes. Mokestis, anot centrinio banko, turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą: mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomas mažesnis mokestis.

LB skaičiuoja, kad toks modelis leistų viešųjų finansų pajamas iš nekomercinio NT mokesčių padidinti dešimteriopai.

Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti ne tik NT mokestį, bet ir automobilių mokestį. Savo ruožtu EBPO Lietuvai siūlė didinti gyventojų NT mokestį.

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus.

Pagrindinis būstas ir sodybos būtų apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą: 0,5 proc. tarifas nekilnojamajam turtui už 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – už 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – už daugiau kaip 500 tūkst. eurų.

Kovos su šešėliu priemonės

Seimas svarstys Vyriausybės siūlomas kovos su šešėliu priemones. Parlamentarai po antradienį po pateikimo pritarė tai numatančioms įstatymų pataisoms, kurios teikiamos kartu su Vyriausybės mokesčių reformos pasiūlymais.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma didinti baudas už įvairius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu, netinkama veikla, leidimų ar licencijų užsiimti tam tikra veikla neturėjimu.

2019 metais verslui ir gyventojams ketinama siūlyti vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius.

Anot konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, „mokesčių amnestijos“ praktika anksčiau yra sulaukusi labai kritiško Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų vertinimo.

„Tikrai negalėčiau pavadinti to amnestija, nes mokesčius sumokėti reikės. Kalbame tik apie atleidimą nuo baudų ir delspinigių“, - teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Jis taip pat pabrėžė, kad tai būtų vienkartinė akcija, tuo metu TVF kritikuoja pasikartojančius veiksmus, kai yra leidžiama nurašyti ir dalį nesumokėtų mokesčių.

Labdaros ir paramos įstatymo pataisos leistų paramos gavėjo statusą gauti tik tiems asmenims, kurie atitiktų minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, o Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai numato, jog neatitikus tokių kriterijų, nebus galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Gyventojams, kurie legaliai pirks remonto, statybos ar kitas namų ūkyje suteiktas paslaugas – pavyzdžiui, auklių arba namų tvarkytojų, ketinama suteikti galimybę susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas ir taip susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Tuo pačiu visos veiklos, kurioms kuriamos naujos GPM paskatos, nebegalės  būti vykdomos su verslo liudijimu.

Pagrindiniu teikiamų įstatymų pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.

Opozicija inicijuoja komisiją

Opozicinės Seimo frakcijos siekia sudaryti laikiną komisiją, kuri su Vyriausybės atstovais, ekspertais ir socialiniais partneriais iki spalio apsvarstytų Vyriausybės parengtus mokesčių ir pensijos sistemos pertvarkų projektus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos iniciatyva opozicinės frakcijos Seimui teikia rezoliuciją dėl komisijos sudarymo. Joje rašoma, kad sprendimus Vyriausybė priėmė nederindama su socialiniais partneriais, partijomis ir ekspertais.

„Į Seimą atnešti įstatymų projektai visiškai neatspindi to lūkesčio, kuris buvo sukeltas žmonėms laukiant reformų daugiau nei pusantrų metų. Natūralu, kad matydami mokesčių ar šešėlio mažinimo įstatymų pasiūlymus, kurių dalis yra visiškai nesusijusi su mokesčių sistemos esme, esame nusivylę“, – pranešime spaudai sako TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Rezoliuciją, be G.Landsbergio, teikia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai gegužę nusprendė iki rugsėjo 1–osios įvertinti Vyriausybės  siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos. Buvo sudaryta šešių parlamentarų ir keturių ekspertų darbo grupė, joje yra socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų komitetų vadovai Stasys Jakeliūnas ir Rimantė Šalaševičiūtė, parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys. Grupei priklauso ir premjero patarėjas Lukas Savickas, Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narys Evaldas Veleiša, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka. 

S. Jakeliūno teigimu, darbo grupės steigimas suderintas su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Vyriausybė yra patvirtinusi pensijų reformą ir siekia sujungti darbuotojo bei darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidėtų 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Įžvelgia klastą

Seimo opozicija nuogąstauja, kad valdantieji kitąmet neplanuoja didinti atlyginimų valstybės tarnautojams ir pareigūnams. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras ramina, kad dabar siūlomas bazinis dydis tėra formalumas, o tikrasis dydis bus pateiktas tradiciškai su kitų metų valstybės biudžetu.

Linas Kukuraitis antradienį Seimui pateikė įstatymo projektą, kad kitąmet pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojami atlyginimai pareigūnams, valstybės tarnautojams, politikams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, būtų 170,79 euro.

Šiemet nustatytas 137 eurų bazinis dydis. Tačiau jeigu kitąmet įsigalios Vyriausybės siūlymas, kad visus mokesčius mokėtų pats darbuotojas, minėtas bazinio dydžio padidinimas nuo 137 iki 170,79 euro tik kompensuotų jo išlaidas, o realaus padidinimo „į rankas“ nebūtų.

„Čia yra tik techninis keitimas, kad nepaliktume labai didelės grupės žmonių, priėmę šitą paketą, su daug mažesniu atlyginimu nuo sausio 1 dienos, jeigu derybos nepavyktų dėl kitų sąlygų. Kad nekeltume įtampos visuomenėje buvo pateiktas ir šito bazinio dydžio patikslinantis projektas“, – aiškino ministras.

