DINGSTIS ŠVĘSTI

Kovo 21-oji – viena tų dienų, kai progų švęsti ieškantys linksmuoliai blaškosi tarp kelių ugnių ir sunkiai gali pasirinkti, kuri tų švenčių tądien svarbesnė – pavasario lygiadienis, Tarptautinė miškų, Tarptautinė miego, Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo ar Pasaulinė poezijos diena.

Net gegužės 1-oji minėtinų dienų sąrašu (kai entuziastai mini ar švenčia Gegutės, Lietuvos aviacijos ar Tarptautinę darbo dieną) neprilygsta kovo 21-ajai, kuri, be kita ko, dar svarbi Klaipėdai bei Marijampolei.

Tądien, lygiai prieš 85 metus, hitlerininkai aneksavo Klaipėdą (čia mums turbūt nėra ko švęsti), reicho aukštiesiems valdininkams neslepiant susierzinimo, kad „demokratijos nesuprato gyvybinių Vokietijos interesų“.

O štai prieš 35 metus (proga verta paminėjimo) Kapsuko miestui grąžintas Marijampolės pavadinimas. Daugiau nei 40 metų šis žavus Suvalkijos miestas buvo vadinamas fanatiško bolševiko vardu, kurį patį sutraiškė stalinistinė represinė mašina, jo sutuoktinę už „trockistinę veiklą“ sušaudė, o trys jų mažamečiai vaikai pateko į „liaudies priešų“ atžaloms skirtą prieglaudą.

Bet tai jau kita istorija. Svarbu, kad buvo atstatytas istorinis teisingumas: Marijampolė – vėl Marijampolė.

Jei nė viena šių progų šventimui netinka, šiandien galima paminėti bent jau Namibijos Nepriklausomybės dieną (yra tokia šalis Afrikoje).

Bet labiausiai dėmesio verta proga vakarėliui – Pasaulio laimės ataskaitos rezultatai (tiesa, jie vakarykščiai, bet labai svarbūs). Remiantis jais, Lietuvos jaunimas iki 30 metų yra pats laimingiausias pasaulyje.

O pati Lietuva pagal laimingumo indeksą per metus pakilo iš 20-osios į 19-ąją ir lenkia JAV bei Vokietiją.