STRESĄ LIETUVIAMS SUKELIA NET KALĖDOS: MOKSLININKAI TURI PAAIŠKINIMĄ

Psichologų iniciatyva antrus metus iš eilės matuojamas Lietuvos visuomenės streso lygis. Skelbiama, kad šiuo metu streso vėl padaugėjo. Didžiausi stresoriai – tai, kas susiję su darbu: nestabilumas ir krūviai, o pirmoje vietoje – karas. Įtampų padaugėjo prasidėjus skerdynėms Izraelyje. Profesoriai aiškina ir kokį kiekį streso per metus žmogus gali atlaikyti, praneša LNK.

Kas gyventojams kelia didžiausią stresą?

„Darbas, paskolos, augančios palūkanos“, – sakė moteris.

„Mokslai daugiausiai sukelia streso“, – teigė mergina.

„Kainų kilimas“, – sakė vyras.

„Kad blogai šalyje, tai ir stresas“, – piktinosi vyriškis.

O kokie šių metų streso lygio rezultatai Lietuvoje?

„Lyginant su praėjusiais metais, galime matyti, kad tas jaučiamas stresas ir nerimas yra sumažėjęs. Tačiau nuo 2023 m. kovo iki spalio stresas išaugo“, – sakė „Visipsichologai.lt“ projektų vadovė Arminta Vagrytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bendrai emocinių iššūkių patiria 65 proc. apklaustųjų.

Anot streso tyrinėtojų, ankstesniais duomenimis, kaip didžiausias stresorius pirmavo darbas, o dabar – karas.

„39 proc. apklaustųjų įvardijo, kad didžiausią stresą sukelia karas Ukrainoje, karas Izraelyje, geopolitinė įtampa pasaulyje“, – teigė „Visipsichologai.lt“ vadovas Paulius Tamulionis.

„Antroje vietoje yra darbas, darbo keliamas nerimas ir įtampa. Trečioje vietoje atsiranda infliacija ir kainų augimas“, – sakė A. Vagrytė.

„Visus palietė Izraelio karas. Tai sužadino žmonėms neigiamus jausmus, kuriuos patyrė Ukrainos karo pradžioje“, – kalbėjo psichologė Sonata Vizgaudienė.

„Iš mano artimųjų rato nemačiau, kad žmonės labai nerimautų dėl karo. Vyresni gal šiek tiek bijo, bet ne bendraamžiai“, – sakė mergina.

„Karas vis užsitęsia, vis užsitęsia ir tai tapo kaip norma“, – teigė vaikinas.

Profesorius Gediminas Navaitis pateikia ir mokslinį streso apibrėžimą.

„Nespecifinė, universali organizmo reakcija į būtinybę prisitaikyti“, – sakė G. Navaitis.

Įdomu tai, kad stresas matuojamas balais, o šie sumuojami.

„Jei kas nors šiais metais tapo našliu arba našle, tai surinko 100 streso balų. Jei išsiskyrė, surinko 75 balus. Noriu atkreipti dėmesį, kad jei žmogus susituokė – surinko 50 streso balų. Nesvarbu, kad tai malonus įvykis. Vis tiek reikia prisitaikyti prie naujų sąlygų“, – kalbėjo G. Navaitis.

Stresą kelia ir malonūs įvykiai. Kalėdinis laikotarpis maždaug pridės po 10 streso balų.

„Surinkę daugiau nei 150 streso balų per metus kas trečias susirgs psichosomatine liga, surinkę 300 balų – susirgs visi“, – teigė G. Navaitis.

Surinkę daugiau nei 150 streso balų per metus kas trečias susirgs psichosomatine liga, surinkę 300 balų – susirgs visi.

Kiek patiriame streso, nulemia ir tai, ar turime vaikų, ar esame vieniši, kiek uždirbame. Lemia lytis ir amžius.

„Daugiausiai streso jaučia jauni žmonės, 18-35 metų grupė“, – sakė A. Vagrytė.

„Įmonėms tikrai verta investuoti į žmonių psichologinę gerovę“, – teigė psichologė Vilma Šimaitienė.

Specialisto pagalbos reikėtų, jei kamuoja ilgalaikis stresas, o alkoholis, lošimai ir vaistai – ne sprendimas.

„Daug kas nori stebuklingos tabletės nuo galvos, nuo pilvo“, – sakė G. Navaitis.