„Ši istorija dar nesibaigė. Kaip ji pasibaigs – mes matysime. Tačiau akivaizdu, kad tie pasisakymai – tai nebuvo vienkartinis, taip sakant, slip of the tongue (liet. leptelėjimas), bet tai dalykai, kurie kartojasi. Matyt, sąmoningai einama į tam tikrą priešpriešą“, – Eltai susiklosčiusią situaciją VKI komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Sakyčiau, kad kultūros ministras savo arsenale esančias priemones naudoja. Naudoja racionaliai, nepernelyg agresyviai, o tiesiog reaguodamas į tuos pasisakymus, kurie tikrai sukelia nuostabą, matyt, ne vienam Lietuvos gyventojui, ne tik institucijų atstovams ar politikams“, – aiškino ji.

ELTA primena, kad Kultūros ministerija spalio pabaigoje pasiūlė A. Valotkai abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius. Toks raštas vadovui skirtas po pasisakymų konferencijoje, kurios metu VKI viršininkas nepagarbiai kalbėjo apie pavėžėjus – esą jie „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

A. Valotkos sprendimas likti pareigose yra „antausis valstybei“, teigė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Jei iki šiol ponas Valotka dalindavo kalbinius antausius vienai ar kitai visuomenės grupei, tai toks neatsiliepimas į mano siūlymą nutraukti darbo santykius – čia jau antausis, sakyčiau, pačiai valstybei“, – LRT radijui antradienį A. Valotos sprendimą komentavo S. Kairys.

A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų sulaukia nebe pirmą kartą. Kultūros ministerijos suburta komisija A. Valotkai rugpjūčio mėnesį jau skyrė pastabą dėl jo pasisakymų radijo laidoje, kurios metu VKI vadovas nurodė, jog lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.

Tuo metu kovo mėnesį VKI sulaukė kritikos dėl šalies institucijoms išsiųsto rašto, kuriame nurodė, jog planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.

„Jeigu iki šiol ponas Valotka tokius dalindavo kalbinius antausius vienai ar kitai visuomenės grupei, tai toks neatsiliepimas į mano siūlymą nutraukti darbo santykius – čia jau truputėlį antausis pačiai valstybei, nes, mano nuomone, valstybinės kalbos inspekcijos vadovas – tai niekaip nėra suderinama, kad toks asmuo sovietiniu žargonu kalbėtų viešų renginių metu“, – LRT radijui antradienį sakė S. Kairys.

Jis inspekcijos vadovui yra skyręs jau antrą pastabą ir paraginęs trauktis iš pareigų, šiam dalyvaujant konferencijoje REDA pareiškus, kad pavėžėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį.

Pirmoji pastaba Kalbos inspekcijos vadovui skirta šių metų rugpjūtį už tai, kad šis LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas penktadienį raštu informavo ministrą, kad iš pareigų nesitrauks.

Pabrėžia, kad turi didžiulį visuomenės palaikymą.

Anot ministro, A. Valotka nesusitvarko su pareigomis ir nesuvokia, kaip turi elgtis jas eidamas.

„Kai tikrai ieškojome tokio pagarbaus kelio, kaip pabaigti šią visą istoriją, tiesiog gavome tokį atsisakymą ir dar pamokslavimą, kad nėra mums būtina dažnai susitikti, inspekcijos vadovui ir ministrui, netrukdydami vienas kitam galime veikti. Pabrėžia, kad turi didžiulį visuomenės palaikymą“, – kalbėjo ministras.

S. Kairys mano, kad A. Valotka pagal savo pasisakymus galėtų dirbti politinėje sferoje, o ne vykdyti funkcijas, susijusias su valstybine kalba.

Ministras teigia keletą kartų susitikęs su VLK vadovu, tačiau šis klausimas esą nėra tas, „kur kas rytą keliamės ir kasdien diskutuojame“. S. Kairys teigia pastebintis, kad pati įstaiga „sunkiai randa vietą po saule“, o didžiąja dalimi tai lemia vadovas.

