Bonoje pirmadienį prasidėjo klimato derybos, tačiau jas temdo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grasinimai, kad jo šalis pasitrauks iš sunkiai pasiekto Paryžiaus klimato susitarimo.

Jungtinių Valstijų lyderis antradienį ruošėsi sušaukti specialų pasitarimą dėl dalyvavimo minėtoje sutartyje, bet jis buvo atidėtas.

Po kelių mėnesių tvyrojusio neapibrėžtumo, JAV prezidentas veikiausiai ryšis priimti sprendimą, ar įgyvendinti savo kampanijos metu duotą pažadą, kad Vašingtonas turi pasitraukti iš kovos su pasaulinio klimato pokyčiais sutarties. Jos praktiniai klausimai dabar bus aptariami per Jungtinių Tautų derybas Bonoje.

Planuota, kad Jungtinėse Valstijose antradienį D.Trumpas šiuo klausimu diskutuos su savo patarėjais klimato ir ekonomikos klausimais. Vis dėlto Baltieji rūmai pirmadienio vakarą pranešė, kad šis susitikimas atidedamas vėlesniam laikui, o naujos datos nepaskelbė.

Nežinia dėl tolesnės JAV pozicijos įgijo grėsmingą pavidalą prieš 11 dienų truksiančią JT konferenciją, per kurią bus aptariami esminiai tarptautinio Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimo klausimai. D.Trumpo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama) smarkiai prisidėjo, kad ši sutartis būtų priimta.

JAV tarptautinių aplinkosaugos reikalų sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas pirmadienį sakė, kad „paskutinis dalykas, kurį girdėjau – kad prezidentas, mūsų prezidentas, nurodė, jog planuoja priimti sprendimą per artimiausias kelias savaites, bet ne šią savaitę“.

Šiuo metu prie Paryžiaus klimato susitarimo jau yra prisijungusios 196 šalys. Ši sutartis po ilgų derybų buvo pasiekta 2015 metais. D.Trumpas savo ruožtu yra pagrasinęs ją „atšaukti“.

Per gegužės 8–18 dienomis Vokietijos Bonos mieste vykstančią konferenciją turėtų būti pradėtos kurti gairės, kaip vykdyti šį paktą, įpareigojantį šalis mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Tačiau derybos gali įstrigti, būgštaujant, kad antrą vietą tarp didžiausių atmosferos teršėjų užimančios Jungtinės Valstijos pasitrauks iš susitarimo.

„Nėra abejonių, kad jei JAV pasitrauks, kils sunkumų... per derybas“, – sakė Paula Caballero (Paula Kabaljero) iš Pasaulio išteklių instituto. Bonos klimato konferencija yra pirmoji nuo D.Trumpo kadencijos pradžios.

Jokio persvarstymo

JAV išsiuntė savo delegaciją į Bonos derybas. Jai vadovauja B.Obamos laikų derybininkas Triggas Talley (Trigas Talis), bet jis atsisakė pateikti komentarų.

„Siekiame užtikrinti, kad per tuos susitikimus nebūtų priimta jokių sprendimų, kurie galėtų iš anksto apspręsti mūsų būsimą politiką, pakenkti JAV verslo konkurencingumui arba trukdytų mūsų platesniam tikslui paspartinti JAV ekonomikos augimą ir klestėjimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Valstybės departamento pareigūnas.

Per plenarinę sesiją pirmadienį daugybė konferencijos dalyvių pabrėžė, kad negali būti jokio susitarimo „persvarstymo“, nors tokį pasiūlymą pateikė JAV energetikos sekretorius Rickas Perry (Rikas Peris).

Paryžiaus klimato susitarimą, kurį daugelis laiko paskutine galimybe užkirsti kelią blogiausiems įmanomiems klimato atšilimo padariniams, D.Trumpas aršiai kritikavo, o įrodymus apie klimato kaitą vadino Kinijos paskleista „melagyste“.

JAV prezidentas yra sakęs, kad sprendimą dėl Paryžiaus sutarties laikymosi priims iki G-7 susitikimo Sicilijoje, įvyksiančio gegužės 26–27 dienomis.

Maroko atstovas Salaheddine'as Mezouaras (Salahedinas Mezvaras), pirmininkavęs pernai vykusioms klimato deryboms, sakė tikįs, kad „nugalės prezidento D.Trumpo ir jo komandos sveikas protas ir pragmatiška dvasia“.

„Būtų sunku ir kvaila prieštarauti visuomenės nuomonei, šalies valiai bei tarptautinės bendruomenės valiai“, – sakė jis Bonoje.

Nuogąstaujama, kad galimas JAV pasitraukimas sumažintų kitų šalių entuziazmą labiau stengtis sumažinti išmetamų teršalų kiekį.

Šios pastangos yra itin svarbios, nes Paryžiaus paktu raginama siekti, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 laipsniais pagal Celsijų.