DĖL PRIEŠTARINGŲ PASISAKYMŲ VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS VADOVUI SKIRTA PASTABA

Kultūros ministro sudaryta komisija, išnagrinėjusi Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymus viešoje erdvėje, nutarė jam skirti pastabą.

Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis teigė situaciją aptaręs su pačiu A. Valotka ir pripažino manantis, kad šio vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, ir tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.

„Noriu pabrėžti, kad komisijos svarstymas apsiribojo direktoriaus pasisakymais, jo mintimis, ji niekaip nevertino Kalbos įstatymo, jo vykdymo, įvairių interpretacijų, ji vertino valstybės pareigūno, pono Valotkos elgesį“, – antradienį žurnalistams sakė ministras.

Anot jo, pastabos skyrimą lėmė kalbos inspektoriaus teiginiai apie dvikalbius užrašus Vilniaus rajone, ankstesni jo pareiškimai, kad nuo 2024-ųjų kovo inspekcija žada pradėti tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą, bei pateikti paaiškinimai dėl to, atsižvelgta ir į įvykusį susitikimą su Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje.

Paklausiau inspekcijos vadovo, ar jo asmenybė, jo būdo bruožai, jo kalbėjimo stilius telpa į inspektoriaus pareigybę. Man atrodo, kad jis truputėlį yra platesnio kalbėjimo ir platesnio spektro asmenybė, ir paprašiau tą įsivertinti.

„Paklausiau inspekcijos vadovo, ar jo asmenybė, jo būdo bruožai, jo kalbėjimo stilius telpa į inspektoriaus pareigybę, – pasakojo S. Kairys. – Man atrodo, kad jis truputėlį yra platesnio kalbėjimo ir platesnio spektro asmenybė, ir paprašiau tą įsivertinti. Akivaizdu, kad tos situacijos pasitikėjimo tarp manęs, kaip ministro, ir pavaldžios institucijos vadovo tikrai nedidina, bet visiškai nekreipiau dėmesį į jokį emocinį foną“.

S. Kairys pabrėžė, kad priimdamas sprendimus privalo vadovautis teisės aktais ir formaliais dalykais, o ne emocijomis, savo subjektyviu vertinimu.

Pasak kultūros ministro, pastaba reiškia, kad ateityje Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko veikla negalės būti vertinama labai gerai, negalės būti skiriami paskatinimai.

S. Kairys kritikavo, kad Lietuvių kalbos inspekcija kartais neteisingai taiko Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą. Anot jo, stilizuoti, meniniai užrašai negali būti prilyginami ir vertinami taip pat kaip oficialūs ženklai.

S. Kairys. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Konstitucija lygiai taip pat kalba apie tautinių bendrijų teisę į savo religiją, kultūrą ir įvairiausius dalykus, ką mes, kaip valstybė, turime užtikrinti ir leisti puoselėti. Kai kalbame apie stilizuotus dalykus, neoficialias gatvių pavadinimų lenteles, gyvenviečių ribas žyminčius ženklus, kalbame apie tam tikrą kultūros išraišką. Mano manymu, ne taip ir ne ten taikome įstatymą“, – teigė ministras.

Dabar galiojančiajame įstatyme nurodoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Liepos viduryje kultūros ministras sudarė komisiją įvertinti A. Valotkos pasisakymams, mat šis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone esančius kelis dvikalbius viešuosius užrašus teigė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja – lenkų – kalba.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.

Lenkijos ambasadorius šiuos inspekcijos vadovo žodžius pavadino neatsakingais lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu.

Seimo narys Česlavas Olševskis dėl tokios diskusijos metu pasirinktos ir A. Valotkos išsakytos formuluotės kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ši nurodė, kad minėti palyginimai nėra užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę ir tyrimą pradėti atsisakė.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs A. Valotką nepolitikuoti ir atlikti jam numatytas funkcijas.

Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Inspekcija šį sprendimą skundžia teismui.

Inspektorius neskųs jam skirtos pastabos ir žada pasimokyti iš klaidos

Pastabos dėl netinkamų viešų pasisakymų sulaukęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas A. Valotka teigia neketinąs skųsti šios nuobaudos ir žada pasimokyti iš klaidos.

„Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją“, – antradienį BNS sakė A. Valotka, komentuodamas jam skirtą pastabą.

A. Valotka. V. Kopūsto / BNS nuotr.

„Kadangi pasitaiko žmonėms gyvenime suklysti, iš tų klaidų reikia pasimokyti, ir aš tikiuosi, kad iš šito nedidelio suklydimo aš irgi pasimokysiu“, – teigė jis.

A. Valotka, antradienį susitikęs su kultūros ministru, tvirtino nesulaukęs siūlymo trauktis iš pareigų.

Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją.

„Tikrai nepajutau (ministro nepasitikėjimo – BNS). Ėjau į pokalbį nusiteikęs griežtesniam pokalbiui, bet ministras maloniai nustebino, nes nepatyriau nei kokio spaudimo, nei kokių nors dviprasmiškų užuominų, kad esu netinkamas toje vietoje dirbti. Viso to tikrai nebuvo“, – BNS sakė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas.

S. Kairys antradienį žurnalistams tvirtino, kad kalbos inspektoriaus vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, o tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.

„Mes su ministru aptarėme šitą klausimą, gal mūsų nuomonės šiek tiek dėl to išsiskyrė, bet visiškai normalu demokratijos, o ne diktatūros sąlygomis, kad valdininkas yra ne koks nors biurokratinis sraigtelis, jis visų pirma yra ir pilietis. Valdininkas bus lojalus Lietuvai visų pirma tiek, kiek jis lojalus Lietuvai kaip pilietis. Turėti savo poziciją ir kartais ją išsakyti sveiko proto ribose, žinoma, yra visiškai normalus dalykus“, – teigė A. Valotka.

R. Duchnevičius: ministro reakcija dėl A. Valotkos džiugina, bet sprendimai nėra rimti

Vilniaus rajono meras socialdemokratas R. Duchnevičius sako, jog kultūros ministro reakcija į A. Valotkos pasisakymus džiugina, tačiau skirta pastaba nėra rimtas sprendimas, o tik „situacijos užglaistymas“.

R. Duchnevičius. I. Gelūno / BNS nuotr.

„Mane džiugina, kad ministras bendrai sureagavo, kad institucijos atitinkamos sureagavo“, –  antradienį žurnalistams sakė meras.

Noriu pasakyti, kad tikrai džiugina tie sprendimai, bet, manau, kad nėra jie tokie rimti, o yra situacijos užglaistymas, stabilizavimas.

„Vienas dalykas yra kai mes diskutuojame dėl teisės normų taikymo, kitas dalykas kai valdininkas tokio lygio, ir tikrai nepaskutinis Lietuvoje, išsireiškia ne taip, kaip reikėtų pagal etiką (...). Noriu pasakyti, kad tikrai džiugina tie sprendimai, bet, manau, kad nėra jie tokie rimti, o yra situacijos užglaistymas, stabilizavimas“, – pažymėjo jis.

Meras pažymėjo, jog minėti pasisakymai dabartiniame geopolitiniame kontekste „naudos neprideda“.

R. Duchnevičius pastebėjo, jog ginčai kyla dėl trūkumų šalies teisinėje bazėje.

„Mes turime ratifikavę konvenciją, kurios neįgyvendiname, neturime tautinių mažumų įstatymo. Iš to kyla nesklandumai, ginčai, nesusipratimai, kur mes turime skirtingas nuomones, bet neturime teisės aktų, kurie reglamentuotų, kaip turėtų būti“, – sakė R. Duchnevičius.