„Yra tam tikri valstybės tarnybos reglamentavimo niuansai, nežadu kažkaip žemintis, vien tuo užimti, kad Valotka taptų svarbiausiu sektoriaus kausimu. Esu sakęs – bendro darbo nematau, atsilieps kasdienėje veikloje, kai bendros vizijos nėra, manau, kad tas darbas bus pakankamai sudėtingas“, – sakė S. Kairys.

Ministro teigimu Seime yra Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projektas, tad politikai galės padiskutuoti šios srities klausimais. 

„Šiandien iš ryto atsakiau, kad nepriimu aš to pasiūlymo jo, – BNS penktadienį sakė A. Valotka. – Nei vertinu, nei nevertinu pastabos. Yra pastaba ir... tai yra praeitis, nesuksiu dėl to galvos.“

S. Kairys pastabą inspekcijos vadovui skyrė šiam pavežėjus įvardinus kalbant „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. Pastarasis vėliau teigė norėjęs pasakyti tiurkų, tačiau netinkamai ištarė šį žodį.

Dėl tokio VKI vadovo pasisakymo ministras kreipėsi ir į lygių galimybių kontrolierę, prašant įvertinti, ar A. Valotkos žodžiai nediskriminavo kitataučių.

Ši konstatavo neturinti teisinio pagrindo vertinti A. Valotkos teiginių, vis dėlto nurodė, kad išsakyti žodžiai „teoriškai galėjo įžeisti Konferencijos dalyvius, net jeigu jie ir nekalba VKI viršininko minėta „čiurkų“ kalba ir nesietini su šia kalba kalbančiais asmenimis“.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė taip pat teigė, kad „tokie ar panašūs žodžiai, juos išsakius, pavyzdžiui, darbo santykių kontekste, išsakyti kolegų atžvilgiu ar teikiant paslaugas bei parduodant prekes, išsakyti klientų atžvilgiu, būtų galimai vertinami kaip priekabiavimas dėl tautybės, etninės kilmės, rasės, kalbos ar kitų tapatybės požymių“.

„Atsižvelgiant į tai, A. Valotkos pasisakymus turėtų vertinti asmenį į pareigas skirianti institucija“, – sakė ji.

Nei vertinu, nei nevertinu pastabos. Yra pastaba ir... tai yra praeitis, nesuksiu dėl to galvos.

S. Kairys BNS penktadienį teigė, kad „ministerija savo vertinimą jau yra padariusi“.

„Ponas Valotka turi antrą pastabą ir pasiūlymą trauktis iš pareigų. Nežinau, ko dar reikia, ką jam dar kas turi pasakyti, kad žmogus priimtų sprendimus, kokie, mano galva, šitoje situacija yra ne tik reikalingi, bet jau būtini“, – teigė ministras.

„Dar nemačiau jokio atsakymo“, – pridūrė jis.

S. Kairys sako nematantis galimybės toliau dirbti su A. Valotka, tačiau atleisti jo negali

Kultūros ministras S. Kairys sako nebematantis galimybės toliau dirbti su VKI vadovu A. Valotka, tačiau teigia neturintis teisinių galimybių atleisti vadovo šiam atsisakius trauktis iš pareigų.

„Aš teisiškai padariau visus įmanomus veiksmus, kaip išeiti iš šios situacijos, nes tikrai Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas neturėtų viešųjų renginių metu kalbėti kažkokiu sovietiniu žargonu, naudodamas tokius išsireiškimus kaip „čiurkos“ ar panašius, vėliau išsiginant tų žodžių“, – teigė S. Kairys.

Anot S. Kairio, jam susidaro įspūdis, kad A. Valotka šį klausimą regi kaip asmeninį savo ir ministro konfliktą, nors komisijos vadovui bandoma pasakyti, jog šis ne pirmą kartą „rodo nepagarbą tikrai nemenkai visuomenės daliai“.

„Pasiūlymo nutraukti darbo santykius nepriima, bet akivaizdu, kad pats laiško tonas ir argumentacija, deja, nepanaši, kad gerbiamas Valotka būtų pasidaręs išvadas. Kažkaip jaučiasi, kad asmeniniai interesai jam svarbiau už įstaigos misiją, už reputaciją, žmonių pasitikėjimą“, – tvirtino S. Kairys.