„Techniškai didiname, tačiau kartu su valstybės biudžetu bus teikiami konkretūs siūlymai dėl bazinio dydžio padidinimo taip, kaip bus suderėta su profesinėmis sąjungomis“, – tikino jis.

Tuo metu opozicija tai vadino gudravimu ir įžvelgė klastą, kad dabar patvirtinus bazinį dydį, vėliau prie jo nebus grįžta.

„Jūsų pristatymas kvepia tam tikru gudravimu“, – teigė konservatorius Rimantas Dagys.

„Pritarę leistume ministrui negrįžti pas mus ir nedidinti bazinio dydžio, jeigu nesusitars su profsąjungomis“, – įspėjo konservatorė Gintarė Skaistė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas priminė, kad pagal galiojantį įstatymą Vyriausybė iki liepos 1 dienos turi Seimui pateikti realų bazinį dydį, suderėtą su profesinėmis sąjungomis.

„Derybos vyksta, jeigu bus susiderėta per birželio mėnesį, skubos tvarka teiksime Seimui naują dydį“, – sakė L. Kukuraitis.

Pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas antradienį pateiktas kaip socialinio draudimo reformos dalis. Jam Seimas po pateikimo pritarė 56 parlamentarams balsavus už, 21 – prieš, 25 susilaikius.

Įstatymas dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo priimamas kasmet.

V. Šapoka: delsti su reformomis negalima

Finansų ministras stebisi opozicijos siūlymu vėlinti mokesčių bei pensijų reformas ir tikisi, kad joms Seime bus pritarta dar pavasario sesijoje, iki liepos.

„Tokie siūlymai kelia nuostabą. Šiandien kaip sykis buvo svarstomos išvados dėl korupcijos įsigalėjimo Lietuvoje ir lyg sutarėme dėl bendro tikslo, kad reikia išskaidrinti valstybę, kovoti su šešėliu, reikia padaryti mokesčių sistemą, kad ji prisidėtų prie pasitikėjimo valstybe kūrimo“, – Seime žurnalistams sakė Vilius Šapoka.

Pasak jo, reformų svarstymo Seime nereikėtų nukelti iki rudens, nes tai pavėlintų jų įsigaliojimą.

„Tie siūlymai reiškia tai, kad tos reformos nebus priimtos. Nukėlimas rudeniui, turint omenyje, kad mokesčių įstatymai turi būti priimti mažiausiai pusę metų iki Naujųjų metų, tai reiškia, kad visos reformos nusikeltų dar mažiausiai metams, tai yra neįsigaliotų nuo 2019 metų, o nuo 2020 metų. Tai yra priešrinkiminiai metai, būtų papildomas, sakyčiau, išbalansuojantis veiksnys. Man tokie siūlymai yra tolygu tiesiog nieko nedaryti“, – argumentavo ministras.

Paklaustas, kaip vyksta darbai valdančiųjų darbo grupėje, revizuojančioje reformas, V. Šapoka teigė, kad esminiai dalykai turėtų likti nepasikeitę.

„Manau, kad esminiai dalykai liks nepakitę, gali keisti tam tikros detalės, bet jos neiškraipys esmės. Kadangi tai yra trimetis planas, tikrai gali būti tam tikros korekcijos. Manau, kad po diskusijos tikrai galėsime patvirtinti, kad tas reformas ne tik būtina padaryti, bet ir įmanoma šią sesiją. Kadangi progresas yra greitas, tai įmanoma ir šią sesiją“, – sakė V. Šapoka.

Premjeras tikisi liberalų paramos

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime paramos, priimant ministrų kabineto siūlomas mokesčių, pensijų sistemos bei kitas reformas. Frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad nuomonę apie reformas liberalų gretose bus suformuotą kitą savaitę.

Jis po susitikimo su frakcija sakė, jog siūlomi mokestiniai pakeitimai iš esmės atitinka liberalų nuostatas.

„Aš pas liberalus atėjau, nes matau galimybę (gauti paramą – BNS), kadangi kalbame apie mokesčius ir tai atitinka daugelį jų ideologinių nuostatų. Mes nekalbame apie mokesčių drastišką kėlimą. Matau, kad kalbame apie mūsų ekonomikos konkurencingumą ir darbo naštos apmokestinimo mažinimą“, – antradienį žurnalistams teigė S. Skvernelis.

Jis teigė nematantis tikslo paramos ieškoti pas konservatorius.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, jog ji kitą savaitę apsispręs, ar palaikyti reformas, nes kol kas vieningos nuomonės liberalai dar neturi.

„Niekada nebūna taip, kad viskas patinka arba viskas nepatinka. Yra priimtinų dalykų, pavyzdžiui, „Sodros“ lubų mažinimas, įmokų mažinimas iš „Sodros“. Visas bendras paveikslas, man atrodo, neužtikrina socialinės gerovės augimo ateities, ekonomikos augimo“, – sakė E. Gentvilas.

E. Gentvilas teigė nesantis patenkintas, kad ministrų kabinetas reformoms pritarimą Seime tikisi gauti per mažiau nei mėnesį.

„Nuo Vyriausybės darbo pradžios praėjo pusantrų metų, dabar pateikė ir laužo Seimui rankas per 25 dienas priimti beveik 50 įstatymo projektų“, – BNS sakė frakcijos lyderis.

Jis susitikime su premjeru antradienį sakė pritariantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno ir kitų parlamentarų siūlymui iki rudens analizuoti pensijų reformos planą.

Vis dėlto premjeras tikisi, kad pavasario sesijos pakaks visoms reformoms apsvarstyti.