SEIME Į PRIEKĮ JUDA PATAISOS, KURIOS LEISTŲ ŠAULIAMS NAMUOSE LAIKYTI GINKLUS

Seime į priekį juda pataisos, kurios leistų šauliams ir kariams savanoriams įsigyti bei namuose laikyti pusiau automatinius ginklus  ir šovinius.

Už pataisas, kurios numato teisę įsigyti B ir C kategorijų ginklus, antradienį po svarstymo balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 21 parlamentaras. Pataisų priėmimui dar reikia vieno balsavimo.

Pagal Lietuvos įstatymus, ginklai yra skirstomi į keturias rūšis: pavojingiausi yra A kategorijos ginklai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad pataisos būtinos nacionalinio saugumo prasme. Pasak jo, dabartinė situacija yra paradoksali, nes minimus ginklus įsigyti sportui galima, bet šauliams tokia galimybė nesudaryta.

„Įstatymo projektas buvo pateiktas ir pasirašytas faktiškai visų parlamentinių frakcijų atstovų, jame yra suderintas tas interesas, kuris turi atsirasti įsigyjant B, C kategorijos ginklus šalia medžiotojų, sportininkų ir savigynai skirtų ginklų. Taigi nacionalinio saugumo interesas yra ne mažesnis nei kiti laisvalaikio praleidimo būdai“, – sakė A. Anušauskas.

Kaip anksčiau yra pastebėjęs NSGK vadovas „darbietis“ Artūras Paulauskas, šiuo metu pusiau automatinius ginklus leidžiama įsigyti šaudymo būrelių nariams, tad šauliai fiktyviai tampa jų nariais norėdami legaliai turėti minimus ginklus.

Prieš pataisas pasisakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas. Socialdemokratų frakcijos balsai balsuojant dėl pataisų pasiskirstė abejose pusėse, konservatoriai ir liberalai vieningai balsavo už.

„Ar mes paskelbėme karinę padėtį, ar mes gyvename karo laukime, kad mums reikia apginkluoti visuomenę? Šiandien svarstome įstatymą, kuriuo siūloma daugeliui žmonių leisti ne tik namuose turėti šaunamuosius kovinius ginklus, bet ir nešiotis. Šiandien nešiotis gali tiktai tie pareigūnai, kurie atlieka tam tikras pareigas, ir tai – kad tie ginklai nebūtų tiesiogiai matomi“, – kalbėjo J. Sabatauskas ir minėjo tragiškai pasibaigusius atvejus, kai ginklai buvo panaudoti per asmeninius konfliktus.

„Puikiai žinome statistiką – kuo daugiau ginklų namuose, tuo daugiau laidotuvių, tuo daugiau mirčių tų žmonių, kurie yra visiškai nekalti, tarp jų – ir vaikai“, – jam antrino socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė.

„Kalbant apie apie šaulius, vis dėlto, lygindami situaciją su įvairiomis socialinėmis problemomis visuomenėje, baikime juos vertinti kaip potencialius bepročius su ginklu. Na, vieną kartą pasižiūrėkime, organizacija yra ne tik kad rimta, atsakinga, tačiau turi savo vidinės kontrolės mechanizmą. daugelis žmonių, kurie šiuo metu yra ginkluoti ar savigynos, ar medžioklės tikslais, tokių kontrolės mechanizmų nė iš toli neturi“, – į tai atsakė A. Anušauskas.

Pataisas, kurios šauliams bei kariams savanoriams suteikia daugiau prieigos prie ginklų, registravo grupė parlamentarų, tarp jų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas bei dalis šio komiteto narių, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.

Iniciatoriai tvirtina, kad pataisos reikalingos dėl „pasikeitusios geopolitinės situacijos regione pobūdžiu, kai pasirengimas reaguoti į iškylančius iššūkius ir reakcijos laikas tampa labai svarbiu faktoriumi atgrasančiu potencialų agresorių nuo karinės jėgos naudojimo Lietuvos teritorijoje“.

Pataisos sudarytų galimybę šauliams bei kariams savanoriams tarnybos metu nešiotis B ir C kategorijų ilguosius ir trumpuosius ginklus, jų šovinius, o ne tarnybos metu – savigynos tikslais nešiotis B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus ir jų šovinius. 

Pataisos nepaprastosios padėties atveju leistų šaulius prireikus panaudoti kaip sudedamąją Viešosios tvarkos apsaugos komendantūros dalį, taip braukiama ir nuostata, šiuo metu sudaranti teisines galimybes įvedus nepaprastąją padėtį iš šaulių laikinai paimti jų turimus ginklus ir šaudmenis.

Keičiant Karo padėties įstatymą būtų braukiama nuostata, kuri įvedus karo padėtį stabdytų Lietuvos šaulių sąjungos veiklą. Šiuo metu šaulių organizacijos teisinė forma yra asociacija, o pagal įstatymą įvedus karo padėti formaliai jų veikla turėtų būti stabdoma.

Seime anksčiau buvo svarstytas siūlymas šauliams namuose laikyti sąjungai priklausančius automatinius ginklus, bet tuomet jam nepritarta, argumentuojant pačios visuomenės saugumu.