Anot kultūros ministro, vis dėlto ši situacija neleidžia A. Valotkos „nei kaip nors nubausti, nei jį atleisti“, nes inspekcijos vadovas galėtų sprendimus skųsti teismams, reikalauti žalos atlyginimo.

„Aš bendro darbo su juo nematau, matau tik asmeninių interesų dominavimą virš valstybės. Ir jei jis mano savo laiške rašydamas, kad „inspekcija yra autonomiška institucija ir ministrui su inspekcijos vadovu nėra jokio reikalo gyvai bendrauti dažnai“, tai manau, kad žmogus iš principo nesupranta, nei kur jis yra, nei ką daro, nei kokia jo misija“, – svarstė ministras.

„Jis nuolat pabrėžia, kad turi didžiulį žmonių palaikymą ir panašiai. Tegu dalyvauja rinkimuose, daro politinę karjerą ir tada galės būti teisus“, – pridūrė S. Kairys.

Jis taip pat sakė, jog reikėtų skirti didesnį dėmesį reglamentuojant VKI ir kitų valstybės institucijų veiklą, kai demonstruojama „nepagarba valstybei“.

Anot S. Kairio, dėl A. Valotkos kenčia pačios inspekcijos įvaizdis, dėl to gimsta įvairių iniciatyvų Seime siekiant keisti Valstybinės kalbos įstatymą, pertvarkyti institucinę sąrangą.

Kažkaip jaučiasi, kad asmeniniai interesai jam svarbiau už įstaigos misiją, už reputaciją, žmonių pasitikėjimą.

„Būtent tai iššaukia Valotka savo veiksmais“, – sakė jis.

Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad VKI vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavežėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.

A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.

„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.

Pirmoji pastaba Kalbos inspekcijos vadovui skirta šių metų rugpjūtį už tai, kad šis LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo VKI vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.

Pavasarį VKI raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, kad nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai irgi sulaukė politikų kritikos.

Taip politikas reagavo į A. Valotkos pasisakymus apie ministerijos pateiktas komisijos išvadas. Kaip pranešta anksčiau, Eltai VKI vadovas teigė dar neapsisprendęs, ar trauksis iš pareigų – A. Valotka praėjusią savaitę nurodė žiūrintis į dokumentą ir paišantis ant jo gėlytes.

„Sąlygos yra sudarytos, kaip pagarbiai ir palyginus gražiai išeiti iš šitos situacijos – įvertinant protingą laiko terminą, įvertinant ir galimybes kažkaip išsaugoti ir savo veidą, ir kitus dalykus. Tikiuosi, kad direktorius tuo geraširdiškumu iš ministerijos pusės pasinaudos, nelaikys visų įkaitais, nepieš gėlyčių arba jas pieš jau nebūdamas inspekcijos vadovu“, – pirmadienį prieš prasidedant Vyriausybės posėdžiui Eltai teigė S. Kairys.

Vadovas turėtų rimčiau žiūrėti į pastabas ir supratimą, nes to pasitikėjimo jau nebėra ir darbas kartu nebėra įmanomas.

Ministras kartoja, kad darbas su A. Valotka yra nebeįmanomas – tai, pasak S. Kairio, rodo ir VKI vadovo reakcija į darbo grupės išvadas.

„Jis turi protingą terminą priimti būtiniems sprendimams. Aš tikrai nenorėčiau komentuoti nei Valotkos gėlyčių, nei bet kokių kitų pasisakymų, nes (...) tai nesibaigia ir tą vis matome. Manau, kad “, – nurodė S. Kairys.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Kultūros ministerija pasiūlė A. Valotkai abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius VKI.

Toks raštas vadovui skirtas po jo pasisakymų konferencijoje, kurios metu VKI viršininkas nepagarbiai kalbėjo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų sulaukia ne pirmą kartą. Kultūros ministerijos suburta komisija A. Valotkai rugpjūčio mėnesį jau skyrė pastabą dėl jo pasisakymų radijo laidoje, kurios metu jis nurodė, jog lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.

Tuo metu kovo mėnesį VKI sulaukė kritikos dėl šalies institucijoms išsiųsto rašto, kuriame nurodė, jog planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.

