AR BIUDŽETĄ IŠGELBĖS VIENA PAPILDOMA DARBO DIENA?

Ar biudžetą išgelbės viena papildoma darbo diena, o gal reikia išeiginių atsisakyti visai? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentu Mariumi Dubnikovu.

– Pradėkime nuo nedarbo dienų skaičiaus. Ar daug mes jų turime?

– Mes vieni daugiausiai turime nedarbo dienų visoj Europoj. Tikėtina, kad jų peržiūra būtų tikslinga, nes turime tokias keistas dienas kaip lapkričio 2 d., gegužės 1 d., Joninės. Tai tokios dienos, kurios galėtų gal ir pranykti.

– Su jumis šnekamės kaip tik po trijų poilsio dienų. Buvo galima matyti, kad jau penktadienį Vilnius tuštesnis, antradienį dar taip pat tuščia. Tai tos darbo dienos gal išbalansuoja ir kitas dienas aplink jas?

– Na, nemanau, kad išbalansuoja, bet sukelia tam tikrų nemalonumų tiems žmonėms, kurie organizuoja darbą. Tas masinis išvažiavimas sukelia tam tikrų problemų. Galėtume galbūt diskutuoti apie tam tikras atostogas, kai žmogus pats pasirenka, kada jam patogu atostogauti. Daug žalingiau yra, kai visa Lietuva atostogauja. Tai yra gamyba, yra darbai, nuo kurių negalima atsitraukti, juos įvykdyti darosi labai sudėtinga.

– Atsisakius tų kelių dienų, kurios yra svarstytinos – ar tai būtų svarus indėlis į gynybos biudžetą, kurio tikrai reikia didesnio?

– Reikia nepoliarizuoti labai stipriai. Manau, gynybos biudžetą galima papildyti vieninteliu keliu – peržiūrint mokesčius. Pridedant 1 proc. prie PVM ir pelno mokesčio, kad tiek verslas, tiek visuomenė prisidėtų. Atostogų atsisakymas arba tos vienos dienos atsisakymas duotų žmonėms daugiau pajamų, nes dirbantis žmogus vis tik uždirba, o atostogaujantis žmogus išleidžia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai atsisakyti tokios minties ar vis tik apsistoti ties ja ir žiūrėti, kurio iš laisvadienių atsisakyti?

– Mano nuomone, galėtume pasvarstyti, ar kokių dviejų dienų nereikia atsisakyti, nes jos yra keistos. Pavyzdžiui, lapkričio 2 d. ar gegužės 1 d. Dauguma lietuvių nenaudoja gegužės 1 d. kaip Darbo dienos šventės ar antrą dieną iš eilės nevažiuoja į kapus.

– Bet jau ne dėl gynybos biudžeto?

– Nereikėtų visko sukarti ant gynybos biudžeto. Mokesčių peržiūra galėtų duoti virš 0,5 mlrd. eurų pajamų į biudžetą, kuris galėtų būt nukreiptas į gynybą.

– Kokius mokesčius reikėtų peržiūrėti?

– PVM, gyventojų pajamų mokestį ir akcizus.

Daugiau apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene.

– Tas, kas praėjo mokykloje bent keturias klases, gali pasiskaičiuoti, kad šitas pasiūlymas jokios didesnės ekonominės naudos į biudžetą neatneš. Vienintelę naudą iš šito pasiūlymo gaus verslas, kuris išvengs dvigubo apmokėjimo per šventines dienas ir privers darbuotojus dirbti daugiau ir atsisakyti poilsio. Reiškia, darbuotojas praras sveikatą ir nebūtinai tas sveikatos praradimas pasitarnaus mūsų gynybos stiprinimui.

– Ar būtų galima rasti kokį nors kompromisą? Pasilikti dalį laisvų dienų, o dalį paaukoti?

– Man atrodo, kad šiandien mes turim kalbėti apie didesnį poilsio dienų skaičių, nes kasmetinių atostogų mes turim tik minimumą. Mes turim saugot darbuotojų sveikatą, nes senėja visuomenė ir mums reikės vis ilgiau to paties darbuotojo. O verslas su savo ciniškais pasiūlymais turi pasėdėt nusiraminimo kėdutėje ir pagaliau turime grįžti prie normalios diskusijos. Jeigu kalbam apie sustiprintą gynybą ir gynybos mokestį, tai tam yra sumažintas pelno mokestis, kurį galėtume grąžint iš 15 proc. į 20 proc. ir pagaliau kalbėti apie didelių pajamų didesnį apmokestinimą.

– Bet yra kritikos, kad lietuviai yra tie, kurie turi bene daugiausiai laisvų dienų per metus, lyginant su kitomis šalimis.

– Čia yra visiška nesąmonė, verslo manipuliacija, priverčiant darbuotojus dirbti daugiau už mažą atlyginimą. Kaip ir sakiau, tegul nusiramina ir pagaliau kalbam konstruktyviai šiuo klausimu. Nes visi supranta saugumo svarbą, visi supranta, kad šiai dienai geopolitinė padėtis yra labai jautri ir mes turime visi prisidėti. Bet tai neturi būti PVM mokestis, tai turėtų būti sustabdytas kelias lengvų lengvatų verslui dalinimui. Reiškia, mes turime verslui padalinti biudžeto pinigus, bet tuo pačiu metu darbuotojai gali tas lengvatas atidirbti savo poilsio ir savo sveikatos sąskaita. Aš manau, kad tai yra visiška nesąmonė.