REKORDINIAI POKYČIAI – IŠŠŪKIAI INFRASTRUKTŪRAI

Elektromobilių populiarumas pastaraisiais metais gerina rekordus, nuo tendencijų neatsiliko ir Lietuva. Kokie nauji iššūkiai mūsų šalies transporto rinkos laukia 2024-aisiais?

Augimas spartės

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2023 m. lapkritį elektrinės transporto priemonės, įskaitant hibridines, sudarė beveik 48 proc. visų naujai registruotų lengvųjų automobilių ES.

Lietuvos susisiekimo ministerijos teigimu, kiekvieną praeitų metų mėnesį elektromobilių skaičius šalyje išaugdavo vidutiniškai 500.

Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, transporto sektorius elektrifikacijos tempą šiemet toliau didins, tad jam atliepti bus būtina daugiau dėmesio skirti įkrovimo infrastruktūros plėtrai.

Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria didžiausiu elektromobilių parku: valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų vasario 1 d. buvo įregistruota daugiau nei 12,1 tūkst. lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių ir 68,9 tūkst. lengvųjų keleivinių benzinu ir elektra varomų hibridinių automobilių.

Latvijoje iki sausio 1 d. įregistruotų elektromobilių skaičius siekė 6,5 tūkst., Estijoje – 6,2 tūkst.

Prognozė: L. Doraitės-Gudavičienės nuomone, reikšmingai išaugs įkrovimo stotelių poreikis prie biurų, sporto, SPA, pramogų ir laisvalaikio centrų. / elektrum.lt nuotr.

Kaimynai mus lenkia

„Pastaruosius metus elektromobilių rinka ir jai pritaikyta infrastruktūra Lietuvoje žymiai išaugo. Prieš penkerius metus buvo tik viešo tinklo šalies miestuose ir keliuose užuomazgų. Šiandien Lietuvoje jau yra daugiau nei 1,3 tūkst. viešų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų ir šis skaičius yra 3,5 karto didesnis nei 2021 m. Kas mėnesį atsiranda naujų įkrovimo prieigų, vien mes iki metų galo planuojame įrengti dar per 100 naujų įkrovimo prieigų visoje Lietuvoje“, – sakė „Elektrum Lietuva“ atstovė.

L. Doraitė-Gudavičienė pažymėjo: Vilnius, palyginti su Ryga ir Talinu, savo infrastruktūra ir jos prieinamumu miesto gyventojams yra panašūs, bet pagal įkrovimo taškų skaičių rikiuojasi trečioje vietoje.

Tačiau, anot specialistės, dabar visose Baltijos šalyse viešo įkrovimo tinklai plečiasi už didmiesčių ribų į mažesnius miestus, nes juose taip pat auga elektromobilių skaičius.

„Susisiekimo klausimas dar neišspręstas. Yra kelios priežastys. Pirmoji susijusi su gaju mitu, kad elektromobilis yra išskirtinai važinėti mieste pritaikyta transporto priemonė. Šis įsitikinimas jau nebeatliepia šių dienų realijų, nes industrija jau siūlo elektromobilių, kurių baterijų talpa yra pakankama įveikti šimtus kilometrų. Kitas didesnis iššūkis – nepakankamai išvystyta infrastruktūra, kuri trukdo vairuotojams komfortiškai planuoti savo keliones. Tačiau tikime, kad šį klausimą pavyks išspręsti jau artimiausiais metais“, – teigė L. Doraitė-Gudavičienė.

Lūžio metai

Pasak specialistės, 2024-ieji ir 2025-ieji elektromobilių rinkoje bus lūžio metai.

Tarptautinės organizacijos prognozuoja, kad 2024 m. elektromobilių pramonėje didelis dėmesys bus skiriamas baterijų technologijoms tobulinti, kad elektromobilių kaina taptų prieinama daugiau gyventojų.

Augant elektromobilių pasiūlai, kainų skirtumai tarp elektra varomų automobilių ir transporto priemonių su vidaus degimo varikliais mažės. Tikimasi, kad 2024 m. elektromobilių pardavimas toliau stabiliai augs ir, palyginti su 2023 m., didės nuo 50 iki 70 proc.

Vilnius, palyginti su Ryga ir Talinu, pagal elektromobilių įkrovimo taškų skaičių – trečioje vietoje.

Anot L. Doraitės-Gudavičienės, elektromobilių rinkos naujovės neaplenks ir Lietuvos – artimiausiais metais šalia pagrindinių kelių jau turėtų atsirasti pirmųjų įkrovimo stotelių parkų, o infrastruktūra bus plečiama ne vien šalies viduje, bet ir tarp šalių.

Gyventojams vis dažniau įsigyjant elektromobilių su didesnės talpos baterijomis, atitinkamai auga greitesnių įkrovimo sprendimų paklausa, kad automobilio bateriją visiškai įkrauti būtų galima per 15–30 minučių.

„Prognozuojame, kad reikšmingai išaugs įkrovimo stotelių poreikis biurų automobilių stovėjimo aikštelėse, nes vis daugiau darbuotojų judėjimui mieste renkasi švarias transporto priemones. Sporto, SPA, pramogų ir laisvalaikio centrai taip pat bus vis labiau suinteresuoti savo klientams pasiūlyti įkrovimo paslaugą. Kol kas sudėtingiausia sprendimą pasiūlyti daugiabučių namų gyventojams, kadangi tinklo operatorius infrastruktūrą gali plėtoti tik privačioje žemėje nuomos pagrindu“, – dėstė L. Doraitė-Gudavičienė.

Imlūs procesai

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra plečiasi, tačiau, pasak ekspertės, spartesnei plėtrai iššūkių kelia ribotos elektros tinklo galimybės, taip pat tinkamų vietų prie pagrindinių šalies kelių trūkumas.

Griežtėjantis reguliavimas dėl anglies dvideginio emisijų vis labiau palies dar vieną automobilių kategoriją – sunkųjį transportą, o jo elektrifikacijos greitis daugiausia priklausys nuo tinklo pajėgumų, gerai išplėtotos įkrovimo infrastruktūros šalia pagrindinių kelių ir sunkiasvorio transporto koridorių, jungiančių skirtingas šalis.

L. Doraitė-Gudavičienė pridūrė, kad infrastruktūros kūrimas yra investicijoms imlus procesas, o projektai, kuriems reikalinga naujo elektros įvado statyba ar esamo elektros tinklo modernizacija, gali trukti nuo pusės iki metų laiko.

„Siekiant vystyti didelius įkrovimo stotelių parkus, būtinas kompleksinis žvilgsnis į tvarų projekto vystymą, užtikrinant elektros energijos gamybą, jos saugojimą, nes esama tinklo infrastruktūra negali patenkinti energijos poreikio, reikalingo dešimtims įkrovimo prieigų“, – sakė ji.

Pasak L. Doraitės-Gudavičienės, tokios apimties projektų vystymą paspartintų valstybės ar tarptautinių institucijų iniciatyvos, remiančios elektromobilių infrastruktūros plėtrą kuriant elektros tinklą ir jį atnaujinant.

Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. įrengti 6 tūkst. viešųjų arba pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.