„Dar nesugalvojau, sėdžiu, žiūriu į tą dokumentą, gėlytes paišau ant jo, kareivėlius visokius“, – Eltai komentavo A. Valotka.

„Susipažinau (su išvadomis – ELTA), bet kol kas sprendimo nepriėmiau“, – tęsė VKI viršininkas.

A. Valotka teigė, kad dar nežino, kiek laiko jam reikės apsispręsti ir šiuo metu daugiau komentarų neturi.

ELTA primena, kad Kultūros ministerija VKI viršininkui Audriui Valotkai išsiuntė pasiūlymą abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius.

Dėmesio centre jis vėl atsidūrė išplitus įrašui iš teksto redagavimo konferencijos REDA, kurioje VKI viršininkas skaitė pranešimą. Renginyje VKI viršininkas kalbėjo apie „visokius pavėžėjus, kalbančius „čiurkų“ kalbomis“. Pats A. Valotka portalui tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų sulaukia ne pirmą kartą. Kultūros ministerijos suburta komisija A. Valotkai rugpjūčio mėnesį jau skyrė pastabą dėl jo pasisakymų radijo laidoje. Nepalankaus dėmesio VKI vadovas sulaukė po to, kai liepos mėnesį LRT radijo laidoje teigė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.

„Aš nežinau, kuo tas sprendimas yra grindžiamas. Daug nekomentuosiu, trumpai pasakysiu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, ta komisija, kuri tyrė mano nusikaltimus prieš žmoniją, ji privalo man pateikti raštiškai savo argumentus, kuriais rėmėsi“, – Eltai komisijos sprendimus komentavo A. Valotka.

„Kai aš tuos argumentus pamatysiu, tada ir priimsiu sprendimą“, – pabrėžė VKI viršininkas.

O koks sprendimas bus, tęsė A. Valotka, kol kas tikrai sunku pasakyti.

„Kol kas negalėčiau prognozuoti“, – pažymėjo A. Valotka.

Antradienį VKI viršininkui A. Valotkai iš Kultūros ministerijos buvo išsiųstas pasiūlymas abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius.

Kaip Eltai teigė kultūros ministras Simonas Kairys, jo vadovaujama ministerija dėl skandalingais pasisakymais garsėjančio A. Valotkos veiksmų suformulavo tris išvadas.

Pirmiausiai inspektoriui skirta pastaba dėl pasisakymo konferencijoje, kurioje VKI viršininkas skaitė pranešimą. Renginyje A. Valotka įžeidžiai kalbėjo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

Dėl pastarųjų VKI viršininko pasisakymų ministerija taip pat kreipėsi ir į Lygių galimybių kontrolierių. Galiausiai, anot ministro, A. Valotkai išsiųstas pasiūlymas nutraukti darbinius santykius su Valstybinės kalbos inspekcija.

Ponas Valotka gaus raštu siūlymą abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius.

„Ponas Valotka gaus raštu siūlymą abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius“, – teigė ministras.

ELTA primena, kad A. Valotka dėmesio centre vėl atsidūrė išplitus įrašui iš teksto redagavimo konferencijos REDA, kurioje VKI viršininkas skaitė pranešimą. Renginyje VKI viršininkas kalbėjo apie „visokius pavėžėjus, kalbančius „čiurkų“ kalbomis“. Pats A. Valotka portalui tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų sulaukia ne pirmą kartą. Kultūros ministerijos suburta komisija A. Valotkai rugpjūčio mėnesį jau skyrė pastabą dėl jo pasisakymų radijo laidoje. Nepalankaus dėmesio VKI vadovas sulaukė po to, kai liepos mėnesį LRT radijo laidoje teigė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.

„Viceministrė, atsakinga už šią įstaigą, vakar bendravo su inspekcijos vadovu ir buvo jam pasiūlyta tiesiog pagalvoti apie kitas veiklas, bet jo atsakas buvo toks, kad jis savo teisumu įsitikinęs“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras.

S. Kairio teigimu, kadangi A. Valotka nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas, o valstybės tarnautojas, atleisti jį pareiškus nepasitikėjimą nėra galimybės.

„Kadangi jis nėra asmeninio pasitikėjimo pareigūnas, dabar bus kažkoks procedūrinis vargas, ir tai tikrai nei jam pačiam atneš naudos ar kitų dalykų, nei mes čia turime laiko kas savaitę vertinti, ką Valotka pasakė arba ką turėjo omeny“, – sakė kultūros ministras.

Anot jo, ministerija vėl priversta sudaryti komisiją, kuri aiškintųsi, ar Kalbos inspekcijos vadovas nepadarė tarnybinio pažeidimo.

Be to, pasak S. Kairio, kartais teisiniai ir bendražmogiški vertinimai skiriasi.

Dabar bus kažkoks procedūrinis vargas.

„Nėra, kad tas pasisakymas būtų lemiantis, bet pamažu tie dalykai kapsės, ir jis galėtų nuo tos situacijos išvaduoti ir pat save, ir visus kitus aplik“, – kalbėjo ministras.

Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavėžėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.

A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.

„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.

„Nepatogu kaip žmogui, kuris retoriką dėsto universitete, bet tikrai nesu tiek pamišęs, kad viešoje vietoje dar po ankstesnių triukšmų ir buvusių įtampų taip kalbėčiau. (...) Tai kvailas visiškas nesusipratimas, panašiai kaip kažkada viena Seimo narė konstitutitucija pasakė. Nutiko toks kvailiausias dalykas, dabar iš to daromas kažkoks didžiausias burbulas“, – LRT teigė A. Valotka.

Šių metų rugpjūtį Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui skirta pastaba už tai, kad jis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra praginęs A. Valotką nepolitikuoti ir atlikti jam numatytas funkcijas.

Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Inspekcija šį sprendimą apskundė teismui.

Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis teigė situaciją aptaręs su pačiu A. Valotka ir pripažino manantis, kad šio vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, ir tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.

„Noriu pabrėžti, kad komisijos svarstymas apsiribojo direktoriaus pasisakymais, jo mintimis, ji niekaip nevertino Kalbos įstatymo, jo vykdymo, įvairių interpretacijų, ji vertino valstybės pareigūno, pono Valotkos elgesį“, – antradienį žurnalistams sakė ministras.

Anot jo, pastabos skyrimą lėmė kalbos inspektoriaus teiginiai apie dvikalbius užrašus Vilniaus rajone, ankstesni jo pareiškimai, kad nuo 2024-ųjų kovo inspekcija žada pradėti tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą, bei pateikti paaiškinimai dėl to, atsižvelgta ir į įvykusį susitikimą su Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje.

Paklausiau inspekcijos vadovo, ar jo asmenybė, jo būdo bruožai, jo kalbėjimo stilius telpa į inspektoriaus pareigybę. Man atrodo, kad jis truputėlį yra platesnio kalbėjimo ir platesnio spektro asmenybė, ir paprašiau tą įsivertinti.

„Paklausiau inspekcijos vadovo, ar jo asmenybė, jo būdo bruožai, jo kalbėjimo stilius telpa į inspektoriaus pareigybę, – pasakojo S. Kairys. – Man atrodo, kad jis truputėlį yra platesnio kalbėjimo ir platesnio spektro asmenybė, ir paprašiau tą įsivertinti. Akivaizdu, kad tos situacijos pasitikėjimo tarp manęs, kaip ministro, ir pavaldžios institucijos vadovo tikrai nedidina, bet visiškai nekreipiau dėmesį į jokį emocinį foną“.

S. Kairys pabrėžė, kad priimdamas sprendimus privalo vadovautis teisės aktais ir formaliais dalykais, o ne emocijomis, savo subjektyviu vertinimu.

Pasak kultūros ministro, pastaba reiškia, kad ateityje Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko veikla negalės būti vertinama labai gerai, negalės būti skiriami paskatinimai.

S. Kairys kritikavo, kad Lietuvių kalbos inspekcija kartais neteisingai taiko Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą. Anot jo, stilizuoti, meniniai užrašai negali būti prilyginami ir vertinami taip pat kaip oficialūs ženklai.

S. Kairys. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Konstitucija lygiai taip pat kalba apie tautinių bendrijų teisę į savo religiją, kultūrą ir įvairiausius dalykus, ką mes, kaip valstybė, turime užtikrinti ir leisti puoselėti. Kai kalbame apie stilizuotus dalykus, neoficialias gatvių pavadinimų lenteles, gyvenviečių ribas žyminčius ženklus, kalbame apie tam tikrą kultūros išraišką. Mano manymu, ne taip ir ne ten taikome įstatymą“, – teigė ministras.

Dabar galiojančiajame įstatyme nurodoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Liepos viduryje kultūros ministras sudarė komisiją įvertinti A. Valotkos pasisakymams, mat šis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone esančius kelis dvikalbius viešuosius užrašus teigė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja – lenkų – kalba.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.

Lenkijos ambasadorius šiuos inspekcijos vadovo žodžius pavadino neatsakingais lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu.

Seimo narys Česlavas Olševskis dėl tokios diskusijos metu pasirinktos ir A. Valotkos išsakytos formuluotės kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ši nurodė, kad minėti palyginimai nėra užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę ir tyrimą pradėti atsisakė.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs A. Valotką nepolitikuoti ir atlikti jam numatytas funkcijas.

Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Inspekcija šį sprendimą skundžia teismui.

Inspektorius neskųs jam skirtos pastabos ir žada pasimokyti iš klaidos

Pastabos dėl netinkamų viešų pasisakymų sulaukęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas A. Valotka teigia neketinąs skųsti šios nuobaudos ir žada pasimokyti iš klaidos.

„Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją“, – antradienį BNS sakė A. Valotka, komentuodamas jam skirtą pastabą.

A. Valotka. V. Kopūsto / BNS nuotr.

„Kadangi pasitaiko žmonėms gyvenime suklysti, iš tų klaidų reikia pasimokyti, ir aš tikiuosi, kad iš šito nedidelio suklydimo aš irgi pasimokysiu“, – teigė jis.

A. Valotka, antradienį susitikęs su kultūros ministru, tvirtino nesulaukęs siūlymo trauktis iš pareigų.

Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją.

„Tikrai nepajutau (ministro nepasitikėjimo – BNS). Ėjau į pokalbį nusiteikęs griežtesniam pokalbiui, bet ministras maloniai nustebino, nes nepatyriau nei kokio spaudimo, nei kokių nors dviprasmiškų užuominų, kad esu netinkamas toje vietoje dirbti. Viso to tikrai nebuvo“, – BNS sakė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas.

S. Kairys antradienį žurnalistams tvirtino, kad kalbos inspektoriaus vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, o tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.

„Mes su ministru aptarėme šitą klausimą, gal mūsų nuomonės šiek tiek dėl to išsiskyrė, bet visiškai normalu demokratijos, o ne diktatūros sąlygomis, kad valdininkas yra ne koks nors biurokratinis sraigtelis, jis visų pirma yra ir pilietis. Valdininkas bus lojalus Lietuvai visų pirma tiek, kiek jis lojalus Lietuvai kaip pilietis. Turėti savo poziciją ir kartais ją išsakyti sveiko proto ribose, žinoma, yra visiškai normalus dalykus“, – teigė A. Valotka.

R. Duchnevičius: ministro reakcija dėl A. Valotkos džiugina, bet sprendimai nėra rimti

Vilniaus rajono meras socialdemokratas R. Duchnevičius sako, jog kultūros ministro reakcija į A. Valotkos pasisakymus džiugina, tačiau skirta pastaba nėra rimtas sprendimas, o tik „situacijos užglaistymas“.

R. Duchnevičius. I. Gelūno / BNS nuotr.

„Mane džiugina, kad ministras bendrai sureagavo, kad institucijos atitinkamos sureagavo“, –  antradienį žurnalistams sakė meras.

Noriu pasakyti, kad tikrai džiugina tie sprendimai, bet, manau, kad nėra jie tokie rimti, o yra situacijos užglaistymas, stabilizavimas.

„Vienas dalykas yra kai mes diskutuojame dėl teisės normų taikymo, kitas dalykas kai valdininkas tokio lygio, ir tikrai nepaskutinis Lietuvoje, išsireiškia ne taip, kaip reikėtų pagal etiką (...). Noriu pasakyti, kad tikrai džiugina tie sprendimai, bet, manau, kad nėra jie tokie rimti, o yra situacijos užglaistymas, stabilizavimas“, – pažymėjo jis.

Meras pažymėjo, jog minėti pasisakymai dabartiniame geopolitiniame kontekste „naudos neprideda“.

R. Duchnevičius pastebėjo, jog ginčai kyla dėl trūkumų šalies teisinėje bazėje.

„Mes turime ratifikavę konvenciją, kurios neįgyvendiname, neturime tautinių mažumų įstatymo. Iš to kyla nesklandumai, ginčai, nesusipratimai, kur mes turime skirtingas nuomones, bet neturime teisės aktų, kurie reglamentuotų, kaip turėtų būti“, – sakė R. Duchnevičius.

Kaip nurodoma pranešime, tokį sprendimą prokuroras priėmė konstatavęs, jog diskusijos metu pasirinktos ir A. Valotkos išsakytos formuluotės ir palyginimai nėra užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę.

„Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad nenustatyta, jog A. Valotkos išsakytuose teiginiuose būtų tiesioginio ar netiesioginio neapykantos skleidimo, būtų įžeidžiama, išjuokiama ar šmeižiama tam tikra gyventojų dalis ir grupė, todėl juose nėra nei Baudžiamojo kodekso (...) numatytos nusikalstamos veikos, nei jokios kitos nusikalstamos veikos požymių“, – nurodoma pranešime.

Nenustatyta, jog A. Valotkos išsakytuose teiginiuose būtų tiesioginio ar netiesioginio neapykantos skleidimo, būtų įžeidžiama, išjuokiama ar šmeižiama tam tikra gyventojų dalis ir grupė.

Liepą apie lenkiškus užrašus Vilniaus rajone diskutuojant LRT radijo laidoje Kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja kalba.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo A. Valotka.

Dėl A. Valotkos pasisakymų į kultūros ministrą Simoną Kairį kreipėsi Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, taip pat Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwillas (Konstantis Radživilas) – diplomatas pasmerkė šiuos inspekcijos vadovo žodžius ir išreiškė viltį, jog taip padarys ir šalies vadovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet paragino A. Valotką nepolitikuoti ir atlikti jam numatytas funkcijas, S. Kairys žadėjo A. Valotkos pasisakymus įvertins ministerijoje sudaryta komisija.

Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

„Ponas Valotka turėtų užsiimti savo funkcijomis ir jeigu jis nori būti politiku, turėtų eiti į renkamas pareigas, dalyvauti Seimo rinkimuose, prezidento rinkimuose, kokiuose tik nori rinkimuose“, – Šilalės rajone žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Esame demokratinė valstybė, bet pirmiausia turėtų atlikti tas funkcijas, kurioms yra numatytas. (...) Norėtųsi, kad jam jas sektųsi atlikti gerai“, – pridūrė G. Nausėda.

Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Praėjusią savaitę apie lenkiškus užrašus Vilniaus rajone diskutuojant LRT radijo laidoje Kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja kalba.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – kalbėjo A. Valotka.

Dėl A. Valotkos pasisakymų į S. Kairį pirmadienį kreipėsi ir Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwillas (Konstantis Radživilas), jis pasmerkė šiuos inspekcijos vadovo žodžius ir išreiškė viltį, jog taip padarys ir šalies vadovai.

Kultūros ministras S. Kairys penktadienį pranešė pasirašęs įsakymą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo A. Valotkos pasisakymams įvertinti. Tokio prašymo jis sulaukė iš Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus.

Anot Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, A. Valotka taip pat pavartojo neetišką teiginį kalbėdamas apie ženklų pastatymą Vilniaus rajone, jis tvirtino, kad neturi reikšmės, kas pastatė lenkiškus užrašus: „(...) nesvarbu, ar žmonės, ar marsiečiai pastatė. Jokio skirtumo nėra“.

R. Duchnevičiaus nuomone, minėti A. Valotkos pasisakymai kursto nesantaiką ne tik tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tautybės Lietuvos piliečių, tačiau galimai ir tarp Lietuvos bei Lenkijos valstybių.